Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) siūlo, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų trečdalį elektroninio bilieto sistemai diegti skirtos paramos – beveik 5 mln. litų.

Tokią išvadą CPVA yra pateikusi Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos. Komitetas savo verdiktą žada paskelbti kovo viduryje.

“Tenka pripažinti, kad dalis finansavimo, skirto projektui, panaudota neefektyviai – dalis išlaidų nebuvo būtinos projektui įgyvendinti tokia apimtimi, kokia šis projektas realiai įgyvendintas dabar. Todėl CPVA pateikė siūlymą Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos priimti sprendimą dėl dalies lėšų grąžinimo”, – BNS teigė agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Pasak jo, projekto vykdymui išmokėta 14 mln. 865 tūkst. litų, jį vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų grąžinti 32,29 proc. projektui išmokėtos finansavimo sumos: beveik 4 mln. 696 tūkst. litų ES fondų lėšų ir per 103 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Kauno bei Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis. Kadangi už projekto įgyvendinimą yra atsakinga ir paramos sutartį su CPVA ir IVPK yra pasirašiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ji ir yra atsakinga už lėšų grąžinimą. Tačiau projekto vykdytojas ir partneriai gali nuspręsti, kaip tarp miestų pasiskirstyti grąžintinas lėšas”, – teigė M.Keizeris.

CPVA savo išvadose teigia, kad infrastruktūra, skirta e-bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti, yra sukurta: projekto įgyvendinimo metu įsigyta įranga leistų į elektroninę erdvę perkelti bilietų įsigijimo, naudojimo bei keleivių informavimo paslaugas.

Tačiau pažymima, kad projekto vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pakankama apimtimi: viešosios elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugos teikiamos tik iš dalies, pilnai neišnaudojamos sukurtos infrastruktūros galimybės bei nesukurta tinkama sąveika tarp projekte dalyvavusių miestų, todėl numatytas projekto tikslas nėra pilnai pasiektas ir paslaugos teikiamos nepilna apimtimi.

Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad šalies šilumos ūkis tapo monopolizuotas ir neatmeta galimybės, kad valstybė dalį jo galėtų susigrąžinti į savo rankas ir taip apgintų vartotojų interesus.

“Iškyla irgi klausimas, kad negalima savivaldybės teritorijoje leisti susiformuoti tokiai situacijai, kai ir tiekimas, ir priežiūra, administravimas priklauso tiems patiems savininkams. Na, o kadangi savivaldybėse galbūt nepakanka jėgų tam, kad susitvarkytų su savo ūkiu, ir kyla klausimas, ar bent dalies ūkio negrąžinti valstybės žinion ir tokiu būdu pasirūpinti vartotojais”, -interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Anot jo, dabar šilumininkams vartotojų interesai nerūpi.

“Be didelių analizių akivaizdu, kad monopolistinės šilumos energijos tiekimo įmonės piktnaudžiauja padėtimi, visiškai nesirūpina vartotojais, čia tame nieko nėra naujo – lygiai taip pat elgiasi ir kiti monopolistai, pavyzdžiui, ką mes matome dujų ūkyje ir žinote, su kokiais susiduriame iššūkiais, kai bandome tą pakeisti”, – tikino A.Kubilius.

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas pasiūlė galvoti apie šilumos ūkio valdymo perėmimą į valstybės rankas.

Pasak jo, savivaldybėms – šilumos įmonių turto savininkėms, galėtų likti tų įmonių administravimas, o kainodara ir įmonių sąnaudų nustatymu bei kontrole rūpintųsi Kainų komisija, kaip yra dujų ir elektros srityje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė atskirti šilumos tiekimo ir šio ūkio priežiūros veiklas, kurios dabar yra sukoncentruotos daugiausia vienų verslininkų rankose, ir jų monopolinė padėtis didina šilumos kainas vartotojams.

Šalies vadovė pripažino, kad įstatymų pataisas paskatino koncerno “Icor” įmonių dominavimas šilumos ūkyje. “Icor” ir jo valdomos įmonės, pirmiausia pastatų ir šilumos ūkio priežiūros įmonė “City Service”, veikia kartu su “Dalkia” – pastarosios valdoma “Vilniaus energija” ir “City Service” yra susijusios per tuos pačius akcininkus.

Diskusija dėl šilumos ūkio pertvarkos kilo po to, kai Ukmergės savivaldybė pernai pavasarį nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį su privataus kapitalo įmone “E energija” dėl neva per didelės šilumos kainos. Sprendimas sukėlė daug teisinių ginčų – mieste paskelbta ekstremali padėtis galioja iki šiol, o “E energija” iš valstybės reikalauja 29 mln. litų kompensacijos.