BFL

Vilniaus miesto savivaldybė nuo liepos 1-osios vėl ketina atnaujinti visų kilnojamųjų greičio matuoklių veiklą.

Anot savivaldybės pranešimo, atnaujintas bendradarbiavimas su bendrove “Urbico”, kuri prižiūri matuoklius ir keičia jų buvimo vietas. Iš viso Vilniuje įrengtos 37 vietos, kur gali būti laikomi mobilūs greičio matuokliai. Pačių veikiančių įrenginių bus septyni.

Anot savivaldybės, nuo 2009 metų Vilniaus mieste veikė tik pusė, tai yra trys-keturi mobilūs greičio matuokliai, o stacionarių greičių matuoklių veikla sutriko šių metų vasario 1 dieną.

Nuo pirmadienio visi stacionarūs greičio matuokliai jau fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidėjus.

Šiemet Vilniuje pablogėjo eismo saugumo situacija. Policijos duomenimis, per penkis mėnesius šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, sostinėje padaugėjo beveik ketvirtadaliu, žuvusiųjų juose – dvigubai, sužeistųjų – aštuntadaliu.

Gegužę užfiksuotos 62 avarijos, pernai gegužę jų buvo beveik perpus mažiau – 35. Tą mėnesį sostinėje žuvo keturi žmonės (pernai vienas), sužeisti 72 žmonės (pernai 41). Konstatuota, kad labai padaugėjo nedrausmingų vairuotojų.

Policijos pareigūnai galės naudotis tik greičio matuokliais, turinčiais vidinę atmintį ir galinčiais išsaugoti užfiksuotus duomenis, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras.

“Mes išėmėme iš apyvartos visiškai greičio matuoklius, kurie neturi jokios atminties, o tuo pačiu, palikę greičio matuoklius su atmintimi, sustiprinome jų duomenų kontrolę”, – po susitikimo su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė ministras Raimundas Palaitis.

Anot ministro, šios priemonės turėtų paskatinti pareigūnus nebeimti kyšių, o vairuotojus – tų kyšių nebeduoti.

“Iš 250 nestacionarių greičio matuoklių yra išimti 50 greičio matuoklių, kurie neturi atminties. Šiuo metu iki kovo 1 dienos jie yra pristatomi į Policijos departamentą ir bus ten sandėliuojami, ir arba nurašomi, arba naikinami, – sakė R.Palaitis.

Pasak S.Skvernelio, atmintį turintys greičio matuokliai išsaugo informaciją apie greičio viršijimo faktą, pažeidimo datą, laiką, kai kurie – ir kelio kilometrą.

Ministras tvirtino, kad pareigūnų kontrolei yra pasirinktinai tikrinama, ar, esant duomenims atmintį turinčiame greičio matuoklyje, buvo surašytas pažeidimo protokolas. Be to, anot S.Skvernelio, pareigūnai visada išvykdami turi nurodyti, kur jie gaudys pažeidėjus, tai yra stebima per Pareigūnų valdymo sistemą, kai kuriuose automobiliuose yra filmuojama.

“Yra korupcijos rizikos valdymo priemonės, ir mes turime informaciją į kokius pareigūnus, į kokius asmenis, į kokius regionus reikia kreipti dėmesį, ir kur yra padidintos rizikos grupės”, – sakė S.Skvernelis.

Šiuo metu pažeidėjus Lietuvos keliuose gaudo 151 stacionarus ir 13 transporto priemonėse įmontuotų greičio matuoklių, kuriais kartu pernai užfiksuota 69,2 tūkst. pažeidimų. Beje, skiriamaisiais ženklais nepažymėtose transporto priemonėse įmontuotų matuoklių efektyvumas kur kas didesnis nei matuoklių, apie kuriuos iš anksto įspėja kelio ženklai: pirmuoju atveju vienu matuokliu per dieną užfiksuojama po 20 ar daugiau pažeidimų, antruoju – nufotografuojama po tris keturis pažeidėjus.

Pernai greičio matuokliai “uždirbo” 11 mln. Lt, tai yra tiek baudų skirta už jais užfiksuotą greičio viršijimą. O tai penkiais milijonais daugiau nei 2009-aisiais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius teigia, kad pažeidėjams nuo baudų išsisukti vis sunkiau, nes gerėja matuoklių daromų nuotraukų kokybė. Tiesa, vis dar pasitaiko atvejų, kai viršijus leistiną greitį 50 ar daugiau km per valandą (už tai skiriama 1–1,5 tūkst. Lt bauda ir atimama teisė vairuoti) automobilio savininkas nenurodo, kas vairavo automobilį, ir yra nubaudžiamas tik už atsisakymą pateikti informaciją. Tačiau nuo kovo 1 d. bauda už informacijos nepateikimą kils iki 800 Lt.

Vienintelė išimtis, kai už greičio viršijimą niekas nenubaudžiamas, yra atvejai, kai vairuojamas užsienyje regisruotas automobilis. G.Aliksandravičius aiškina, kad direktyva, leisianti bausti visoje ES įregistruotų automobilių vairuotojus, įsigalios tik 2013-aisiais.

Seimui pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai sugriežtinti automobilių savininkų atsakomybę už padarytus eismo taisyklių pažeidimus išvengti baudų kitąmet bus sunkiau.

Automatinio greičio matuoklio užfiksuotas vairuotojas arba automobilio savininkas nuo kitų metų pavasario neturės galimybės išvengti administracinės atsakomybės.

Jei greitį viršijusio ir matuoklio užfiksuoto transporto priemonės savininkas bandys vengti atsakomybės teigdamas, kad automobilį vairavo ir eismo pažeidimą padarė kitas asmuo, tačiau jo nenurodys, bus baudžiamas automobilio savininkas.

Policijos pareigūnas galės surašyti administracinį protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šis asmuo bus baudžiamas už transporto priemonės savininko arba valdytojo pareigų neatlikimą.

Už pirmąjį tokį pažeidimą fizinis asmuo bus baudžiamas nuo 300 iki 800 litų, įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovas bus baudžiamas nuo 300 iki 1000 litų. Už pakartotinį pažeidimą bauda sieks nuo 1500 iki 2000 litų.

“Pakeitus įstatymą išvengti bausmės pažeidėjams nepavyks. Dabar policijai sunkiai pavyksta nustatyti ir nubausti eismo taisyklių pažeidėją, jei mašinos savininkas kratosi atsakomybės. Taigi greičio matuokliai duos daugiau naudos”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Policijos teigimu, nauja tvarka į valstybės biudžetą leis papildomai surinkti 40-60 mln. litų baudų, kurių dabar pažeidėjai nesumoka.