Artėjančius 2013-uosius Sveikatingumo metais paskelbusi Sveikatos apsaugos ministerija ketina skatinti reguliariai mankštintis ir rūpintis savo racionu. Vienas pirmųjų Lietuvoje sveikos mitybos entuziastų, svetainės SveikasMaistas.lt įkūrėjų Eimantas Navikauskas tikina, kad nors dažnam tautiečiui sveika mityba dar nėra tapusi neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau kokybiško maisto poreikis visuomenėje vis didėja.

Šie besikeičiantys mitybos įpročiai jį paskatino įkurti restoranų tinklą „TakeWay“, siūlantį platų greitai pagaminamų patiekalų asortimentą. „Matydamas augantį susidomėjimą sveika mityba, ėmiau ieškoti būdų suteikti žmonėms galimybę kasdieniniame gyvenime maitintis sveikiau“, – aiškino E. Navikauskas. Jo teigimu, kiekvieną verslą turi kurti savo srities specialistai, užtikrinantys teikiamų paslaugų kokybę: „Jei restoranui įkurti užtektų tik gerai išmanyti apie maistą, tuomet kas antras virėjas turėtų po nuosavą restoraną“. Apie sveikesnio maisto pasirinkimą kalbinome naujo, bet žinomų šalies sportininkų jau pamėgto, restoranų tinklo įkūrėją.

Minite, kad jūsų sritis – greitai pagaminami patiekalai, bet sąvoka „greitas maistas“ dažnai asocijuojasi su mėsainiais, dešrainiais ir kitais nesveikais patiekalais.

Klaidinga manyti, kad greitai paruošiamas maistas turi būti nesveikas. Pagrindinei mūsų patiekalų kategorijai priskiriamos salotos ir makaronai, kurie greitai ir kokybiškai  pagaminami dėl specialiai pritaikytos ruošimo technologijos. Siūlomi patiekalai, nors ir greitai pagaminami, yra kokybiški, sveikesni ir turintys didelę maistinę vertę. Ruošdami maistą naudojame naujausias technologijas, itin kokybiškas sudėtines dalis, o šalia kiekvieno patiekalo pateikiame išsamų maistinės vertės aprašymą. Visa tai leidžia pasirinkti patiekalus, geriausiai atitinkančius vartotojo  fiziologinius poreikius.

Statistika byloja, kad Lietuvoje antsvorį turinčių žmonių skaičius auga, su šia problema susiduria vis jaunesni žmonės…

Taip, tai aktuali problema nūdienos visuomenei. Nuolat stebime šiuos rodiklius ir matome, kad antsvorį turinčių žmonių daugėja.  Savo veikla stengiamės prisidėti skleidžiant sveikos gyvensenos idėjas. Šiais metais atnaujinome valgiaraštį, vartotojams siūlome mažesnio riebumo patiekalų liniją „FatStop“, tinkamą dietos besilaikantiems žmonėms. Šios linijos patiekaluose riebalų kiekis yra bent 30 % mažesnis, lyginant su įprastais patiekalais. Tikimės, kad valgiaraštyje pamatę šių patiekalų liniją bent dalis žmonių susimąstys, kuo maitinasi kiekvieną dieną. Mes tiesiog siūlome jiems pasirinkimą gyventi sveikiau.

Ar turite planų 2013-iesiems – sveikatingumo – metams?

Ateinančiais metais planuojame tolesnę plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Naujasis „TakeWay“ restoranas duris atvers PLC „Panorama“. Tai pirmasis mūsų žingsnis, pradedant sveikatingumo metus.

Vilniuje po truputį atsiranda netradicinių restoranų – viename siūlomas termiškai neapdorotas maistas, kitame svečius sutinka ir pakalbina patys šeimininkai, trečiame kėdes atstoja pagalvėlės ant žemės, o įeiti į salę galima tik nusiavus batus.

Keliaujant po užsienio šalis galima aplankyti labai neįprastų restoranų. Pavyzdžiui, Maskvoje yra butuose įrengtų restoranų tinklas. Atėjęs į tokį restoraną pats koridoriuje pasikabini paltą, įsitaisai giminaičio svetainę primenančioje patalpoje, o jausmą, kad užsukai į svečius, sustiprina tarp staliukų besisukinėjantis katinas. Pasaulyje taip pat yra restoranų, kuriuose aptarnauja įvairiais personažais persirengę padavėjai, patiekalus užsisakai per liečiamąjį ekraną, stovintį ant stalo, ar valgai visiškoje tamsoje.
Lietuvoje šalia įprastinių picų ir cepelinų restoranų taip pat ėmė rastis šiek tiek kitokių. Jie skiriasi interjeru ar patiekalais, tačiau panašūs bendra koncepcija – čia siūlomas sveikas maistas, vengiama įvairių priedų ir konservantų prikimštų produktų, perkamos daržovės iš ūkininkų ir neprekiaujama alkoholiu. Sveiko maisto restoranai – nauja, bet labai teigiama mada restoranų rinkoje.

Sveikas maistas irgi gali būti skanus

Nedidelėje S.Skapo gatvelėje, prasidedančioje šalia Prezidentūros ir vedančioje į Pilies gatvę, jau metus veikia šeimyninis nedidukas žalio maisto restoranėlis „RawRaw“ – vienintelis toks visame mieste. Apie jį sostinėje šiuo metu garsas sklinda iš lūpų į lūpas, tad apsilankyti čia susigundo ne tik žaliavalgiai, į kuriuos ir orientuota ši vieta. Restoranas iš kitų išsiskiria tuo, kad čia pateikiamas termiškai neapdorotas maistas ir yra tik keletas išimčių – karštų sriubų.
„Tai veganiškas restoranas, čia nėra žuvies, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, cukraus, labai mažai naudojame druskos. Pateikiame patiekalus iš daržovių, vaisių, riešutų, sėklų“, – restorano koncepciją apibūdina jo direktorė ir bendraturtė Olga Dzindzeleta.
Be cukraus? Be druskos? Be mėsos? Tūlas lietuvis, skaitydamas šiuos ponios Olgos žodžius, surauktų nosį, įsivaizduodamas prėską patiekalų skonį, tačiau nederėtų skubėti iš anksto daryti išvadų. O.Dzindzeleta nori parodyti, kad ir sveikas maistas gali būti skanus. „Mūsų protėviai buvo tokios mitybos pradininkai, tačiau evoliucijos metu jų mityba pasikeitė. Gamta pasirūpina, kad termiškai neapdorotas maistas būtų skanus, tačiau klausimas, kaip veikia mūsų receptoriai, – jie pamiršo, o galbūt net nežinojo tikrojo moliūgų, žiedinių kopūstų, brokolių skonio“, – mano ponia Olga.
Populiariausias patiekalas šiame restorane – kuskusas iš žiedinių kopūstų ir brokolių. O be cukraus, pasirodo, įmanoma pagaminti net desertus – žaliųjų citrinų tortą, obuolių „Napoleoną“ ar ledus. Saldumo suteikia medus, agavų sirupas ar datulės.
Daržoves ir vaisius O.Dzindzeleta stengiasi pirkti Lietuvos ūkininkų turguose ar ekologiniuose ūkiuose. Tai įmanoma padaryti pavasarį, vasarą ir rudenį, tačiau žiemą tenka pasitenkinti parduotuvių asortimentu. Šiemet ponia Olga netgi nupirko sėklų ir paprašė pažįstamos ūkininkės pasėti specialiai restoranui skirtų žalumynų ir daržovių – tam tikros rūšies moliūgų, dekoratyvinių kopūstų ir pan.
Prieš vienuolika metų ponia Olga kartu su šeima – dviem vaikais ir į Sibirą ištremtoje lietuvių šeimoje gimusiu vyru Viktoru – iš Rusijos persikėlė gyventi į Lietuvą. O atidaryti tokį restoraną nusprendė dėl dviejų priežasčių: patys jau ketverius metus maitinasi žaliu maistu, o kulinarija – ponios Olgos hobis. Prieš metus restoraną atidariusi Dzindzeletų šeima nesigaili šio sprendimo ir džiaugiasi, kad ateina svečių, kurie domisi sveika mityba ir rūpinasi savo sveikata.
Dar viena priežastis, kodėl „RawRaw“ žalio maisto restoranėlis vilioja lankytojus, – šeimininkų dėmesys. Užsukus čia dažnai galima pamatyti besisukiojančią visą šeimą, o ponia Olga restorane būna labai dažnai – ją išvysti galima net gaminančią virtuvėje. „Labai daug bendrauju su klientais. Kartais žmonės pabendrauti, paklausti patarimų atvažiuoja net iš kitų miestų“, – atskleidžia žalio maisto restorano vadovė.

Pasitinka šeimininkai

Nedidelių restoranėlių, kuriuose su svečiais bendrauja ar juos aptarnauja patys šeimininkai, Lietuvoje labai trūko, tačiau dabar jų po truputį daugėja. Metus veikiančiame „Piccolo Canopi“ restoranėlyje dirba vien jo jauni savininkai: Tadas Žukauskas gamina maistą, o jo žmona Karolina Žukauskienė aptarnauja svečius ir ruošia desertus. Nedidelio restoranėlio valgiaraštis nėra gausus, o firminis patiekalas – lazanija, kurios receptą Tadas tobulino beveik pusmetį. Savininkai visą maistą gamina vietoje – net lazanijos lakštus ar makaronus. Maistas visada šviežias, todėl šiame restorane įprasta rezervuoti staliukus iš anksto, priešingu atveju patiekalų gali nebeužtekti.
Naujame, tik rugpjūtį pradėjusiame veikti restorane „Holy Mico’s“ svečius taip pat dažnai pasitinka šeimininkė. Tai dar vienas naujas restoranas Vilniuje, teikiantis pirmenybę sveikam ir natūraliam maistui. „Mūsų patiekalai be jokių sintetinių priedų, patys gaminame visus padažus, džemus“, – tvirtina restorano „Holy Mico’s“ savininkas Skirmantas Rimkus.
Savininkę dažnai galima sutikti ir pusantrų metų Žvėryne veikiančioje vegetariško maisto kavinėje „Žaliasis bambukas“. „Aš esu ir direktorė, ir virėja“, – juokiasi kavinės šeimininkė Rūta Kazickienė.
Moteris atskleidžia, kad visada žavėjosi šeimyninėmis Italijos kavinukėms, kuriose virtuvės šefas prieina prie lankytojų paklausti, ar skanu, pristatyti patiekalų, papasakoti, kur buvo sugauta žuvis. „Mano tikslas buvo kavinėje sukurti namų aplinką. Didžioji dalis nuolatinių klientų žino mūsų vardus, žino, kas gamina pyragus ar kitokius patiekalus. Jie sako, kad jaučiasi, kaip namie“, – tvirtina R.Kazickienė.
„Žaliojo bambuko“ vadovė mano, kad į jos kavinę lankytojus traukia ne tiek vegetariškas, kiek naminis maistas. Šioje kavinėje didelio patiekalų pasirinkimo nėra – siūlomi tik dienos pietūs, todėl maistas visada šviežias. „Džiugu, kad ateina daug vyrų, nes moterys visada labiau rūpinasi savimi. Vyrai sako: „Mes ne vegetarai, bet pas jus maistas kaip namie“, – lankytojų įspūdžius persako R.Kazickienė.
„Žaliojo bambuko“ savininkė produktus taip pat perka iš ūkininkų, stengiasi nenaudoti šaldytų produktų, konservantų ar priedų, į kepinius deda tikro sviesto.
Vegetarišku ir sveiku maistu verslo vadybos bei administravimo studijas baigusi R.Kazickienė susidomėjo su buvusiu vyru įkūrusi jogos centrą. Netrukus gimė tradicija šeštadieniais gaminti vegetariškų valgių, kurių po treniruočių paskanaudavo lankytojai. Tokio maistui paklausa buvo didelė, todėl, skatinama joga užsiimančių žmonių, R.Kazickienė ryžosi įkurti restoraną. Iš pradžių į „Žaliąjį bambuką“ pietauti lėkdavo jogos entuziastai iš viso Vilniaus, tačiau vėliau šį restoraną pamėgo ir kitokie klientai. Pietų kompleksas – sriuba, antrasis patiekalas, arbata ir desertas čia kainuoja 17 Lt, be deserto – 15 Lt. O ant gintarų užpilto vandens dykai galima gerti kiek telpa.
Kitas įdomus Žvėryno restoranas – sename name įsikūrusi „Jalta“, kurios interjeras primena sovietmetį, tačiau taip pat leidžia pasijusti kaip užsukus pas ką nors į svečius. “Jaltos” valgiaraštyje – natūralus, iš mėsos, žuvies ir sezoninių daržovių gaminamas maistas.

Prisėsti galima ir ant žemės

Iš sostinės restoranų išsiskiria ir balandį Gedimino prospekte atidarytas vegetariško maisto restoranas „Radharanė“, siūlantis indišką maistą. Jis įdomus ne tik valgiaraščiu, bet ir interjeru. Pirmos dvi oranžinių spalvų salės niekuo neišsiskiria, tačiau už jų pasislėpusi trečioji jau kitokia – čia staliukai labai maži, o vietoj kėdžių rikiuojasi pagalvėlės. Prisėsti čia galima tik nusiavus batus. „Į šią salę perkeliamas Indijos aristokratiško gyvenimo valgymo komfortas“, – trečiosios salės idėją apibūdina „Radharanės“ vadovas Aidas Mačiulis.
Tai jau trečiasis „Radharanės“ restoranas. Pirmas buvo atidarytas Kaune, o antras – Vilniuje, „Ozo“ prekybos centre. Šio restoranų tinklo gimimo istorija tokia pati kaip ir kitų tokio tipo restoranų: kadaise turėjęs transporto, siuvimo įmones, A.Mačiulis restoraną nusprendė kurti tapęs vegetariško maisto šalininku ir gamintoju. „Labai patraukė indų vegetariška virtuvė, nes anksčiau vegetariškai nesimaitinome. Įdomu buvo bandyti, eksperimentuoti, o kai pamatai, kad iš tokių paprastų produktų galima padaryti nuostabių dalykų, norisi pasidalyti ir su kitais“, – aiškina A.Mačiulis.
Iš pradžių jis gamino šeimai, vėliau ėmė kepti pyragėlius, samosas ir vežti į įmones, o kadangi susidomėjimas buvo didžiulis, prieš dešimt metų atidarė pirmą vegetariško maisto restoraną Kaune.
Beje, dar vieną tokį restoraną planuojama atidaryti Šv. Ignoto gatvėje, vietoj jau uždaryto taip pat vegetariškus patiekalus siūliusio restorano „Baraka“.
Kodėl sostinėje daugėja tokių kavinių? „Manau, žmonės pradeda mąstyti, ką valgo. Didėja visuomenės sąmoningumas. Kai įkūrėme jogos centrą, prieš 11 metų į pradedančiųjų grupę ateidavo aštuoni žmonės, o po penkerių – jau keturiasdešimt“, – lygina R.Kazickienė.
O.Dzindzeleta mano, kad per 10–15 metų pasikeitė maisto pramonė, produktuose atsirado daug nereikalingų priedų, konservantų. „Žmonės pradėjo kreipti dėmesį į savo sveikatą ir net grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo, kai važiuodavo pas močiutę į daržą pasirinkti daržovių. Be to, manau, kad tai ir mados dalis. Bet jei tapo madinga būti sveikam – tai labai gerai“, – neabejoja O.Dzindeleta.
Sveiko maisto restoranų vadovai pripažįsta, kad įkurti restoraną, kuriame neprekiaujama alkoholiu, – rizikinga. Neuždirba jie ir didelių pelnų, tačiau džiaugiasi galėdami dalytis su kitais tuo, ką atrado patys. O prie sostinės veido kitokie restoranai labai tinka.

Netradiciniai restoranai pasaulyje

Restoranas    Šalis, miestas    Kuo ypatingas

“Kayabukiya Tavern“    Japonija, Ucunomija    Padavėjų personalą papildžiusios dvi beždžionėlės
“Hajime“    Tailandas, Bankokas    Aptarnauja robotai
“Kinderkookkafé“    Olandija, Amsterdamas    Vaikai gali padėti gaminti valgį, serviruoti stalą, plauti indus
„Dark restaurants“    Lenkija, Varšuva    Lankytojai valgo visiškoje tamsoje, dažnai dirba akli darbuotojai
SAME    JAV, Denveris    Gali sumokėti tiek, kiek nori
“Disaster Café“    Ispanija, Ljoret de Maras    Imituojamas 7,8 balo žemės drebėjimas
„Le Spirit Lounge“    Kanada, Monrealis    Jei nesuvalgai viso patiekalo, gauni baudą
„Pho Garde“    JAV, San Franciskas    Patiekalą lankytojas gauna nemokamai, jei spėja suvalgyti nurodytą kiekį per nurodytą laiką, pvz., 50 vištų sparnelių per pusvalandį
„Le Train Gourmand“    Prancūzija, La Valette du Var    Mažyčiai traukiniai patiekalus veža ant stalų, nėra padavėjų
„Restophone“    Prancūzija, Montpeljė    Kiekvienas stalas turi telefoną, kuriuo galima susisiekti su kitu staliuku ir bendrauti, pakviesti šokio
„Switch“    JAV, Las Vegasas    Sienų ir lubų dizainas keičiasi kas 20 minučių
„Traveler Restaurant“    JAV, Konektikutas    Kartu su patiekalais svečiams padovanojama naudota knyga
B.E.D.    JAV, Majamis    Vietoj kėdžių – didelės lovos