Tokių greitojo maisto patiekalų, kaip įvairios picos, keptos bulvytės, mėsainiai, traškučiai, dešrainiai, sudėtyje yra daug riebalų: jie patiekiami su riebiais padažais, gaminami riebaluose, be to, tie riebalai kaitinami daug kartų, o kuo daugiau kaitinami, tuo daugiau išsiskiria kancerogeninių medžiagų, kurios mums kenkia. Be to, šiuose patiekaluose esama daug druskos, kuri kelia arterinės hipertenzijos išsivystymo pavojų, o jau sergantiesiems šia liga gali padidinti kraujospūdį.

Taip pat svarbu paminėti, kad greitojo maisto produktuose labai mažai skaidulų. Nors į mėsainį ir dedamas vienas kitas salotos lapas, vis dėlto tai tikrai per mažai. O skaidulos veikia kaip organizmo šluota – mažina cholesterolio kiekį, padeda virškinamajam traktui, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Vadinasi, jei žmogus dažnai ir daug valgo greitojo maisto, jo kraujyje gali padaugėti cholesterolio, gali užkietėti viduriai, ir net įrodyta tyrimais, kad galima susirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiu.

"Veido" archyvas

Greitojo maisto koncepciją ėmė taikyti ir azijietiški restoranai, ir kavos bei saldumynų pardavėjai

Greitėjantis gyvenimo tempas keičia lietuvių mitybos įpročius, o ši kaita dėkingiausia greitojo maisto restoranų tinklams. Šiemet ir kitąmet plėtrą Lietuvoje planuoja ne tik “McDonald’s”, “Hesburger” ar KFC tinklai, bet ir azijietiško greitojo maisto restoranai.

Gana ilgai greitojo maisto kultūrai lietuviai turėjo imunitetą. Greitmaisčio simboliu pasaulyje tapęs “McDonald’s” į Lietuvą įžengė dar 1996-aisiais, tačiau daugiau nei dešimt metų kukliai tenkinosi šešiais restoranais ir nešoko į akis lyderių pozicijas užsiėmusioms lietuviško kapitalo picerijoms bei tradiciniams restoranams ir kavinėms. Didžiajai daliai lietuvių atrodė nepriimtina per pietus paskubomis susikimšti sumuštinį, užuot ramiai prie pietų stalo pabendravus su kolegomis. Juo labiau kad už greitai paruošiamą maistą tekdavo suploti netgi daugiau, negu kavinėje užsisakius pietus.

Pirmieji ženklai, kad padėtis ima keistis, pasirodė prieš keletą metų Lietuvoje sparčiai pradėjus plėstis kebabinėms, o netrukus ir išsineštinės kavos punktams. Konservatyvių lietuvių, auklėtų, kad valgyti ir gerti viešumoje negražu, atžalos ėmė drąsiai rodytis gatvėse su popieriniais garuojančios kavos puodeliais, tad netrukus susiformavo nauja kavos gėrimo kultūra.

O nuo praėjusių metų greitojo maisto kultūros plitimas Lietuvoje įgijo pagreitį. Kol didžioji dalis maitinimo įstaigų skaičiavo nuostolius, apraudojo sumažėjusį vartojimą ir uždarinėjo kavines, greitojo maisto restoranų tinklai pradėjo didžiąją plėtrą: plėtėsi ir “McDonald’s”, atidaręs du naujus restoranus, ir į rinką 2008 metais įžengę kiti greitojo maisto žaidėjai – amerikietiško greitojo maisto restoranų tinklas KFC (Kentucky Fried Chicken), picerijų tinklas “Pizza Hut”, suomių “Hesburger”. Beje, nors pastarąjį tinklą dar būtų galima pavadinti rinkos naujoku, jis pagal restoranų kiekį jau gerokai pralenkė senbuvį “McDonald’s”.

Didžiausią plėtrą planuoja “Hesburger”

Iš visų Lietuvoje veikiančių greitojo maisto restoranų didžiausių užmojų turi suomiškas restoranų tinklas “Hesburger”. Jo vykdomasis direktorius Kari Salmela “Veidui” tvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 19 restoranų, o gruodį ketinama atidaryti dar tris – Vilniuje, Klaipėdoje ir šalia Marijampolės.

“2011 metais planuojame atidaryti apie dešimt restoranų. Atėję į naują rinką stengiamės padaryti viską, ką galime. Neturėjome nei laiko, nei minčių ateiti į Lietuvą anksčiau, nes iš pradžių plėtėmės Estijoje, vėliau Latvijoje, o dabar daugiausia Lietuvoje. Mums Lietuvos rinka atrodo įdomi, tad, manau, čia turėsime 40–50 restoranų”, – prognozuoja K.Salmela.

Pasak jo, Lietuvos rinka didžiausia Baltijos šalyse, tad čia galėtų veikti daugiausiai “Hesburger” restoranų. Latvijoje šiuo metu tinklas valdo 30 restoranų, Estijoje – dvidešimt penkis.

Nesnaudžia ir kiti greitojo maisto tinklai, nors jų planai Lietuvoje gerokai mažesni. Spalio pradžioje Vilniuje, J.Jasinskio gatvėje, pradėjo veikti naujas KFC restoranas, siūlantis ir automobilių vairuotojų aptarnavimo paslaugą. Kaip “Veidui” tvirtino Lietuvos KFC ir “Pizza Hut” restoranų direktorius Helgi Mar Gislasonas, kitais metais planuojama atidaryti vieną arba du naujus restoranus.

“Pirmąjį savo restoraną Kaune atidarėme 2007 metais, prieš pat ekonominę krizę. Tuomet tapo aišku, kad KFC turi savo klientų grupę Lietuvoje, tad pernai antrą restoraną nusprendėme atidaryti Vilniuje, “Ozo” prekybos tinkle. Ir nors buvome atidarę šiuos du restoranus, trejus metus desperatiškai ieškojome tinkamos vietos įrengti restoranui, kuriame būtų galima aptarnauti klientus, atvažiuojančius automobiliais. Pagaliau tokią vietą radome Vilniuje”, – plėtros etapus komentavo H.Gislasonas.

Beje, “Ozas” – pirmoji ir kol kas vienintelė vieta, kurioje sutelkta daugiausiai įvairų greitąjį maistą siūlančių kavinių: čia galima rasti ir indų, ir kinų greitojo maisto patiekalų.

Toliau plėstis žada ir rinkos senbuvis “McDonald’s”. Jo rinkosvadovė Lietuvai Virginija Girulska tvirtina, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje ketinama atidaryti naują restoraną Kaune, o kitąmet – dar vieną Vilniuje. Tuomet Lietuvoje veiks dešimt “McDonald’s” restoranų. Naujieji restoranai iš kitų išsiskirs specialiai įrengtais vaikų žaidimų kambariais su bėgimo takeliais, galimybe žaisti krepšinį ir kitus žaidimus.

Vis dėlto po Europą keliaujantys lietuviai pastebi, kad Lietuvoje žinomų tinklų greitojo maisto restoranuose patiekalų pasirinkimas gerokai skurdesnis nei, tarkime, artimiausioje kaimynėje Varšuvoje.

Plėtrą skatina didėjantis gyvenimo tempas

Psichoanalitikas, verslo konsultantas Jevgenijus Šarovas mano, kad greitojo maisto kultūra Lietuvoje dabar plinta smarkiau, nes greitai informacijos paieškai ir apsikeitimui skirtos naujosios technologijos intensyvina mūsų gyvenimą. “Mes visi jaučiame pagreitėjusį gyvenimo tempą. Maisto ruošimui nesinori gaišti laiko, norime, kad viskas vyktų kuo greičiau”, – komentuoja psichoanalitikas.

Jam pritaria ir beveik prieš dvejus metus sostinėje, Vilniaus gatvėje, įsikūrusio azijietiško greitojo maisto kavinės “Wok To Walk” bendasavininkė ir direktorė Greta Vaitkutė. Kavinę jauni verslininkai atidarė paskatinti asmeninės patirties.

“Esame jauni, mūsų aplinka jaunatviška, ir matome, kad gyvenimas intensyvėja: visi mes panirę į karjerą, dažnai užsisėdime susitikimuose, susirinkimuose, tad nebelieka laiko pavalgyti. Anksčiau tokiais atvejais tekdavo užsisakyti picos, bet juk yra ir kitokio greitojo maisto, kuris gali ne tik numalšinti alkį, bet ir suteikti energijos, vertingų medžiagų. Būtent tai paskatino pradėti sveiko greitojo maisto verslą”, – apie pradžią pasakoja G.Vaitkutė.

Iš tiesų, greitojo maisto tinklų plėtra sunkmečiu stebima daugumoje šalių. Krizė dirbantiesiems laisvo laiko paliko dar mažiau, nes įmonėms atleidus dalį darbuotojų likusieji priversti dirbti greičiau, našiau ir daugiau. Štai Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad kai kurie darbdaviai net nesuteikia savo darbuotojams pietų pertraukos. “Iš pacientų girdžiu, kad jie vis dažniau priversti eiti į greitojo maisto užkandines dėl darbo pobūdžio, nes paprasčiausiai neturi laiko normaliai papietauti”, – komentuoja gydytoja.

Dar viena svarbi priežastis, didinanti greitojo maisto paklausą mūsų šalyje, yra kaina. Prieš dešimtmetį nusipirkti mėsainį, bulvyčių ir gėrimą atsieidavo gerokai brangiau, negu papietauti paprastoje kavinėje, o dabar kainos pasislinko greitojo maisto restoranų naudai. Lietuviai sunkmečiu itin jautriai reaguoja į kainas, o greitojo maisto kavinėse už 8–9 Lt galima pavalgyti gana sočiai. Pavyzdžiui, vienas mėsainis dabar kainuoja mažiau nei 3 Lt – tradicinėje kavinėje už tiek pavyks nusipirkti tik puodelį arbatos. “Šiuo metu kainos lankytojams labiau prieinamos. Prieš dešimt metų jos atrodė labai didelės”, – sutinka ir “McDonald’s” vadovė Lietuvai V.Girulska.

J.Šarovas įžvelgia dar vieną priežastį: tokio maisto gerbėjų gretos didėja, nes per tuos 15 metų, kol Lietuvoje veikia “McDonald’s”, šiuose restoranuose lankytis mėgusi karta užaugo ir dabar ten jau veda savo vaikus.

Greitojo maisto koncepcija – ir azijietiškuose restoranuose

Greitėjantis gyvenimo tempas paskatino ne tik amerikietiško tipo greitojo maisto tinklų plėtrą. Šią koncepciją įgyvendinti ėmė ir kitų rūšių kavinės bei maitinimo tinklai. Štai neseniai atidarytas aukšto lygio itališko greitojo maisto restoranas “Vapiano”, nuo praėjusių metų vienas po kito dygsta maitinimo centrai, siūlantys išsineštinio azijietiško maisto.

Restoranų tinklas “Sushi Express”, siūlantis sušių išsineštinai, netrukus ketina atidaryti naują restoranėlį kartu su išsineštinės kavos punktu Kaune, Rotušės aikštėje. Be to, šiuo metu verslininkai jau dairosi patalpų ir naujam restoranui, kurį tikisi atidaryti kitais metais Vilniuje. Vos prieš metus pirmą restoraną atidarę keli lietuviai nesitikėjo, kad jų idėja taip greitai išaugs iki keturių restoranų.

“Mes patys labai mėgstame sušius, tad ėmėme ieškoti galimybių, kaip tokio maisto pasiūlyti pigiau. Norėdami sumažinti sąnaudas pasirinkome greitojo maisto koncepciją – mūsų restoranėliuose nėra daug aptarnaujančio personalo, didžiulių patalpų, daugybės indų. Viskas orientuota į mažą kainą, greitą vartojimą, bet kartu ir kokybišką sveiką maistą.

Mūsų kainos visiems prieinamos, orientuojamės į masinę auditoriją, kuri mėgsta sveiką maistą, bet nenori už jį permokėti”, – tvirtina “Sushi Espress” rinkodaros vadovas ir bendrasavininkis Dalius Pocevičius.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė atkreipia dėmesį, kad įvairaus greitojo maisto restoranų plėtrą skatina ne tik žmonių skubėjimas, bet ir pigesnis bei paprastesnis tokio tipo restoranų išlaikymas – verslininkai sunkmečiu taip pat ieško verslų, reikalaujančių mažiau sąnaudų.

Tiesa, kitokiam greitajam maistui Lietuvoje nėra taip lengva plėstis, kaip amerikietiškiems mėsainiams ir bulvytėms. “Azijietiško maisto savikaina didesnė, tad šis maistas brangesnis. Be to, produktas specifinis: sumuštinius, viščiukus lietuviai įpratę valgyti, o azijietiški patiekalai skirti tam tikrai mėgėjų grupei. Lietuvio skoniui vis dar neįprastas produktas ir vis dar didesnės kainos stabdo kitokio greitojo maisto kavinių plėtrą mūsų šalyje”, – aiškina “Wok to Walk” direktorė G.Vaitkutė.

Beje, į greitojo maisto rinką įžengė ir šaldytos duonos bei pyrago gaminių bendrovei “Mantinga” priklausanti įmonė “Sotas”. Vilniuje ji atidarė iš trijų dalių susidedančias patalpas – kepyklėlę, kavinę ir užkandinę. Savitarnos principu grįstoje kavinėje patogu ir greitai užkąsti, ir nuspirkti maisto išsinešti. “Ši kavinė traukia lankytojus laisva, neįpareigojančia aplinka ir jaukumu. Esama kavinių, į kurias vienas nelabai užeisi, reikia kompanijos, o čia kitaip. Be to, klientai greitai aptarnaujami, o produktai švieži – bandelės kepamos iki 17 val., ir neparduodame nė vieno vakarykščio produkto”, – tikina “Soto” direktorė Rasa Giedraitienė.

Pasak jos, iki tol “Sotas” daugiausia garsėjo parduotuvėlėmis-kepyklėlėmis, kurių iš viso Lietuvoje turi aštuonias. “Kitais metais atidarysime daugiau kepyklėlių prekybos centruose Kaune ir Vilniuje”, – planais dalijosi vadovė.

Mineralinio vandens „Borjomi“ atstovybės Europoje „IDS Borjomi – Europe“ inicijuotas tyrimas atskleidė lietuvių mitybos tendencijas: nors 70 proc. šalies gyventojų norėtų maitintis sveikiau, tačiau kas antras vartoja greitą maistą bent kartą per savaitę ar dažniau. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo ir dažniausiai lietuvių valgomo greito maisto trejetukas: sumuštiniai, traškučiai ir picos.

Apklausos duomenys atskleidė greito maisto vartojimo tendencijas ir nuostatas, vyraujančias Lietuvoje. Paaiškėjo, kad greito maisto kategorijai priklausančius produktus – traškučius, sumuštinius, mėsainius, bulvytes fri, dešrainius, kebabus ir picas – labiausiai linkę vartoti studentai ir moksleiviai (per pastaruosius metus valgė visi 100 proc.) bei namų šeimininkės (95 proc.). Apskritai per pastaruosius metus greitą maistą valgė net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų.

Kiekvieną savaitę ketvirtadalis apklaustųjų maitinasi sumuštiniais, septintadalis – traškučiais, o kas dešimtas suvalgo picą. Populiariausias greito maisto vartojimas yra jaunimo iki 30 metų (net 98 proc. valgė per pastaruosius metus) bei pasiturinčių didmiesčio gyventojų, kurių šeimos pajamos per mėnesį viršija 2000 litų, tarpe.

Šiokiadieniais greitą maistą vartoja daugiau vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimo tarpe – dažniausiai valgomas savaitgaliais ir švenčių dienomis. Rezultatai taip pat parodė, kad mažiausiai sveikesne mityba rūpinasi vyrai. Net pusė apklaustųjų teigė nekreipiantys į tai jokio dėmesio. Tyrimas atskleidė ir tam tikrą paradoksą, nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų norėtų maitintis sveikiau, tačiau nuolatos sveikos mitybos laikosi vos 7 proc. lietuvių.

„IDS Borjomi Europe“ inicijuotas tyrimas vykdytas rugpjūtį – rugsėjį. Jį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Apklausos rezultatai reprezentuoja 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę.