BFL

Šiuo metu Lietuvoje 2215 žmonių naudojasi “Creditinfo” siūloma paslauga “Apsaugok savo tapatybę”, kitaip tariant, yra pareiškę norą šiuo metu negauti paskolų. Vieni tai daro siekdami apsaugoti savo duomenis – pavyzdžiui, apsidrausti nuo grėsmės, kad naudodamiesi jų dokumentais ar apgaulės būdu išviliotais duomenimis paskolą bandys gauti kiti asmenys, kiti tai daro dėl panašių priežasčių kaip ir į lošimo namus nenorintys būti įleisti asmenys – Lietuvoje yra nemažai žmonių, pajutusių azartą imti greituosius kreditus, nepasvėrę savo galimybių juos grąžinti.

Paradoksas, tačiau nemaža dalis šių už minėtą “Creditinfo” paslaugą reguliariai susimokančių žmonių (paslauga pusmečiui kainuoja 25 Lt, metams – 45 Lt) nežino, kad nė viena kreditų teikėja šio sąrašo tikrinti nėra įpareigota, o “Creditinfo” savo ruožtu neatsako už tai, jei vienas ar kitas kreditorius nutaria suteikti finansavimą, nepaisydamas asmens pareikšto noro jo negauti.

Pasak “Creditinfo” asmeninės kredito istorijos sistemos projekto vadovo Mariaus Zaikausko, šį sąrašą visuomet tikrina tik nuolatiniai “Creditinfo” klientai – visi Lietuvoje veikiantys bankai, mobilūs operatoriai ir nemaža dalis ne bankinio sektoriaus įmonių, teikiančių kreditavimo paslaugas.

Tačiau toli gražu ne visos. Štai iš 16 Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių, keturios įmonės minėto sąrašo netikrina. LSVKA valdybos pirmininko Liutauro Valicko teigimu, pagrindinė priežastis – šios įmonės nėra “Creditinfo” klientės. Šios įmonės, spręsdamos ar suteikti asmeniui smulkųjį vartojimo kreditą, jo mokumą vertina naudodamosi kitomis valstybinių institucijų administruojamomis duomenų bazėmis – Sodros, Registrų centro, Hipotekos ir kitų.

Maždaug 200 tūkst.  žmonių Lietuvoje šiuo metu yra paėmę greituosius vartojimo kreditus, kurių vidutinės metinės palūkanos siekia apie 400 proc. Beveik 10 tūkst. žmonių vėluoja šiuos kreditus grąžinti ir bus priversti mokėti delspinigius, o šie svyruoja tarp 300 ir 700 proc. nuo pasiskolintos sumos. Iš viso pradelstų  greitųjų kreditų skolos šiuo metu siekia 9 mln. Lt.

Duomenis apie pradelstas skolas komentuoja administruojančios bendrovės “Creditinfo” teisininkas Anatolijaus Kisielius

“Iš visų Europos Sąjungos šalių vienintelėje Lietuvoje greitųjų kreditų rinka vis dar nereglamentuojama. Tiesa, Seimo nariai jau svarsto apie įstatymų pakeitimus. Kol kas greitųjų kreditų bendrovės net neprivalo skelbti, kiek paskolų jos išduoda, – tokius duomenis pateikia tik didžiosios, asociacijoms priklausančios, įmonės. Jų skolininkų skaičius nuolat didėja ir šiemet yra kur kas didesnis nei pernai”.

Į finansinių paslaugų rinką pastaraisiais metais įžengusių greitųjų vartojimo kreditų įmonių veiklą vartotojai vertina nevienareikšmiškai: vieni galimybę greitai ir be didelių formalumų trumpam laikotarpiui pasiskolinti nedidelę pinigų sumą vertina palankiai, kiti piktinasi didelėmis palūkanomis, delspinigiais bei kitais bendrovių nustatytais neproporcingai dideliais įpareigojimais vartotojui.

Karštas diskusijas visuomenėje ir žiniasklaidoje sukėlė kai kurių bendrovių siūlymai teikti greituosius kreditus kai kuriose viešoje maitinimo įstaigose. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, vartotojas turi teisę į teisingą, visapusišką ir išsamią informaciją apie teikiamą paslaugą. Minėtu atveju kreditoriaus pareiga suteikti informaciją yra perkeliama tarpininkui – restorano, kavinės darbuotojui, kuris neturi tinkamos patirties paskolų teikimo ir vartotojų konsultavimo srityje. Kyla rimtų abejonių, ar vartotojams viešojo maitinimo įstaigose yra suteikiama tinkama ir visapusiška informacija bei sudaroma galimybė tinkamai susipažinti su paskolos sutarties sąlygomis. Nemaža tikimybė, kad tokioje vietoje paskola gali būti suteikta nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, negalintiems objektyviai įvertinti savo sprendimų dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų bei galimybių grąžinti paskolą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pažymi, jog kol nėra nustatytas greitųjų kreditų įstaigų teisinis reguliavimas šių finansinių paslaugų teikėjus Tarnyba ragina plačiau taikyti sąžiningo verslo praktiką, užtikrinti atsakingo skolinimo principą bei laikytis profesinio atidumo reikalavimų.

Lapkričio 5 d. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasirašė susitarimą, kuriuo susitariama, kad, “skatindama skaidraus ir atsakingo skolinimo principų taikymą ir vykdydama nesąžiningos komercinės veiklos prevenciją, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais”.