„Renault” vairavimo mokyklos užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, didžioji dalis Lenkijos vairuotojų viršija greitį, nes neatkreipia dėmesio į greičio apribojimo ženklus.

13 proc. vairuotojų teigia, jog viršydami greitį jie stengiasi išvengti vėlavimo į darbą arba susitikimą. Toks pats respondentų skaičius viršija greitį, kai jiems atrodo, kad greičio apribojimai yra nepagrįsti.*

„Kiekviena kelionė turi būti kruopščiai suplanuota. Vairuotojas negali labiau vertinti punktualumo nei savo ar kitų kelių eismo dalyvių gyvybės, vien dėl to, kad jis ar ji per vėlai išvažiavo iš savo namų”, – sako „Renault” vairavimo mokyklos direktorius. „Nedėmesingumas taip pat nėra pasiteisinimas. Kiekvienas automobilis turi spidometrą, kuriame galima stebėti greitį, todėl reikia naudotis šia galimybe”.

Vienas iš aštuonių lenkų prisipažįsta, jog viršija greitį dėl to, kad kiti vairuotojai važiuoja per lėtai. Tačiau toks pasiteisinimas yra dažnesnis tarp vyrų (18 proc.) nei tarp moterų (6 proc.). „Jei priešais jus esantis automobilis važiuoja lėtai, dažniausiai tai reiškia, kad jo vairuotojas laikosi toje vietoje galiojančio greičio apribojimo. Greičio apribojimus nustato specialistai, kurie remiasi surinkta informacija ir siekia padidinti saugumo lygį. Todėl prieš bereikalingai susierzinant, verta atsiminti šį faktą”, – aiškina „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai.

13 proc. vairuotojų negali įvardinti konkrečios greičio viršijimo priežasties, 8 proc. tiesiog mėgsta važiuoti greitai. „Šią vairuotojų grupę sunkiausia įtikinti pakeisti vairavimo įpročius”, – tvirtina instruktoriai.

* „TNS Polska“ tyrimas užsakytas „Renault” vairavimo mokyklos 2012 m. lapkritį. Apklausta 1000 atsitiktinai parinktų Lenkijos piliečių.

Vairuotojų dažniausi pažeidimai: kalbėjimas telefonu ir greičio viršijimas.

Kalbėjimas mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos yra populiariausias šalies vairuotojų nusižengimas – jį daro 34,2% transporto priemonių valdytojų. Vos šiek tiek mažiau – 33,3% – apklausos respondentų linkę stipriau spustelėti greičio pedalą, taip viršydami leistiną greitį.

„Pastebime, kad vairavimo metu kalbėjimas telefonu yra labiau būdingas tarp moterų, tačiau telefono iš rankų automobilyje nepaleidžia ir didelė dalis vyrų. Vis dėlto, vyrų dažniausias nusižengimas yra greičio viršijimas. Stipriau paspausti akceleratorių ypač mėgsta jaunimas, t.y. vairuotojai iki 29-erių metų“, – apklausos rezultatus komentuoja Egidijus Velička “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo Žalos sureguliavimo departamento direktorius.

Gyventojai linkę už vairo „pamiršti“ ir kitas eismo taisykles. Apklausa atskleidė, kad 12,4% vairuotojų – rizikuodami savo gyvybe – neprisisega saugos diržo. Iš maždaug kas 16-o vairuotojo galima tikėtis prieš manevrą neparodyto posūkio signalo.

39,8% apklaustų vairuotojų yra įsitikinę, kad nusižengimų nedaro. Jokių kelių eismo taisyklių nelaužančiais save laiko 36,7% vyrų ir 44,5% moterų. Ypač šis atsakymas populiarus tarp namų šeimininkių ir kūdikius auginančių mamų – 76,9% jų save laiko nepriekaištingomis vairuotojomis.

Šių metų balandžio 13 – 23 dienomis „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ apklausė 1004 pilnamečius Lietuvos gyventojus. Apklausa vyko respondentų namuose.

2011 metais „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas pasirašė draudimo įmokų, kurių suma siekia beveik 76 mln. litų. Su klientais sudarytų draudimo sutarčių kiekis viršijo 367 tūkst. Pernai draudimo bendrovė klientams už patirtas žalas išmokėjo 41,9 mln. litų.

Norvegijos kapitalo draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ priklauso „Gjensidige“ finansinei grupei, kuri valdo trečdalį Norvegijos ne gyvybės draudimo rinkos ir veikia Danijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje bei Lietuvoje. Norvegijoje „Gjensidige“ grupė taip pat teikia bankininkystės, investicijų, pensijų fondų valdymo ir kitas finansines paslaugas.

Žalos atlyginimo greitis, draudiko sąžiningumas ir kompetencija – trys svarbiausios priežastys, dėl kurių Baltijos šalių gyventojai rekomenduotų savo draudimo bendrovę kitiems, – rodo Skandinavijos draudimo bendrovės „If“ atliktas tyrimas.
„Baltijos šalių gyventojai, rinkdamiesi draudimo bendrovę, vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir kokybinius paslaugų aspektus – svarbus tampa žalos sureguliavimo greitis, teisingas išmokos dydis, draudiko kompetencija ir malonus, draugiškas aptarnavimas“, – sako draudimo bendrovės „If“ filialo Lietuvoje vadovė Žaneta Stankevičienė.
Vadovės nuomone, tai lemia du esminiai dalykai: išaugęs apsidraudusiųjų skaičius ir tai, kad vis daugiau žmonių patiria ne gyvybės draudimo naudą. „Kol klientas nėra susidūręs su savo draudiko darbu, atlyginant žalą, jam svarbiausia – paslaugos kaina, tačiau įgijęs žalos atlyginimo patirties, draudimo bendrovės darbą pradeda vertinti visiškai kitaip. Dėl to galime pritaikyti žinomą patarlę, kad draudiką, kaip ir draugą, nelaimėje pažinsi“, – sako Ž. Stankevičienė.
Aštuoniose Šiaurės Europos šalyse dirbanti draudimo bendrovė „If“ kasmet sureguliuoja daugiau kaip 1,4 mln. žalų – vidutiniškai daugiau kaip 5 300 žalų kiekvieną darbo dieną. „Teisingai, greitai ir sklandžiai sureguliuoti tiek žalų – didelis iššūkis draudimo ekspertams, bet matydami, kad tai – vienas svarbiausių draudimo bendrovės pasirinkimo kriterijų, investuojame į savo darbuotojų įgūdžius ir bendrovės IT pajėgumus“, – sako Ž. Stankevičienė.
Lietuviai labiausiai vertina elektronines paslaugas
Nors visi Baltijos šalių gyventojai kaip svarbiausius draudikų darbo vertinimo kriterijus nurodė žalos atlyginimo greitį ir teisingą išmokos dydį, išryškėjo ir tam tikri draudimo paslaugų vertinimo skirtumai.
Latviai, palyginti su lietuviais ir estais, labiausiai vertina žalos reguliavimo proceso paprastumą ir suprantamumą – taip atsakė net 53 proc. apklaustųjų. Tačiau lietuviams ir estams šis kriterijus ne toks svarbus – tai akcentavo penktadalis tyrimo dalyvių.
Lietuviai Baltijos šalių kontekste išsiskiria vertindami draudimo bendrovės kompetenciją – net 49 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų rekomenduotų draudimo bendrovę kitiems, jei draudikas turėtų aukštą kompetenciją. Estai ir latviai tam skiria kiek mažiau dėmesio – kompetenciją, kaip svarbų kriterijų, nurodė 42 proc. estų ir 34 proc. latvių.
Tyrimas taip pat atskleidė dar vieną ypatybę, kuria lietuviai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių gyventojų, – Lietuvos draudimo paslaugų vartotojai vertina galimybę tvarkant draudimo paslaugas naudotis elektroninėmis priemonėmis. Kaip svarbų kriterijų šią galimybę nurodė net 43 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje, palyginti su 20 proc. Estijoje ir vos 8 proc. Latvijoje.
„If P&C Insurance“ yra ne gyvybės draudimo lyderė Šiaurės Europoje. Praėjusiais metais draudimo bendrovė „If“ savo klientams Lietuvoje atlygino virš 70 mln. Lt nuostolių. Rinkos tyrimų bendrovės SIC tyrimo duomenimis, 95 proc. „If“ klientų Lietuvoje 2011 m. buvo patenkinti bendrovės vykdomu žalos sureguliavimu.

Pastaraisiais metais Lietuvos vairuotojams kelių patruliai daugiausiai baudų skiria už greičio viršijimą. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas informavo, kad dažniausiai vairuotojai važiuoja 20–30 kilometrų per valandą greičiau, nei galima. Vien pernai už tai buvo išrašyta per 80 tūkst. baudų ir surinkta daugiau kaip penki milijonai litų. “Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa atskleidė, kad net septyni iš dešimties vairuotojų nuolat viršija leistiną greitį. Daugelis respondentų teigė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebimai, o 22 proc. pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami. Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija 18–35 metų amžiaus vyrai, vairuojantys naujausios laidos automobilius, o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 metų.
Antroje vietoje dažniausiai vairuotojų padaromų kelių eismo taisyklių nusižengimų sąraše rikiuojasi kelio ženklų nurodymų nesilaikymas. Pernai buvo užfiksuota daugiau kaip 75 tūkst. tokių nusižengimų ir surinkta apie keturi milijonai litų baudų. Panašiai tiek baudų surinkta ir iš vairuotojų, kurie vairavo neregistruotus ar techninės apžiūros nepraėjusius automobilius. “Nors po kartą kelių eismo taisyklėms yra nusižengę visi vairuotojai, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio ar išsilavinimo. Mat šiandien ratuoti visi: nuo paprasto darbininko iki ministro. O avarijų daugiausiai sukelia jauni, nepatyrę vairuotojai nuo 18 iki 28 metų amžiaus“, – atskleidžia D.Šalomskas.

BFL

Lietuvos kelių policijos valdyboje Vilniuje pirmadienį apsilankęs Seimo narys “tvarkietis” Petras Gražulis gavo pluoštą dokumentų, kuriuose užfiksuota, kaip politiko nuomojamą automobilį vairuojantis asmuo viršija leistiną važiavimo greitį. Pažeidimai užfiksuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Policijos departamentas Seimo kanceliariją informavo, kad “tvarkiečio” P. Gražulio nuomojamas automobilis užfiksuotas per metus 33 kartus viršijęs leistiną greitį. Jau po kelių dienų, kai parlamentą pasiekė šis policijos signalas, atskleistas 34-asis pažeidimas.

Kilus triukšmui P. Gražulis pripažino, kad nevengia viršyti greičio, bet aiškino, jog daugeliu užfiksuotų atvejų automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomi žmonės. Seimo narys kol kas nubaustas tik už vieną greičio viršijimo atvejį, nes nuotrauka parodė, kad tąkart vairavo būtent jis.

Iš pradžių policija ketino nubausti P. Gražulį bent už tris greičio viršijimo atvejus, nes manė, kad prie vairo tikrai sėdi politikas. Jie stacionarių greičio matuoklių sistemos padarytas nuotraukas lygino su savo duomenų bazėje esančia nuotrauka. Į pastarąją asmenų nuotraukos patenka jiems įgyjant ar keičiant asmens dokumentus.

Tačiau savo akimis išvydę atėjusį Seimo narį policininkai jau nebuvo tokie tikri, kad automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu vairavo būtent P. Gražulis.

”Ta nuotrauka sena buvo (duomenų bazėje – BNS). Kai gyvas pasirodė, panašumų nedaug beliko”, – BNS sakė Administracinės veiklos skyrius viršininkas Dainius Šalomskas.

Policijos pastate vidurdienį apsilankiusiam Seimo nariui buvo įteiktas visų pažeidimų, padarytų ta mašina, sąrašas ir duota laiko galvoti, kas automobilį vairavo. Seimo narys galvojimui turi dešimt dienų. Jeigu politikas negalės pasakyti, policininkai jį nubaus už duomenų nepateikimą. Policija baudžia, net ir tais atvejais, kai žmogus sąžiningai negali pasakyti ir nežino, kas jo valdomu automobiliu pažeidė Kelių eismo taisykles.

Seimo kanceliarija neseniai policiją informavo, jog transporto priemonės valdytojas yra Seimo narys P. Gražulis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius BNS yra sakęs, kad tokiu atveju P.Gražuliui kaip valdytojui atsiranda pareiga, numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, pranešti policijai Kelių eismo taisyklių pažeidimo tyrimo tikslu, kas vairavo automobilį.

Seimo narys automobilį nuomojasi iš vienos Latvijos bendrovės, kaimyninėje šalyje perka ir degalus. P. Gražulis yra aiškinęs, kad Latvijos firma pagal sutartį gali kartą per savaitę pasiimti automobilį, be to, daugelis nuotraukų, užfiksavusių greitį viršijančią mašiną, yra neryškios. Į policiją yra iškviestas ir lietuvis, Latvijos bendrovės, iš kurios politikas nuomojasi mašiną, vadovas.

Neseniai paaiškėjo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepripažįstančiam “tvarkiečiui” gali tekti grąžinti į biudžetą parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kurias panaudojo automobilio nuomai.

Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, jei Seimo nario, kaip jis pats teigia, už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas nuomojamą automobilį vairuoja kiti asmenys, jis naudojamas ne pagal paskirtį.

“Už mokesčių mokėtojų pinigus naudojamas automobilis turi būti naudojamas parlamentinei veiklai. Jo visi pareiškimai, neva jis nežino, kas jį vairuoja, kas turi raktelius, kad pati firma naudojasi automobiliu – komisijoje tokia nuomonė, kad vis dėlto gal reikės teikti Seimo valdybai sprendimą, kad jeigu naudoja automobilį ne pagal paskirtį, kad jis už visą laiką, kai naudoja ne pagal paskirtį, susimokėtų iš savo pinigų”, – po EPK komisijos posėdžio žurnalistams yra sakęs A. Salamakinas.

A. Salamakino teigimu, P. Gražulis visas parlamentinei veiklai numatytas lėšas nuo kadencijos pradžios išleidžia automobilio nuomai bei priežiūrai.

Iš viso P. Gražulis automobilio nuomai, eksploatacijai gali būti išleidęs kelias dešimtis tūkstančių litų. Detali parlamentarų išlaidų išklotinė pradėta skelbti ne nuo kadencijos pradžios.

Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms šiuo metu skiriama 6,2 tūkst. litų ketvirčiui, tačiau ši suma nuo kadencijos pradžios kito.

"Veido" archyvas

Seimo narys Petras Gražulis per metus sugebėjo, kaip manoma, 33 kartus viršyti leistiną greitį, rašo “Lietuvos rytas”.

Pats politikas prisipažįsta kartais važiuojantis greičiau nei leistina, tačiau teigė, kad taip dažnai taisyklių nepažeidinėja.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla kreipėsi į Seimo kanceliariją ir paprašė pateikti automobilio “BMW X5″ nuomos sutartį su viena Latvijos bendrovių. Pareigūnai bando išsiaiškinti, ar, be P. Gražulio, dar kas nors turi teisę vairuoti automobilį, iš latvių bendrovės nuomojamą už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas.

Seimo narys policininkams įrodinėja, jog dažniausiai keliuose įžūliai elgiasi ne jis, o kažkas kitas, bet nepateikia duomenų, kas dar naudojasi tuo pačiu automobiliu.

Kelių policijos tarnyboje tiriami, kaip minėta,33 nustatyti greičio viršijimo atvejai, padaryti vairuojant “BMW X5″. Be kita ko, yra užfiksuota, kad P. Gražulio nuomojamas automobilis skriejo viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 50 kilometrų.

Daugeliu atvejų pareigūnams nekilo abejonių, kad prie prabangaus automobilio vairo sėdi P.Gražulis. Tačiau iš kai kurių nuotraukų sunku atpažinti Seimo narį.

“Automobilis yra ne mano, o įmonės, kuri jį nuomoja. Kiek žinau, ne tik man. Be to, įmonė mašiną naudoja ir savo reikmėms. Man visiškai nesvarbu, kas ir kur ja važinėja”, – tvirtino parlamentaras.

Jis tvirtino, kad kartais vis dėlto viršija leistiną greitį.

“Nesu šventasis ir nesakau, kad niekada neviršiju greičio (…) Neskaičiuoju kiek, bet tikrai viršiju greitį. Ar smarkiai? Įvairiai. Būna, važiuoji susimąstęs ir nepamatai ženklų, kurių policininkai visur prikaišiojo, kad galėtų “pasiganyti”, – kalbėjo P. Gražulis.

Net septyni iš dešimties vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pripažino dažniau ar rečiau viršijantys leistiną greitį, atskleidė “Lietuvos draudimo” užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa. Lietuvos kelių policija savo ruožtu konstatuoja, kad net 25% užfiksuotų eismo pažeidimų yra greičio viršijimas.

11% apklaustų vairuotojų teigė greitį viršijantys nuolat, likusieji 59% – kartais. Dauguma vairuotojų linkę pateisinti tokį savo elgesį kelyje: 23% nurodė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebint, o dar 22% pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami.

“Greičio viršijimas ypač pavojingas tuomet, kai keičiasi oro sąlygos, esant drėgnai ar šlapiai kelio dangai, o dar labiau – pašalus ir apledėjus keliams. Pasikeitus orams, nuo slidaus kelio atpratę, nesugebantys suvaldyti automobilių vairuotojai dažnai sukelia netgi masinius autoįvykius mieste, kurių metu nukenčia ne tik transporto priemonės, bet, deja, ir patys greičio mėgėjai ir jų keleiviai “, – sako AB “Lietuvos draudimas” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija jauni vyrai (18-35 m. amžiaus), vairuojantys naujausios laidos automobilius (ne senesnius nei 4 m.), o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 m.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, maždaug kas ketvirta avarija, kurioje žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl viršyto greičio. Tiesa, per porą metų dėl nesaugaus greičio kilusių avarijų skaičius sumažėjo: 2008 m. iš visų registruotų avarijų greitis koją pakišo 26% vairuotojų, o 2010 m. šis rodiklis smuko iki 11%.

Policijos teigimu, avaringumas dėl greičio viršijimo mažėja pirmiausiai dėl gausėjančių greičio kontrolės priemonių, tačiau tokiose avarijose nukentėjusių skaičius išlieka stabilus.

Šiemet per 8 mėn. Lietuvos kelių policija užfiksavo 3.745 avarijas, kilusias dėl nesaugaus greičio, iš jų 553 baigėsi vairuotojų ar keleivių sužalojimais ir mirtimis.

“Draudimo statistika byloja, kad viršytas ar nepasirinktas saugus greitis – viena skaudžiausių autoįvykių priežasčių. Dažnai net neįmanoma finansiškai įvertinti patirtų nuostolių, nes prarastos sveikatos ar paaukotos gyvybės jokiais pinigais nebesugrąžinsi”, – sako AB “Lietuvos draudimas” kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 533 didžiųjų miestų 18-74 m. amžiaus vairavimo teisę turintys gyventojai, taip pat parodė, kad Lietuvos vairuotojai kitiems eismo dalyvimas nuolat rodo neigiamus gestus ir kitaip stengiasi sugėdinti nedrausmingus vairuotojus, bet tai nesulaiko jų nuo polinkio viršyti greitį.

Paaiškėjo ir tai, jog greičio viršijimui įtakos turi ir vairuotojo psichologinė būklė. Dažniau spidometro rodyklė pakyla virš leistinos ribos tų vairuotojų, kurie prie vairo sėda blogos nuotaikos, būdami stresinės būsenos.

Šią savaitę Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, vykdoma transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolė, praneša Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Transporto priemonių važiavimo greitis fiksuojamas ir mobiliais, ir stacionariais greičio matavimo prietaisais. Be to, bus atkreiptas dėmesys ir į chuliganiško vairavimo atvejus, neatsakingą lenkimą, manevravimą.

Vairuotojų neatsakingumas pasirenkant važiavimo greitį, vairavimas neblaiviems, pėsčiųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymas – pagrindinės eismo nelaimių priežastys.

Dėl vairuotojų saugaus važiavimo greičio nepaisymo Europos keliuose per metus netenkama beveik 6 000 žmonių gyvybių.

Dažniausias kelių eismo taisyklių pažeidimas Lietuvoje – greičio viršijimas. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius buvo įspėta arba 800–5000 Lt baudomis nubausta per 75 tūkst. vairuotojų, važiavusių didesniu nei leistina greičiu.

Dauguma jų greitį viršijo 20–30 km/val. – tokių buvo beveik 35 tūkst. Tačiau būta ir lėkusių 40 ar net 60 km greičiau, nei leidžiama.

Antras pagal dažnumą kelių eismo taisyklių pažeidimas – kelio ženklų nepaisymas, už tai pernai nubausta per 46 tūkst. pažeidėjų.

Taip pat sulaikyta ir daug be techninės automobilių apžiūros dokumentų važinėjančių arba civilinės atsakomybės draudimo polisų neturinčių vairutojų.

Tačiau rimčiausia bėda, kad mūsų keliuose vis dar itin daug neblaivių vairuotojų, nors tokių, pareigūnų teigimu, laipsniškai mažėja. Vis dėlto pernai apie 7 tūkst. vairuotojų, dviratininkų, vadeliotojų į Lietuvos gatves ir kelius išriedėjo būdami sunkaus girtumo laipsnio.

Beje, kelių eismo prižiūrėtojai ima vis griežčiau stebėti ir, reikalui esant, bausti kelių eismo taisykles pažeidžiančius pėsčiuosius, tarp kurių irgi esama ir reguliavimo signalų nepaisančių, ir neblaivių pažeidėjų.

Dažniausias pėsčiųjų prasižengimas – einama per važiuojamąją dalį draudžiamose vietose. Tokių per nepilnus metus įspėta ar 50–100 Lt baudomis nubausta beveik 4 tūkst.