110 metų veikianti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis šiemet fiksuoja operatyvumo rekordus. Paaiškėjo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje į 97,7 proc. priimtų būtinosios pagalbos iškvietimų greitosios ekipažas atvykdavo ne vėliau kaip per penkiolika minučių.

„Pasiektas operatyvumo rekordas, anksčiau tokių rezultatų niekada nebuvo“, – tvirtina Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė. Pasak jos, nors sveikatos apsaugos reforma ir sulaukia nemažai kritikos, operatyvumo rodiklius greitajai pagalbai pavyko pagerinti būtent dėl vykdomos pertvarkos.
Žinia, nuo šių metų pradžios greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinės tarnybos (iš viso šalies savivaldybėse veikė 56 tokios tarnybos) pradėtos centralizuoti: vykdant pertvarką jos jungiamos į dešimt įstaigų, įsikūrusių buvusių apskričių centruose. Šie pokyčiai kelia gyventojams nerimą, kad greitosios medicinos pagalbos susirgus ar ištikus nelaimei teks laukti ilgiau, ypač provincijoje, kur pastaraisiais metais vykstant reformai pacientai ir taip skundėsi, jog greitosios tenka laukti ilgai, o ir sulaukus ši ne visada galinti padėti (pavyzdžiui, kad ir dėl to, jog ekipažuose nebeliko gydytojų).
Tačiau V.Pumputienė tvirtina, kad Vilniaus apskrityje jau įvykęs greitosios pagalbos stočių jungimasis rodo, jog nuogąstauta be pagrindo. „Greitoji dabar atvyksta dar greičiau nei anksčiau“, – naujausius duomenis komentuoja Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė.
Pasak šios tarnybos direktoriaus Tadeušo Rodzo, nuo šiol vos priėmus iškvietimą dispečerinės darbuotojas kompiuteryje mato, kuri greitosios brigada yra arčiausiai iškvietimo vietos. Tad šis ekipažas iš karto siunčiamas nurodytu adresu. Moderni kompiuterinė sistema ne tik registruoja iškvietimus, bet ir apskaičiuoja atstumą iki iškvietimo vietos bei parodo trumpiausią kelią iki ligonio. „Sujungėme visą Vilniaus apskritį, tad esant reikalui greitoji iš Vilniaus nuvažiuoja ir toliau už miesto ribų – jei nevažiuotų, gyventojai pagalbos sulauktų kur kas vėliau“, – apie pokyčius informavo T.Rodzas.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas kitąmet žadama finansuoti aiškiau ir skaidriau, sako sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), patvirtinus naują GMP paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, šių paslaugų teikimas 2011-aisiais vienodinamas visose savivaldybėse.

J.Kumpienė sako, jog naujoji tvarka įpareigos teritorines ligonių kasas skirstyti lėšas 58 šalies GMP įstaigoms atsižvelgiant į kaimo ir miesto gyventojų skaičių įstaigų aptarnaujamose teritorijose bei į tai, kad paslaugų teikimas vienam kaimo gyventojui 12,5 proc. brangesnis nei miesto.

“Valstybinė ligonių kasa suskaičiuos gyventojus, pažiūrės, kaip jie išsidėstę, ir paskirstys pinigus teritorinėms ligonių kasoms. Lygiai tokiu pačiu principu teritorinės ligonių kasos paskirstys pinigus įstaigoms”, – BNS pasakojo ji.

Anot viceministrės, iki šiol ne visos teritorinės ligonių kasos vadovaudavosi šiuo principu – nors gaudavo lėšas ir Valstybinės ligonių kasos pagal gyventojų skaičių ir pasiskirstymą, pačios įstaigoms skirstė pinigus neaiškiai, tad trūko skaidrumo. Be to, įvairiose šalies vietose vienam gyventojui tenkanti suma už GMP paslaugas skirdavosi 100 litų – svyravo nuo 23 iki 123 litų.

“Teritorinės ligonių kasos pinigus atidavinėdavo vadovaudamosi skirtingais principais – kai kurios žiūrėdavo, kad ten, kur daugiau kaimo gyventojų, turi nueiti didesni pinigai, kitos į tai nereaguodavo, ir tai sukėlė didelį nepasitenkinimą”, – BNS teigė J.Kumpienė.

“Dabar atsiranda galimybė užtikrinti vadinamą skaidrumą – kiekviena įstaiga gali pagal savo gyventojus pasitikrinti, ar tie pinigai, kuriuos siūlo teritorinė ligonių kasa, yra pinigai, tenkantys pagal nustatytą tvarką. Anksčiau jie to padaryti niekaip negalėjo”, – sakė ji.

Tvarką rengusi darbo grupė atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvoje vyksta gyventojų migracija į didžiuosius miestus – nemažai užsiregistravusių mažesniuose miestuose ar kaimuose, pavyzdžiui, studentai, iš tiesų gyvena didmiesčiuose, kur prireikus jiems ir suteikiamos GMP paslaugos. Tad penkiems didiesiems miestams bus taikomas migracijos koeficientas.

Be to, nustatyta, jog mažai gyventojų turinčias teritorijas aptarnaujančioms GMP įstaigoms sąlyginai brangiai atsieina jų vykdoma dispečerinės funkcija. Tad dispečerines numatoma koncentruoti didesniuose miestuose. Tokiu būdu, anot viceministrės, būtų ir geriau koordinuojamas GMP brigadų darbas.

“Savivaldybėje minimaliai turi būti dvi brigados, bet jei atsitinka du įvykiai, jau į trečią įvykį nebėra kam važiuoti. Kadangi kyla dėl to problemų, pasiūlėme nuo 2010 metų dispečerinių tarnybų paslaugas koncentruoti 10 stambiausių miestų – apskričių centruose. Tai reikštų, kad ta dispečerinė tarnyba gali nustatyti, kur yra kokia brigada arčiau įvykio vietos, ir pasiųsti tą brigadą nepriklausomai, kokiai savivaldybei ji priklauso”, – kalbėjo J.Kumpienė.