Aušra LĖKA
Per pirmą trimestrą po neprognozuotai triuškinamai laimėtų Seimo rinkimų „valstiečiai“ suformavo vilčių teikiančią Vyriausybę, bet Seime sukėlė daug chaoso, o per nepadorų elgesį prarado vieną mandatą, ir ne tik.
Neaiškūs sandoriai ir melas
Demonstruojanti neuždirbtą, įtartinais sandoriais įgytą prabangą. Vos vidurinio išsilavinimo, bet savo rinkimų anketą neva netyčia pagražinusi, sumelavusi ir apie savo šeiminę padėtį. Neįprastai žaliesiems kailiniuota. Meluojanti. Arogantiškai neatsakinėjanti į konkrečius klausimus. Maža to, prieš keletą metų dar ir apvogusi savo darbovietę.
Gūdžiame sapne rinkėjai negalėjo sapnuoti, kad tokia persona bus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), suokusios apie skaidrumą ir padorumą, viena iš lyderių Seime. Tokią veikėją LVŽS išsirinko savo frakcijos seniūno pavaduotoja, net buvo delegavę į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Maža to, tokią jau įklimpusią į melą veikėją iš paskutiniųjų slapstė ir gynė ne tik su prabangaus visureigio istorija susijęs ir ją itin gerai pažįstantis LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Deja, gynė ir principingumą bei nesitaikstymą su nesąžiningumu deklaruojantis Povilas Urbšys.
Gera žinia tik ta, kad Greta Kildišienė apleidžia Seimą. Bet po tiek melo ir partietės dangstymo aukščiausiu valstiečių partijos lygiu net ir patikliems žmonėms turėtų būti sunkoka tikėti „valstiečių“ padorumu. Bent jau R.Karbauskiu ir jo aplinka.
Smūgis suduotas ne tik šiai partijai – visam Seimui ir politikams, nes skandalas tik dar kartą įrodė, kad vos patekę į valdžią ir tie, kurie iki tol ją kritikavo dėl skaidrumo stokos, iš karto patys tampa tokiais pat.
Bet gera žinia, kad „valstiečių“ deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išdrįso principingai vertinti situaciją, be to, paragino atsistatydinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką Romą Valentukevičių, vienasmeniškai nusprendusį, kad tyrimo dėl G.Kildišienės pradėti neverta.
Adekvačią reakciją parodė ir „valstiečių“ premjeras Saulius Skvernelis, situaciją pavadinęs tragikomiška ir pareiškęs, kad politikams neturi būti taikomos išimtys dėl skaidrumo.
Ne pirmą kartą išryškėjo, kad LVŽS valdymas ir elgesys Seime – viena, o S.Skvernelio Vyriausybė – kita. Tik ar Seimo „valstiečių“ minia Seime netaps stabdžiu nepalyginti aukštesnės prabos jų pačių Vyriausybei?
Seimas kiršina visuomenę
Politikos analizės ir mokslinių tyrimų bendrovės „Visionary analytics“ tyrimų vadovas dr. Žilvinas Martinaitis pirmuosius naujojo Seimo darbo mėnesius vertina taip: „Daug karštų visuomenei lengvai suprantamų problemų eskalavimo, pavyzdžiui, norima keisti Konstituciją sumažinant Seimo narių skaičių, porą ministerijų perkelti iš Vilniaus į Kauną, daug ginčų sukėlė įstatymas dėl dirbtinio apvaisinimo. Tose idėjose gal ir yra sveiko grūdo, tačiau tai, ar jos bus įgyvendintos, ar ne, didelio poveikio gyventojų gerovei ir strateginių Lietuvos iššūkių sprendimui neturės. O tie klausimai sukelia didžiulį rezonansą ir labai stipriai sukiršina visuomenę, todėl kaip valstybė tapsime silpnesni, labiau susipriešinę, mažiau solidarūs. Tai, kuo užsiimama – visuomenės priešinimu, kiršinimu, jautrių dalykų, neturinčių reikšmingo poveikio gerovei, eskalavimu, iš esmės būdinga populistiniams politikams, kurie nežino, kaip spręsti esmines prob-lemas, tačiau bando sukurti darbo iliuziją.“
DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka prisipažįsta nė neturėjusi vilčių, kad Seimas veiks labai suderintai: „Viskas, deja, vyksta pagal prognozes: labai daug naujokų, kurie nei įsigilinę į reikalus ir sritis, su kuriomis dirba, nei pažįsta vienas kitą. Galima dėti pliusą už ryžtą kažką daryti, bet, deja, nėra pakankamai įsigilinimo, labai skubama kažką padaryti, po to tenka peržiūrėti sprendimus.“
Iš tiesų LVŽS nuomonės kaitaliojimu jau baigia prisivyti, atrodė, nepralenkiamą šios srities rekordininką buvusį socialdemokratų premjerą Algirdą Butkevičių. Vis dėlto ISM ekonomikos ir politikos programos direktorius dr. Vincentas Vobolevičius daro prielaidą, kad tiek daug persigalvojimo įvairių įstatyminių iniciatyvų atvejais – nebūtinai visiško sutrikimo požymis. Tai gali būti ir strategija: buvo duota labai daug pažadų, bet dabar, susidūrus su realybe, „valstiečiams“ politiškai strategiškai naudinga bandyti forsuoti teisės aktus, kurie atitinka jų rinkimų pažadus, o paskui atsitraukti, jog neatrodytų, kad jie atėjo į valdžią ir tyliai pasidavė ar kad žadėjo nepagrįstus dalykus.
Nors naujos kadencijos Seimas jau spėjo sukelti daug, švelniai tariant, šurmulio, jų pirmoji sesija įeis į parlamentarizmo istoriją kaip pati neproduktyviausia. Projektų registruota 310 (2008–2012 m. kadencijos Seimo pirmoje sesijoje – 411, 2012–2016 m. – 337), net 67,3 proc. įstatymų projektų svarstyta ypatingos skubos tvarka.
„Socialistinio lenktyniavimo nebus: reikia ne skaičiaus, o kokybės. Be to, gal pavyko mažiau kaitaliojant suformuoti komitetus, komisijas, delegacijas, todėl mažesnis projektų skaičius. O imtis ypatingos skubos tvarkos vertė tai, kad greitų sprendimų reikalavo socialinio modelio, socialinio draudimo ir kiti teisės aktai“, – aiškina Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.
Tačiau visai antirekordinis dar vienas rodiklis: priimtų projektų dalis siekia tik 48,1 proc. Per ankstesnes dvi kadencijas šis darbo efektyvumo rodiklis siekė apie 63 proc. R.Baškienė tai aiškina tuo, kad buvo imtasi daug diskusijų sukėlusių pagalbinio apvaisinimo įstatymo, socialinio modelio, Civilinio kodekso pataisų.
Priimti projektus trukdė ir chaosas Seime: net pratęsus pirmąją sesiją paaiškėjo, kad svarbiausi projektai, dėl kurių ji ir buvo pratęsta, negali būti svarstomi, nes per vėlai įregistruoti.
Akivaizdu, kad LVŽS lyderis R.Karbauskis prieš rinkimus pasakojo apie idealų, o ne realų scenarijų: jis tikino, kad jų partija visiškai kitaip nei kitos rengiasi rinkimams – konsultuojasi su atskirų sričių specialistų bendruomenėmis, drauge rengia konkrečias programas ir projektus, turi šešėlinį ministrų kabinetą, tad vos laimėję rinkimus jie iš karto puls priiminėti ir įgyvendinti jau parengtus ir išdiskutuotus projektus.
Vyriausybė judina strateginius klausimus, bet ar Seimas juos palaikys?
Ekspertai randa kiek daugiau girtinų dalykų Vyriausybės, o ne Seimo startiniuose darbuose. Politologo V.Vobolevičiaus vertinimu, „valstiečiai“ surinko pajėgią Vyriausybę, nors ir nepartinių ministrų. Kodėl sako „nors“? „Nes ministrai turi tarpusavyje susikalbėti, ir nežinia, kaip tai pavyks, kai nėra partinės disciplinos“, – svarsto V.Vobolevičius.
Ekonomistė J.Rojaka giria Vyriausybę, kad stengiamasi užkirsti kelią korupcijai, pro didinamąjį stiklą peržiūrimi viešieji pirkimai, valstybės valdomų įmonių veikla. „Bet vis dar neaišku, kokių reformų ir pertvarkų bus imtasi. Pavyzdžiui, Vyriausybė ketina jungti universitetus, ir tam dauguma ekspertų pritartų, nes Lietuvoje aukštasis mokslas per daug numenkintas ir labai skirtingos kokybės. Gairės teigiamos, bet labai daug niuansų, kaip tai bus atliekama. O kol to nežinome, sunku avansu įvertinti“, – sako J.Rojaka.
„Visionary analytics“ tyrimų vadovas Ž.Martinaitis pastebi, kad šis klausimas rodo perskyrą tarp Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės pozicijos: „valstiečiai“ per rinkimus sakė, kad negali būti kalbos apie aukštųjų mokyklų jungimą, o dabar premjeras su švietimo ir mokslo ministre paskelbė iniciatyvą juos jungti. Tačiau galutinis žodis – parlamento. Tad nors Vyriausybė kelia geras idėjas, bando spręsti įsisenėjusius klausimus, toli gražu neaišku, ar tai pavyks.
„Seimas užsiima karštų klausimų eskalavimu, o Vyriausybė bando judinti sudėtingus strateginius klausimus. Bet kas atsitiks, jei ministrams siekiant įgyvendinti savo vizijas ir idėjas Seimas jų nepalaikys? Ar neatsitiks taip, kad ministrai labai greitai išmoks ar bus priversti išmokti šokti pagal parlamento dūdelę, o ne imtis savo technokratinės Vyriausybės idėjų vykdymo?“ – baiminasi Ž.Martinaitis.
Kad politinis svorio centras parlamente, teo-riškai galima rasti ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Ž.Martinaitis aiškina, kad, viena vertus, galima kalbėti apie valdžių atskyrimo principą, antra vertus, tokia atskyra gali sumažinti valdymo efektyvumą: „Nors S.Skvernelis Seime pralaimėjo dėl PVM lengvatos šildymui panaikinimo, šiuo atveju buvo galima sakyti, kad tai paveldėta iš ankstesnės valdžios problema. Bet kai Vyriausybė imsis rimtų reformų, bus tikrasis testas. Jei Seimas jų nepalaikys, smuks darbo efektyvumas, susikurs patinės situacijos.“
Pasak V.Vobolevičiaus, apskritai sprendimus priima ne Seimas ar Vyriausybė, ne premjeras ar Seimo pirmininkas, o didžiųjų koalicinių partijų lyderiai, nesvarbu, kur jie sėdi – parlamente ar Vyriausybėje. Partijos pirmininkai tradiciškai tampa premjerais, todėl susidaro įspūdis, kad sprendžia Vyriausybė. Žinoma, kai partijos pirmininkas yra ir premjeras, jo galios – faktinė kaip partijos pirmininko ir procedūrinė kaip Vyriausybės vadovo – yra viename asmenyje. Kai galios sukoncentruotos, galima labai efektyviai, o jei nori – net buldozerio principu prastumti savo siūlymus Seime. Bet dabar abiejų valdančiųjų partijų – tiek „valstiečių“, tiek socialdemokratų – lyderiai dirba Seime, čia koncentruojasi ir galia, bet procedūrinių galių turi ir premjeras.
„Toks dualizmas, galių išsiskirstymas gali stabdyti sprendimų priėmimą ir „užciklinti“ ilgose diskusijose, bet tai ir įneša įvairesnių nuomonių, neleidžia buldozerio principu valdyti valstybės“, – politinio svorio centro perkėlimo į Seimą privalumus ir trūkumus aiškina V.Vobolevičius.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2017-m
Loading ...