Gabus, talentingas, labai smalsus – taip Matą Grigaliūną apibūdina jo draugai, mokytoja. Pats Matas nėra toks drąsus: jis džiaugiasi savo sėkme ir laimėjimais, tačiau šias emocijas pasilieka sau.

Dovilė Joneliūnienė

Keturis šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Matas – dabar jau antrakursis Vilniaus universiteto biochemijos studentas. „Nežinau, ko reikia, norint gauti šimtuką, – paklaustas atsako. – Mokytis ir mokėti ne visada pakanka. Visuomet buvau dėmesingas ir smalsus pamokose, matyt, tai ir padėjo pasiekti puikių rezultatų“, – priduria KTU gimnaziją baigęs jaunuolis.

Jam visuomet patiko tikslieji mokslai, o lengviausia buvo matematika. Nors iš tiesų, kad gautų gerus rezultatus, mokytis nereikėjo daug, matematikos vaikinas mokėsi ir papildomai – nes buvo tiesiog įdomu. Visada labiau patiko ir sekėsi tie dalykai, kuriuose reikėdavo suprasti principus, pagal kuriuos viskas veikia logiškai, suprantamai. Mato netraukė išmokti konkrečią informaciją – jis norėjo išmokti ir suvokti daugiau, tyrinėti jį supančią aplinką.

Pirmą kartą ,,Kengūros” konkurse Matas prisimena dalyvavęs trečioje klasėje. Sekėsi neblogai, jis pateko į Lietuvos geriausiųjų trisdešimtuką. „Ruošti mokytoja mane pradėjo jau nuo antros klasės – tuomet pirmą kartą išbandžiau jėgas spręsdamas trečiokų ,,Kengūros” uždavinius. Ruošdamasis tiesiog sprendžiau buvusių konkursų užduotis, kurios padėjo pasikartoti kursą“, – prisimena Matas.

Pirma respublikinė olimpiada, kurioje vaikinas dalyvavo mokydamasis aštuntoje klasėje, buvo geografijos. Nors medalio tuomet nelaimėjo, bendroje įskaitoje kartu su visais gimnazijų moksleiviais (9–12 klasių) buvo maždaug dvidešimtas (medalius gavo apie 15 dalyvių). Tačiau dėmesys geografijai tuo ir baigėsi.

Matas daugiausia dalyvaudavo chemijos ir matematikos olimpiadose. Teko važiuoti į matematikos (apdovanojimas – pagyrimo raštas) ir chemijos (sidabro medalis) tarptautines olimpiadas. „Respublikinėse olimpiadose esu laimėjęs nemažai medalių chemijos, matematikos ir fizikos turnyruose. Olimpiadoms nemažai ruošiausi individualiai, džiugu, kad padėjo gabių vaikų mokymo įstaigos, pavyzdžiui, Nacionalinė moksleivių akademija“, – pasakoja Matas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pernai laimėjęs sidabro medalį Baltijos šalių chemijos olimpiadoje, šįmet Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktą klasę baigęs Matas Grigaliūnas nusitaikė į tarptautinę matematikos olimpiadą, liepos pabaigoje vyksiančią Kolumbijoje.

Per mokslo metus pelnytus laimėjimus Matui tenka vardyti gan ilgai. Tarptautinėje „Baltijos kelio“ matematikos olimpiadoje Lietuvos komanda, kuriai atstovavo ir kaunietis, iškovojo trečią vietą. Šiose varžybose dalyvavo jaunieji matematikai iš vienuolikos šalių, ir trečia vieta, Mato nuomone, yra aukščiausia pozicija, į kurią realiai gali pretenduoti mūsų komanda, nes aplenkti Rusijos ir Lenkijos pasiuntinius mažai vilčių: antrą vietą lietuviai šiame turnyre yra pelnę tik kartą, kai į varžybas neatvyko Sankt Peterburgo komanda.
Respublikinėse matematikos ir fizikos olimpiadose Matas šįmet pelnė bronzos medalius, o chemijos olimpiadoje – auksą. Gerai pasirodęs vyko į Baltijos šalių chemijos olimpiadą, kurioje moksleiviai varžosi individualiai, ir joje laimėjo sidabro medalį. Tuomet vyko į tarptautinę D.Mendelejevo chemijos olimpiadą, kuri buvo surengta Uzbekistane, ir joje laimėjo bronzą. Šioje olimpiadoje dalyvavo moksleivių iš septyniolikos valstybių, daugiausiai – iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, bet šįmet sulaukta ir Vengrijos bei Saudo Arabijos atstovų.
Liepos mėnesį M.Grigaliūnas pirmą kartą keliaus į tarptautinę matematikos olimpiadą, kuri vyks Kolumbijoje. Lietuvai šiame pasauliniame turnyre atstovaus šeši matematikai. Tarp jų Matas vienintelis kaunietis, kiti penki išrinktieji – Vilniaus licėjaus auklėtiniai. Šiam šešetukui skirta speciali pasirengimo stovykla jau birželį turėtų prasidėti Vilniaus universitete.
Ar tokiose stovyklose jaučiama konkurencijos dvasia? „Konkurencijos netrūksta atrankos stovyklose, į kurias kviečiamos kelios dešimtys respublikinių olimpiadų prizininkų. Iš jų šeši geriausi vyksta į tarptautinę olimpiadą, dar šeši patenka į Vidurio Europos olimpiadą. O papuolus į komandą jau nėra dėl ko tarpusavyje varžytis. Juk olimpiadoje bus vertinami mūsų individualūs rezultatai“, – aiškina M.Grigaliūnas.
Ar jaunuoliai, pripažinti geriausiais šalies jaunaisiais matematikais, atitinka tipišką sauso, griežto, akiniuoto šio mokslo atstovo įvaizdį? Matas tvirtina, kad į stovyklas susirenka visokių asmenybių. Yra daug besimokančių ir silpniau bendraujančių, bet esama ir tokių, kuriems įdomiau sportas ir anekdotai negu matematika. Tiesa, tie anekdotai savotiški ir ne visiems suprantami: apie tai, kaip diskutuoja iracionalus skaičius su nerealiuoju skaičiumi…

Tarp chemijos ir matematikos
Kauniečio matematikos mokytojas ir Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius Leonas Narkevičius yra svarstęs, kad blaškymasis po skirtingų mokslų olimpiadas trukdo Matui tarptautinėje arenoje siekti pačių aukščiausių rezultatų. Tačiau jaunuolis laikosi savo požiūrio: „Mano tikslas – ne medaliai, o visapusiškas išsilavinimas. Pagal rezultatus patekau ir į tarptautinę chemijos olimpiadą, vyksiančią Maskvoje, bet jos data sutampa su tarptautinės matematikos olimpiados data, todėl vienos teko atsisakyti. Pasirinkau matematiką, nes šioms varžyboms intensyviau ruošiausi. Į tarptautinę chemijos olimpiadą galbūt pavyks išvykti kitą vasarą“, – ir toliau vienu mokslu nežada apsiriboti būsimasis abiturientas. Fizikos jis tvirtina niekad rimčiau nesimokęs, o biologijos respublikinėms olimpiadoms tiesiog nelieka laiko, nors šis mokslas Matui irgi prie širdies. Jaunesnėse klasėse yra skynęs laurų gamtos mokslų olimpiadose.
Toks pat visapusiškas Matas stengiasi būti ne vien palinkęs prie mokslų. Vaikinas baigė muzikos mokyklą, kurioje mokėsi groti birbyne. Moka šiek tiek skambinti pianinu, neišsigąsta paėmęs į rankas akordeoną ar bandoniją ir kartais pabrązgina seną tėvo gitarą. Programinius grožinės literatūros kūrinius irgi spėja perskaityti, nes iš lietuvių kalbos ir literatūros gimnazijoje turi dešimtukus. Neseniai po ilgesnės pertraukos per vieną dieną įveikė mamos parneštą šiuolaikinį romaną. Kokį? Ogi fiziko Paolo Giordano parašytą „Pirminių skaičių vienatvę“.
Abitūros egzaminų šurmulio Matas stengiasi nepastebėti, nors neslepia, kad egzaminavimo sistema jam neatrodo logiška. „Nesuprantu, kodėl lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienas ir privalomas. Kodėl literatūrą išmanyti svarbiau negu matematiką? Mano nuomone, kiekvienas Lietuvos pilietis privalo mokėti taisyklingai lietuviškai kalbėti, rašyti ir skaityti, todėl turėtų būti privalomas lietuvių kalbos egzaminas, o literatūrai užtektų pasirenkamo egzamino statuso. Juolab kad rašydamas abitūros rašinį privalai savo mintis dėstyti būtent taip, kaip to nori būsimieji vertintojai – vos ne pagal šabloną“, – neslepia tiksliukas.
Matas priduria, kad nemažai garsių šalies matematikų nespjauna į poeziją, pavyzdžiui, linksmuolis VU profesorius Romualdas Kašuba, kurį Matas pažįsta dar nuo „Kengūros“ stovyklų laikų. Šiose stovyklose buvo rengiami ir poezijos rašymo konkursai, o M.Grigaliūnas kartą tokį yra laimėjęs.
Sąryšių tarp matematikos ir muzikos vaikinas pastebėjo dar besimokydamas muzikos mokykloje, kurioje solfedžiuoti jam sekėsi lengviau nei bendraamžiams. Geriausias tokio sąryšio įrodymas, pasak Mato, – matematikas Giedrius Alkauskas, kuriantis profesionalią muziką ir leidžiantis jos įrašus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Į Vidurio Europos matematikos olimpiadą patekęs KTU gimnazijos vienuoliktokas Matas Grigaliūnas užsibrėžė tikslą parsivežti medalį ir patekti į pasaulinę olimpiadą, tačiau uždavinių ištisomis paromis negliaudo. Mat gabus jaunuolis dar ir Lietuvos vandensvydžio jaunių rinktinės narys, taip pat folkloro ansamblio “Kaukutis” šokėjas bei dainininkas.

Vos pradėjus kalbėtis Matas sugriauna stereotipą, kad ypatingais gabumais tiksliesiems mokslams apdovanotų jaunuolių niekas, išskyrus formules ir teoremas, nedomina. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos moksleivis entuziastingai kalba ne tik apie fizikos dėsnius, kūrybą matematikoje, gamtoje vykstančius procesus, bet ir apie senųjų lietuvių liaudies bei šokių prasmę ar vandensvydžio treniruotes. Pasirodo, jam viskas vienodai įdomu ir visiems savo pomėgiams jis randa laiko. “Žinojau, kad profesionaliu muziku netapsiu, tačiau baigiau muzikos mokyklą, nes man norisi suprasti, kaip kuriama muzika, o folkloro ansamblį lankau nuo antros klasės, nes dainuodamas senąsias lietuvių dainas įsivaizduoju, kaip gyveno mūsų protėviai, labiau suprantu, kokia anuomet buvo Lietuva”, – sako birbyne, pianinu ir gitara grojantis, taip pat KTU gimnazijos chore dainuojantis Matas.
Nors jis yra respublikinių matematikos, fizikos, chemijos, biologijos olimpiadų pirmų vietų laimėtojas, tačiau bene labiausiai gabų vaikiną žavi matematikos formulės ir teoremos. “Matematika – visų mokslų motina, ja paremtos visos kitos disciplinos, tad įdomu gilintis. Be to, čia daug kūrybos. Visas matematikos grožis atsiskleidžia, kai netikėtai pirmą kartą pritaikai formules ar teoremas”, –  dėsto M.Grigaliūnas.

Namų darbams – dvi valandos per savaitę

Mato matematikos mokytojas, Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) direktorius Leonas Narkevičius pastebi, kad domėjimasis daugeliu dalykų yra išskirtinis itin gabių vaikų bruožas. “Matas – smalsus, tačiau ir tėvai jį skatina užsiimti įvairia veikla. Žinoma, iš negabaus vaiko didelių laimėjimų neišspausi”, – neabejoja L.Narkevičius.
Mato mama Nomeda Grigaliūnienė sako, kad jau pradinėse klasėse ragino sūnų išbandyti kuo daugiau būrelių, kad atsirinktų, kas jam labiausiai patinka. “Norėjom, kad Matas prasmingai leistų laisvalaikį, tad pirmoje klasėje jis lankė net septynis būrelius. Viskas jam buvo įdomu: dramos, šaškių, gamtos būreliai, pamokos muzikos mokykloje, plaukimo treniruotės”, – prisimena N.Grigaliūnienė.
Smalsumu iš bendraamžių Matas išsiskyrė ir darželyje – jau ten pradėjo žaisti šaškėmis ir šachmatais, auklėtojas nuolat stebindavo rinkdamas įvairius vabalus bei vabzdžius, kuriuos lengvai atpažindavo. “Namuose buvo daug knygų apie vabzdžius, tad Matas jas savarankiškai studijavo ir įsidėmėjo daugelio vabalų pavadinimus”, – pasakoja N.Grigaliūnienė.
Matas priduria, kad vos penkerių sulaukęs jau aiškinosi, ką reiškia Mendelejevo lentelės elementai, buvo išmokęs kirilicą, puikiai gebėjo atlikti ne tik sudėties, atimties, bet ir nesudėtingus dalybos bei daugybos veiksmus. Tad pradėjęs lankyti mokyklą per pamokas nelabai turėjo ką veikti. “Mokytoja mane net tildydavo, nes daug žinojau ir vis nustelbdavau bendraklasius”, – juokiasi Matas. Ir priduria, kad daugiausiai žinių gaudavo skaitydamas įvairias enciklopedijas.
Dabar gabus vaikinas taip pat greitai įsisavina informaciją, išgirstą mokykloje, ir yra vienas geriausiai besimokančių KTU gimnazijos moksleivių. Nors ruošdamas namų darbus Matas sugaišta vos po porą valandų per savaitę, tačiau dešimtą klasę baigė tik turėdamas vieną devynetą iš anglų kalbos.
Jo mama sako, kad nėra mačiusi ir kada Matas rengiasi olimpiadoms. Tad bene daugiausiai laiko kaunietis skiria pomėgiams. “Per vasarą reikia nemažai nuveikti, nes norėčiau laimėti medalį rudenį Šveicarijoje vyksiančioje Vidurio Europos matematikos olimpiadoje. Pernai nepavyko užimti aukštos vietos, todėl šiemet reikia atsigriebti. Esu suplanavęs per dieną bent dvi valandas spręsti uždavinius, tačiau vasarą gana sunku rasti net ir tiek laiko”, – neslepia Matas.

Iš olimpiados – į sporto varžybas ar koncertą

N.Grigaliūnienė pasakoja, kad, kiek pamena, visi Mato vakarai ir vasaros užimtos repeticijomis, treniruotėmis, varžybomis arba koncertais, o per atostogas vieną stovyklą keičia kita. Štai ir šiemet vos grįžęs iš Baltarusijoje vykusios matematikos stovyklos, skirtos pasirengti olimpiadai, būsimasis vienuoliktokas skubėjo į folkloro ansamblio “Kaukutis” repeticijas ir vyko į Lietuvos moksleivių dainų šventę. Paskui stovyklavo su šeima. Dar jo laukia folkloro stovykla, išvyka į gamtą su vandensvydžio komanda ir NMA itin gabiems mokiniams skirta stovykla Nidoje, kur Matas ir tikisi rimčiausiai padirbėti prie uždavinių.
“Jam smagu visur dalyvauti. Be to, nuo mažens skiepijom atsakomybės jausmą, tad pradėtus darbus stengiasi atlikti iki galo. Nors dažnai tenka skubėti iš vieno užsiėmimo į kitą, tačiau niekuomet neatsisako dalyvauti nei koncertuose, nei sporto varžybose. Štai šiemet, kai dalyvavo olimpiadoje Vilniuje, kiti dalyviai dar liko sostinėje nakvoti, o Matas iškart išskubėjo į vandensvydžio varžybas”, – prisimena N.Grigaliūnienė.
“Tiesiog norisi palaikyti sportinę formą, be to, judėti sveika. O ir sportuoti patinka, ypač kai yra komandinis žaidimas. Kai antroje klasėje pradėjau lankyti baseiną, greitai vien tik plaukimo nebeužteko, tad pradėjau žaisti vandensvydį. Vėliau keletą metų lankiau regbio treniruotes, tačiau supratęs, kad šis sportas man nelabai tinka, grįžau į vandensvydžio treniruotes”, – pasakoja Matas.
Beje, laimėjimais jis gali pasigirti ir kaip sportininkas. Mat prieš porą metų  Šiaurės ir Baltijos šalių turnyre su Lietuvos jaunių vandensvydžio rinktine yra laimėjęs pirmą vietą.
Įveikti varžovus svarbu jam ir mokso olimpiadose. Pasak Mato, tai puiki galimybė pasilyginti su kitais, pamatyti, kiek žinai ir kur dar reikėtų pagilinti žinias.
“Matas ketina iškovoti medalį Vidurio Europos matematikos olimpiadoje. Žinoma, jeigu nenusigręš fortūna. Mat sprendžiant uždavinius, kaip ir žaidžiant kortomis, reikia ne tik žinių, bet ir sėkmės, – dėsto NMA direktorius L.Narkevičius. – Vis dėlto, nors Matas gerai išmano matematiką ir daug dirba savarankiškai, tačiau blaškydamasis po kitų mokslų olimpiadas bei turėdamas daug pomėgių negali kryptingai siekti tikslo.”
N.Grigaliūnienė mano, kad jeigu Matas koncentruotųsi tik į vieną sritį, turėtų per daug laisvo laiko, tad jį išnaudotų ne itin prasmingai, pavyzdžiui, žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Be to, jam įdomi ne tik matematika. “Jau nuo penktos klasės jis vis klausinėjo, kada gi mokykloje prasidės chemijos kursas. O kai pirmoką, norėdama, kad gražiau rašytų, pasodinau mokytis dailyraščio, jis nusprendė perrašinėti knygos “Chemija ne chemikams” ištraukas”, – juokiasi Mato mama.

Vienas KTU gimnazijos lyderių

Beje, jaunąjį mokslininką domina ne tik matematika, chemija, bet ir fizika, astronomija ar net vaistažolės. Namuose radęs knygą apie vaistinius augalus, Matas ją savarankiškai išstudijavo ir dabar stovyklaudamas gamtoje atpažįsta daugelį žolių bei medžių. Be to, žino, kur vienų ar kitų ieškoti. “Kai žygyje užsimanau arbatos, prirenku mėtų. Jų einu ieškoti prie vandens telkinių, ten kur drėgna”, – dar vieną pomėgį atskleidžia Matas.
Jis sako, kad šiuo metu bene daugiausiai laiko skiria matematikai, nes mokytojai paskatino gabų berniuką dalyvauti olimpiadose, o juk jaunesnėse klasėse daugiausiai organizuojama įvairių matematikos konkursų. Tad pradėjęs juose skinti pergales norėjo žinias šioje srityje gilinti ir vėliau.
Vis dėlto baigęs KTU gimnaziją, Matas planuoja rinktis biochemijos arba farmacijos specialybę. “Norėčiau studijuoti Amerikos, Didžiosios Britanijos ar Kinijos universitete ir grįžęs į Lietuvą padėti skleistis mūsų šalies mokslui”, –  vieną pagrindinių savo tikslų atskleidžia moksleivis.
“Sunku prognozuoti, ar Matas garsins Lietuvą mokslo laimėjimais, ar pasuks, tarkim, į verslą. Tačiau neabejoju, kad ateinančius dvejus metus jis bus gimnazijos lyderis – išsiskirs iš bendraamžių mokslo, sporto laimėjimais ir kaip iki šiol aktyvia veikla mokyklos renginiuose”, – apibendrina KTU gimnazijos matematikos mokytojas L.Narkevičius.

Mato Grigaliūno laimėjimai

Nuo penktos klasės kasmet tarptautiniame matematikos konkurse “Kengūra” patenka į geriausiųjų trisdešimtuką: aukščiausia užimta vieta – antra.
2011 m. laimėta pirma vieta fizikos čempionate ir Šiaulių universiteto matematikų konkurse. J.Matulionio jaunųjų matematikų konkurse iškovota antra vieta. Jis pirmos vietos laimėtojas respublikinėse matematikos, chemijos ir gamtos mokslų olimpiadose, o Lietuvos fizikos olimpiadoje – antra vieta.
2012 m. nuotolinėje Lietuvos chemijos olimpiadoje – aukso medalis, respublikinėse matematikos ir chemijos olimpiadose laimėta antra vieta,  Lietuvos fizikos olimpiadoje – bronzos medalis.