BFL

Šalia senosios Vilniaus gynybinės sienos Klaipėdos gatvėje naują pastatą statantys darbininkai XVII amžiaus grindinį išardė per kelias valandas, rašo “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos gatvėje statomas dviejų aukštų pastatas su mansarda, per kurį einanti dengta galerija imituotų neva senovinę gatvę, jungiančią Klaipėdos ir Trakų gatves.

Šioje vietoje 1506-1509 metais buvo pastatyta Vilniaus gynybinė siena, todėl paveldosaugininkai verslininkus prigrasė išlikusią sieną tirti, restauruoti ir puoselėti.

Praėjusį pirmadienį Klaipėdos gatvėje gyvenanti architektė Maja Ptašek pamatė atkastą ir nuvalytą senovinį grindinį. Architektė daug metų dirba su archeologais ir iškart pažino XVII amžiaus meistrų darbą.

Tačiau kitos dienos rytą M.Ptašek pro langą išvydo skubiai senąjį grindinį ardančius statybininkus.

“Archeologas turėjo užfiksuoti tokį vertingą radinį ir stabdyti statybas. Tiktai paveldosaugininkų komisija galėjo nuspręsti, ar galima naikinti tokią miesto vertybę dėl naujų statybų”, – sakė M.Ptašek.

Ji puolė skambinti daugybei už paveldą atsakingų pareigūnų, ragindama gelbėti, jos nuomone, unikalų paveldą. Tačiau kol jie susirinko į savo kabinetus, grindinio neliko nė pėdsako.

Šį sklypą prižiūrintis archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis tikino, kad šiame sklype randama visų laikotarpių grindinių ir jų tiek daug, kad jų neardant apskritai nebūtų galima nieko ištirti.

Jis paaiškino, kad visi objektai kultūriniame sluoksnyje, kurie nesurišti rišamąja medžiaga, yra laikomi ne pastatais, o archeologiniais radiniais, todėl užfiksuojami, iškeliami į žemės paviršių ir perduodami muziejui.

“Šlykšti istorija. Gal buvo galima taisyti pastato projektą ir išsaugoti iškastą grindinį, gal tikrai nebuvo kitos išeities, bet negalima taip karštakošiškai veikti”, – svarstė archeologas, istorijos mokslų daktaras Gediminas Vaitkevičius.

Anot jo, nepajudintas grindinys su siena būtų suteikęs visai kitą vertę ir būsimam pastatui.

“Rišamosios medžiagos buvimas ar nebuvimas nėra kriterijus ir negali toks būti. Tai prieštarauja pasaulinei praktikai. Tai – naujadaras, sugalvotas šiai statybai. Senovės Graikijoje rišamoji medžiaga iš viso nebuvo naudojama, o Estijoje visa ikikrikščioniška statyba – be rišamosios medžiagos. Tai ką, ir ją ekskavatoriumi galima iškasti?” – tvirtino specialistas.

Šioje vietoje palei Vilniaus gynybinę sieną XVI–XVIII amžiais ėjo Teliukų skersgatvis.