BFL

3 klausimai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotojai Rasai Liausėdienei

– Kaip saugotis gripo ir kaip jį atpažinti?

– Apskrityse, kuriose registruojamas sergamumas gripu, gyventojai raginami vengti masinių susibūrimo vietų ir artimesnio kontakto su sergančiuoju (laikytis bent vieno metro atstumu). Poliklinikose ar ligoninėse besilankantys, taip pat sergantys asmenys turėtų dėvėti nuo virusų saugančias marlines kaukes, kurias keisti rekomenduojama kas valandą ar dvi. Susirgus patariama gydytis namie, o ne prigerti vaistų ir eiti į darbą, kur galima užkrėsti kolegas.

Sezoninis gripas – oro lašelinė infekcija, kuria užsikrečiama sergančiajam čiaudint ir kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė kaip 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

– Kuo ypatingas šių metų gripas?

– Nors simptomai klasikiniai (trunka iki savaitės, jei nėra komplikacijų), šiųmetis gripas piktesnis ir agresyvesnis, tačiau jis mažiau pavojingas pasiskiepijusiems.

Praėjusiais metais sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo šiek tiek ramesnis, epidemijos buvo paskelbtos tik 5-iose savivaldybėse, nebuvo užregistruota mirčių. Šiemet gripo epidemiją yra paskelbusios 23 savivaldybės. Pastarosios savaitės duomenys rodo, kad bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI siekia 140 atv./10 tūkst. gyventojų, o 9-iose apskrityse šis rodiklis yra didesnis nei 100 atv./10 tūkst. gyventojų: Alytaus, Kauno, Vilniaus, Telšių, Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės ir Šiaulių. Utenos apskrityje sergamumo rodiklis siekė 97,87 atv./10 tūkst. gyventojų.

– Įtariama, kad šiemet gripas pražudė 5 žmones, nors laboratoriškai patvirtintos 3 mirtys nuo gripo. Kam kyla didžiausia rizika susirgti gripu?

– Prie didžiausios rizikos grupių priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, vyresni kaip 65 metų amžiaus asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis, globos ir slaugos namų gyventojai, taip pat nėščios moterys.

Dažniausiai galimybė susirgti gripu priklauso nuo organizmo atsparumo: vieni serga lengviau, kiti neišvengia komplikacijų. Pasitaiko ir mirčių: 2009 ir 2010 m. Lietuvoje siautęs pandeminis gripas nusinešė 23 gyvybes, 2010 ir 2011 m. gripo sezono metu mirė 21 žmogus, 2012  ir 2013 m. – 8 asmenys.

Sergamumas gripu, padidėjęs paskutinę sausio savaitę, turėtų pradėti slūgti po mėnesio ar pusantro nuo padidėjimo pradžios. Šiuo metu sergamumas išaugęs Ukrainoje, Rusijoje, Skandinavijos šalyse.

BFL / A.Ufarto nuotr.

Gripo epidemija paskelbta 13-oje šalies savivaldybių. Ketvirtąją savaitę (sausio 25-31 d.) visoje Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuota 240 asmenų.

Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 124,28 atv./10 tūkst. gyventojų. Lietuvoje iš 10-ies apskričių sergamumo rodiklis didesnis nei 100 atv./10 tūkst. gyventojų registruotas septyniose apskrityse: Alytaus, Telšių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Panevėžio.Trijose apskrityse: Šiaulių, Utenos, Marijampolės sergamumo rodiklis siekė nuo 90 iki 98,40 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pasak užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.

Todėl rekomenduojama:

1. Tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti.

2. Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.

3. Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.

4. Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.

5. Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos.

6. Gerai vėdinti patalpas.

7. Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas.

8. Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.

Plačiau apie gripo plitimą – čia

Šiemet gripo sezono laikotarpiu Lietuvos ligonines užplūdo plaučių uždegimu sergantys ligoniai. Medikai pastebi, kad dėl piktnaudžiavimo antibiotikais ši liga kasmet sunkėja.

„Šiemet pastebėtas didelis komplikuotų plaučių uždegimų antplūdis – gripo epidemijos laikotarpiu palatos buvo perpildytos“, – informuoja sostinės Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos klausimais Henrienta Dabkuvienė.
„Šiemet pneumonijų buvo 2–2,5 karto daugiau negu ankstesniais metais“, – tvirtina ir Kauno klinikinės ligoninės 1-ojo vidaus ligų skyriaus vedėjas, pulmonologas docentas Alfredas Bagdonas.
Tokią pat tendenciją šių metų sausio ir vasario mėnesiais pajuto daugelis šalies ligoninių: plaučių uždegimu sergantys ligoniai nesutilpo infekcinių skyrių palatose, tad glaudėsi ir chirurgijos, ir vidaus ligų, ir kituose skyriuose. Pavyzdžiui, Kauno klinikose pernai sausį ir vasarį dėl pneumonijos gydyti 188 pacientai, o šiemet – 277, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje pernai dėl plaučių uždegimo gulėjo 122 gyventojai, šiemet – 205, o Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje šiemet dėl gripo sukelto plaučių uždegimo gydėsi apie 60 ligonių, pernai – per 20.
Toks gripo sezoną lydinčių sunkių plaučių uždegimų antplūdis fiksuotas tik prieš keletą metų siaučiant pandeminiam gripo A(H1N1) virusui, tuomet vadintam kiaulių gripu. Medikų tvirtinimu, ir šiemet pacientus į ligonines guldė tas pats gripas, virtęs sezoniniu. Pasak Panevėžio ligoninės infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjos Violetos Dambrauskienės, šiam gripui būdinga paveikti kvėpavimo takus ir plaučius, komplikuotis į plaučių uždegimą.
„Iš tiesų dėl gripo komplikacijų gydomų pacientų buvo dvigubai daugiau nei pernai, bet panašiai kaip 2009–2010 m., kai siautė pandeminis gripas. Šiemet daugiau vadinamųjų antrinių pneumonijų, kai gripas pažeidžia kvėpavimo takus ir prasideda bakterinė pneumonija. Šiam gripui taip pat būdinga žaibiška eiga – į priėmimą atvykęs ligonis neatrodo kažkoks ypatingas, bet po dviejų valandų jau nusigąsti dėl jo būklės eigos: taip smarkiai ji gali pasikeisti. Per tris mėnesius turėjome apie šimtą sunkių pneumonijų, bet šie atvejai pasibaigė gerai“, – pasakoja V.Dambrauskienė.
Beje, Vilniaus infekcinės ligoninės II diagnostinio skyriaus vedėja Rasa Paulauskienė pastebi, kad šiemet, kaip ir prieš trejus metus, gripo sukeltomis komplikacijomis sirgo daugiausia jauni žmonės – nuo 18 iki 30 metų.
Nors kovo pradžioje gripo epidemija nuslūgo, o su ja praėjo ir plaučių uždegimų banga, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vėl padidėjo, o Kauno apskrityje net priartėjo prie epidemijos slenksčio. H.Dabkuvienė taip pat pajuto sergančiųjų pagausėjimą – daugiau ligonių ėmė atvežti greitoji pagalba. Vis dėlto R.Paulauskienė mano, kad nors sergančiųjų gripu būna iki pat balandžio mėnesio, antra rimta gripo banga artimiausiu metu neturėtų kilti, nors tai labai priklausys ir nuo orų sąlygų.

Plaučių uždegimai – vis sunkesni

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gydytoja infektologė Audronė Konstancija Jonušienė atkreipia dėmesį, kad šie metai išsiskyrė ne tik pacientų, sergančių plaučių uždegimu, gausa, bet ir ilgesne bei daug sunkesne ligos eiga: dažniau pasitaikė kvėpavimo nepakankamumo simptomų, kai organizmas blogai aprūpinamas deguonimi.
R.Paulauskienė priduria, kad šiemet buvo daug ligonių su ryškiais neurotoksikozės simptomais – vangumu, stipriu galvos skausmu, sąmonės sutrikimu, pykinimu, vėmimu.
Šiemet padaugėjo ir mirčių: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai gripas aukų nepareikalavo, o šiemet nusinešė septynias gyvybes. Vis dėlto šį sezoną siaučiantį virusą medikai jau pažinojo, tad mirštamumas nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų nepasivijo 2009–2010 m., kai nuo pandeminio gripo mirė 23 žmonės.
Sunkesni plaučių uždegimo atvejai siejami ne tik su šiemet vėl siaučiančiu virusu, kuriam būdingos plaučių komplikacijos, bet ir su nesaikingu antibiotikų vartojimu, dėl kurio bakterijos įgyja atsparumą šiems vaistams.
Pasak A.K.Jonušienės, šiemet pasitaikė atvejų, kai prireikė net kelių rūšių antibiotikų plaučių uždegimui išgydyti. Ir V.Dambrauskienė priduria, kad anksčiau užtekdavo įprastų antibiotikų, o šiemet jau reikėjo pasitelkti brangių, rezervinių.
Padidėjusį rezervinių antibiotikų poreikį pajuto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila, pamenantis, kad prieš septynerius aštuonerius metus rezervinių antibiotikų skyrimas šiame centre, kuriame gydomi sunkiausi ligoniai, buvo didelis įvykis – visi centro gydytojai susirinkdavo ir svarstydavo tokį atvejį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms.

Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.

Toks japonų mokslininkų eksperimentas – vienas iš daugelio įvairiose šalyse atliktų tyrimų, leidžiančių teigti, kad vitaminas D gali sumažinti sergamumą ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. JAV nacionalinio tyrimo duomenimis, turintiems kraujyje vitamino D mažiau nei 10 ng/ml žmonėms rizika susirgti peršalimo ligomis padidėja apie 40 proc. nei tiems, kuriems jis viršija 30 ng/ml. Kai kurie gydytojai teigia, kad didelė šio vitamino koncentracija yra geresnė apsauga nei skiepai ar antivirusiniai vaistai.

Tačiau vitamino D svarba mūsų sveikatai yra žymiai didesnė nei apsauga nuo gripo, kvėpavimo takų infekcijų ar kaulų sustiprinimas. Beveik nėra organų, kuriuose nebūtų vitamino D. Pastaruoju metu vis daugiau gaunama įrodymų, žadančių revoliucinį saulės vitamino pripažinimą.

Mokslininkai tvirtina, kad vitaminas D yra labai svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, bronchinės astmos ir net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, nutukimu, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis.

Sunerimti verčia tai, kad 80–90 proc. iš saulės gaunamo vitamino D trūksta net milijardui pasaulio žmonių. Jo stinga ir net saulėtų Europos kraštų – Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos ar Italijos – gyventojams, kurie slepiasi nuo saulės ar vartoja stiprius apsauginius kremus nuo nudegimo. O ką bekalbėti apie Lietuvą.

Atlikti tyrimai rodo, kad vitamino D stokos problema labai aktuali daugeliui mūsų šalies gyventojų. Mažai matome saulės, esame per daug prigąsdinti vengti tiesioginių jos spindulių.

Tokia situacija „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratoriją paskatino pradėti sveikatos profilaktikos akciją „Vitamino D turėsi – sveikatai padėsi!“. Jos metu gyventojai ne tik informuojami apie saulės vitamino svarbą, bet ir gali beveik perpus pigiau atlikti vitamino D tyrimą. Dar neseniai Lietuvą pasiekusi saulės vitamino ištyrimo iš kraujo mėginio metodika, kurią laboratorija įsisavino viena pirmųjų, žmonėms padeda lengviau pasirūpinti savo sveikata. Be tokio tyrimo įvertinti vitamino D koncentraciją nėra paprasta.

Atidžiau kontroliuoti saulės vitamino kiekį ypač patariama rizikos grupės žmonėms. Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną. Deja, vitamino D atsargų per vasarą, kaip anksčiau galvota, nesukaupiame.

Todėl šaltuoju sezonu siūloma daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių, sviesto ir kitų produktų, turinčių vitamino D. Galima naudoti žuvų taukų papildus, tačiau svarbu neviršyti normos, nes šio vitamino perteklius gali pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt.

Kas labiausiai rizikuoja vitamino D atsargomis?

mažai gaunantys saulės;
nėščiosios;
sergantys osteoporoze;
sergantys navikinėmis ligomis;
turintys aukštą arterinį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis;
sergantys cukriniu diabetu; inkstų ligomis;
sergantys lėtinėmis autoimuninėmis ligomis;
kūdikiai ir paaugliai;
nutukę žmonės;
vyresni nei 65 metų.

BFL

Praėjusią savaitę Lietuvoje registruotas tik vienas gripo atvejis, tačiau susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo nedaug, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Jo duomenimis, praėjusią savaitę susirgo 25,58 iš 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 25,9.

Sergamumas ŪVKTI nesmarkiai padidėjo Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskrityse.

Gegužės 16-22 dienomis nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo, sirgęs gripu ar ŪVKTI. Prieš tai buvusią savaitę hospitalizuoti du vaikai iki dvejų metų.

Šiemet iki gegužės 22-osios laboratoriškai patvirtintas 21 mirties atvejis nuo A (H1N1) gripo viruso. Mirę asmenys nebuvo skiepyti gripo vakcina.

Praėjusią savaitę sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje pasiekus epideminį lygį, gripo epidemiją jau skelbia 16 savivaldybių.

11 iš jų – Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų, Klaipėdos miesto ir rajono, Kėdainių, Varėnos, Prienų rajonų, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės – tai padarė anksčiau.

Kauno, Raseinių ir Rietavo rajonai epidemiją skelbia nuo antradienio, Joniškio ir Plungės rajonai – nuo trečiadienio.

Praėjusią savaitę Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 100 sergančiųjų. Palyginti su ankstesne savaite, sergamumas nesmarkiai išaugo, skelbia Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT).

Daugiausiai sergančiųjų per savaitę užregistruota Klaipėdos apskrityje – čia 10 tūkst. gyventojų teko 131 ligos atvejai. Mažiausiai gyventojų į medikus dėl gripo ir ŪVKTI kreipėsi Utenos (75 iš 10 tūkst.) ir Alytaus (80 iš 10 tūkst.) apskrityse.

Anot VVSPT, savivaldybėse sergamumas labai nevienodas – rodiklis svyruoja nuo 23 iš 10 tūkst. gyventojų Pagėgių savivaldybėje iki 204 Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Vilniaus ir Kauno savivaldybės stebi sergamumo gripu augimą ir artimiausiomis dienomis ketina apsispręsti dėl epidemijos skelbimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje, Kaune ir Visagino savivaldybėje sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis pastarąją savaitę pasiekė epideminį lygį – 10 tūkst. gyventojų teko daugiau nei 100 sergamumo atvejų.

Vilniaus savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Audronė Čibirienė sakė BNS, kad epidemija bus skelbiama, jeigu padaugės gripo atvejų – šiuo metu, pasak jos, dažniau sergama ŪVKTI sukeltomis ligomis.

Sergamumas jomis ir gripu sostinėje praėjusią savaitę siekė 104,9 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų.

“Kol kas sergančiųjų gripu yra nedidelė dalis – iki 6 proc., o epidemija skelbiama, kai sergančiųjų gripu skaičius yra didesnis. Intensyviai stebime situaciją, ir kol kas nėra priimta sprendimo epidemijai skelbti. Situacija bus stebima kiekvieną dieną, ir žiūrėsime, kaip keisis”, – BNS sakė A.Čibirienė.

Kauno savivaldybės gydytojo Algimanto Kažemėkaičio teigimu, dėl epidemijos mieste taip pat ketinama apsispręsti artimiausiomis dienomis.

“Be abejo, skelbsime netrukus – greičiausiai, kad taip bus, jei per pastarąsias dienas nesumažės gripo atvejų. Stebėsime dar vieną – dvi dienas ir spręsime”, – BNS sakė jis.

Anot A.Kažemėkaičio, epidemijos skelbti neskubama, kadangi “skelbimas turi ekonominio pobūdžio priežastis – yra tam tikri apribojimai piliečiams, rekomendacijos, ko žmonės nenorėtų”.

Be to, nors statistiškai Kaune sergamumas gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis praėjusią savaitę siekė 103,1 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų ir viršijo epideminį lygį, sveikatos priežiūros įstaigose antplūdžio kol kas dar nebuvo.

Statistikai, pasak A.Kažemėkaičio, įtaką daro tai, kad miesto sveikatos priežiūros įstaigose gydoma ir nemažai ne Kauno gyventojų – studentų, pakaunės gyventojų.

“Statistiškai iš tikrųjų gripo atvejų skaičius didėja, bet didžiulio antplūdžio, praėjusio penktadienio duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo, šiandien irgi dar nealiarmavo. Aišku, atodrėkis savaitgalį galėjo padaryti savo blogą darbą, bet tikimės, kad rytoj atšals. Tai truputį sumažina viruso plitimą”, – svarstė A.Kažemėkaitis.

Visagino savivaldybėje, kur sergamumas gripu praėjusią savaitę buvo didžiausias šalyje ir siekė 116,4 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų, epidemija kol kas taip pat neskelbiama.

“Kada Visuomenės sveikatos centras duos duomenų, (…) tada paskelbsime – kol kas nedavė”, – BNS sakė savivaldybės gydytojas Vladimiras Veikša.

Nemokama vakcina nuo sezoninio gripo jau paskiepyta daugiau nei 51 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iki lapkričio 1-osios panaudota daugiau nei pusė rugsėjo mėnesį Lietuvą pasiekusios vakcinos.

Anot centro pranešimo, 33,6 proc. paskiepytųjų – asmenys, sergantys lėtinėmis širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis bei lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, 28,5 proc. – vyresni nei 65 metų žmonės, 5,7 proc. – gyvenantieji socialinėse globos ir slaugos įstaigose.

Anot ULAC, praėjusią savaitę Lietuvoje, palyginti su prieš ja buvusia, registruotas didesnis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Susirgo 39,5 iš 10 tūkst. gyventojų, tuo metu prieš savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 33,6 gripo ir ŪVKTI atvejai.

Mažiausiai gripu ir ŪVKTI sergama Tauragės apskrityje (21,6 iš 10 tūkst. gyventojų), daugiausiai – Vilniaus (48,4 iš 10 tūkst. gyventojų) . Panašus sergamumo lygis fiksuotas šiemet sausio-vasario mėnesiais.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, 44-ąją šių metų savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis – 33,6 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Palyginti su praeita savaite, jis šiek tiek sumažėjęs.

Dauguma atvejų yra ŪVKTI, gripo atvejai tik pavieniai. Suaugusiųjų serga šiek tiek daugiau nei vaikų iki 17 metų.

Didžiausias sergamumas Kauno apskrityje (42,2 / 10 tūkst. gyv.). Mažiausias – Tauragės (18,5 / 10 tūkst. gyv.) Iš savivaldybių, VVSPT duomenimis, daugiausiai sergančiųjų yra Marijampolės (60,9 / 10 tūkst. gyv.), Visagino (55,53 / 10 tūkst. gyv.) ir Prienų r. (55,38 / 10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, 43-ąją šių metų savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) atvejų užregistruota gerokai mažiau nei ankstesnę savaitę.

Sergamumo rodiklis nuo 42,9 užregistruoto atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, nukrito iki 34,2 / 10 tūkst. gyv. Dauguma atvejų yra ŪVKTI, gripo atvejai tik pavieniai. Suaugusiųjų serga šiek tiek daugiau nei vaikų iki 17 metų.

Ir toliau gan dideliu sergamumu iš kitų išsiskiria Kauno apskritis. Čia sergamumo rodiklis – 46 / 10 tūkst. gyv. Jį labiausiai nulemia Kauno miestas, kuriame užregistruotas 60,4 / 10 tūkst. gyv. sergamumo rodiklis. Mažiausias sergamumas – Tauragės apskrityje – 18,56 / 10 tūkst. gyv.

Baigiantis vakcinos nuo vadinamojo kiaulių gripo galiojimo laikui, nepanaudota liko apie 22 tūkst. jos dozių.

Nepanaudota vakcina bus utilizuota, BNS pirmadienį teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

“Farmacinės atliekos yra utilizuojamos pristatant tam tikrai firmai, kuri Lietuvoje turi licenciją tai atlikti. Kilogramo sunaikinimo kaina kainuoja nuo 7 iki keturiolikos litų” , – aiškino D.Razmuvienė.

Ji pažymėjo, kad nepanaudotos vakcinos naikinimas yra normali praktika. Taip pat elgiamasi su, pavyzdžiui, per dieną neišnaudotais skiepų nuo tuberkuliozės ar stabligės flakonėliais, talpinančiais kelias vakcinos dozes, nes jų negalima laikyti atidarytų per naktį. Utilizuoti vakcinas tenka ir, pavyzdžiui, sugedus šaldytuvams, kuriuose jos laikomos. Utilizuojami ir tušti flakonėliai, kuriuose lieka vakcinos lašelių, bei švirkštai.

“Lietuva 2009 metų gruodžio 28 dieną yra gavusi 27 tūkst. dozių pandeminio gripo vakcinų. Yra paskiepyta 5 tūkst. asmenų. Flakone yra 10 dozių, sveikatos priežiūros įstaigos gali turėti vieną, du, tris ar keturis flakonus, jie gali sverti iki šimto gramų. Tai jei paverstume pinigais, gautume juokingus mažus pinigus”, – utilizavimo kainą apibendrino D.Razmuvienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė sakė abejojanti, kad galėtų likti nepanaudota šiųmetė vakcina nuo sezoninio gripo. Esą jos nupirkta ketvirtadaliu mažiau, net sveikatos medicinų deklaruotas poreikis.

“Sezoninio gripo nemokamos vakcinos paprastai trūksta. Lietuvoje šiemet yra patenkinama 74 proc. sveikatos priežiūros įstaigų norimo kiekio”, – dėstė ji.

Pernai už 1 mln. litų iš Nyderlandų Vyriausybės įsigyti 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo galioja iki lapkričio mėnesio.

Užsikrėtę virusu A(H1N1), kuris pirmą kartą nustatytas pernai balandį Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, pasaulyje mirė daugiau nei 18 449 žmonės.

Lietuvoje užregistruoti 23 mirties atvejai nuo pandeminio gripo A (H1N1).

Valstybinės ligonių kasos šiais metais nupirko 100 tūkst. dozių vakcinos nuo sezoninio gripo, kuria skiepys 470 gydymo įstaigos.

Nemokamai vakcina nuo gripo bus skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys: vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kitomis ligomis), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę užfiksuotas didėjantis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 41-ąją metų savaitę siekė 43,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų (prieš savaitę 42, 0 atv./10 tūkst. gyventojų). Panašus sergamumo lygis buvo registruotas šių metų sausio – vasario mėnesiais.

Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje – 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų (prieš savaitę 58,8 atv./10 tūkst. gyventojų). Išaugo sergamumas Vilniaus apskrityje – 49,1 atv./10 tūkst.gyventojų (prieš savaitę – 41,9 atv./10 tūkst.gyventojų), Marijampolės apskrityje – 47,0 atv./10 tūkst gyventojų (prieš savaitę 44,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų).

Mažiausiai sergančiųjų gripu ir ŪVKTI registruota Tauragės apskrityje 27,6 atv./10 tūkst.gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mūsų šalyje didėja nuo 36-osios metų savaitės.

Stebint situaciją pasaulyje – bendras gripo aktyvumas išlieka žemas, tačiau registruojami pandeminio A (H1N1) bei sezoninio A (H3N2) ir B gripo atvejai.