Žmonės visas virusų sukeltas kvėpavimo takų ligas mėgsta vadinti gripu. Nors peršalimo ligų simptomai atrodo panašūs, iš tiesų ligos skiriasi, mat jas sukelia skirtingi mikroorganizmai, todėl ir gydymo priemonės bei galimos komplikacijos nesutampa.

Šiųmetis rugsėjis atnešė sergamumo gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bangą. Sergamumas šiomis ligomis pamažu ėmė didėti antrąją rugsėjo savaitę ir yra didesnis nei pernai rugsėjį. O kai lyginame šių bei praėjusių metų rugsėjo mėnesio rezultatus su dar ankstesniais metais, aiškėja, kad tokio didelio sergamumo gripu bei kvėpavimo takų infekcijomis iki tol nebuvo. Panašus kaip dabar sergamumo lygis Lietuvoje anksčiau būdavo pastebimas tik lapkritį, gruodį ar sausį.

Manoma, kad minėtos ligos greičiau nei įprasta plinta todėl, kad tarp mūsų “tebevaikšto” pandeminis gripas, vadinamas A(H1N1). Stebima ir kitų gripo atmainų. Tiesa, epideminio lygio sergamumas gripu nepasiekė, mat gripo epidemija skelbiama, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų. Šiuo metu vidutiniškai Lietuvoje minėtomis ligomis serga 40 žmonių iš 10 tūkst. gyventojų, Kauno apskrityje šis skaičius siekia 60.
Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išskirtinė: gripu ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis dažniau sergama ir kitose Europos šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje gripas bei ūmios kvėpavimo takų infekcijos labiausiai plinta tarp jaunų žmonių: moksleivių, vaikų. Nepasakyčiau, kad šiųmetis gripas mažiau agresyvus ar kad žmonės prie jo labiau prisitaikę: gripas mėgsta išprovokuoti lėtines ligas ir, kiek teko kalbėtis su pediatrais, jų eiga esti sunkesnė.

Patartina saugotis

Gripo ypač turi saugotis sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat tie, kurių silpnas imunitetas arba kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Gripo komplikacijų gali kilti ir seniems, ir jauniems. Pirmiausia gali nukentėti tas organas, kurio lėtine liga sergama, todėl gripas gali baigtis ir mirtimi.

Gripas – rimta liga, todėl nereikia į jį numoti ranka: susirgus būtina laikytis lovos režimo ir tinkamai gydytis.

Sukelia epidemijas ir pandemijas

Gripą sukelia influenza virusas, kaip ir daugelis jo “giminaičių”, sugebantis greit mutuoti, todėl pasirengti gripo epidemijoms gana sunku. Iki šiol nesutariama dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo, mat žmogų paskiepijus nuo vienos gripo viruso atmainos, jis gali užsikrėsti kita. Persirgus gripu imunitetas susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo žmogus buvo užsikrėtęs.

"Veido" archyvas

Gripo epidemijos gali kartotis kas dvejus metus ar šiek tiek rečiau, tačiau pavienių susirgimų pasitaiko kasmet. O štai pandemijos, kokia buvo pernai, kyla kartą kas keliasdešimt metų ir per keletą metų, pandeminiu gripu persirgus didžiajai daliai gyventojų bei įgijus imunitetą, nurimsta.

Gripas yra užkrečiama liga, todėl žmonių susibūrimo vietose – viešajame transporte, darbo kolektyvuose, prekybos ir ugdymo įstaigose įsiviešpatauja labai greit. Pakanka susidurti su sergančiu gripu asmeniu, ir netrukus (dažniausiai po 2–5 dienų) galite pajusti pirmuosius šios klastingos ligos simptomus. Gripo, kaip ir kitais virusais, užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo, be to, nuo įvairių aplinkos daiktų (durų ir langų rankenų, laiptų turėklų, lifto mygtukų, indų ir kitų daiktų, prie kurių lietėsi gripu sergantis žmogus). Todėl būtina ne tik vengti kosinčių ir čiaudinčių asmenų draugijos, bet ir dažnai plautis rankas.

Peršalo ar gripuoja?

Žmonės dažnai visas panašiais požymiais pasireiškiančias kvėpavimo takų ligas vadina vienodai. Vieni visada sako susirgę “peršalimu”, kiti teigia pasigavę gripą. Verta prisiminti: jei jūsų liga prasidėjo kosuliu ir čiauduliu, tai greičiausiai ne gripas. Varvanti nosis nėra gripo požymis, nors vėliau, ligai įsismarkavus, gali prisidėti  ir sloga.

Gripo sukėlėjai, priešingai nei peršalimo ligas sukeliantys virusai, gali išplisti į plaučius, smegenis, inkstus, širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Žmonės dažnai neįvertina gripo pavojingumo ir mėgina ligą pravaikščioti. Jie ne tik pasitarnauja infekcijos plitimui, bet ir rizikuoja sulaukti rimtų komplikacijų. Ypač gripas pavojingas vaikams, senyviems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema silpna.

Gripo simptomai

Liga prasideda netikėtai: staiga pakyla aukšta temperatūra (gali būti aukštesnė nei 39 laipsnių), pasireiškia viso kūno silpnumas, krečia šaltis, skauda galvą, sąnarius ir raumenis. Žmonės jaučiasi taip, tarsi jiems kažkas laužytų kaulus.

Parausta akys, žmogus ima kosėti (čiaudėti pradedama vėliau arba iš viso nesloguojama). Kartais gripas pasireiškia neįprastais simptomais: žmogų gali pykinti, jis gali vemti, viduriuoti ar, pakilus ypač aukštai temperatūrai, net pradėti kliedėti. Sloguoti ir “šlapiai” kosėti pradėdama tik maždaug trečią ligos dieną. Maždaug tiek dienų laikosi aukšta temperatūra. (Jei sergant gripu po pirmosios temperatūros bangos ji vėl staiga pakyla, tai gali reikšti, kad prisidėjo antrinė bakterinė infekcija, prasidėjo komplikacijos).

Sergant gripu organizmas stipriai apnuodijamas, virusas pažeidžia kvėpavimo takus.

Kaip gydytis

Šis klastingas virusas pakenkia kvėpavimo takų epitelį, pažeidžia smulkiųjų kraujagyslių sieneles, gali pažeisti nervų sistemą, o patekęs į kraują apnuodija visą organizmą. Dėl to gali pradėti trikti širdies ir kitų organų bei sistemų darbas.

Jei po savaitės gydymo ir tariamo pasveikimo pajuntate staigų atkrytį, galima įtarti prasidėjus komplikacijas. Pavyzdžiui, ligonis gali susirgti virusinės ar bakterinės kilmės plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu, net širdies raumens, smegenų uždegimu. Todėl labai svarbu susirgus laikytis režimo ir tinkamai bei laiku gydytis.

Susirgus virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tarp jų ir gripu, nereikia skubėti vartoti antibiotikų. Jie virusų neveikia, šių medikamentų gali prireikti tik gydant antrines bakterines infekcijas. Kas kita, jei silpnas imunitetas: tokiems žmonėms gydytojai gali skirti profilaktinį gydymą antibakteriniais vaistais, kad išvengtų bakterinių gripo komplikacijų. Tik jūsų gydytojas gali nuspręsti, ar reikia antivirusinių vaistų. Beje, jie efektyviausi ligos pradžioje.

Kaip padėti savo organizmui

Nepaisydami to, sergate gripu ar kitomis vadinamosiomis peršalimo ligomis, gerkite daug skysčių – atsiskiedus kraujui, sumažėja virusų išskiriamų toksinų koncentracija. Nesistenkite mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ligų sukėlėjai “sudega” tik esant aukštai temperatūrai. Taip pat reikėtų gerti vitamino C.

Labai naudingi papildai su rausvažiedėmis ežiuolėmis (jos stiprina imunitetą); baltojo gluosnio žieve (mažina skausmą bei karščiavimą); apskritalapėmis saulašarėmis (lengvina atsikosėjimą); siauralapių gysločių lapais (pasižymi antimikrobiniu ir raminamuoju poveikiu); eukaliptų lapais (stiprina imuninę sistemą).

Naudingi ir papildai, į kurių sudėtį, be ežiuolių ir kitų gydomosiomis savybėmis pasižyminčių augalų, įeina vitaminas C, cinkas, selenas. Taip pat naudingos čiobrelių arbatos (lengvina atsikosėjimą, pasižymi antimikrobiniu veikimu).

Ar esate vienas (-a) iš 45 mln. europiečių, praeitą žiemą pasiskiepijusių nuo vadinamojo „kiaulių gripo“ viruso? „Laimei, daug triukšmo sukėlęs virusas neatnešė žadėtos žalos, tačiau iškėlė daugelį opių klausimų“, – tokiais žodžiais H1N1 pandemijos įvertinimui skirtą seminarą pradėjo Europos Parlamento (EP) Aplinkos ir visuomenės sveikatos komiteto pirmininkas Jo Leinen.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus apie H1N1 pandemiją, per visą pasaulį nuvilnijo nerimo, skiepijimosi ir vakcinos kaupimo banga., rašoma Europos Parlamento svetainėje.

Spalio 5 d. surengtose diskusijose dalyvavę Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atstovai patikino susirinkusius, jog vertindami tuometinę padėtį visi moksliniai komitetai veikė visiškai nepriklausomai.

Europarlamentarai išreiškė abejonių dėl bandymų suvaldyti pandemiją efektyvumo. „Kas buvo pirmiau – vakcina ar virusas?“ – klausė Alojz Peterle (Europos liaudies partija, Slovėnija).

„Šitiek pinigų skirta vakcinoms, kurios nebuvo panaudotos. Ar nesusiduriame su skaidrumo problema? Kaip susigrąžinti iššvaistytą pasitikėjimą?“ – piktinosi Marisa Matias (Vieningieji kairieji/Šiaurės šalių žalieji kairieji, Portugalija).

ES Tarybai 2009-ųjų antroje pusėje pirmininkavusios Švedijos atstovė Anita Janelm pabrėžė, jog viso pasaulio ekspertams pripažinus pavojų, verčiau buvo persistengti, nei sėdėti sudėjus rankas.

Buvusi ECDC direktorė, šiuo metu PSO dirbanti Zsuzsanna Jakab patikino, jog tuo metu turėta labai nedaug informacijos ir ruoštasi blogiausiam scenarijui. Anot jos, ateityje kylant vidutinio lygio pandemijos vertėtų numatyti atsitraukimo mechanizmą.

Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato vadovė Paola Testori Coggi pritaria nuomonei, jog visuomenės informavimo kampanija buvo vykdoma prastai. Nebuvo aiškus net paties viruso pavadinimas – vieni jį vadino kiaulių, kiti – meksikietišku gripu.

Pranešėja H1N1 klausimu Michèle Rivasi (Žalieji/Europos laisvasis aljansas, Prancūzija) pabrėžia, jog europiniai pirkimai apsaugos aukštų vakcinų kainų įkaitėmis tapusias valstybes. G. Willmott nuomone, iš bendro pirkimo labiausiai išloštų mažosios ES narės.

Lietuvoje po truputį auga sergamumas gripu. Kaip praneša Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, 40-ąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis yra 41,9 užregistruoto atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Palyginti su ankstesne savaite, jis šiek tiek padidėjo – nuo 38,7 / 10 tūkst. gyv.

Gripo epidamija skelbiama, kai 10 tūkst. gyventojų tenka 100 susirgimų.

Didžiausias sergamumo rodiklis yra Kauno apskrityje – 58,8 / 10 tūkst. gyv. Šiek tiek mažesnis Marijampolės – 44,2 / 10 tūkst. gyv., Klaipėdos – 42,9 / 10 tūkst. gyv., Vilniaus – 41,86 / 10 tūkst. gyv. apskrityse. Mažiausias – Tauragės – 31,93 / 10 tūkst. gyv., Panevėžio – 33,15 / 10 tūkst. gyv. ir Alytaus 33,5 / 10 tūkst. gyv. apskrityse.

Kaip 2010 m. rugpjūčio 10 dieną informavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pagrindinis gripo pandemijos etapas baigėsi ir pasaulis įžengė į po-pandeminį etapą.  Tai reiškia, jog prasideda stebėjimo periodas bei džiaugiamasi, kad šį kartą pavyko išvengti blogiausio scenarijaus – virusas nemutavo, todėl yra prognozuojamas ir valdomas.

Gripo sezono metu vyraus pandeminė jo forma, todėl skiepytis nuo A(H1N1) viruso dar galima, teigia užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Greta Amasenkovaitė.

“Pandeminis gripas vyraus šimtu procentų”, – antradienį BNS sakė ULAC specialistė.

Skiepytis nuo pandeminio gripo iki lapkričio 1-osios, kai baigsis valstybės įsigytų vakcinų galiojimo laikas, esą dar galima.

Vis dėlto, ULAC specialistės teigimu, kadangi dominuos pandeminio gripo forma, į gaminamą sezoninio gripo vakciną taip pat įeis ir gripo A (H1N1) viruso antigenas.

Tai reiškia, kad gyventojai, kurie nuspręs pasiskiepyti pernai Lietuvos įsigyta vakcina nuo pandeminio gripo, tiek tie, kurie bus vakcinuojami nuo sezoninio gripo, gaus tą patį pandeminio gripo antigeną.

“Ir į sezoninio gripo vakcinos sudėtį, kuri šiuo metu gaminama ir kuria yra skiepijama Pietų pusrutulyje, įeina pandeminio gripo viruso atmaina. (…) Vis tiek gyventojai, skiepydamiesi nuo sezoninio gripo, tą patį antigeną gaus”, – pasakojo ULAC specialistė.

ULAC visuomenės sveikatos specialistė duomenimis, šiais metais valstybės lėšomis kaip ir kasmet bus perkama vakcina nuo sezoninio gripo, kuria bus nemokamai skiepijami rizikos grupėms priskiriami gyventojai.

Kiek sezoninio gripo vakcinos dozių planuojama įsigyti, kol kas nežinoma – tai esą priklausys nuo poreikio, kurį šiuo metu siekiama išsiaiškinti bendraujant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

G.Amasenkovaitės duomenimis, iš pernai už 1 mln. litų iš Nyderlandų Vyriausybės įsigytų 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo šiuo metu panaudoti beveik 5 tūkstančiai.

CreativeCommons/alvi2047

Lietuvoje sandėliai užversti vakcinomis nuo kiaulių gripo, tačiau žmonės skiepytis neskuba. Kol kas tepanaudota šeštadalis pernai gruodį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsigytų vakcinų, kurių galiojimo laikas baigiasi lapkritį. Nepanaudotas vakcinas teks tiesiog sunaikinti.

Už 27 tūkst. dozių pandeminio, vadinamojo kiaulių, gripo vakcinos SAM sumokėjo milijoną litų. Ja planuota nemokamai paskiepyti apie 18 tūkst. medikų, tačiau iki šiol jų tepasiskiepijo 2 tūkst. Iš viso pandeminio gripo vakcina nemokamai pasiskiepijo 4644 žmonės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė tvirtina, kad sergančiųjų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų ligomis kol kas daugėja. Pavyzdžiui, dešimtąją metų savaitę kovo pradžioje buvo užregistruoti 37 ligoniai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų, o jau kitą savaitę jų padaugėjo iki 57. Priminsime, kad epidemija skelbiama, kai suserga šimtas iš 10 tūkst. gyventojų.

Tebetęsiami ir ligos sukėlėjo tyrimai – 99 proc. atvejų randamas kiaulių gripo virusas. Nuo šio gripo Lietuvoje jau mirė 23 žmonės, pastarasis – vasario 17 d. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad antroji ligos banga gali kilti nuo pirmosios praėjus 3–12 mėnesių.

PSO jau paskelbė, koks sezoninio gripo virusas plis rudenį, pradedamos gaminti vakcinos, kuriose bus trijų tipų virusų antigenai, vienas jų – pandeminio gripo. Taigi tie, kurie skiepysis naująja vakcina, įgis imunitetą ir sezoniniam, ir pandeminiam gripui. Tačiau D. Razmuvienė primena, kad nemokamai galės skiepytis tik rizikos grupėms priklausantys žmonės.