Už pažadų pagražinti išvaizdą dažnokai slypi apgaulė, manipuliacijos, o kartais ir žala.

Jei lyginsime su sovietmečiu, šiais laikais grožio industrija Lietuvoje išaugusi keliolika kartų ir dabar joje kiekvienais metais apsisuka arti milijardo litų. Dar ne taip seniai plastinių operacijų Lietuvoje buvo atliekama tūkstantis, dabar – jau kone septyni tūkstančiai, sovietmečiu dantis balindavosi vienetai, dabar – dešimtys tūkstančių, o visokių su grožiu susijusių papildų dabar išgeriama neįsivaizduojami kiekiai. Ne tik amerikiečiai, ne tik britai ar prancūzai, bet jau ir lietuviai vis daugiau pinigų bei laiko skiria savo išvaizdai ir gražinimuisi. Ir šiais laikais žmonės išbando nebe po vieną ar dvi, bet po keliolika grožio procedūrų.
“Esu išbandžiusi ne vieną grožio procedūrą: anksčiau gydytojas nechirurginiu būdu panaikino veido randelius, likusius po spuogų, o visai neseniai uostamiesčio chirurgas atliko dar ir krūtų didinimo operaciją”, – pasakoja Kristina Cholland.
“Pažvelgusi atgal suprantu, kad per pastaruosius du dešimtmečius visko išbandžiau tikrai daug, – neslepia penkiasdešimtmetė Birutė Gudienė. – Esu gėrusi dviejų rūšių liekninamųjų preparatų, man darė riebalų nusiurbimo nuo pilvo operaciją, esu išbandžiusi daugiau nei dešimties kosmetikos gamintojų produkciją (dauguma jų reklamavo gaminantys kone stebuklingus kremus nuo raukšlių), dar apie aštuonis tūkstančius suplojau bandydama pagražinti savo prastai atrodžiusius dantis, o kiek išleidau šukuosenoms ar manikiūrams, jau ir nebesuskaičiuoju.”
Iš tiesų lietuvių grožiui skiriamos sumos kasmet didėja, todėl nereikėtų stebėtis, kad dar sparčiau gausėja ir visokiausių manipuliacijų bei apgavysčių iš grožio stebuklus žadančių paslaugų teikėjų. Aišku tai, kad lėlės Barbės plonumo juosmens pasiekti nepavyks: dekoratyvinė kosmetika, odos priežiūros priemonės, maisto papildai, skirti grožiui ir lieknėjimui, jauninamosios SPA procedūros ir kitos grožio eliksyro sudedamosios dalys, pasirodo, gali būti brangus ir nuviliantis miglos pūtimas, o kartais gali baigtis net žala sveikatai.
Galinga grožio industrijos mašina šiandien leidžia ne tik tobulinti, bet ir kurti grožį: lūpų dažus ir akių tušą gali atstoti permanentinis makiažas, sporto salę – plastinės operacijos, ką jau kalbėti apie tai, kad nagus ir plaukus galima užauginti tą pačią minutę, o šypseną išsirinkti iš nuotraukų katalogo.
„Pastebėjau įdomų ir keistą niuansą: kai moterį pavadina kvaila, ji kažkodėl nebėga skaityti knygų, o kai išgirsta esanti stora, tuoj pat skuba į sporto salę arba pas plastikos chirurgą“, – stebisi K.Cholland.
Nors, kita vertus, stebėtis gal ir nereikėtų, nes gražius žmones sėkmė visur, taip pat ir Lietuvoje, lydi kur kas dažniau nei neišvaizdžius ar nesusitvarkiusius. Tiesiog dabartinis laikmetis įpareigoja ypač rūpintis savo išvaizda. Tačiau čia svarbu nepersistengti, netapti visišku kūno vergu, nes, kaip yra teigęs prancūzų rašytojas Bernard’as de Fontenelle’is, nieko nėra liūdniau už gyvenimą tų moterų, kurios mokėjo būti tik gražios.
„Kalbėdamas apie grožio industriją pabrėžčiau, kad čia visada svarbus saikas, tai yra kad nebūtų perlenkta lazda. O dar svarbiau nepakibti ant apgavikų ir manipuliatorių kabliuko. Tarkim, kalbėdamas apie kosmetikos pramonę paminėčiau, kad kremai nuo saulės, kuriuose naudojami biologinės prigimties vaistiniai preparatai, yra naudingi, tačiau raukšles neva lyginantys serumai ar anticeliulitiniai kremai tėra viso labo viešųjų ryšių kampanija, skatinanti mažai efektyvių preparatų vartojimą“, – žodžių į vatą nevynioja sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Jam antrina ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. “Tie, kurie po plastikos chirurgų skalpeliais gulasi per dažnai, elgiasi nelabai išmintingai, tačiau iš principo plastinė chirurgija, žinoma, reikalinga, nes suteikia dvasinį, moralinį pasitenkinimą. Pelningiausia ir labiausiai tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų paplitusi procedūra – viršutinių akių vokų pakėlimas. Tai palyginti pigi ir lengva procedūra, o jos efektas ilgalaikis. Pažįstu ne vieną ja pasinaudojusį politiką ar politikę, o ir pats pažvelgęs į veidrodį svarstau, ar mano vokai nenukritę“, – prisipažįsta parlamentaras.
VDU Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas teigia, kad visuomenėje vyraujančiam grožio įvaizdžiui ar kultui įtakos turi polinkis vartoti, modernumo ir vakarietiškumo idėjos, daug lemia ir socialinis statusas, o pasirinktos išvaizdos tobulinimo priemonės tampa ir būdu demonstruoti piniginę galią.

Skalpelis gelbsti ir grožiui, ir sveikatai
JAV kosmetinės chirurgijos verslas, įkainojamas 20 mlrd. dolerių, nuo 1997 m. išaugo 220 proc. O, tarkime, botokso injekcijų per tą patį laiką padaugėjo net 2400 proc.
Gal ne taip stipriai kaip JAV, bet taip pat galingai grožio chirurgijos mastas didėja ir mūsų krašte. Ypač jį paskatino visokių televizinių žvaigždučių pavyzdžiai, juk ir Nijolė Pareigytė, ir Ingrida Martinkėnaitė, ir Agnė Jagelavičiūtė, ir Giedrė Rusytė bei nemažai kitų merginų ir moterų pasinaudojo plastikos chirurgų paslaugomis ir su naujai įgytais privalumais vis šmėžuoja ekranuose.
Skirtingų šaltinių duomenimis, Lietuvos plastinės chirurgijos srityje šiandien jau sukasi išties dideli pinigai – nuo 70 iki 90 mln. Lt. Populiariausių plastikos chirurgų atliekamų patobulinimų viršūnėje rikiuojasi krūtų didinimo, atlėpusių ausų, nosies korekcijos, pilvo plastikos ir raukšlių gydymo injekcijomis procedūros, ir šios tendencijos panašios kaip ir JAV.
Lietuvos chirurgai pabrėžia, kad Lietuvoje estetinė chirurgija dažnokai painiojama su rekonstrukcine. Esą Lietuvoje atliekama tikrai daug rekonstrukcinių operacijų (jų prireikia po įvairių nudegimų, patirtų sužalojimų, taisant vėžinių ligų padarinius) ir visos jos vertinamos tikrai pozityviai. Tačiau dėl to, kad jos neretai painiojamos su estetine chirurgija, skeptiškumas ir kritiškumas išryškėja kalbant apie visą šią chirurgijos sritį. O tai vėliau turi neigiamų pasekmių ir geriems projektams. Tarkime, moterims po onkologinių krūtų operacijų reikalingi implantai, ir daugumoje išsivysčiusių šalių jie kompensuojami, o Lietuvoje jokio kompensavimo nėra.
“Jei žmogus netenka kojos ar rankos, valstybė jo gydymą apmoka iki gyvenimo galo, o kai moteris netenka krūties, kai jai kyla tiek fiziologinių, tiek psichologinių problemų, pinigų tam nėra, – kritikuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dainius Balčiūnas. – Tačiau aš tęsiu rekonstrukcines operacijas moterims po onkologinių krūtų operacijų, nes ligonių kasos man pažadėjo jas apmokėti.”
Plastikos chirurgams skaudu, kad jų darbas kartais pašiepiamas, esą jie pinigaujasi iš neprotingų moterų ir merginų, siekiančių priartėti prie barbių standartų. “Iš tiesų mes padedame tūkstančiams žmonių, po operacijų jie jaučiasi kur kas geriau. Ateina pas mus daug jaunų moterų, kurių kūno išvaizda pasikeitė po gimdymo, ateina įvairiausio amžiaus žmonių, turinčių randų ar nosies kuprelę, neretai tėvai atveda savo vaikus atlėpusiomis ausytėmis, ir visiems mes padedame”, – tvirtina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Rokas Bagdonas.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbantis R.Bagdonas per metus su kolega atlieka 400 operacijų. Tiesa, jis neneigia, kad sulaukia ir keistų norų ar prašymų: “Kartais merginos iš tiesų ateina su kino žvaigždžių nuotraukomis ir prašo jas tokiomis paversti. Tačiau aš atsakau, jog žmogaus anatomijos pakeisti neįmanoma, ir jei žinau, kad pacientus tenkinančių rezultatų nepasieksiu, tuomet nesiimu ir tokių operacijų. Aš taip pat suprantu, kad kiekviena operacija gali turėti komplikacijų, todėl dar negimdžiusias pacientes neretai stengiuosi atkalbėti nuo krūtinės didinimo operacijų.“
Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje kas dvidešimta moteris yra nepatenkinta savo krūtimis ir norėtų apsilankyti pas plastikos chirurgą. Lietuvoje šis nuošimtis tikriausiai būtų panašus. Prie tokių nepatenkintųjų galima priskirti ir mūsų pašnekovę, R.Bagdono pacientę K.Cholland. „Aš 15 metų kompleksavau, kad neturiu krūtinės, kuri po dviejų gimdymų apskritai dingo, tačiau po gydytojo apžiūros susimąsčiau, ar dar beverta operuotis. Galiausiai vis dėlto ryžausi“, – konsultacijas prisimena pacientė.
„Veido“ kalbinti plastikos chirurgai sutartinai tikina, kad prieš ir po operacijos su pacientais būtinas psichologinis darbas: gydytojai paprastai ne tik supažindina su rezultatais, bet ir detaliai paaiškina galimas pasekmes. Iš tiesų, pasirodo, komplikacijų gali būti net po menkiausių procedūrų: ministro V.Andriukaičio žodžiais, liepą gauti du pacienčių skundai dėl plastikos chirurgų darbo verti netgi ikiteisminio tyrimo.
„Technologijų naudojimas grožiui tobulinti, priešingai nei rekonstrukcinė chirurgija, deja, turbūt labiau susijęs su psichologija ir vargu ar ką bendra turi su medicina. Tik neaišku, kodėl grožio industrija, reklamuojanti teigiamus dalykus, yra kurčia ir nebyli neigiamiems rezultatams, – apgailestauja ministras. – Medikai puikiausiai žino, kad net botulino injekcijas gali lydėti baisios komplikacijos, tarkime, suleidus per dideles dozes sutrinka veninė sistema, atsiranda limfostazė, venastazė. Juk oda atlieka neapsakomai svarbias kvėpavimo, imuniteto kūrimo, apsaugos nuo pavojingos spinduliuotės, medžiagų apykaitos, termoreguliacijos funkcijas. Komplikacijų yra begalė, tik apie jas mažai kalbama.“
Iš tiesų visagaliams grožio receptams, procedūroms ir operacijoms skverbiantis į kasdienį gyvenimą, atsaku į didėjantį grožio poreikį tampa profaniškumas. Hialurono rūgšties injekcijas Lietuvoje suleisti neretai pasišauna ir kosmetologės, o kūno masažus ar sveikatingumo procedūras atlikti bando net, anot profesionalų, „balkoniniai“ specialistai, kurių prisilietimas prie jūsų grožio gali padaryti meškos paslaugą.
„Atliekant raukšlių gydymo injekcijas svarbūs net keli milimetrai. Ir jei žmonės kreipiasi ne į specialistus, vėliau padarinius taisyti gali tekti ilgai ir brangiai“, – perspėja R.Bagdonas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvės daugiausiai pinigų skiria savo mitybai, tačiau esant galimybei daugiausiai išleistų rūbams. Be to, kaip parodė sveikos gyvensenos populiarinimo „Activia programos“ iniciatyva atlikta apklausa, moterys mielai savo aprangai, mitybai, sportui bei grožiui skirtų dvigubai daugiau lėšų nei dabar.
Daugiausiai pinigų išleidžiama maistui, mažiausiai – sportui
Tyrimo metu moterų buvo klausiama, kiek pinigų kas mėnesį jos skiria mitybai, sportui, aktyviam laisvalaikiui, drabužiams bei įvairioms grožio priemonėms ir procedūroms. Respondenčių taip pat buvo teiraujamasi, kiek išleistų kiekvienai minėtų sričių, jei jų nevaržytų finansai. Analogiška apklausa buvo atlikta ir Latvijoje.
Apklausa parodė, jog mažiausiai per mėnesį tiek lietuvės, tiek latvės išleidžia fizinės formos palaikymui – sportui bei aktyviam laisvalaikiui – daugiau kaip 80 proc. abiejų šalių gyventojų tam skiria iki 100 Lt per mėnesį. Daugiausiai, apie 400 Lt, abiejų šalių gyventojos išleidžia savo mitybai. Tyrimo duomenimis, lietuvės savo išvaizdai puoselėti skiria kiek daugiau lėšų nei kaimynės. Vis dėlto, apie 90 proc. lietuvių makiažo priemonėms bei įvairioms grožio procedūroms kas mėnesį išleidžia iki 200 Lt., aprangai – iki 400 Lt.

Norėtų išleisti dvigubai daugiau
Jei nevaržytų galimybės, vidutinė lietuvė savo grožiui, sveikai mitybai bei stiliui per mėnesį skirtų apie 1500 Lt, kai dabar skiria apie 800 Lt. Galėdamos skirstyti lėšas kaip panorėjusios, lietuvės daugiausiai pajamų skirtų aprangai: kas penkta moteris tam per mėnesį išleistų iki 1000 Lt., o 18 proc. – daugiau nei 1500 Lt. Antroje vietoje pagal svarbą respondentėms yra fiziškai aktyvus laisvalaikis bei grožio puoselėjimas: net 11 proc. apklaustųjų šioms sritims skirtų daugiau nei 1500 Lt.
Labiausiai skirtumas tarp siekiamų ir realių išlaidų jaučiamas jauniausioje amžiaus grupėje: merginos iki 17 metų daugeliui sričių skiria iki 100 Lt, tačiau norėtų išleisti 1500 Lt ir daugiau. Apklausa parodė, jog moterų poreikiai mažėja su amžiumi, tačiau auga kylant pajamoms: net 33 proc. aukščiausias pajamas (3500 Lt ir daugiau) gaunančių moterų mielai aprangai per mėnesį skirtų daugiau nei 1500 Lt, jos gerokai daugiau išleistų ir kitoms tyrime nagrinėtoms sritims.

Lietuvių lūkesčiai labiau atitinka realybę nei latvių
Tyrimas atskleidė, jog latvės norėtų gyventi gerokai plačiau: net kiek daugiau nei ketvirtadalis jų aprangai mielai skirtų daugiau nei 1500 Lt, o 18 proc. tiek skirtų fiziškai aktyviam laisvalaikiui ir grožio puoselėjimui. Maistui latvės taip pat norėtų išleisti daugiau nei lietuvės – daugiau nei pusė jų tam skirtų nuo 400 iki 1000 Lt.
Šiuo metu vidutinė latvė savo mitybai, fizinei formai palaikyti bei stiliui per mėnesį skiria apie 700 Lt, tačiau norėtų išleisti apie 2000 Lt.

Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybos apklausos duomenimis, Lietuvos grožio salonuose net 41 proc. kosmetologių atlieka veido ir kūno priežiūros procedūras neturėdamos atitinkamo profesinio išsilavinimo.

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentės Rūtos Bražiūnienės žiniomis, dabar daugelis visažisčių, išklaususios vos kelių mėnesių kursus, daro ne tik makiažus, bet ir leidžia botulino injekcijas. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Veslava Golnis taip pat pastebi, kad dekoratyvinės kosmetikos specialistai, kurie gali daryti tik makiažą ar pešioti antakius, leidžia į veido odą vitaminus ir net hialurono rūgštį. „Tai sudėtingos procedūros, kurias netinkamai atlikus gali būti pažeisti veido nervai, pasireikšti alerginės reakcijos. Tad jas atliekantis specialistas privalo turėti medicininį išsilavinimą“, – pažymi V.Golnis.
Pasirodo, šiuo metu netikrinama, ar grožio salonuose dirbantys specialistai atlikdami veido ir kūno procedūras neviršija savo kompetencijos. Mat to nereikalauja įstatymai. Tiesa, nuo šių metų gegužės pirmos dienos įsigalioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad veido ir kūno procedūras atliekantys specialistai privalės turėti kolegijinį arba medicininį išsilavinimą. Tačiau šie reikalavimai bus taikomi tik dirbantiems su natūraliomis medžiagomis. „Situacijos naujasis įstatymas nepakeis, nes jis galios tik, pavyzdžiui, sanatorijoje su purvu dirbančiai kosmetologei, o ta, kuri procedūras atliks su tuo pačiu purvu tik iš buteliuko, išsilavinimo nebereikia. Tad ir toliau išlieka pavojus kliento sveikatai“, – apgailestauja R.Bražiūnienė. Ir priduria, kad į Kosmetikų ir kosmetologų asociaciją dažnai kreipiasi nuo nekompetetingų grožio salonų darbuotojų nukentėję žmonės.
Sveikatos apsaugos viceministras Andrius Klišonis teigia, kad šis klausimas bus sprendžiamas kartu su ūkio ir švietimo ministerijomis. „Skubotai sprendimai nebus priimami. Prieš nustatant reikalavimus grožio specialistams, situaciją reikia gerai išanalizuoti, kad nenukentėtų verslas ir vartotojai, – paaiškina A.Klišonis. – Per aukštai iškėlus kartelę daugelis salonų neišgalės priimti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Dėl to gali įsigalėti monopoliniai grožio centrai ar ženkliai pakilti grožio procedūrų kainos“.

Lietuvos plastikos chirurgai implantais krūtis kasmet padidina maždaug trims tūkstančiams moterų. Dar panašiai tiek šalyje atliekama kitų plastinių estetinių operacijų. Vis daugėja ir pageidaujančiųjų atjauninti veidą botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis.

Plastinės estetinės chirurgijos paklausa per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo trigubai, o estetinių procedūrų – net penkis kartus.
Dabar veidą bei kitas kūno dalis dailinasi ne tik pramogų pasaulio įžymybės ar turtuoliai, kaip buvo prieš dešimt metų, bet įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – nuo mokytojų iki verslininkų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms plastikos chirurgų paslaugos, kainuojančios nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų, taip pat įkandamos. Mat neišgalintiems iškart susimokėti už operaciją klinikos tą siūlo padaryti dalimis, pasinaudojus išperkamosios nuomos finansavimo bendrovių paslaugomis, kurios vis labiau populiarėja.
Estetinės chirurgijos kabinetų duris praverti negėda jau ir vyrams. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug trečdalis.
Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekama nosies formos ir akių vokų korekcija, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos. Moterys dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų.
Šių kūno vietų tobulinamas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų pasaulyje atliekamų operacijų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekciją (9,4 proc.). Populiariausia nechirurginė procedūra – botulino toksino injekcijos, kurių per metus atliekama apie tris milijonus.
Mūsų šalyje plastikos chirurgijos pramonė toli gražu neprilygsta madas šioje srityje diktuojančioms Jungtinėms Valstijoms, kur kasmet atliekama daugiau kaip trys milijonai estetinių operacijų, ar Italijai, kurioje ant operacinio stalo kiekvienais metais gulasi apie milijoną žmonių. Tačiau ir Lietuvoje nuolat daugėja pasiryžusiųjų iškęsti skausmingas operacijas, kad būtų užmaskuoti senėjimo požymiai arba kūnas atitiktų tam tikrus grožio standartus.

Pas plastikos chirurgą – kas pusmetį

Vilnietė Aldona Širvelienė, pastebėjusi, kad bėgant metams atsiranda vis daugiau raukšlių, o ypač išryškėjo vadinamoji pykčio raukšlė tarp akių, kelis kartus per metus kreipiasi į plastikos chirurgą. Jis šešiasdešimtmetei į tam tikrus veido taškus suleidžia botulino toksino, taip pat porą kartų raukšles koregavo hialurono rūgšties užpildais. „Po tokių procedūrų pakyla vokų kampučiai, pasilygina raukšlės. Tiesa, jos visai neišnyksta, tačiau tampa ne tokios pastebimos“, – tvirtina ponia Aldona.
Tokias veido atjauninimo procedūras moteris darosi norėdama patikti sau ir estetiškai atrodyti aplinkiniams. Mat dirbdama dėstytoja kasdien bendrauja su jaunimu. „Mano profesija panaši į aktoriaus: visą dieną stoviu prieš auditoriją, todėl privalau savimi rūpintis. Man svarbu, kaip esu vertinama aplinkinių. Juk šiandien žmonės kaip produktai dažnai vertinami pagal pakuotę“, – dėsto A.Širvelienė.
Be to, po botulino toksino injekcijų ji pati būna labiau patenkinta savimi. O iš aplinkinių girdi komplimentus, kad atrodo išgražėjusi, pailsėjusi, nors atliktų procedūrų pėdsakų nematyti.
Vis dėlto moteris mano, kad vien estetinės procedūros nepadeda pasiekti norimo rezultato. Tad norėdama palaikyti raumenų tonusą, jaustis žvalesnė ji kelis kartus per savaitę sportuoja treniruoklių salėje. Taip pat reguliuoja mitybą, vartoja kokybišką kosmetiką.
Ponia Aldona svarstė ir apie vokų pakėlimo operaciją, tačiau įvertinusi riziką bei kainą atsisakė tokiu būdu atjaunėti. „Po botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijų efektas išlieka keturis–šešis mėnesius. O štai operacijos rezultatai matytųsi ilgiau kaip dešimt metų, tačiau ir rizika kur kas didesnė. Pavyzdžiui, net jeigu operacija puikiai pavyksta, organizme gali pradėti kauptis skysčiai, ir žmogus atsiduria reanimacijoje“, – kokių perspėjimų išgirdo iš medikų, atskleidžia A.Širvelienė.

Naujausia tendencija – nepastebimos korekcijos

Nechirurginės procedūros taip pat gali turėti šalutinių poveikių. Poniai Aldonai atlikus hialurono rūgšties injekciją išryškėjo didelė mėlynė, kuri išnyko tik po savaitės.
Plastikos chirurgai perspėja, kad atliekant tokias procedūras galimos ir rimtesnės pasekmės. Pavyzdžiui, kai į kaktą suleidžiama per daug botulino toksino, pablogėja limfos apytaka ir kakta atrodo nenatūraliai ištinusi. Taip pat gali nusileisti antakiai, nudribti viršutiniai vokai, ir taip „padailintu“ veidu tenka vaikščioti apie pusę metų.
Operacijų komplikacijų gali būti dar liūdnesnių. „Estetinės operacijos, kaip ir bet kokios, yra intervencija į žmogaus organizmą, todėl visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Audinių gijimo procesą gali apsunkinti žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, randėjimo problemos“, – primena plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis.
Be to, yra ir specifinių komplikacijų rizika. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėdama jį glamžo, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atliekant vokų pakėlimo operaciją išlieka rizika, kad žmogus negalės užsimerkti.
„Pasaulinė statistika skelbia, kad tokių komplikacijų pasitaiko vos 1–2 proc. pacientų, tačiau injekcijos yra saugesnės. Jos padarė perversmą plastikos chirurgijos srityje. Mat suleidus, pavyzdžiui, botulino toksino, galima atitolinti estetinę operaciją“, – aiškina D.Jauniškis.
„Estetinės medicinos srityje naujausia tendencija – natūralumas. Stengiamasi daryti nepastebimas korekcijas. Svarbu ne išnaikinti raukšles, o tik paslėpti nuovargio ženklus. Porcelianinės lėlės įvaizdis, kai veido oda ištempiama taip, kad kakta net nejuda, jau nepopuliarus“, – antrina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė.
Beje, naujausios technologijos, be chirurginės intervencijos, leidžia atlikti daugelį kūno atjauninimo procedūrų. Viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos naudojimas. Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės.
Paciento riebalai taip pat naudojami raukšlėms lyginti, o suleidus specialaus preparato galima koreguoti net nelygią nosies kuprelę. Botulino toksino injekcijos padeda sumažinti gausų prakaitavimą.

Pasitenkinimas po operacijos – trumpalaikis

Visų problemų nechirurginės procedūros neišsprendžia, todėl operacijų, pasak D.Jauniškio, poreikis nemažėja ir ateityje didės. Mat tik operuojant įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, ausų ar nosies formą. Po gimdymo išsitampius pilvui ar nusileidus krūtims injekcijos taip pat nepadės.
D.Jauniškio žiniomis, Lietuvoje krūtis implantais kasmet didinasi apie trys tūkstančiai moterų, o iš viso atliekama maždaug penki tūkstančiai plastinių–estetinių operacijų.
Krūtų didinimo operacijos Lietuvoje jau ima lenkti net gydomąsias chirurgines operacijas. Pavyzdžiui, endokrininės sistemos chirurginių operacijų (inkstų, kasos, skydliaukės ir kt.) šalyje per metus atliekama maždaug puse tūkstančio mažiau, nei krūties didinimo operacijų.
„Tyrimai atskleidžia, kad tik 2 proc. yra moterų patenkintos savo išvaizda, o chirurgui ją pakoregavus, beveik visos neatpažįstamai pasikeičia ne tik išore, bet ir viduje. Atsikračiusios kompleksų dėl išvaizdos, jos švyti, pradeda džiaugtis gyvenimu, jaučiasi laimingesnės“, – teigia D.Jauniškis.
Tą tvirtina ir moterys, pasitobulinusios kūną operacinėje. Štai kaunietė Auksė Mikėnienė, prieš metus pasididinusi krūtis iki C dydžio, sako, kad operacija jai vėl padėjo pasijusti moterimi. Mat po trijų gimdymų ir vaikų maitinimo, 35-erių metų moters krūtinės visai neliko. Ji taip sulyso, kad atrodė kaip berniukas. „Nors kelias savaites po operacijos kentėjau siaubingą skausmą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti, tačiau ir antrą kartą tam ryžčiausi. Pagaliau be pasibjaurėjimo galiu žiūrėti į save veidrodyje, draugai pastebėjo, kad tapau linksmesnė, labiau savimi pasitikiu“, – pasakoja A.Mikėnienė.
Vis dėlto savo išvaizda moteris dar ne visai patenkinta, todėl planuoja vėl kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo.
Psichologės psichoterapeutės Vitos Čioraitienės nuomone, žmogus tobulina kūną, kad taptų kuo artimesnis savo įsivaizduojamam grožio standartui. Tačiau tobulybę labai sunku pasiekti, todėl pasigražinus vieną kūno vietą, dažnai norisi keisti dar kažką.
„Pasitenkinimas jaučiamas labai trumpai, nes žmogus turi neišspręstų psichologinių problemų. Kai viduje žmogus jaučiasi gerai, tada jam netrukdo ir raukšlės ar per maža krūtinė“, – dėsto psichologė.
Ir priduria, kad savo kūno tokio, koks jis yra, nepriima arba nesusitaiko su natūraliu senėjimo procesu daugiausia tie žmonės, iš kurių vaikystėje buvo per daug reikalaujama, skatinama visose srityse siekti tobulumo. „Kai vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepriimamas su visais trūkumais, suaugęs tikisi dėmesio sulaukti iš aplinkinių. Įsivaizduoja, kad visuomenė jį priims tik gražų“, – teigia V.Čioraitienė.

Lietuvoje naujovės greitai prigyja

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė pabrėžia, kad Vakarų visuomenėse dominuoja jaunystės kultas, žmonės jaučia spaudimą amžinai išlikti jaunais, fizinė išvaizda labiau vertinama nei sukaupta patirtis. Tad plastinė chirurgija, prieš beveik šimtą metų paplitusi kaip medicininės pagalbos priemonė karuose sužalotiems kariams ar įgimtų defektų turintiems žmonėms, pastarąjį dešimtmetį suklestėjus grožio kultui įgavo stulbinamą pagreitį. Kasmet pristatomos vis tobulesnės technologijos, kuriami efektyvesni preparatai. Beje, daugelis naujovių iškart pasiekia Lietuvą ir greitai išpopuliarėja.
Štai vos prieš trejus mūsų šalyje buvo pradėtas taikyti lazerinis fotoliftingas, kai oda atjauninama lazeriu kartu naudojant ir kamienines ląsteles, šiandien grožio klinikose atliekamas kasdien. Kasdienė procedūra vos atsiradusi Lietuvoje tapo ir termoliftingas – nechirurginis veido odos lyginimas.
Pasak plastikos chirurgo Martyno Norkaus, pasaulyje šiuo metu ant bangos – rankų atjauninimas. Nors Lietuvoje šios procedūros dar pageidauja viena kita moteris, tačiau tikėtina, kad per kelis metus ji išpopuliarės.
Naujiena, kuri artimiausiais metais turėtų pasiekti pasaulio ir Lietuvos klinikas, anot D.Jauniškio, – vietoj silikoninių implantų į krūtis dedami laboratorijoje išauginti audiniai.
Plastinės–rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Gytė Grigonytė–Babajan pastebi, kad investavimas į savo išvaizdą ir defektų taisymas tampa kasdienybe, panašiai kaip plaukų dažymas. „Oro tarša, nesubalansuota mityba labiau sendina kūną, tačiau žmonės ilgiau gyvena aktyvų gyvenimą, moterys vėliau gimdo, todėl svarbu atrodyti jaunatviškai. Juk savo išvaizda patenkinto žmogaus aukštesnė savivartė, o tada geriau sekasi bendrauti su artimaisiais, lengviau kopti karjeros laiptais“, – neabejoja G.Grigonytė – Babajan.

Plastikos chirurgai tampa amatininkais

Vis dėlto gražinant išvaizdą neretai perlenkiama lazda. Štai daugelis jaunų žmonių norėdami žavėti aplinkinius akinamai balta šypsena kas pora mėnesių balinasi dantis odontologijos kabintuose cheminėmis priemonėmis, nors tą daryti rekomenduojama tik du kartus per metus. „Per pastaruosius penkerius metus susidomėjimas dantų balinimu išaugo keturis kartus. Tačiau dažnai tą darant suskylinėja dantų emalis, dantys tampa jautrūs, gali greičiau išsivystyti kariesas“, – dėsto odontologas Paulius Deineka.
Anot prof. J.Tutkuvienės, puoselėjant išvaizdą persistengiama, nes vaikytis stereotipų skatina idealaus kūno kultą propaguojantys reklamos vaizdai, taip pat televizijos projektai, rodantys, kaip estetinės operacijos ir procedūros pakeičia išvaizdą. „Plastikos chirurgai parodomi kaip siuvėjai – čia nukerpa, čia priduria net kai nebūtina, nėra jokios raidos anomalijos. Tad žmonėms atrodo, kad pasitobulinti kūną yra tas pats, lyg pataisyti sijoną. O medikai labai svarbią plastinės rekonstrukcinės chirurgijos sritį pavertė amatu“, – mano J.Tutkuvienė.
Mokslininkė pastebi, kad žmonės vaikosi grožio standartų, stengiasi įsisprausti į šablonus, tačiau tyrimai patvirtina, jog labiausiai mums priimtinas yra vidutinis populiacijos veidas. „O į porą dažnai sueina priešingų kūno žymenų individai. Pavyzdžiui, turintis didelę nosį, renkasi į porą su maža, apvalainas – lieso kūno sudėjimo. Tai iš pasąmonės ateinantis siekis – turėti vidutinius palikuonis. Plastinės operacijos iškreipia patrauklumo kriterijus“, – paaiškina J.Tutkuvienė.
Vis dėlto antropologė pabrėžia, kad visais laikais žmonės stengėsi kuo ilgiau išsaugoti jaunystę, pabrėžti grožį. „Išvaizda rūpintis būtina, tačiau ne darkant kūną operacijomis, o naudojant tinkamą kosmetiką, sportuojant, reguliuojant mitybą. Nors išvaizdą ir jaunatviškumą labiausiai lemia genai, tačiau ir natūraliomis priemonėmis galima koreguoti paveldėtus dalykus“, – apibendrina J.Tutkuvienė.

Grožis – subjektyvus dalykas, kurį kiekvienas suvokia individualiai. Apie tai, kokie yra lietuvių grožio standartai ir kam dėl dailesnių linijų bei skaistesnės odos ryžtasi ne tik moterys, bet vis dažniau ir vyrai, kalbamės su klinikos „Northway“ dermatovenerologe Asta Dumbliauskiene.

– Kaip lietuvės vertina grožį, koks mūsų šalyje vadinamasis grožio etalonas?
A.D.: Mediko ir paciento grožio samprata dažnai nesutampa. Tradicinis medikas grožį suvokia kaip simetriją, harmoniją. O pacientės ateina įsivaizduodamos, kad jas labiausiai darko kokia nors konkreti smulkmena, pavyzdžiui, raukšlė kaktoje, ir tiki, kad ją išlyginusios taps gražios. Tačiau gydytojas mato, kad pacientės oda pavargusi, šerpetojanti, neprižiūrėta, ir tos vienos raukšlės panaikinimas niekuo nepadės. Kaip yra sakęs brazilų plastikos chirurgas Mauricio de Mayo, jei namas griūva, tai naujas langas jo neišgelbės.
Tačiau jei kalbėsime apie lietuvių grožio supratimą, mes per daug sau reiklios, labai savikritiškos, ir šiuo atveju lazda labai dažnai perlenkiama. Beje, reiklios ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Turbūt sutiksite, jog dauguma Lietuvos vyrų, ypač jaunesnės kartos, norėtų, kad šalia jų būtų ideali, tobula moteris ar bent jau geriau gražesnė nei negražesnė, geriau lieknesnė nei apkūnesnė. Iš kur toks supratimas, nežinau, bet mes visos tebesame įspraustos į 90-60-90 rėmus ir į tai stengiamės orientuotis. Moterys nori bent priartėti, bent pastovėti šalia to siekiamo grožio etalono.
Lieknumo kultas šiuo atveju yra svarbiausias. Nulis celiulito, stangri oda ir didelė krūtinė. Svarbu ir plaukai, taip pat – oda, tiksliau, raukšlės. Retai kuri atėjusi sako: „Pablogėjo mano odos kokybė.“ Ne, moterys sako: „Atsirado raukšlių.“ Ir neįtikinsi, kad raukšlė yra žavu, kad ji rodo, jog moteris daug juokiasi.
Kitas dalykas – veido spalva. Moterys prašo skaistumo, jaunatviškumo.
– Ar skaistumą ir jaunatviškumą galima sugrąžinti medicininėmis priemonėmis?
A.D.: Šiais laikais viskas įmanoma. Pradedant kremais, baigiant intervencine chirurgija – visose grandyse yra visos priemonės, kad moteris taptų graži. Ir svarbiausia ne vienos ar kitos raukšlės panaikinimas, o būtent gera odos kokybė, nes tada moteris atrodo „brangi“. Kai moteris gali sau leisti išeiti iš namų be makiažo.
– Ar lietuvės bando įveikti senėjimo požymius, o gal senėjimą suvokia kaip natūralų procesą?
A.D.: Šiais laikais senėjimas laikomas liga, o medicinoje yra visos priemonės šiai ligai gydyti. Juk yra vaistų nuo sąnario senėjimo, vaistų nuo kepenų senėjimo. Juk po procedūros irgi sakoma – rekomenduojama pratęsti gydymą arba vartoti gydomąjį kremą nuo raukšlių. Tas, kas anksčiau atrodė kaip humoras – stebuklingi šampūnai ar kremai, dabar yra realybė. Anksčiau net mano dėstytoja sakydavo, kad netikėtume reklamomis, nes tokia didelė molekulė nepereina nei per odą, nei per plaukus. Tačiau dabar, pasitelkus nanotechnologijas, visas medžiagas galima „suvesti“ ir per plaukus, ir per odą.
XXI amžiuje aktualiausia yra vadinamasis „antieidžingas“ – kova su senėjimu, kuriai lietuvių kalboje net nėra tinkamo žodžio.
– Taigi priemonių esama, bet ar iš tiesų visais atvejais reikia jas naudoti?
A.D.: Kodėl gi ne. Man, pavyzdžiui, gali atrodyti, kad moters nosis ar krūtinė yra daili. Bet jei moteris negali į save žiūrėti, kodėl jai nepadėti? Gal sustiprės jos pasitikėjimas savimi, o gal įsisprausti į 36 dydžio džinsus buvo viso jos gyvenimo siekiamybė. Juk viskas, ko mes norime, yra psichologinis komfortas. Ir jei tos priemonės padeda pasijusti komfortiškai, vadinasi, jas naudoti verta.
– Ar Lietuvos moterys linkusios pasisakyti, kad yra pasidariusios plastinę operaciją?
A.D.: Tikrai ne, bent jau kol kas. Tikrai nėra taip, kaip būna užsienyje, kai turtinga ponia tyčia atkreipia dėmesį į randelį po plastinės operacijos, norėdama pabrėžti savo statusą, padėtį.
Žinoma, pasakoti ar nepasakoti – kiekvieno pasirinkimas, bet lietuvės nori, kad pokyčiai būtų natūralūs, kad aplinkiniai nesuprastų.
– Vadinasi, tam tikra prasme siekiama apgauti aplinkinius?
A.D.: Nesakyčiau, kad norima apgauti. Moterys nori patikėti pačios ir kad aplinka patikėtų, jog esame gražios iš prigimties. Juk ir kai pasidažome, norime to paties – atrodyti gražios „iš prigimties“.
– Ar dažnai pacientai būna neperkalbami, ateina tiksliai žinodami, ko nori, ir nesileidžia su gydytoju į diskusijas?
A.D.: Tokių nedaug. Paprastai kiekvienas medikas, matydamas, jog paciento noras neadekvatus, stengiasi mediciniškai įrodyti, kad viena ar kita priemonė visiškai netinka, ir pasiūlyti individualių priemonių.
Beje, atskira kategorija moterų yra vadinamosios natūralistės – tos, kurios vengia dirbtinių priemonių, arba sako: „Man dar tik keturiasdešimt, man dar negalima adatų ar kremo.“ Žinoma, tai irgi savotiškas kraštutinumas, nes oda sudaryta taip, kad ją būtina taisyklingai prižiūrėti. Juk kolageno kasmet mažėja. Jei nori pasitempti, turi ir pasitepti, o su kiekvienais metais reikia vis daugiau įdirbio, kad pagerėtų odos kokybė.
– Ar yra daug būdų odos kokybei pagerinti be chirurginės intervencijos?
A.D.: Yra daugybė būdų. Didėjančia tvarka pirmas dalykas – gera kosmetika, paremta nanotechnologijomis. Svarbu ir kosmetologinės procedūros, tokios kaip kolageno kaukės, įvairūs veido odos masažai, skaistinamosios procedūros, skirtos pavargusiai odai. Atliekamos procedūros ir radiobangomis, taip pat krioliftingas – odos veikimas šalčiu. Dar yra fototerapija, kai oda, veikiama šviesa, pradeda gaminti daugiau kolageno.
Paskaistinti odą po žiemos puikiai padeda šveitimas. Jis gali būti rūgštinis, kai atliekamas vadinamasis cheminis odos šveitimas. Taip pat – dermabrazija, arba šlifavimas, kai pašalinamos senos ląstelės ir paskatinamas odos atsinaujinimas.
Toliau – jau intervencinės procedūros. Gali būti taikomos adatinės procedūros, pavyzdžiui, mezoterapija. Tai tam tikrų grožio kokteilių su įvairiais vitaminais, fermentais ir hialuronu suleidimas mikroadatėle į odą, siekiant jos skaistumo, gražumo. Kita priemonė – biorevitalizacija, kai maža adatėle į odą suleidžiama gryno hialurono. Tai „primena“ odai, kad ji pati turi gaminti hialuroną.
Moterų mėgstama procedūra – botulino injekcijos, kai neurotoksinas užblokuoja raumenį ir moteris gali atsikratyti įpročio raukytis. Taip pat populiarios hialurono užpildų injekcijos, kai gelinio pavidalo hialurono užpildo suleidžiama tiesiai į raukšlę ir ši išsilygina tiesiog akyse. O dar nuosavų trombocitų bei kamieninių ląstelių injekcijos.
Galimos ir įvairios procedūros lazeriais. Lazeriu galima koreguoti pigmentą, kraujagysles, galima atlikti odos atnaujinimą frakciniu lazeriu. Taigi yra puikios aparatūros. Na, o ko negalima šiais būdais, tą gali skalpelis.
– O kokios Lietuvoje siūlomos kūno procedūros?
A.D.: Pradedant nuo ypač populiaraus liposažo bei limfodrenažinio masažo, vakuuminio, infraraudonųjų spindulių, radiobangų, povandeninių masažų, prabangių stangrinamųjų įvyniojimų, baigiant vėlgi chirurgine intervencija. Kūnui atliekama ta pati mezoterapija, skirta liekninti, strijoms naikinti, pigmentui šviesinti, kapiliarams naikinti ir kitkam.
– Ar Lietuvoje jau taikomos visos pažangiausios grožio industrijos priemonės? Ar moteris, gyvenanti Lietuvoje ir, tarkime, JAV, gali gauti tą patį?
A.D.: Taip. Lietuvoje turimos technologijos yra naujausios, pažangiausios, žengia koja kojon su mokslu. Iš esmės medicina dabar gali absoliučiai viską.
Kaip ir sakiau, jei žmogui tai leidžia pasijusti geriau ir jei viskas atliekama sveiko proto ribose, tai tiesiog puiku. Žinoma, pasitaiko visokių atvejų, ir keista, kai tėtis, atvedęs trylikametę dukrą, prašo išlyginti jai raukšles, o iš tiesų vaikui tiesiog trūksta miego. Taigi svarbiausia blaiviai vertinti išvaizdą, ir jei iš tiesų galima ir reikia ją pagerinti – pasinaudoti mokslo pažanga bei gydytojų kompetencija.

Amerikiečiai vyrai interneto komentaruose lieja nuoskaudas, kad bučiuodamas amerikietę merginą jau negali būti tikras, kad jos lūpos – natūralios, o ne pagražintos botulino injekcijomis.
Sakyti draugėms komplimentus, kokios gražios jų akys, pasak amerikiečių, irgi nebėra prasmės, nes amerikietės pamėgo spalvotus kontaktinius lęšius – taip paryškinama iš prigimties blanki akių spalva, sukuriamas išraiškingesnis žvilgsnis. Na, o dirbtinė krūtinė jau apskritai tapo norma.
Plastikos chirurgai prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose jau greitai ims vyrauti ne natūralus, o dirbtinis grožis. Šioje šalyje plastinių operacijų atliekama daugiausiai pasaulyje, oficialiais duomenimis – per 3 mln. kasmet. Lūžis plastinės chirurgijos srityje įvyko pastarąjį dešimtmetį: kaip pasakytų plastinių operacijų reiškinį analizuojantys psichologai, žmonija įveikė prigimtinę baimę keisti tai, kas duota gamtos. Žmonės suprato, kad dabar jie turi visas galimybes susikurti tokį kūną, kokio jie nori ar visada norėjo. Ar bent jau neleisti jam taip sparčiai senti.
Didžiulį pakilimą pastarąjį dešimtmetį išgyvena visa pasaulinė grožio pramonė, siūlanti vis naujų produktų grožiui ir jaunystei išsaugoti. Įvairių sričių ekspertai jau pateikia ir savo skaičiavimus, kiek papildomų jaunystės metų galima „išlošti“ vartojant vienus ar kitus grožio produktus.
Viso to buvo galima tikėtis: medicina sparčiai tobulėja, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, pensinis amžius daugelyje šalių vis labiau vėlinamas. Tad visuomenėje tarsi savaime atsirado poreikis atitolinti ne tik mirtį, bet ir senatvę, rasti priemonių, kad kūnas kaip įmanoma ilgiau išliktų ne tik darbingas ir produktyvus, bet ir estetiškas bei patrauklus. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogaus  išvaizda darosi ne mažiau svarbi nei jo gebėjimai ir talentas. Sena lietuvių patarlė „Sutinka pagal drabužį, palydi pagal protą“ šiandien įgyja naują svorį.
Lietuvoje nei plastinė chirurgija, nei estetinės grožio procedūros (botulino toksino injekcijos ir pan.) dar netapo masiniu reiškiniu. Tačiau vien per pastarąjį dešimtmetį, kaip sužinosite perskaitę mūsų žurnalistų parengtą publikaciją, plastinių operacijų padaugėjo tris kartus. Krūtų didinimo operacijų jau atliekama daugiau nei, pavyzdžiui, gydomųjų kasos, skydliaukės, inkstų chirurginių operacijų.
Taigi dirbtinio grožio – moterų padidintomis krūtimis bei vyrų ataugintomis garbanomis banga atsirita ir į katalikišką Lietuvą, tad anksčiau ar vėliau susidursime su tais pačiais iššūkiais, su kokiais jau susiduria Vakarai. Vienas esminių iššūkių – klausimas, į kurį atsakymo dar tebeieškoma: kaip tobulinant save neperžengti ribų ir ar tos ribos apskritai egzistuoja? Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad šitos ribos sparčiai nyksta, o už to slypi daugybė pavojų – pernelyg įsijautus į Dievo vaidmenį galima smarkiai nudegti.

Medicinai tobulėjant atsirado poreikis atitolinti senatvę – kad kūnas kaip įmanoma ilgiau išliktų ne tik darbingas, bet ir patrauklus.

Lietuvos plastikos chirurgai implantais krūtis kasmet padidina maždaug trims tūkstančiams moterų. Dar panašiai tiek šalyje atliekama kitų plastinių estetinių operacijų. Vis daugėja ir pageidaujančiųjų atjauninti veidą botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis.

Plastinės estetinės chirurgijos paklausa per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo trigubai, o estetinių procedūrų – net penkis kartus.
Dabar veidą bei kitas kūno dalis dailinasi ne tik pramogų pasaulio įžymybės ar turtuoliai, kaip buvo prieš dešimt metų, bet įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – nuo mokytojų iki verslininkų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms plastikos chirurgų paslaugos, kainuojančios nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų, taip pat įkandamos. Mat neišgalintiems iškart susimokėti už operaciją klinikos tą siūlo padaryti dalimis, pasinaudojus išperkamosios nuomos finansavimo bendrovių paslaugomis, kurios vis labiau populiarėja.
Estetinės chirurgijos kabinetų duris praverti negėda jau ir vyrams. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug trečdalis.
Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekama nosies formos ir akių vokų korekcija, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos. Moterys dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų.
Šių kūno vietų tobulinamas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų pasaulyje atliekamų operacijų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekciją (9,4 proc.). Populiariausia nechirurginė procedūra – botulino toksino injekcijos, kurių per metus atliekama apie tris milijonus.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-16) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ką tik nuraškytais obuoliais ar agurkais palepinkite ne tik skrandį, bet ir odą bei plaukus. Šis metų laikas – pats dėkingiausias vaisių ir daržovių kosmetikos receptams išbandyti.

Morkos – vietoj įdegio

• Norite dailios odos spalvos? Pasikliaukite morkomis. Jų sudėtyje esantis karotenas suteikia odai dailų persikinį atspalvį, todėl stiklinė šviežių morkų sulčių kasdien gali atstoti įdegį. Nemėgstate morkų skonio? Tuomet jų tolygiai dėkite tiesiai ant veido ar kūno. Juo labiau kad derinamos su kitais produktais morkos gali ir drėkinti arba valyti odą.

• Skaistinamoji kaukė. Sutarkuokite keletą morkų ir įvarvinkite į jas šlakelį migdolų aliejaus. Tepkite ant veido, palaikykite 15 minučių, o vėliau kruopščiai nusiprauskite.

• Atsigaivinkite šveitikliu. Sumaišykite pusę stiklinės tarkuotų morkų, pusę stiklinės maltos kavos ir du valgomuosius šaukštus avižų. Tokiu šveitikliu lepinkite visą kūną, negailėdama ir išsausėjusioms vietoms, pavyzdžiui, keliams bei alkūnėms. Šveitiklis tonizuos odą ir suteiks jai gyvybingumo. Tiesa, bet koks odos šveitimas esant didžiuliam karščiui nepatartinas.

• Morkų aliejus. Jam pasigaminti prireiks kantrybės, tačiau vėliau turėsite kuo maitinti itin sausą odą. Nuskuskite dvi morkas, įdėkite jas į stiklainį ir užpilkite tiek kokosų aliejaus, kad jis morkas apsemtų. Uždenkite stiklainį ir dvi savaites palaikykite ant saulėtos palangės. Tada morkas ištraukite, o aliejumi įtrinkite drėgną kūno odą po maudynių duše.

Vynuogės – tarsi sargai

Vynuogės – itin gausus antioksidantų šaltinis, jos su žalingaisiais laisvaisiais radikalais kovoja net veiksmingiau už vitaminus E ir C. Pastarojo, beje, šiose uogose gausu, kaip ir vitamino B6, kalio bei tiamino. Kiekviena iš šių medžiagų gali būti panaudota odai palepinti ar gydyti.

• Nudegimams atvėsinti. Saulėje nudegusią odą atgaivinkite žaliųjų vynuogių ir medaus mišiniu: mažam dubenėliui trintų vynuogių prireiks arbatinio šaukštelio medaus. Mišinį tepkite ant drėgnos odos, palaikykite 10–15 minučių ir nuplaukite.

• Vietoje toniko. Perpjaukite vynuogę per pusę ir išsitrinkite ja veidą. Po minutės nusiprauskite vėsiu vandeniu. Vynuogė suteiks odai gaivos ir skaistumo.

• Kaukė tiks riebiai odai. Sumaišykite po valgomąjį šaukštą vynuogių ir citrinų sulčių bei mėtų nuoviro ir gautu kokteiliu išsitepkite veidą. Palaikykite 20 minučių, tuomet nusiprauskite.

• Antras žingsnis: tonizuoti odą po kaukės. Tam lygiomis dalimis sumaišykite ledo tirpsmo vandenį su rožių vandeniu ir juo nuvalykite odą.

Obuoliai – odai valyti

Obuoliai – ne tik sveikatos ir ilgo gyvenimo garantas, kaip yra sakoma. Gudriai vartojami jie gali dovanoti ir grožį. Obuoliai turi valomųjų savybių, todėl gali būti vartojami tiek riebiai veido odai valyti, tiek pleiskanotai galvos odai gydyti.

• Kosmetikos su obuoliais ir naminių obuolinių grožio receptų derėtų vengti turinčioms sausą odą, tačiau normali ir riebi oda gali sėkmingai su jais draugauti.

• Spuogams išvaryti. Nusiprauskite veidą šiltu vandeniu ir dar drėgną nuvalykite obuolių sidro acte išmirkytu vatos gumulėliu. Jis sugers odos riebalų perteklių, sumažins jų išsiskyrimą ir išvalys poras.

• Obuolių balzamas padės plaukams. Jei plaukai prarado žvilgesį, suteikite galimybę juos išgelbėti obuoliams. Jums prireiks didelio nulupto ir smulkiai supjaustyto obuolio, dviejų šaukštų obuolių sidro acto (jei galvos oda sausa ar jautri, pakaks ir vieno šaukšto) bei dviejų puodelių vandens. Visus produktus susmulkinkite maišytuvu. Perkoškite mišinį per kiaurasamtį ir išmeskite likučius, pasilikdama tik skystį. Perskalaukite juo šampūnu išplautus plaukus, galiausiai nuplaudama likučius vėsiu vandeniu. Tokia procedūra išvalys ant galvos odos susikaupusias plaukų priežiūros priemonių liekanas ir atkurs natūralų galvos odos pH.

• Rudenėliu kvepiančios maudynės. Viso kūno odą atgaivinsite ir išvalysite obuolių kvapo vonia: tereikia supilti į vonią stiklinę obuolių sulčių ir džiaugtis skaistinamuoju poveikiu.

Gydymas… saldybėmis

Avietėmis paskanintos grožio procedūros patiks visoms gurmanėms. Avietės pasižymi raminamosiomis, valomosiomis ir tonizuojamosiomis savybėmis, todėl puikiai tinka spuoguotai ir išbertai odai prižiūrėti. Jose yra vitamino C, rūgščių ir valomųjų medžiagų, greitai pagerinančių odos išvaizdą.

• Krūtinės kaukė. Avietės – puikus sprendimas išbertai iškirptės zonai gydyti. Susmulkinkite keletą aviečių ir sumaišykite su jogurtu arba grietine. Tokią kaukę užsitepkite ant krūtinės ir palaikykite kelias minutes. Po to nuplaukite šiltu vandeniu.

• Riebalus sugerianti kaukė. Jums prireiks pusės stiklinės aviečių, pusės stiklinės medaus ir tiek pat avižinių dribsnių. Suberkite visus produktus į vieną indą ir maišykite plaktuvu, kol gausite tirštą rausvą sirupą. Veidą nusiprauskite šiltu vandeniu ir kelias minutes pamasažuokite: taip paruošite odą kaukei. Tuomet tepkite ją tolygiu sluoksniu ant veido ir kaklo. Laikykite apie 10 min., vėliau nuvalykite. Oda taps švelni, skaistesnė ir stangresnė, o spuogeliai greičiau užgis.

Tiesiai nuo pietų stalo

Nepamirškite, kad gražintis galima net kopūstais ar bulvėmis! Ir kad apskritai odos priežiūrai galima panaudoti net pačius netikėčiausius ingredientus.

• Kopūstų kaukė. Sutrinkite keletą kopūstų lapų, iki išsiskirs sultys. Jose ištirpinkite ketvirtadalį šaukštelio mielių ir įmaišykite šaukštelį medaus. Viską gerai išmaišiusi mišinį storu sluoksniu tepkitės ant veido. Po 15 min. nuvalykite vandenyje išmirkytu rankšluosčiu. Kaukė lygina odą ir kovoja su raukšlėmis.

• Varškė su agurkais – ne tik užkandis. Tai ir spindesio suteikianti gaivinamoji kaukė. Varškę užpilkite agurkų sultimis, gerai išmaišykite, tepkitės ant veido ir mėgaukitės žvalesne oda.

• Kokia lietuvė be bulvių? Tačiau kur kas originalesnis būdas joms išnaudoti, nei virti cepelinus, – pasiruošti iš bulvių veido kaukę. Jokio ypatingo pasiruošimo: tik supjaustykite bulvę griežinėliais ir dvidešimčiai minučių apdėliokite jais visą veidą tada, kai jis atrodys pavargęs ar patinęs.

Planuojate rudenį maudytis šiltųjų kraštų jūrose ar raudoti (iš džiaugsmo ar pavydo) savo geriausios draugės vestuvėse – jums būtinas itin atsparus makiažas. Ir jeigu neketinate kaskart kreiptis į vizažistą, nenorite kaskart sukti galvos, ar neišsitepėte ir ar nenubėgo tušas, rinkitės vandeniui atsparias ir ilgalaikes kosmetikos priemones.

Atspari svajonė – specialioje kosmetinėje

Juk svajojame, kad karščio lydimose kelionėse, išėjusios iš pirtelės, išlindusios iš kokio vandens telkinio, po audringo šokio ar kino teatre parodyto už širdies griebiančio epizodo vis dar atrodytume tarsi nugalėtojos? Ir kad nė viena tušo kruopelytė ar makiažo potėpis ant veido nepavirstų purvinomis tekančiomis vagelėmis ar nenusakomos spalvos molį primenančiomis salelėmis… Tuomet tokiai situacijai pasirenkite! Specialiojoje kosmetinėje tegul apsigyvena penki pagalbininkai.

Veido tonas: padėtis valdoma

Juk pasitaiko, kad iš namų negalite nė žingsnio žengti be tonuojamosios kosmetikos priemonės, nes įkando uodas ar iškilo spuogas, įsidrėskėte sode ar braudamasi per krūmus prie grybo. Be to, ir būdamos prie vandens ar kelionėje norime atrodyti nepriekaištingai, ypač jei atostogų įdegis jau ima blykšti… Štai čia pagelbės vandeniui atspari tonuojamoji priemonė – galėsite išdidžiai pasitikti prakaito, lietaus ar maudynių lašelius, nusitaikiusius į veidą.

Šešėlių žaismas: neišnykstantys ir vidurnaktį

Jei esate pakviesta į puotą su maudynėmis, kad ir kur linksmintumėtės, labai svarbu  gerai atrodyti visada: iki maudynių, per jas ir ypač po jų! Būtent čia ir pravers vandeniui atsparūs šešėliai. Jais patogu pasitepti ne tik akių vokus, bet ir skruostikaulius. Tos, kurioms nepatinka ryškumas, gali rinktis matinių ar pastelinių atspalvių, tinkančių prie odos ar vokų, šešėlius.

Lūpos: viliojančios net vandeny…

Maudantis ir keliaujant verta saugoti ne tik veido ir kūno, bet ir lūpų odą. Jas galite tiesiog pasitepti bespalviu balzamu ar švelnaus atspalvio lūpų blizgiu, bet ypač nepakartojamai atrodysite, pasirinkusi vandeniui atsparius lūpų dažus! Ir tik paskui (jeigu reikia) ant jų užsitepkite balzamo. Ilgai išliekančių vandeniui atsparių lūpų dažų spalvų paletė labai plati, todėl juos drąsiai derinkite prie galvos apdangalo ir drabužių, jie, tinkamai parinkti, tiks bet kokia proga.

Akys: nenuplaukite veido išraiškos

Per maudynes labiausiai rūpi išsaugoti blakstienų ir antakių spalvą. Juk nenorime išnirti neišraiškingu veidu, tiesa? Dar blogiau, jei besikaitinant saulėje dėl nuo karščio nutrupėjusio arba nubėgusio blakstienų tušo paakiai patamsės ir veidui suteiks nelaimingą ar nesveiką išraišką. Juk ir blakstienas tankinančio, storinančio, ilginančio bei užriečiančio tušo taip pat būna atsparaus vandeniui!

Sukurtam akių grožiui išlikti padės ir vandeniui atsparus pieštukas. Ieškokite tokio, kuris dirbtų tarsi tatuiruočių meistras: per 30 sekundžių sustingtų ant vokų visai dienai.

Valymo paslaugos: tai nesunku

Vandeniui atsparų ir ilgai išliekantį makiažą lengvai ir tinkamai nuvalysite tik specialiais valikliais. Antraip teks ilgai trinti odą ir dėl to gali atsirasti raukšlelių, o oda taps jautri ir paraus. Valymo priemonių yra įvairių: tiek tik akių makiažui valyti, tiek akims ir lūpoms ar jautriai veido odai tinkamų. Nešiojančiosios kontaktinius lęšius taip pat neturėtų jaudintis – tiesiog įdėmiau skaitykite etiketėse pateiktą informaciją ir tikrai rasite jums skirtų valiklių. Valydamos tamponėlį sudrėkinkite valikliu, pridėkite prie valomos vietos, keletą sekundžių palaikykite ir po to valykite. Tačiau atminkite:

• Jeigu oda sausa, vandeniui atspariam makiažui pašalinti vartokite maitinamąją emulsiją, kurios nereikia nuplauti.

• Riebiai odai tiks valomasis gelis arba putos.

• Nusivaliusi būtinai atlikite dotoksifikacijos procedūrą, kurios metu iš odos pašalinami visi metabolizmo produktai, t.y. šlakai. O jau paskui tonizuokite odą (taip atkuriama hidrolipidinė odos plėvelė ir pH lygis).

Kasdien ar tik progomis?

Vieni specialistai įspėja, kad neverta dažytis vandeniui atsparia kosmetika kasdien – vartokite tik esant reikalui ar ypatingais atvejais. Ilgalaikis poveikis priklauso nuo joje esančių odą sausinančių komponentų kiekio. Mat, sudarydami apsauginę plėvelę, jie neleidžia odai, blakstienoms ir antakiams kvėpuoti.

Kiti tvirtina, jog šiuolaikinio vandeniui atsparaus tušo, akių ir lūpų pieštukų sudėtyje esama silikoninio aliejaus ir vaško, kurie fiksuoja kosmetiką, nedžiovindami odos. Tačiau ir tokios vartojimą vis dėlto jie pataria riboti.

Atostogaujant į kelionių krepšį sunku sudėti visas įprastas plaukų priežiūros priemones. Bet vis tiek norime žavėti gražia vasariška šukuosena? O ir grįžus namo karščio bei saulės spindulių pėdsakai niekur nedingsta. Tada pravers plaukams viskas, ką rasime po ranka: ir žaluma, ir šaltas, vanduo, ir net… alus.

Išsišakoję plaukų galiukai

Tai labai dažna vasaros bėda. Gali išsišakoti bet kokių plaukų galiukai – ir riebių, ir sausų ar normalių, ir ilgų, trumpų ar vidutinio ilgumo. Vis dėlto dažniausiai su šia bėda susiduria ilgų, sausų ir plonų plaukų savininkės. Plaukų galiukai ima šakotis dėl daugybės priežasčių, todėl reikia juos ypač kruopščiai prižiūrėti. Ir žinoti, kad galiukai ima šakotis dėl per dažno plaukų dažymo, plovimo, cheminio šukavimo, drėgmės trūkumo, naudojamų netinkamų šukavimo priemonių.

Karštis kenkia! Atminkite, kad dažnai naudojant plaukų garbanojimo ar tiesinimo žnyples, džiovintuvą, karštų plaukų suktukus šių priemonių skleidžiamas karštis labai sausina plaukus, pažeisdamas jų struktūrą. Todėl prieš kiekvieną šią procedūrą plaukus būtina ištepti specialiomis nuo karščio saugančiomis priemonėmis. Plaukams pavojingas ir saulės karštis, ypač vasarą juos labai dažnai pažeidžia ultravioletiniai spinduliai. Rinkitės plaukų priežiūros priemones su UV filtrais, nešiokite kepures, skrybėles arba plaukus sujuoskite skarele ar šilkiniu šalikėliu.

Šiurkštus elgesys. Dar dėl vienos priežasties mūsų plaukų galiukai ima šakotis, tik į ją mes praktiškai nekreipiame dėmesio: plaukams kenkia, jei ištrinktą galvą triname rankšluosčiu ir šiurkščiai šukuojame dar drėgnus plaukus. Šiukštu taip nesielkite, nes išplauti plaukai būna jautresni ir  pažeidžiamesni. Be to, drėgnų plaukų šukuoti negalima. Šukuokite juos visiškai šlapius arba visiškai išdžiūvusius ir tik pasiėmusi šukas retais dantukais, labai švelniai pradėdama nuo plaukų galiukų.

Draugystė su žirklėmis. Geriausias būdas atsikratyti išsišakojusių galiukų – reguliariai juos pakirpti, geriausia kas šešias savaites. Tuomet plaukų galiukai atrodys tvarkingi ir kartu apsaugosite juos nuo tolesnio šakojimosi.

Trinkimo subtilumai. Trinkdama galvą vartokite plaukų kondicionierių ar balzamą. Ypač kruopščiai juo ištepkite plaukų galiukus ir palaikykite 5 min., kad įsigertų. Maitindamas ir drėkindamas plaukus, jis apsaugos galiukus nuo išsausėjimo bei šakojimosi. Įsigykite plaukų priežiūros prieonių – šampūnų, kondicionierių, plaukų kaukių, serumų, kremų ir purškiklių, skirtų plaukų galiukams gydyti. Du kartus per savaitę įtrinkite plaukų galiukus alyvuogių aliejumi, kuris gerai drėkina ir maitina. Dukart per savaitę plaukus palepinkite drėkinamąja plaukų kauke.

Nuo pleiskanų – natūralios priemonės

Negalite pasipuošti tamsiais ar vienspalviais drabužiais, nes ant pečių iškart “pasninga” pleiskanomis? Teks pasistengti, kad daugiau taip nenutiktų, ypač jei šampūnai ir kitos priemonės nuo pleiskanų nepadeda. Šįkart siūlome išmėginti natūralias namines priemones, sugalvotas dar mūsų senolių.

• Svogūnas – didelis pleiskanų priešas. Sutarkuokite nedidelę jo galvutę ir gautą košelę suvyniokite į marlę. Gautu ryšulėliu masažuokite galvos odą. Įmasažavusi palikite kelioms valandoms, po to išplaukite. Plaukai taps minkštesni, elastingesni ir tvirtesni. O svarbiausia – po kelių tokių procedūrų pleiskanos turėtų išnykti!

• Dilgėlės. Jos taip pat padės atsikratyti pleiskanų. Kasdien plaukus ir galvos odą įtrinkite dviem valgomaisiais šaukštais dilgėlių sulčių.

• Šalpusnis irgi kovoja su pleiskanomis. Tris šaukštus šalpusnio ir tiek pat dilgėlių lapų užpilkite litru verdančio vandens. Po 30 min. nukoškite per marlę. Šiuo antpilu įtrinkite galvos odą 2–3 kartus per savaitę.

• Arba 100 gramų smulkintų šviežių šalpusnių lapų užpilkite karštu vandeniu ir gauta mase ištrinkite galvos odą. Galvą apriškite skarele ir palikite 20–30 min. Po to plaukus gerai išplaukite šiek tiek actu parūgštintu vandeniu. Ši kaukė veiksmingai stabdo plaukų slinkimą ir naikina pleiskanas.

• Čiobrelių irgi bijo pleiskanos. 4 arbatinius šaukštelius džiovintų čiobrelių užvirkite pusėje litro vandens, 10 min. palaukite, kad pritrauktų, ir perkoškite. Kai atvės, užpilkite ant švarių plaukų, švelniai pamasažuokite galvos odą ir palaukite, kol išdžius. Plaukų perskalauti nereikia ir džiovintuvu džiovinti negalima.

Šalto vandens stebuklai

Sunku patikėti, bet tai tiesa ir ypač pravarti žinoti karštą vasaros dieną: plaukų skalavimas šaltu vandeniu suteiks tokį pat efektą, kaip ir parduotuvėje pirkta skalavimo priemonė! Dėl žemos temperatūros plauko viršutinio sluoksnio žvyneliai po trinkimo užsiveria ir tuomet jo paviršius kur kas geriau atspindi šviesios spindulius. O jeigu į vandenį įpilsite šlakelį acto, efektas sustiprės. Taigi šaltas vanduo atostogaujant kaime ar keliaujant – jūsų plaukams tik į naudą!

Jei keliaujate…

…ir nėra sąlygų ar pristigote laiko išsitrinkti galvą, susiriebalavusius plaukus saikingai patepkite modeliuojamuoju kremu ir iššukuokite retomis šukomis. Viršugalvyje viename šone padarykite zigzaginį sklastymą, siauresniame šone palikite laisvai kristi dvi plaukų sruogas, o likusius plaukus nugaroje susekite segtuku ar suriškite gumyte. Likusias sruogas sulipdykite tuo pačiu  kremu.

Jūra dovanoja mums šį tą daugiau nei gaivų vasarišką poilsį. Iš jūros produktų pagaminta kosmetika atpalaiduoja, tonizuoja, puoselėja veido ir kūno odą bei plaukus.

Jūros lobiai

Jie nesislepia skryniose jūros dugne laukdami piratų. Jūros lobiai – tai visa gausybė jūros produktų, kaskart priverčiančių nustebti, kaip būdami tokie paprasti jie gali būti ir tokie veiksmingi.

Jūros vanduo gerina odos kraujotaką ir neleidžia jai prarasti stangrumo. Jūrinis kolagenas kovoja su raukšlėmis ir išsaugo odos jaunystę. O jūros druska atpalaiduoja kūną ir jausmus. Vis dėlto dažniausiai kosmetikoje naudojamas jūros purvas bei dumbliai. Senovės actekai ir afrikiečiai jūros dumblius įtraukė į kasdienės savo mitybos racioną, graikai ir romėnai jais gydydavo žaizdas ir puoselėdavo grožį. Žmonės seniai pastebėjo, kad neišvaizdieji jūros augalai – sveikatingumo šaltinis. Todėl ir iki šiol tai vienas veiksmingiausių natūralių kosmetikos komponentų.

Vejantis jaunystę

Senėjimo proceso sustabdyti neįmanoma. Tačiau jūros dumbliai veiksmingai sušvelnina jo požymius. Veido kremai, serumai bei kaukės, kurių sudėtyje yra jūros dumblių, grąžina odai jaunystę.

Jūros dumbliuose esantys vitaminai, mineralai, aminorūgštys ir enzimai yra puikūs antioksidantai, kovojantys su žalingais aplinkos veiksniais, skatinančiais ankstyvą raukšlių atsiradimą. Aprūpindami odą mineralinėmis medžiagomis ir deguonimi, jūros dumbliai suteikia jai drėgmės ir išlaiko drėgmės pusiausvyrą, todėl oda išlieka minkšta ir švelni. O dėl atkuriamųjų savybių jūros dumbliai lygina, stangrina odą ir suteikia jai sveiko spindesio.

Jūra jūsų namuose

Jei negalite nuvažiuoti prie jūros, susikurkite atostogų nuotaiką namie! Keli šaukštai jūros druskos į vonią – ir namuose pakvips paplūdimiu…

• Gaivi jūros druskos vonia atpalaiduoja kūną, pašalina įtampą bei nuovargį. Be to, sūrus vanduo valo odą, pagerina kraujotaką, todėl ji tampa skaistesnė. Tokia vonia padeda pasišalinti iš organizmo skysčių pertekliui ir šlakams, todėl joje išsimaudžiusi jausitės lengvesnė. Tik nepersistenkite. Vandenyje su jūros druska nereikėtų maudytis ilgiau nei penkiolika minučių, antraip rizikuojate išsausinti odą.

• Jei nemėgstate tingaus gulėjimo vonioje, jūros druskos pasiimkite į dušą. Sumaišykite žiupsnelį druskos su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir turėsite paprastą, tačiau veiksmingą kūno šveitiklį. Prausdamasi ištrinkite juo visą kūną, daugiau dėmesio skirdama celiulito varginamoms kūno vietoms. Šveitiklis suaktyvins kraujotaką ir pašalins negyvas odos ląsteles. O jūs džiaugsitės lygesne ir stangresne oda.

Viso gero spuogams

Problemiška oda gali virsti nepriekaištinga, jei tik tinkamai ją prižiūrėsite. Jūros produktai – pats tinkamiausias pasirinkimas. Mat kosmetika su jūros vandeniu, druska, dumbliais, purvu ir jūriniu kolagenu ne tik puoselėja, bet ir gydo odą.

Štai Negyvoji jūra garsėja tuo, kad maudantis joje galima išsigydyti net tokias odos ligas kaip žvynelinė ir egzema. O paprastieji spuogai – aknė – jai visai menkas iššūkis. Ir nors ne visos gali sau leisti prie tolimosios jūros nuvažiuoti, kosmetikoje su Negyvosios jūros produktais sutelktos geriausios jų savybės.

Valomosios kaukės su Negyvosios jūros purvu arba dumbliais itin efektyviai atkemša poras ir jas išvalo. Jos kartu šveičia ir valo odą, pašalindamos negyvas odos ląsteles bei sugerdamos riebalų perteklių. Darant tokias kaukes kartą ar du per savaitę, pastebimai sumažėja spuogelių ir inkštirų.

Sąmokslas prieš celiulitą

Celiulitą mažai kuo išgąsdinsi. Tačiau jūros dumbliais bei purvu – galima. Mat juose esančios medžiagos šalina iš organizmo susikaupusius šlakus bei skysčių perteklių, skaido riebalus, gerina limfos tekėjimą organizme ir stangrina odą. Celiulitas tampa kur kas mažiau matomas.

SPA centruose galite išbandyti jūros dumblių įvyniojimus, o namie – jūros dumblių ir purvo kaukes. Reguliariai tepkite purvu problemines vietas ir leiskite jam veikti kaip kaukei. Vėliau pradžiuginkite odą masažu ir kūno losjonu su jūros dumbliais. Odos pokyčius pastebėsite jau po mėnesio.