Žymus Amerikos diplomatas Georgas Kennanas yra pasakęs: neįmanoma palaikyti gerų kaimyninių santykių su Rusija, nes jos kaimynės turi tik du pasirinkimus – būti Rusijos vasalėmis arba būti Rusijos priešėmis. Tai tikriausiai esminė išvada iš Rusijos–Gruzijos karo, kurio ketvirtąsias metines minime šią savaitę.

2008 m. rugpjūčio 8-ąją, kai visas pasaulis stebėjo Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, Rusijos tankų kolonos riedėjo į Gruziją. Taip prasidėjo vienas beprasmiškiausių pastarojo meto karų, kuris nieko neišsprendė ir kurį visi, įskaitant, regis, netgi nugalėtoja pasiskelbusią Rusiją, norėtų pamiršti. Nes nugalėtojų jame nebuvo.
Karai, kaip žinoma, kariaujami tam, kad jiems pasibaigus sudaryta taika ypač būtų naudinga karą pradėjusiai pusei. Ką laimėjo Rusija? De facto prisijungė “nepriklausomomis valstybėmis” paskelbtas Gruzijos teritorijas Pietų Osetiją ir Abchaziją? Kokia iš to nauda, išskyrus tai, kad kasmet kelis milijardus dolerių tenka skirti šioms pseudovalstybėlėms išlaikyti, nes pačios jos ekonomiškai negyvybingos? Beje, dar kelis milijardus Rusijai kainuoja dviejų didžiulių karinių bazių po 4000 karių išlaikymas.
Juoba “išvaduotieji” nuo gruzinų abchazai ir osetinai jaučia vis mažiau dėkingumo “išvaduotojams” – Rusijos žiniasklaida pilna straipsnių apie tai, kaip abchazai apgaudinėja ir veja lauk rusus, investavusius į nekilnojamąjį turtą šiame Juodosios jūros kurorte, ar kaip “kiaurai” korumpuota Pietų Osetijos valdžiukė “prametinėja” Rusijos įmones, maniusias pasipelnyti iš karo nusiaubtam regionui atstatyti skirtų šalies biudžeto pinigų.
Ilgai ir nuosekliai rengusi ir provokavusi karą Rusija siekė trijų strateginių tikslų: nušalinti charizmatišką, provakarietišką Gruzijos reformų variklį Michailą Saakašvilį; perkirsti Baku–Tbilisio–Ceichano naftotiekį, kuriuo kasdien, aplenkiant Rusijos ir jai pavaldžias teritorijas, į Europą atiteka po 1 mln. barelių naftos; parodyti Vakarams ir, svarbiausia, buvusioms sovietinėms respublikoms, kad jų siekius tapti ES ir NATO narėmis Rusija stabdys visais būdais.
Pirmi du Kremliaus siekiai žlugo: nepaisant Vladimiro Putino riksmų, kraupinusių ES taikos tarpininką Nicolą Sarkozy, esą “Saakašvilį aš už kiaušų pakarsiu”, ir vėliau sekusių daugkartinių bandymų sąmokslais ar opozicijos mitingais nuversti Gruzijos prezidentą, šis tvirtai tebesėdi savo poste.
Dar daugiau – po karo ir opozicijos mitingų vaikymo jo demokratiškumu suabejojusiai Europai M.Saakašvilis sugebėjo vėl įrodyti, kad, nepaisant egocentriško charakterio, jis buvo ir išlieka demokratiškai išrenkamu lyderiu. Naftotiekis, transportuojantis Kaspijos jūros naftą į Europą, kaip veikė, taip ir veikia – jo nepajėgė perkirsti nei Rusijos strateginiai bombonešiai, nei karo metu dar eksperimentinės, gamyklos įgulų aptarnaujamos, raketos “Iskander”, nei politinis Maskvos spaudimas Londonui ir bendrovei “British Petroleum”. Dar daugiau – ši linija dabar vertinama kaip vienas galimų būsimo Europos dujotiekio “Nabucco” maršrutų.
Siekis atgrasyti Vakarus nuo postsovietinės erdvės, kurią Rusija laiko “sava”, o postsovietinę erdvę – nuo Vakarų davė veikiau atvirkščią rezultatą. Dabar kiekvienas platesnio masto atseit Europos ar NATO renginys savo pareiškimuose nebeapsieina nuo paramos Gruzijos teritoriniam vientisumui. Gegužę Čikagoje vykęs NATO viršūnių susitikimas dar kartą pabrėžė paramą Gruzijos siekiams tapti Aljanso nare ir pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės bei ginkluotės telkimo Kaukaze ir prie NATO sienų.
Lygiai taip pat kiekviena proga pabrėžiama, kad Gruzija įvykdė visus savo įsipareigojimus ES Taikaus sureguliavimo planui, o Rusija – ne. Kartu ES nuolatinė stebėjimo misija Gruzijoje labai apsunkina Rusijai galimybes rengti tokias provokacijas, kuriomis buvo grindžiamas kelias agresijai.
Lietuvai karas Gruzijoje davė keletą pamokų. Pirma – postsovietinė Rusija kaip buvo, taip ir liko agresore, mažai kuo besiskiriančia nuo buvusios Sovietų Sąjungos. Tegu gerokai silpnesne, bet mažiesiems kaimynams vis dar pavojinga.
Antra – Europa, tegu ir netoleruojanti prievartos naudojimo sprendžiant konfliktus su kaimynėmis, tegu pakraupusi ir smerkianti V.Putino režimo veiksmus, vis dėlto neturi nei valios, nei pajėgumų, nei, svarbiausia, noro rimtai konfliktuoti su Rusija. Jei panašioje situacijoje kaip 2008-aisiais Gruzija atsidurtų Baltijos šalys, vargu ar ES, ypač jos didžiosios valstybės, elgtųsi kitaip.
Trečia – reikia mokytis skaityti ir teisingai suprasti iš didžiųjų valstybių sostinių sklindančius signalus. Taip pat – juos aiškinant niekuomet neatmesti blogiausio varianto. Žvelgiant iš šių dienų sunku net suvokti, kad niekas nematė, jog Rusija rengia karą prieš Gruziją. Virtinė karinių provokacijų, sutvarkyta strateginė infrastruktūra kariuomenei perkelti, plataus masto manevrai, netgi nutekėjimai į žiniasklaidą – viskas vienareikšmiškai rodė, kad karas bus. Bet niekas tuo netikėjo, netgi NATO valstybių lyderiai, kurių perdėm dviprasmiška laikysena Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu Bukarešto susitikimo metu iš esmės atrišo Kremliui rankas veikti.
Bet pati svarbiausia karo Gruzijoje pamoka – jeigu nesugebėsime apsiginti patys, niekas kitas mūsų neapgins. Deja, šios pamokos Lietuvos politikai arba nesuprato, arba nenori suprasti. Tokių norisi paklausti: kaip manote, kodėl pastaruoju metu Šiaurės šalys puolė ginkluotis – norvegai skubiai perka naikintuvus F-35, suomiai prisipirko aviacinių sparnuotųjų raketų (o JAV jas pardavė, nors dar prieš kelerius metus prašymą, kaip nemotyvuotą, buvo atmetusi), laikomų regioniniu strateginiu ginklu. Gal pingvinams Arktikoje baidyti?

Užburiantys kalnų, žaliuojančių miškų masyvų ir laukų, šimtmečius menančių istorinių gruzinų architektūros paminklų vaizdai – tai tik maža dalis fotografo Martyno Siruso nuotraukų, kurias nuo šios savaitės gali pamatyti Vilniuje vykstančios parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ lankytojai.
Praėjusių metų pavasarį fotografas keliautojas M. Sirusas dvi savaites pažino Gruziją, o dabar dalinasi įspūdingiausiais kelionės vaizdais bei akimirkomis, kuriuos pavyko užfiksuoti nuotraukose.
„Gruzija yra natūralaus grožio šalis, kurioje yra visko, ko gali trokšti įspūdingų vaizdų ištroškę žmonės: žalumoje paskendusių kalnų ir slėnių, krištolo tyrumo upių ir ežerų, jūros pakrančių ir nuostabių istorinių statinių. Norėtume, kad kuo daugiau lietuvių susipažintu su kerinčiu Gruzijos grožiu, todėl nusprendėme organizuoti būtent lietuvių fotografo užfiksuotų Gruzijos vaizdų parodą Lietuvoje“, – sako Lietuvoje įsikūrusios „Borjomi“ atstovybės generalinis direktorius Irakli Bokuchava.
M. Sirusas teigia, kad Gruzija yra tikras perlas ne tik keliautojams, bet ir efektingų kadrų ieškantiems fotografams. Jų kelionės metu M. Sirusas padarė kelis tūkstančius. Parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ ekspozicija talpina 20 atrinktų nuotraukų, geriausiai atspindinčių skirtingus Gruzijos kraštovaizdžio ir gruzinų gyvenimo aspektus.
„Viskas šioje šalyje dvelkia autentika ir natūralumu. Nuoširdžios gruzinų šypsenos ir svetingumas užsieniečiams, ypatingai lietuviams, yra neatsiejama šios šalies dalis. Tikiuosi, kad mano darbai padės lietuviams dar labiau pažinti jiems artimą ir draugišką Gruziją“, – sako M. Sirusas.
M. Siruso darbų parodą galima pamatyti Vilniuje įsikūrusiame prekybos centre „Europa“. Nuotraukos bus eksponuojamos iki birželio vidurio.
Vėliau paroda bus perkelta į kitus didžiausius Lietuvos miestus − Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.
M. Siruso kelionė Gruzijoje buvo gruziniško natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ iniciatyva įgyvendinto aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ dalis. „Borjomi Odisėją“ sudarė keturios kelionės, pavadintos pagal gamtos stichijas – Žemę, Vandenį, Orą ir Ugnį.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Sveiki, Premjere. Kurioje Gruzijos dalyje dabar esate?

Batumyje, bet jau baigiame kelionę – netrukus skrisime atgal į Vilnių.

Premjere, Jūsų vizitas viešojoje erdvėje traktuojamas kaip paramos Gruzijos euroatlantinei integracijai ženklas. Ar, Jūsų manymu, Gruzija pasirengusi narystei NATO? Kada NATO nare ji taps?

Mūsų vizito tikslas ir buvo aptarti, kaip mes galime paremti Gruzijos siekį tapti NATO ir ES nare, padėti sėkmingai įveikti visas derybas. Narystė NATO Gruzijai yra labai svarbus siekis, manau, kad tokios šalies kaip Gruzija integracija į NATO būtų labai didelis geopolitinis pasikeitimas visam regionui, visai Rytų kaimynystei. Gruzija solidarumui su NATO šalimis skiria labai didelį dėmesį, pagal karių skaičių Afganistane, tenkantį vienam šalies gyventojui, ko gero neturi lygių. Gruzija, kurioje gyvena apie 5 mln. žmonių, šiuo metu Afganistane turi apie 1700 kareivių.

Kada Gruzijos narystė NATO yra reali?

Pažanga yra daroma, tarptautinėje bendruomenėje atsiranda vis daugiau supratimo. Labai svarbus bus NATO viršūnių susitikimas Čikagoje gegužės viduryje, kur sprendimai dėl narystės galbūt ir nebus priimami (to neplanuojama daryti), bet bus suformuota nauja narystės siekiančių šalių grupė – potencialių kandidačių grupė, į kurią įeina Gruzija ir trys Balkanų valstybės: Makedonija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina. Manau, kad tai – rimtas žingsnis į priekį ir tikiu, kad po keleto metų matysime Gruziją NATO sudėtyje.

Premjere, kokios naudos Lietuvos visuomenei, verslui Jūsų keturių dienų vizitas Gruzijoje davė? Ar pavyko pasiekti kokių nors praktinių susitarimų?

Pirmiausia, mes daugiausia dėmesio skyrėme deryboms ir pokalbiams dėl Gruzijos euroatlantinės integracijos, nuosekliai aptarėme, kokie žingsniai turi būti daromi, kad Gruzija sėkmingai įveiktų derybas su ES dėl Asociacijos sutarties, laisvos prekybos ir bevizio režimo sutarčių. Tai labai stipriai priartintų Gruziją prie ES rinkų, integracijos į ES, atvertų dideles galimybes ir Gruzijos verslui ES rinkose, ir Europos šalių, įskaitant Lietuvą, verslui Gruzijoje. Gruzijoje yra labai daug dalykų, kurie labai sparčiai plėtojasi ir vystosi. Pavyzdžiui, Batumio mieste per langus stebime didžiulių naujų viešbučių statybas. Batumis tampa vienu iš didelių kurortinių šio regiono centrų, į kurį atvyksta ir Turkijos, ir Azerbaidžano, ir Armėnijos, ir net Irano poilsiautojai. Iš Gruzijos valdžios tikrai galima pasimokyti, kaip sparčiai ir sėkmingai įgyvendinti reformas lengvinant verslo sąlygas, valantis nuo perteklinės biurokratijos, nuo korupcijos, ypatingai policijoje. Akivaizdu, kad Gruzija dėl to tampa patraukli investuotojams, verslo plėtrai. Galimybės šiame regione darosi vis aiškesnės ir geresnės. Manau, kad mūsų partnerystė su Gruzija galiausiai bus labai naudinga tiems, kurie čia norėtų investuoti, plėtoti verslą.

Premjere, kita užsienio politikos aktualija – Ukraina. Estijos Prezidentas vakar atsisakė vykti į Vidurio Europos viršūnių susitikimą Jaltoje gegužės 11-12 dienomis. Daugelio kitų Vidurio Europos šalių vadovai – Vokietijos, Čekijos, Slovėnijos, Austrijos, Italijos Prezidentai – taip pat atsisakė dalyvauti šiame susitikime. Tai netiesiogiai siejama su Ukrainos elgesiu su politine opozicija, konkrečiai su buvusia premjere Julija Tymošenko, kuri dabar yra kalinama. Matosi tam tikrų tarptautinės izoliacijos Ukrainos atžvilgiu požymių. Kaip Jūs vertinate situaciją? Kaip turėtų elgtis Lietuvos vadovai (Premjeras irgi atsako už užsienio politiką) – vykti ar ne į Jaltą?

Neseniai Vilniuje lankėsi Ukrainos Premjeras. Mes labai atvirai ir aiškiai išsakėme savo nuogąstavimus, kad dėl Ukrainos valdžios elgesio su opozicijos lydere J. Tymošenko, šalis praranda ES viršūnių pasitikėjimą. Tai mums kelia didelį susirūpinimą, nes Ukrainos integracija, suartėjimas su ES yra tikrai labai svarbus procesas, keičiantis viso regiono geopolitines perspektyvas. Tokios Ukrainos vadovybės klaidos yra apgailėtinos ir sukeliančios daug problemų Ukrainos kelyje link integracijos į ES. ES lyderiai labai aiškiai formuluoja poziciją, kad Ukrainos valdžiai teisiškai skaidriai, rūpinantis žmogaus teisėmis bei demokratinėmis vertybėmis neišsprendus J. Tymošenko bylos, Ukrainos perspektyva artimiausiu metu gali tapti labai miglota. Tai reikia atvirai sakyti ir Ukrainos vadovams, ir Ukrainos žmonėms. Todėl nesiimu spręst, ar nevykimas į Jaltą, kur, pačios Ukrainos iniciatyva, tradiciškai yra svarstoma europinė perspektyva, abejoju, ar toks nevykimas yra pats geriausias sprendimas. Ukrainos vadovai turi išgirsti aiškią, nedviprasmišką Europos vadovų žinią. Rudenį Ukrainoje vyksiantys rinkimai taps lemiamu testu Ukrainos europietiškų vertybių įgyvendinimui, valdžios pasirinkimui įgyvendinant šias vertybes ir visai tolimesnei Ukrainos perspektyvai.

Latvijos Vyriausybė vakar leido valstybinei energetikos monopolininkei  „Latvenergo“  steigti naują įmonę, kuri dalyvautų naujos atominės elektrinės Visagine statybose. Premjere, tą paskelbė Latvijos ekonomikos ministras Danielis Pavlutas, o „Latvenergo“  generalinis direktorius anksčiau yra sakęs, kad Latvija norėtų iki 20 proc. naujos atominės akcijų. Kaip Jūs vertinate šį Latvijos Vyriausybės sprendimą?

Viskas vyksta pagal žinomą derybų grafiką ir kalendorių. Latvijos Vyriausybė mato šį projektą kaip ekonomiškai vertingą, svarbų, konkurencingą, ekonomiškai naudingomis sąlygomis sprendžiantį viso regiono energetikos problemas. Tai gali būti atsakymas ir Lietuvos skeptikams iki šiol galvojantiems, kad šis projektas neturi ekonominio pagrindimo, kad tai yra tik Vyriausybės ar politikų įgeidis statyti atominę elektrinę. Latvijos sprendimas aiškiai rodo, kad šiame projekte ekonominis naudos faktorius yra labai stiprus ne tik Lietuvai, bet ir kaimynams latviams ir, tikiu, estams.

Smagu, kad visuomenėje daug diskutuojama šia tema, mes gauname daug elektroninių laiškų. Štai gavome elektroninį laišką iš p. Jono. Pacituosiu porą sakinių: „išsklaidykime Vyriausybės  miglą apie naujos atominės  elektrinės  statybą. Tai svarbiausias klausimas valstybei šiandien, todėl jauskime pareigą kalbėti tuo klausimu kasdien ir pateikti dalykinę specialistų informaciją, kad nebūtų padaryta istorinė klaida, įklampinanti valstybę ekonominiams nepritekliams ilgiems dešimtmečiams. Ką atsakytumėte?

Rytoj rengiame Vyriausybės pasitarimą ir posėdį, kuriame bus patvirtinti visi svarbūs teisės aktai, tarp jų ir koncesijos sutartis, bei pristatytas Visagino AE verslo planas, įstatymo projektai. Visa tai bus pateikta Seimui viešam ir išsamiam svarstymui. Antras dalykas, reikia atsakyti į klausimą, kokiems nepritekliams Lietuva bus pasmerkta, jeigu tokios elektrinės nestatysime. Šiandien Lietuva, uždariusi prieš keletą metų Ignalinos AE, 75 proc. elektros energijos perka iš Rusijos. Yra prognozuojama, kad po 10 metų tokios galimybės apsirūpinti elektra, perkant ją vien tiktai iš Rusijos, gali labai reikšmingai sumažėti ir ji gali tapti žymiai brangesnė. Nėra Europoje kitos valstybės, kuri tokiu dideliu mastu būtų priklausoma nuo importuojamos elektros. Visos šalys Europoje stengiasi pačios pasigaminti sau reikalingą elektros energijos kiekį. Gaminant elektrą sau ir visam Baltijos regionui pati pigiausia alternatyva yra atominė elektrinė, kuri statoma buvusios AE aikštelėje. Šio projekto ekonomiškumą įrodo faktas, kad kaimynai latviai, kurie nedalyvauja mūsų politiniame gyvenime, partijų ginčuose, svarsto tik ekonominį jo naudingumo aspektą ir jų vakarykštis sprendimas aiškiai parodo, kad jiems ekonominė nauda yra įtikinanti, todėl jie dalyvauja šiame projekte.

Ir pabaigai, Premjere, grupė Seimo narių siūlo įteisinti baudžiamojo kodekso pataisas ir numatyti baudžiamąją atsakomybę už partijų finansavimo tvarkos pažeidimus. Dabar už tai yra tik administracinė atsakomybė: jeigu paramos dydis viršija 13 tūkst. ir yra pažeidimai, siūloma bausti net laisvės atėmimu iki 4 metų. Ar Jūs paremtumėte tokias pataisas?

Galima ir tokias pataisas įgyvendinti, ir bausmes sugriežtinti, bet svarbu rūpintis, kad teisėsaugos institucijos bei Vyriausioji rinkimų komisija dirbtų efektyviai, nustatant neteisėtą pinigų panaudojimą partijų finansavimui. Tai turėtų būti savalaikis veiksmas, o ne po rinkimų prabėgus metams ir tokios bylos neturėtų būti svarstomos po 5-6 metus, kaip dabar yra su Darbo partijos byla. Teisėsaugai užfiksavus tokius veiksmus bausmės turi būti greitos, griežtos ir efektyvios, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, o partijoms, užsiėmusioms didelio masto sukčiavimu, neturėtų būti leidžiama dalyvauti rinkimuose ir daryti įtaką rinkėjų nuomonei.

Jūsų minima partija yra reitingų viršūnėse. Kaip Jūs tai paaiškintumėte?

Lietuvos patirtis rodo, kad tokiose bylose reikalingi greiti ir griežti sprendimai.

Ačiū Jums už pokalbį.

Žinomas menininkas, keliautojas ir rašytojas Marius Abramavičius LR ambasadoje Gruzijoje pristatė savo naująją knygą „Klajūno užrašai. Gruzija“. Į knygos pristatymą buvo pakviesti lietuvių bendruomenės Gruzijoje nariai ir ilgesnį laiką Gruzijoje gyvenantys lietuviai, taip pat knygos herojais tapę gruzinai.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas džiaugėsi, kad ir menininkai padeda atsakyti, kur slypi gražios lietuvių ir gruzinų draugystės pagrindas. „Žvelgiame į Gruziją diplomatų akimis, politikų akimis, kartais, drauge su lietuviais verslininkais, tenka į Gruziją pažvelgti ir per verslo prizmę. Ši knyga suteikia galimybę susipažinti su kitokia – menininko pažinta ir ištyrinėta – šalimi”, – teigė Lietuvos ambasadorius.

Knygos pristatymo ambasadoje metu autorius taip pat demonstravo savo sukurtą trumpąjį filmą apie Gruziją:  kaip meilę, laimę ir laisvę mato gruzinai. Renginys vyko per vieną labiausiai gruzinų minimą šventę Giorgoba (Šv. Jurgio diena), tad, anot rašytojo, visiems susirinkusiems svečiams – lietuviams, gyvenantiems ir dirbantiems Gruzijoje, bei autoriaus draugams gruzinams,  knygos herojams, susitikimas buvo jaukus ir šventinis.

„Daugelis gruzinų, negalėdami suprasti kalbos, renginio metu smalsavo, kas ten apie juos parašyta. Jie vartė, žiūrėjo nuotraukas ir  klausinėjo, ką  parašiau apie juos ir Gruziją? Supratau, kad atsirado poreikis versti šiuos „Klajūno užrašus“ į gruzinų ar bent jau anglų kalbas“, – sakė knygos autorius M. Abramavičius.
Apie autorių:
Marius Abramavičius – fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, tapytojas, keliautojas, lankęsis Japonijoje, Tibete, Irane, Indijoje, Nepale, Tailande, Kurilų salose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Maroke, Kuboje ir Gruzijoje.

"Veido" archyvas

Komunistinio režimo palikimą užsimojęs ištrinti Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis planuoja 2013 metais perkelti šalies parlamentą iš kūju ir pjautuvu papuoštų rūmų sostinėje Tbilisyje į naują pastatą Kutaisyje.

M.Saakašvilį, kuris turės palikti prezidento postą 2013 metais, daugelis apibūdina kaip žmogų, skubantį palikti neišdildomą žymę savo mažoje šalyje.

Dešimtmečius visi politiniai ir ekonominiai Gruzijos ištekliai buvo sutelkti Tbilisyje, tačiau M.Saakašvilis stengiasi pakeisti šią padėtį ambicingais pertvarkymo projektais.

Prezidentas neseniai pareiškė, kad Gruzija greitai turės tris centrus: “Kaukazo sostinę” Tbilisį, “ekonomikos ir finansų centrą” prie Juodosios jūros esančiame kurortiniame Batumio mieste, taip pat šalies “parlamento sostinę” Kutaisį.

Įstatymų leidėjai išsikels iš didingo parlamento pastato Tbilisyje, su kuriuo siejami daugelis istorinių įvykių, tokių kaip pilietinis karas praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, per kurį jį apgadino raketų salvės. Prie parlamento taip pat ne kartą buvo jėga vaikomi demonstrantai – anksčiau taip elgėsi komunistinė vyriausybė, tačiau jėgos nevengė ir jos įpėdiniai, kurie paskutinį kartą protestuotojus išvaikė praeitą mėnesį.

“Saakašvilis ir jo komanda įsivaizduoja esantys modernizuotos Gruzijos “tėvai kūrėjai”. Jie inicijavo gilias, radikalias permainas praktiškai visose gyvenimo srityse”, – sako analitikas Gija Nodija.

Tačiau Gruzijos lyderio naujausias drąsus sprendimas neliko be kritikų dėmesio – šie teigia, jog toks projektas tėra pinigų švaistymas.

“Gruzija – neturtinga šalis, negalinti sau leisti švaistyti dešimtis milijonų dolerių Saakašvilio kaprizams”, – sakė viena iš opozicinės Respublikonų partijos lyderių Tina Chidašeli.

Kita vertus, Gruzijos valdančioji partija “Vieningasis nacionalinis judėjimas” teigia, kad parlamento perkėlimas į Kutaisį kainuos ne daugiau nei 18 mln. JAV dolerių (43,1 mln. litų) ir kad ši kaina visiškai priimtina.

“Antrasis didžiausias šalies miestas – vieta, neturinti realių vystymosi perspektyvų. Mes ketiname tai pakeisti”, – sakė aukštas pareigas užimantis valdančiosios partijos deputatas Davidas Darčiašvilis.

Antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą Kutaisis buvo Kolchidės karalystės, minimos graikų legendoje apie Jasoną ir argonautus, sostinė. X-XII amžiuje šis miestas buvo Gruzijos sostinė.

Šio miesto gatvėse, kurios tapo labai apleistos po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kalbinti vietos gyventojai apie naująją vyriausybės iniciatyvą atsiliepė su entuziazmu.

“Kutaisį reikia išjudinti. Kai čia persikels parlamentas, miestas įgis naują ekonominį ir socialinį pagreitį”, – sakė vietos gyventojas Vitalijus Dolidzė.

Naująjį modernios išvaizdos 40 metrų aukščio parlamento pastatą su stikliniu kupolu suprojektavo ispanas architektas Alberto Domingo (Albertas Domingas), kuris laikomas vienu iš M.Saakašvilio favoritų.

Tačiau dar prieš prasidedant statyboms šį projektą aptemdė skandalas, kai Kutaisio valdžia nugriovė būsimo pastato vietoje stovėjusį paminklą Sovietų Sąjungos kariams, žuvusiems per Antrąjį pasaulinį karą.

Be to, darbininkams sprogdinant šį paminklą 2009 metais, toli nuskriejusios nuolaužos užmušė vieną moterį ir jos mažametę dukrą.

Daug spėliojama, kokia ateitis laukia parlamento pastato Tbilisyje, kurį 1953 metais pastatė vokiečiai karo belaisviai.

Tačiau D.Darčiašvilis neigė gandus, jog pastatas tikriausiai bus parduotas arba netgi paverstas prabangiu viešbučiu, sakydamas, jog šis klausimas dar nebuvo aptarinėjamas.

AFP

Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė teigia, kad prie opozicijos demonstracijų Tbilisyje prisidėjo Rusija, praneša “RIA Novosti”.

Nuo gegužės 21 dienos opozicijos aktyvistai Tbilisyje rengė mitingus reikalaudami, kad atsistatydintų šalies prezidentas Michailas Saakašvilis. Tbilisio valdžia sankcionavo opozicijos demonstracijas nuo gegužės 21 iki 25 dienos, bet protestuotojai nesilaikė termino. Vėlų trečiadienio vakarą jie susirinko pagrindinėje Tbilisio gatvėje norėdami sutrukdyti įvykti Nepriklausomybės dienos kariniam paradui ir atsisakė pasitraukti. Per protestus Tbilisyje žuvo du žmonės, vienas iš jų policijos pareigūnas.

“Moskovskije Novosti” laikraštis išspausdino interviu su užsienio reikalų ministru G. Vašadze. “Prieš Gruzijos valstybę nukreipti veiksmai, kurie buvo finansuoti, įkvėpti ir suorganizuoti Maskvoje, vėl žlugo”, – teigia jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija protesto numalšinimą pavadino šiukščiu žmogaus teisių pažeidimu ir teigė, jog tikisi, kad tarptautinė bendruomenė tinkamai įvertins situaciją.

BFL

Gruzijos opozicija mėgino sužlugdyti Nepriklausomybės dienos karinį paradą Tbilisyje ir destabilizuoti situaciją šalyje pagal scenarijų, parašytą užsienyje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Michailas Saakašvilis, pradėdamas paradą Šotos Rustavelio prospekte.

“Jie norėjo ne žodžio laisvės, o smurto ir aukų. Kai jie vakar negalėjo pasiekti to, kad būtų jiems būtinų aukų, jų lyderiai išdūmė iš čia automobiliais, ir jų kortežai parbloškė du žmones”, – sakė prezidentas.

“Aš noriu pareikšti užuojautą šių žmonių šeimoms, ir mes turime tai atminti ir nuolat būti pasirengę, nes visos šios provokacijos sumanomos už mūsų šalies ribų, ir mes pasirengę pateikti šią informaciją”, – pabrėžė M. Saakašvilis.

Jis taip pat pažymėjo, kad “Gruzija neatsitrauks ir gins savo laisvę ir nepriklausomybę nuo išorės pasikėsinimų”.

Pasak prezidento, “vakarykštis sumanymas buvo pasikėsinimas į mūsų laisvę ir kerštas mūsų armijai, kuri 2008 metais padarė jiems (Rusijai) tokių nuostolių, kokių jie nebuvo patyrę pastaraisias metais”.

Prezidentas pažymėjo, kad “visi piliečiai turi teisę į žodžio laisvę, bet tai, kas pastarosiomis dienomis vyko Tbilisyje, su žodžio laisvės reikalavimais nieko bendra neturėjo”.

Kaip jau skelbta, du žmonės žuvo praėjusią naktį Tbilisyje, kai specialiosios paskirties būriai išvaikė opozicinio judėjimo “Liaudies susirinkimas” protesto akciją, kurios dalyviai reikalavo, kad atsistatydintų M. Saakašvilis.

Policininkas ir buvęs policijos pareigūnas žuvo, kai juos parbloškė vienas opozicijos lyderių automobilių, dideliu greičiu važiuodamas iš akcijos išvaikymo vietos.

REUTERS

Gruzijos opozicinis judėjimas “Liaudies susirinkimas” paragino visus savo šalininkus trečiadienį vidurdienį susirinkti prie Visuomeninės televizijos pastato Tbilisyje, kur jau per penktą parą vykstančią protesto akciją reikalaujama, kad atsistatydintų prezidentas Michailas Saakašvilis.

Kaip antradienio vakarą Visuomeninės televizijos tiesioginėje laidoje sakė viena “Liaudies susirinkimo” lyderių, buvusi premjerė Nino Burdžanadzė, priklausomai nuo to, kiek į akciją ateis žmonių, “bus žengiami adekvatūs žingsniai”.

“Mes pasiryžę kovai be kompromisų su Saakašvilio režimu, jeigu to pareikalaus liaudis”, - sakė N. Burdžanadzė.

Ji nurodė , kad trečiadienį 15 val. akcijos dalyviai nuo Visuomeninės televizijos pastato surengs eitynes į Laisvės aikštę, kuria gegužės 26-ąją – Gruzijos nepriklausomybės dieną žygiuos karinio parado kolonos.

“Mes nenorime sužlugdyti karinio parado, mes norime, kad šio parado nepriimtų bailus prezidentas, kuris paliko armiją 2008 metų rugpjūtį, kai išgirdo lėktuvo garsą”, – sakė N. Burdžanadzė.

Savaitgalį M. Saakašvilis išvyko su vizitu į Vengriją ir kol kas nesugrįžo. Jo atstovė spaudai antradienį pranešė, kad prezidentas ketina sugrįžti į tėvynę trečiadienį, o ketvirtadienį priims karinį paradą.

Artėjant trečiadienį paskirtai “Rūstybės dienai”, kurios tikslas – priversti M. Saakašvilį atsistatydinti, Gruzijos opozicijos veiksmų planai vėl išsiskyrė.

Opozicinė “Gruzijos partija” antradienį pareiškė, kad atšaukia trečiadienį numatytą protestą, tuo tarpu N. Burdžanadzės “Liaudies susirinkimas” savo planų nepakeitė.

“Dvi dienas daug kartų mėginome suderinti savo pozicijas su Nino Burdžanadze, bet mūsų pastangos buvo bevaisės”, – sakė spaudos konferencijoje antradienį “Gruzijos partijos” pirmininkas Sozaras Subaris.

S. Subaris pridūrė, kad nauji planai privertė vieną partijos lyderių – buvusį gynybos ministrą Iraklijų Okruašvilį, kurio ieško Gruzijos valdžia ir kuris gyvena tremtyje Paryžiuje, atsisakyti ketinimo sugrįžti į tėvynę trečiadienį.

I. Okruašvilis neseniai pažadėjo sugrįžti į Gruziją ir sakė, kad “Rūstybės diena” trečiadienį “bus paskutinė šios valdžios diena”.

AFP

Gruzijos sostinėje keli šimtai opozicijos šalininkų antradienį toliau reikalavo, kad atsistatydintų Vakarų šalių palaikomas prezidentas Michailas Saakašvilis, o šie protestai vyksta jau ketvirtą dieną iš eilės.

Demonstrantai, kurie kaltina M. Saakašvilį autoritarizmu ir nesugebėjimu sumažinti skurdo šalyje, nuo šeštadienio dienomis ir naktimis budi prie Gruzijos visuomeninės televizijos komplekso Tbilisyje.

Praeitą naktį prie televizijos budėjo apie 200 žmonių, kurių daugelis buvo ginkluoti lazdomis.

Tuo tarpu sekmadienį sostinėje protestuotojai susirėmė su saugumo pajėgomis: policininkai šaudė guminėmis kulkomis ir leido ašarines dujas, mėgindami išvaikyti demonstrantus, kurie atakavo automobilius.

Aktyvistai blokavo vieną iš pagrindinių gatvių ir pastatė apie dešimt palapinių už improvizuotos tribūnos, nukabinėtos plakatais su šūkiais “Mes kovojame už demokratiją” ir “Miša (Saakašvilis) privalo išeiti”.

“Saakašvilis sako, jog čia demokratinė valstybė, tačiau tai tiesiog diktatūra”, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Pata Gagua sakė.

“Liksime čia, kiek reikės, kad atsikratytume šios vyriausybės”, – sakė kitas aktyvistas Aleksandras Mikeladzė.

Gruzija skaudžiai nukentėjo per 2008 metais vykusį karą su Rusija, o daugelis gyventojų kenčia skurdą. Opozicijos lyderė Nino Burdžanadzė pažadėjo, kad šalyje kils “revoliucija”, tačiau protestų dalyvių skaičius nebuvo itin didelis ir ilgainiui mažėjo.

Tuo tarpu kita opozicinė partija paskelbė trečiadienį surengsianti “įniršio dieną”, akivaizdžiai įkvėpta Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis pastaruoju metu apėmusių sukilimų, todėl baiminamasi galimų smurto išpuolių.

Gruzijos pareigūnai sakė, jog nevaržys protestų, jeigu jie vyks taikiai.

BFL

Neišnešiotų kūdikių retinopatija – tai akių liga, kurios gydymui yra būtina lazerinė įranga. Iki šiol šiai ligai gydyti nebuvo galimybių visame Pietų Kaukazo regione.

“Yra labai svarbu padėti Gruzijos žmonėms konkrečiais darbais. Lietuvos, Japonijos ir Gruzijos bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, kaip geros valios ir profesionalumo dėka galima sėkmingai pradėti ir plėsti bendrus projektus. Su Lietuvos medikų pagalba ne tik vis daugiau Gruzijos gydytojų įsisavina naujausius gydymo metodus, bet Tbilisis turi visas galimybes tapti šios srities centru visame regione, padėti kaimyninių šalių vaikams”, – Lietuvos vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pagal vystomojo bendradarbiavimo projektą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojų iniciatyva Tbilisio M. Iašvili ligoninėje buvo įdiegta lazerinė aparatūra ir vykdomi gydytojų mokymai.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis mano, kad jo šalis nekelia grėsmės būsimai olimpiadai Sočyje.

“Gruzija nekelia jokios grėsmės olimpinių žaidynių Sočyje organizavimui”, – pareiškė jis interviu veikiančiam Gruzijoje rusų kalba Pirmajam Kaukazo informaciniam televizijos kanalui (PIK).

“Mes anksčiau aktyviai politiškai rėmėme olimpiados Sočyje organizavimą, nes aš maniau, kad tai būtų leidę mums išvengti tų neigiamų reiškinių, kurie jau tada buvo akivaizdūs”, – sakė Gruzijos prezidentas.

“Kai Maskvoje sakoma, jog yra problemų dėl olimpiados, esmė ne tai, kad Gruzija gali kelti kokią nors fizinę grėsmę, mes to neplanuojame ir negalime to padaryti. Jų problemų esmė, kad šalia Sočio iš Abchazijos per etninius valymus išvaryti daugiau nei 40 tūkst. mūsų piliečių, ir ten kasdien pažeidinėjamos žmogaus teisės, praktikuojamas apartheidas. Ne mes sukėlėme šią problemą, bet mes džiautumėmės galėdami drauge su Rusija etapais ją spręsti”, – sakė M.Saakašvilis.

Jis mano, kad po pareiškimų iš Maskvos apie Gruzijos grėsmę olimpiadai nepasikartos karo veiksmai.

“Dabar tarptautinė ir regioninė situacija neskatina pradėti didelio masto karą. Šiuo metu Rusija fiziškai nepasirengusi tokiam karui ir, manau, politiniu požiūriu tai reikštų jos pačios susigriovimą”, – pažymėjo M.Saakašvilis.

“Tai mano logika, bet man sunku spręsti, ką gali galvoti Maskva”, – sakė jis.

Žiemos olimpinės žaidynės Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje vyks 2014 metais.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, jog nekantraudamas laukia tos akimirkos, kai nevadins Maskvos prieše ir priešininke, bet skeptiškai įvertino galimybę vesti derybas su dabartine Rusijos vadovybe.

“Manau, kad tas laikas ateis. Tačiau šiandien Rusija yra okupantė, ir tai jau pripažinta pasaulyje, o okupacija visada baigiasi deokupacija”, – pareiškė M.Saakašvilis antradienį televizijos tiesioginėje laidoje “Prezidentas atsako į žmonių klausimus”.

M.Saakašvilis pridūrė, jog “šiandien Rusijos vadovybė sako, kad nori gerų santykių su Gruzija, bet trukdo tik Saakašvilis”.

“Aš noriu užduoti tik vieną klausimą, kas yra jiems Gruzija, gal jie parodys žemėlapyje jos sienas”, – sakė M.Saakašvilis ir pridūrė, kad Gruzijos žemes – Abchaziją ir Pietų Osetiją – okupavo “laukiniai barbarai”.

“Jeigu būtų galima susitarti su Rusijos vadovybe, manęs niekas nepralenktų, bet kai deriesi su šalimi, kurios lygis kaip nasrus pražiojusios reptilijos, reikia bėgti nuo jos”, – sakė jis.

Į klausimą, ar ketina likti valdžioje kaip ministras pirmininkas, kai baigsis antrasis prezidentavimo laikotarpis 2013 metais, M.Saakašvilis tiesiai neatsakė. Pasak valstybės vadovo, Gruzijos interesai jam visada buvo svarbesni nei savo.

Kaip pranešama televizijos kanalo PIK tinklalapyje, iš viso studijoje gauta daugiau kaip 11 tūkst. skambučių ir laiškų. Be kanalo PIK, laidą taip pat transliavo Gruzijos nacionaliniai transliuotojai.

Projektu “Prezidentas atsako į žmonių klausimus” savo transliaciją rusų kalba pradėjo Pirmasis informacinis Kaukazo kanalas (“Pervyj informacionyj kavkazkij”, PIK).

M.Saakašvilis bendravo su Gruzijos žmonėmis beveik tris valandas. Į šalies gyventojų klausimus jis atsakinėjo gruzinų kalba.