Gruzijos įstojimas į NATO – tai laiko klausimas, nes prisijungti prie Aljanso šaliai būtina, kad ji galėtų užtikrinti savo nacionalinį saugumą, pareiškė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

“Kai dėl NATO, tai aš visiškai tikras, kad tai – laiko klausimas”, – antradienio vakarą interviu Ukrainos “5-ajam kanalui” sakė jis.

“Kad būtų galima išlikti, mums būtina nors mažiausia saugumo garantija. Mums tai visiškai akivaizdus klausimas, ir niekas jo neaptarinės”, – pridūrė jis.

M.Saakašvilis mano, kad “pavieniui savo saugumo užtikrinti niekas negali, ypač mažos šalys, bet aš manau, – tai pasakytina ir apie Ukrainą”.

Jis taip pat pažymėjo, kad Gruzija “neturi jokių priešiškų ketinimų dėl kitų”.

“Žinoma, maža Gruzija neturi ką pulti, ypač turint omenyje dideles kaimynes – tai būtų didžiausias neprotingumas”, – pabrėžė M.Saakašvilis.

Tbilisis pareiškė, kad Rusija, dislokuodama separatistinėje Pietų Osetijoje artilerijos divizioną, kuris yra apginkluotas reaktyvinėmis sistemomis “Smerč”, toliau tęsia savo agresyvią politiką prieš Gruzijos valstybingumą.

Kaip nurodo Gruzijos užsienio reikalų ministerija, tokiais “asimetriškais” veiksmais Rusija atsako “į taikią Gruzijos prezidento iniciatyvą ir Gruzijos pareiškimus nenaudoti jėgos, kuriems aiškiai pritarė tarptautinė bendrija”.

Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis lapkričio pabaigoje kalbėdamas Europos Parlamento sesijoje Strasbūre paskelbė vienašališką iniciatyvą, kad savo teritorijos vientisumui ir suverenitetui atkurti Tbilisis niekada nenaudos jėgos.

“Cchinvalio regione, į vadinamąją 4-ąją karinę bazę buvo įvesta daugiau gyvosios jėgos, kuri gavo naujos ginkluotės ir kovinės technikos. Drauge Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniu Pietų federalinės apygardos struktūrose, išplatino pranešimą, kad netoli Cchinvalio išskleistas artilerijos divizionas, apginkluotas reaktyvinėmis sistemomis “Smerč”. Pažymėtina, kad šios puolamosios artilerijos sistemos veikimo nuotolis – nuo 70 iki 90 kilometrų”, – sakoma antradienį išplatintame Gruzijos URM pareiškime.

URM pažymi, jog “reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šio tipo sistemoms taikomi apribojimai, nustatyti Įprastinės ginkluotės Europoje sutartimi (ĮGES)”, – sakoma pareiškime.

“Sistemų “Smerč” dislokavimas okupuotoje Gruzijos teritorijoje dar kartą patvirtina, kad Rusija sudarė prielaidas neteisėtai stiprinti karinę jėgą IGES veikimo areale”, – sakoma pareiškime.

URM taip pat pažymėjo, kad “salvinės ugnies sistemų “Smerč” dislokavimas Cchinvalio regione yra agresyvios Rusijos politikos, nukreiptos prieš Gruzijos valstybingumą, ir kelia grėsmę taikai ir stabilumui ne tik Kaukazo, bet ir visame Juodosios jūros regione, tęsinys”.

Pareiškime priduriama, kad “ESBO ir JT stebėtojų misijų išvarymo ir uždraudimo įeiti į šią teritoriją Europos Sąjungos stebėtojų misijai tikslas buvo neleisti tarptautinei bendrijai stebėti ir kontroliuoti šių teritorijų”.

“Taip vertintini ir visiškai nepagrįsti Rusijos aukštų pareigūnų pateikti kaltinimai neva Rusijai iš Gruzijos kyla terorizmo grėsmė. Skambant tokiems pareiškimams ir sparčiai militarizuojant okupuotas teritorijas smarkiai padidėja karinės grėsmės iš Rusijos tikimybė”, – pažymima pareiškime.

Gruzijos užsienio reikalų ministerija ragina tarptautinę bendriją ir tarptautines organizacijas, “deramai įvertinti Rusijos agresyvią politiką ir provokacinius veiksmus ir suaktyvinti pastangas, kad Rusija būtų priversta vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų 2008 metų rugpjūčio 12 dienos ugnies nutraukimo susitarimą, ir visiškai ir nedelsiant nutraukti Gruzijos teritorijos okupaciją”.

Pasak leidinio, Rusijai draugiškų šalių stovykloje pirmuoju smuiku griežė Vokietija, kurios diplomatai “mechaniškai atkartodavo” Maskvos argumentus. Tuo tarpu kitai stovyklai priklausiusi Latvija net siūlė NATO svarstyti galimybę nusiųsti Gruzijai ginklų.

Maždaug 120 diplomatinio susirašinėjimo pranešimų iš JAV ambasadų įvairiose Europos valstybėse, apimantys laikotarpį nuo rugpjūčio 7-osios, kai “oficialiai” prasidėjo karas, iki rugpjūčio 19 dienos, savaitė po jo pabaigos, buvo paskelbti trečiadienį, gruodžio 1 dieną, Rusijos žurnalo “Russkij reporter” tinklalapyje.

“Russkij reporter” šią medžiagą gavo iš svetainės “WikiLeaks”.

Viename pranešimų apie specialiai sušauktą NATO šalių ambasadorių pasitarimą Briuselyje rugpjūčio 12 dieną yra paantraštė: “NATO sąjungininkėms per pirmąjį susitikimą dėl Gruzijos krizės stinga sanglaudos”. Vėlesniame rugpjūčio 13-osios dokumente antraštė skelbia: “Sąjungininkės pasidalijusios į dvi stovyklas”.

Rugpjūčio 12 dienos pranešimas, kuriame rašoma apie Šiaurės Atlanto tarybos pastangas susitarti dėl bendrų veiksmų per krizę, rodo, kad ES ir NATO narės Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija ir Didžioji Britanija tvirtai rėmė pasiūlymą suspenduoti NATO ir Rusijos Tarybą ir paskelbti griežtą Rusijos atžvilgiu pareiškimą.

Tačiau Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujama Maskvai draugiškų valstybių stovykla, kuriai taip pat priklausė Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija bei Slovėnija, blokavo šiuos ketinimus.

Rugpjūčio 13-ąją, kai buvo svarstoma, ar Rusijos laivas “Ladnyj” turėtų dalyvauti NATO pratybose, šalys vėl surėmė ietis, pasidalijusios į dvi stovyklas: priešiškų Maskvai (Čekija, Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija ir Didžioji Britanija) ir palankų Maskvai (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai ir Slovėnija).

“Grupė sąjungininkių, ypač Vokietija, mechaniškai atkartoja Rusijos mintis apie gruzinų kaltę dėl krizės. Susijusios žvalgybinės informacijos perdavimas NATO sąjungininkėms galėtų būti naudinga priemonė”, – komentuojama rugpjūčio 12-osios JAV diplomatinio susirašinėjimo pranešime.

“Nepanašu, kad vokiečių vadovaujama stovykla būsimame NATO ministrų susitikime pritartų kam nors daugiau nei tam, kad Rusijai būtų pagrūmota pirštu”, – rašoma vėlesniame pranešime.

Bendrijos diplomatiniame forume išryškėjo naujų nesutarimų, tačiau jie nepakeitė aiškaus pasidalijimo į dvi stovyklas: trimis Baltijos valstybėmis, Lenkija ir Didžiąja Britanija vienoje barikadų pusėje ir Prancūzija, Vokietija bei Nyderlandais – kitoje.

Švedijos diplomatas Johanas Frisellis (Johanas Friselis), komentuodamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje rugpjūčio 12 dieną vykusius vidinius debatus apie tai, derėtų ar ne sušvelninti griežtą pasisakymų toną Rusijos atžvilgiu, savo kolegoms amerikiečiams sakė: “Vienos stovyklos svarbiausias prioritetas yra nutraukti kančias ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo, kad dar anksti ką nors teisti ar kaltinti, ir ES negali pasirodyti šališka. Šiai stovyklai priklauso Malta, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Airija ir Nyderlandai”.

“Kita stovykla sako, kad Gruzija padarė klaidų, tačiau svarbiausias rūpestis yra tai, kad Rusija, pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus, surengė didelio masto invaziją į suverenią valstybę… Šiai stovyklai priklauso Didžioji Britanija, Belgija, Švedija, Danija, Baltijos valstybės, Slovėnija, Slovakija ir Bulgarija”, – sakė J.Frisellis.

Jis pliekė Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) už prorusišką vadinamąjį Šešių punktų planą – susitarimą dėl ugnies nutraukimo, leidusį Rusijai neribotam laikui palikti savo karius Gruzijoje.

Pasak J.Frisellio, N.Sarkozy 16 valandų trukmės kelionė į Maskvą ir Gruziją buvo kruopščiai sustyguotas formalumas, pasibaigęs “Sarkozy šou”.

“Nors po 16 valandų susitarimas dėl ugnies nutraukimo nebuvo parengtas, Prancūzijai reikėjo sėkmės istorijos, ir ji pirma laiko apie ją paskelbė. Viso to rezultatas buvo nekokybiškas dokumentas, kuriam nepritarė daug ES šalių”, – sakė diplomatas.

Kiti paviešinti diplomatinio susirašinėjimo pranešimai atskleidžia dar daugiau Vokietijos ir Rusijos diplomatijos niuansų.

Viename dokumentų Čekijos užsienio reikalų ministras teigia, kad jo kolega iš Vokietijos Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) buvo “pastebimai sukrėstas” Rusijos veiksmų.

Pasak vieno vengrų diplomato, F.W.Steinmeieris pareiškė Maskvai, kad ji “peržengė Rubikoną”, tačiau Kremlius nepaisė jo prašymų atsitraukti.

Vokietijos kaclerė Angela Merkel savo ruožtu atsisakė kalbėtis su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, nes “jei ji mėgins su juo susisiekti, tai be reikalo sustiprins jo pozicijas”.

Bene griežčiausiai amerikiečių diplomatinio susirašinėjimo pranešimuose pliekiama Italija. Viename dokumentų apie prorusišką Italijos poziciją rašoma: “(premjeras Silvio) Berlusconi (Silvijus Berluskonuis) ir V.Putinas jau kalbėjosi, ir mes manome, kad Rusija mėgins pasinaudoti jųdviejų asmeniniais ryšiais, kad paspaustų Italiją sužlugdyti pastangas tarptautinėje arenoje pasmerkti Rusijos veiksmus”.

Paviešinti dokumentai taip pat rodo, kad Vašingtonui buvo netikėtas Rygoje ir Varšuvoje kilęs šurmulys.

Tuometinis Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis pateikė sąrašą galimų sankcijų Rusijai, įskaitant pasitraukimą iš 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių Sočyje ir Rusijos pašalinimą iš Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupės.

Latvijos URM valstybės sekretorius Normanas Penkė rugpjūčio 12-ąją netgi pareiškė, kad NATO turėtų apsvarstyti galimybę suteikti karinę pagalbą Gruzijai.

“Penkė, buvęs ambasadorius Maskvoje, turi reputaciją žmogaus, kuris paprastai laikosi negriežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Šiandien niekas nebūtų pagalvojęs. Jo užsigedimas atrodė nuoširdus, o susierzinimas dėl Rusijos ir NATO nesugebėjimo duoti tvirtą atsaką buvo gilus”, – rašoma viename pranešimų.

Kitame pranešime rašoma: “Lenkija prisiėmė stebėtinai tvirtą lyderės vaidmenį per Gruzijos konfliktą”.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija “įveikė didelį pasipriešinimą ES viduje” ir pasiekė, kad dėl krizės būtų sušauktas Bendrijos ministrų pasitarimas, bei pasiūlė paskelbti Rusijai sankcijas energetikos sektoriuje, rašoma pranešime.

Pasak dokumento, tuometinis Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras) pateikė rizikingą paaiškinimą, kodėl Gruzijos lyderis Michailas Saakašvilis puolė Rusiją: “Lenkija mano, kad Saakašviliu manipuliavo rusų agentai, galbūt net iš jo patarėjų tarpų, kad būtų atvertos durys kariniams veiksmams Gruzijoje su tikslu destabilizuoti Gruzijos vyriausybę”.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį kreipėsi į su prašymu pavadinti Rusijos kariuomenės buvimą Gruzijos teritorijoje okupacija, rašo naujienų svetainė interpressnews.ge.

Kalbėdamas Europos Parlamento sesijoje Strasbūre M.Saakašvilis sakė, jog nors Gruzija toliau dalyvaus Ženevos derybose, jai taip pat reikia pradėti politinį dialogą su Rusija.

O tam, kaip pareiškė prezidentas, reikia kvalifikuoti Rusijos karinių atstovų buvimą Gruzijoje.

“Mes, žinoma, ir toliau dalyvausime Ženevos forume, tikėdamiesi, kad mūsų šios dienos pažadas įtikins Rusiją liautis blokavus šias derybas. Bet mums taip pat reikia politinio dialogo, ir kad tai įvyktų, tarptautinė bendrija turi duoti aiškiai suprasti Rusijos vadovybei, jog dabartinė padėtis visiškai nestabili ir nesutvarkyta”, – sakė M.Saakašvilis.

Pasak jo, kad Rusija padarytų kompromisą, turi būti padarytas aiškus pareiškimas apie realiai esamą padėtį.

“Prašome kvalifikuoti Rusijos atstovų buvimą tarptautinių Gruzijos sienų ribose kaip neteisėtą suverenios šalies okupaciją. Daugelis Europos šalių, kaip ir JAV, jau tai padarė”, – pažymėjo prezidentas.

“Taip pat reikia kvalifikuoti kaip etninį valymą tas žiaurias karines kampanijas, kurių aukomis jau tapo šimtai tūkstančių Gruzijos gyventojų”, – sakė M.Saakašvilis.

“Mūsų konstruktyvus pažadas neturės laukiamo poveikio, jeigu mūsų draugai Europoje nepasakys tiesos. Mes priklausome nuo jūsų”, – pridūrė jis.

2008 metų rugpjūtį Rusijos pajėgos užėmė dalį Gruzijos teritorijos, smogusios Tbilisio pajėgoms, kurios mėgino jėga susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę. Rusijos pajėgos iki šiol laiko okupavusios 20 proc. Gruzijos teritorijos.

Gruzija išardė didelį Maskvos šnipų tinklą ir suėmė 13 įtariamųjų, tarp kurių – keturi Rusijos piliečiai, esą rinkę jautrią karinę informaciją, penktadienį pranešė Gruzijos VRM.

Ministerijos atstovas Šota Utiašvilis sakė, kad įtariamieji, tarp kurių esama Gruzijos kariškių, teikė slaptą informaciją Rusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU).

“Tai milžiniškas pasiekimas, užtikrinant Gruzijos karinių duomenų saugumą, taip pat smarkus smūgis GRU”, – Š.Utiašvilis sakė naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad į šį šnipų tinklą sugebėjo infiltruotis Gruzijos kontržvalgybos agentai.

Gruzijos VRM nurodė, kad tarp 13 sulaikytųjų, keturi yra Rusijos piliečiai.

Gruzijos VRM duomenimis, tai Armenas Gevorkianas – bendrovės “Seibolt” filialo Gruzijoje generalinis direktorius, Rubenas Šikojanas – “Seibolt” filialo Gruzijoje generalinio direktoriaus pavaduotojas, Petrė Devrišadzė – verslininkas, taip pat Jurijus Skrylnikovas, kurį Gruzijos VRM vadina RF vyriausiosios žvalgybos valdybos ryšininku.

Kaip patikslino penktadienį spaudos konferencijoje Gruzijos VRM kontržvalgybos departamento vadovo pavaduotojas Otaras Ordžonikidzė, 13 žmonių sulaikyti pagal kaltinimą “šnipinėjimu ir priklausymu užsienio valstybės žvalgybai”.

VRM atstovas pažymėjo, kad sulaikymo operacijos sėkmę sąlygojo 2006 metais priimtas Gruzijos vadovybės sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, susijusius su užsienio specialiosiomis tarnybomis, kurie savo noru ateis į VRM ir prisipažins nusikaltę.

Kaip pranešė O.Ordžonikidzė, į VRČ dėl prisipažinimo kreipėsi iš karto keli asmenys, kurie perdavė vertingos informacijos.

“Išnagrinėjus šią informaciją, buvo suplanuota ši operacija”, – pareiškė kontržvalgybininkas.

Gruzijos VRM tinklalapyje paskelbtame oficialiame pranešime nurodoma, kad buvo sulaikytas Bakuras Kiguradzė, Viačeslavas Plužnikovas, Gabrielas Ustališvilis, Davidzė Meschidzė, Bela Kakabadzė, Goča Diasamidzė, Tarielas Abašidzė, Ruslanas Galogrė, Rduardas Abdulajevas, Armenas Gevrokianas, Rubenas Šikojanas, Petrė Devrišadzė ir Jurijus Skrylnikovas.

Anksčiau žiniasklaidoje buvo pranešama, kad Gruzijos teisėsaugos institucijos areštavo 20 žmonių, kurie įtariami šnipinėjimo Rusijai veikla, ir kad visi jie Gruzijos piliečiai.

A.Gevorkiano ir R.Šikojano advokatė Nana Culadzė anksčiau sakė, kad jos ginamieji buvo sulaikyti spalio 17 dieną. Advokatė pranešė žurnalistams, kad visiems sulaikytiesiems teismas jau paskyrė dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą, o tyrimas visiškai įslaptintas.

“Aš nežinau tikslaus sulaikytųjų skaičiaus. Mano ginamieji yra etniniai armėnai. Jie – Gruzijos piliečiai. Iki sulaikymo jie dirbo vienoje bendrovėje, kuri tikrina krovinius. Gevorkianas buvos šios bendrovės direktorius, o Šikojanas – jo pavaduotojas”, – sakė N.Culadzė.

P.Devrišvilis, žiniasklaidos duomenimis, kelerius metus dirbo Adžarijos vadovo Aslano Abašidzės apsaugos tarnyboje.

Televizijos kompanija “Rustavi 2″ žada parodyti dokumentinį filmą “Enveris” apie šnipinėjimo tinklo Gruzijoje demaskavimą.

“Spalio 15 dieną Gruzijos teisėsaugos institucijos sulaikė 18 šnipų. Kas įvyko iš tikrųjų?” – sakoma televizijos kanalo reklamoje.

Gruzija ir Rusija trumpai kariavo 2008 metų rugsėjį, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas, reaguodama į Tbilisio mėginimą jėga susigrąžinti Rusijos remiamą separatistinę Pietų Osetiją.

Prieš šį karą įtampa tarp abiejų kaimyninių šalių nuolat didėjo, o 2006 metais Gruzija suėmė keturis šnipinėjimu įtartus Rusijos kariškius. Tačiau pastarieji vėliau buvo paleisti ir grąžinti Rusijai.

Lietuva ir toliau remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Niujorke susitikusi su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu.

“Lietuva ir toliau remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos siekį tapti ES bei NATO nare. Be jokios abejonės, Gruzijos eurointegracinės ir narystės NATO perspektyvos labiausiai priklausys ir nuo pačios Gruzijos namų darbų, kuriuos ši šalis turi atlikti, ypač siekiant Laisvos prekybos sutarties su ES”, – sakė Lietuvos vadovė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi ir toliau dalytis savo patirtimi su Gruzija tiek, kiek ši šalis pageidaus, pranešė Prezidentūra.

Primenama, kad Lietuva šiais metais inicijavo ES projektą, padėsiantį Gruzijai geriau pasirengti priimti ES techninę pagalbą. Be to, nuolat padedama Gruzijai stiprinti administracinius gebėjimus vidaus reikalų, žemės ūkio, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, teikiama parama nuo karo nukentėjusiems Gruzijos gyventojams. Gruzijoje veikia Lietuvos inicijuotas NATO Patikos fondas sprogmenų naikinimui ir medicinos reabilitacijai užtikrinti, kurį remia ir daugelis kitų Aljanso šalių.

Lietuvos ir Gruzijos vadovai dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-ojoje sesijoje Niujorke.

Niujorke D.Grybauskaitė taip pat dalyvauja Demokratijų bendrijos ir Pasaulio moterų lyderių tarybos organizuotoje diskusijoje “Moterys – svarbi demokratinio valdymo jėga”.

Lietuvos prezidentė taip pat sakys kalbą visuotiniuose JT Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos debatuose, dalyvaus JT Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon (Ban Ki Muno) rengiamuose pietuose valstybių vadovams.

Gruzinai norėtų, kad jų šalis Lietuvoje būtų vadinama ne “Gruzija”, bet kita šalies pavadinimo forma, per vizitą Lietuvoje sakė Gruzijos premjeras Nika Gilauris.

“Mes norėtume nebūti vadinami Gruzija, tačiau, suprantama, tokia yra kalba ir jos tradicijos. Bet, aišku, norėtume būti vadinami ne Gruzija”, – interviu BNS sakė N.Gilauris.

Vis dėlto, pasak jo, šis klausimas nebuvo keliamas per vizitą Lietuvoje.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį po susitikimo su kolega iš Gruzijos žurnalistams taip sakė, kad klausimas dėl šios Pietų Kaukazo valstybės pavadinimo lietuvių kalba neiškilo.

“Kadangi mes kalbėjomės ne lietuviškai ir ne gruziniškai, o angliškai, ten tos problemos nebuvo”, – sakė A.Kubilius.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2010 metų vasarį išaiškino, kad Gruzijos pavadinimo pakeitimas į formą “Georgija” būtų nepagrįstas.

Tokį sprendimą VLKK priėmė Užsienio reikalų ministerijos prašymu išnagrinėjusi Gruzijos URM kreipimąsi pakeisti šalies pavadinimą lietuvių kalba iš “Gruzija” į “Georgija”.

“Pavadinimų Gruzija ir Georgija santykis su oficialiu, autentišku šalies pavadinimu Sakartvelo yra vienodas: du pirmieji skiriasi nuo trečiojo ne tik rašyba, bet ir kilme, todėl priskirtini prie vadinamųjų tradicinių vietovardžių”, – teigiama VLKK interneto tinklalapyje.

Pasak komisijos, vienos Europos tautos, įskaitant lietuvius, nuo seno vadina Gruziją ir pagrindinę jos tautą vienos kilmės pavadinimais (Gruz – dariniais), kitos – kitos kilmės pavadinimais (Georg – dariniais).

Kalbos komisija cituoja 1997 metų nutarimo nuostatą: “Visų šalių asmenvardžius bei vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos”.

Gruzijos atstovų teigimu, pavadinimas Gruzija yra Rusijos palikimas, nesusijęs su dabartine valstybe.

Gruzija rengiasi priimti naują konstituciją, gerokai apribosiančią būsimojo prezidento, kuris pakeis dabartinį šalies lyderį Michailą Saakašvilį po eilinių prezidento rinkimų 2013 metais, įgaliojimus.

Nepriklausoma konstitucinė komisija pirmadienį priėmė naują pagrindinio įstatymo projektą, kuris bus perduotas nagrinėti prezidentui, parlamentui ir visuomenei ir po kelių mėnesių, jeigu bus priimtas, įsigalios 2013 metais.

Konstitucijos projektas, kuris buvo rengiamas maždaug metus, faktiškai yra konsensusas tarp prezidento, parlamento, vyriausybės ir visuomenės.

“Pagal dabartinę konstituciją, Gruzija – yra itin prezidentinė respublika. Nė vienoje Europos šalyje nėra prezidento, turinčio tokius plačius įgaliojimus”, – sakė agentūrai “Reuters” konstitucinės komisijos sekretorius Tengizas Šarmanašvilis, atstovaujantis komisijoje vienai opozicinių partijų.

Naujas konstitucijos projektas numato panaikinti prezidentui įgaliojimus sudaryti vyriausybę ir atleisti jos narius, palengvinti apkaltos procedūrą, taip pat suteikti vietos savivaldos institucijoms didesnę nepriklausomybę.

T.Šarmanašvilis mano, kad naujoji redakcija – labiau subalansuotas variantas dabartinės konstitucijos, kuri buvo pakeista 2004 metais atėjus į valdžią M.Saakašviliui, kai buvo smarkiai išplėsti prezidento įgaliojimai.

Daugelis opozicinių partijų prieštarauja, kad naujos redakcijos konstituciją priimtų dabartinis šalies parlamentas, kuriame dominuoja M.Saakašvilio šalininkai. Valdžios oponentai, kaltinantys prezidentą valdžios uzurpavimu ir laisvių suvaržymu, teigia, kad parlamento rinkimai 2008 metų gegužę buvo surengti darant rimtus pažeidimus.

“Esmines konstitucijos pataisas turi daryti tik teisingai išrinktas parlamentas, kuriam suteiktas didelis rinkėjų pasitikėjimas”, – sakoma pirmadienį išplatintame pareiškime, kurį pasirašė dešimt šalies opozicinių partijų.

Jų nuomone, naujos redakcijos konstitucija “pritempta prie dabartinio prezidento”, siekiant išsaugoti valdžią jo rankose.

Kai kurie opozicijos lyderiai ir ekspertai mano, kad M.Saakašvilis, kurio antrasis ir paskutinis laikotarpis baigiasi 2013 metais, gali tęsti politinę karjerą jau ministro pirmininko kėdėje.

“Tai nerimtas argumentas, nes vis viena naujos redakcijos konstitucijoje būsimajam ministrui pirmininkui suteikta kur kas mažiau teisių nei dabartiniam šalies prezidentui”, – mano M.Saakašvilis.

Dauguma ekspertų sutaria, kad naujos redakcijos konstitucija, kuri buvo išnagrinėta ir specialioje konferencijoje Vokietijoje dalyvaujant Venecijos komisijos ekspertams, yra labiau demokratiška.

“Šios redakcijos konstitucija – labiausiai subalansuotas modelis, kuris užtikrina vidaus politinį stabilumą nepažeisdamas teisės normų”, – sakė agentūrai “Reuters” ekspertas Soso Cincadzė.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis Seimo nariams, palaikiusiems birželio 1-ąją parlamento priimtą rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje, atsiuntė padėkos laiškus.

“Gruzijos vyriausybės, žmonių ir savo vardu leiskite man nuoširdžiai padėkoti Jums už Jūsų aktyvią, neįkainojamą paramą mano šalies nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui 2010 metų birželio 1 dieną Lietuvos Seimui priėmus rezoliuciją dėl Gruzijos”, – rašoma laiške, atsiųstame Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.

M.Saakašvilio nuomone, toks Seimo sprendimas patvirtina lietuvių ir gruzinų tautų partnerystę bei įsipareigojimą Europos demokratinėms vertybėms, pranešė Seimo pirmininkės sekretoriatas.

“Norėčiau pabrėžti, kad jūsų tvirta ir ryžtinga pozicija rodo tikrą draugystę ir lojalumą mūsų tautai bei mūsų tautų partnerystę, pagarbą tarptautinės teisės ir normų principams bei tikrosioms Europos demokratinėms vertybėms, taip pat pabrėžia aiškų nusistatymą, kad XXI amžiaus tarptautinė bendruomenė niekada nesusitaikys su suverenios valstybės okupacija ir etninio valymo padarinių įteisinimu”, – rašo Gruzijos prezidentas.

M.Saakašvilis pažymėjo, kad Seimo nariai labai padėjo inicijuoti procesą, kad “Gruzijos neatskiriamų teritorijų atplėšimas būtų oficialiai pripažintas okupacija, o veiksmai prieš vietinius gyventojus – etniniu valymu, nes šis procesas duoda precedentą tarptautinei bendruomenei tęsti darbą”.

Seimas, kaip minėta, rezoliuciją, kuria pripažįstamas Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazija bei Pietų Osetija, vientisumas, o esą besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei marionetinių režimų veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija, buvo priimta birželio 1-ąją..

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijoje.

Seimas, smerkdamas visas agresijos formas, įskaitant ginkluotą užpuolimą ir įsiveržimą į kitos valstybės teritoriją, kitos valstybės teritorijos bombardavimą, jos okupaciją ir aneksiją, priėmė Seimo rezoliuciją „Dėl situacijos Gruzijoje“. Už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta be pataisų balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 23.

Kaip teigiama rezoliucijoje, Seimas besitęsiantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Gruzijos teritorijoje bei marionetinių režimų veiklą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vertina kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėtą okupaciją, kuri yra sunkus bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normos nustatyto tarptautinio įsipareigojimo nenaudoti jėgos ir negrasinti ja pažeidimas.

Rezoliucija pareiškiama, kad atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, jos konstituciją atitinkančio ir patrauklaus vietos gyventojams autonomijos ir savivaldos modelio įdiegimas šiuose regionuose, demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų užtikrinimas visoje Gruzijos teritorijoje, platus tarptautinės bendrijos ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas remiant šių principų įgyvendinimą.

Priimta rezoliucija taip pat raginama abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui, vykdant įsipareigojimus pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą ir susilaikant nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Ketvirtadienį planavę svarstyti Seimo rezoliuciją dėl situacijos Gruzijoje, Lietuvos parlamentarai persigalvojo. Projektas, kuriuo Maskva būtų paraginta išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos, išbrauktas iš darbotvarkės ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

Vienas iš dokumento iniciatorių konservatorius Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad taip pasielgta, nenorint suteikti preteksto Rusijos premjerui Vladimirui Putinui neatvykti į Vilnių.

V.Putinas pakviestas į birželio pradžioje Lietuvos sostinėje rengiamą Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą.

“Matyt, nenorima suteikti preteksto V.Putinui neatvykti į Lietuvą”, – BNS sakė M.Adomėnas.

Oficialiai rezoliucijos projektas iš posėdžio darbotvarkės išbrauktas dėl per didelio krūvio. Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius pareiškė, kad ketvirtadienio darbotvarkė yra perkrauta, todėl tą klausimą reikėtų nukelti į kurį nors kitą plenarinį posėdį.

Neoficialiomis žiniomis, Gruziją remiančios rezoliucijos projekto svarstymą atidėti po Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimo prašė premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius neigė tai. “Kiek man žinoma, premjeras jokių panašių nurodymų nedavė”, – BNS ketvirtadienį sakė jis.

Beje, trečiadienį susitikusi su Gruzijos užsienio reikalų ministru Grigoliu Vašadze Seimo pirmininkė Irena Degutienė jam žadėjo, kad rezoliucija ketvirtadienį bus svarstoma.

“Gruziją remiančios rezoliucijos pateikimas yra numatytas rytojaus Seimo darbotvarkėje. Siūlysiu, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka ir jau rytoj mūsų bičiulius gruzinus remianti rezoliucija būtų priimta. Tikiu, kad Seimas ryžtingai pritars šiam dokumentu ir jis taps Lietuvos Seimo dovana Gruzijai Nepriklausomybės dienos proga”, – trečiadienį kalbėjo I.Degutienė.

M.Adomėno teigimu, rezoliucija būtų solidarumo su Gruzija aktas. Jis įsitikinęs, kad šis dokumentas nepablogintų Lietuvos ir Rusijos santykių.

“Lietuvos pozicija Gruzijos atžvilgiu Rusijai yra seniai žinoma. Šis konkretus veiksmas jokios realios įtakos neturės, tik gali tapti pretekstu tam tikriems žodiniams fejerverkams. Manau, kad sprendimai dėl atvykimo ar neatvykimo jau priimti, ir dėl šios rezoliucijos jie nebus pakeisti”, – tvirtino parlamentaras.

Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas pabrėžė, kad rezoliucija būtų pasiektas savotiškas minimumas. “Kiekviena valstybė pagal tarptautinę teisę privalo nepripažinti neteisėtų situacijų. Ši rezoliucija labai aiškiai tai konstatuoja, – teigė jis. – Kalbant apie santykius su Rusija, santykiai su bet kuria valstybe turi būti tarptautinės teisės ir teisingumo principais. Ši rezoliucija, manyčiau, kaip tik pasitarnauja konstruktyvių santykių su Rusija tolesniam konstravimui.”

Rezoliucijos projekte, kurį parėmė 76 parlamentarai, siūloma paraginti Rusiją išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei “marionetinių režimų” veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dokumente vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija.

Lietuvos Seimas savo ruožtu turėtų paskelbti pripažįstantis Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą.

Rusija yra paskelbusi pripažįstanti šių respublikų nepriklausomybę, nors likusi tarptautinė bendrija ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi.

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijos projekte.

Pagal projektą, Lietuvos Seimas paragintų abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą ir susilaikyti nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Lietuvos prezidentei ir Vyriausybei siūloma “vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami formuojant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose”.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Gruzijos vadovą Michailą Saakašvilį informavo, kad šios šalies nepriklausomybės minėjime Lietuvai atstovaus Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tačiau pastarosios atstovai sako negalį patvirtinti, jog parlamento vadovė tikrai vyks į Tbilisį.

Pasak D.Grybauskaitės atstovo spaudai Lino Balsio, Lietuvos prezidentė laiške M.Saakašviliui pranešė, kad gegužės pabaigoje rengiamame minėjime Lietuvai tinkamai atstovaus parlamento vadovė, ir kartu išsakė paramą Tbilisio eurointegraciniams siekiams ir teritoriniam vientisumui.

“Prezidentė D.Grybauskaitė balandžio 6 dieną laiške pasveikino M.Saakašvilį, ir teigė, kad Lietuva ir toliau negailės pastangų remti Gruzijos siekius, jos teritorinį vientisumą ir narystę euroatlantinėse struktūrose. Laiške prezidentė pranešė, kad Lietuvai šia proga tinkamai atstovaus Seimo pirmininkė”, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas spaudai.

Tačiau Seimo pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys sakė negalįs patvirtinti, kad I.Degutienė tikrai vyks į Gruziją, nes dar yra derinama jos darbotvarkė.

“Kol kas patvirtinti negalime, dar derinama Seimo pirmininkės tarptautinė darbotvarkė. Kai bus žinoma, ar Seimo pirmininkė vyks, apie tai bus viešai pranešta”, – BNS ketvirtadienį sakė J.Ruzgys.

Dienraštis “Vilniaus diena” ketvirtadienį pranešė, kad D.Grybauskaitė atmetė Gruzijos prezidento M.Saakašvilio kvietimą gegužės pabaigoje atvykti į nepriklausomybės metinių minėjimo iškilmes.

Pasak laikraščio, Lietuvos prezidentė buvo pakviesta į Tbilisį atvykti gegužės 26 dieną, kada Gruzija švęs 1918 metų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metines.

Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis ketvirtadienį BNS sakė šios situacijos nekomentuosiantis.