BFL

Dovaidas PABIRŽIS

Nuo pat vaikystės grybaujanti kaunietė Jolanta praėjusį savaitgalį Grabučiškėse ir Pravieniškių miškuose surinko per 200 gražuolių baravykų. Į mišką ji paprastai važiuoja anksti ryte ir renka tik raudonikius bei baravykus.

„Visus grybus galiu atiduoti, išskyrus šiuos. Yra pušynėliai, o tarp jų kelias, viename pušynėlyje baravykai dygsta be proto, o kitame visai ne. Jų vietas būtina žinoti. Baravykynas būna produktyvus apie aštuonerius metus, po to, kaip sakau, grybai iškeliauja. Tuomet gali atrasti kitą baravykyną kur nors netoliese. Apskritai dabar baravykai nyksta, nes, kad ir kur nuvažiuosi, visur kertami miškai, o kur iškirsta, reikia bent 10 metų, kad grybai vėl atsigautų“, – pasakoja grybautoja.

Azartas, o ne verslas

Pašnekovė sako niekada net nepagalvojusi surinktus grybus nešti į supirktuvę. Visą savo surinktą laimikį ji marinuoja, džiovina arba šaldo, o vėliau išdalija giminėms ir draugams.

„Aš esu azartiška, miške grybaudama ilsiuosi. Tai man poilsis. O surinktų grybų per daug dar niekada nebuvo“, – paklausta, ar ne verčiau grybų tiesiog nusipirkti turgavietėje ar parduotuvėje, atsako moteris.

Ji pastebi, kad grybautojų bent jau Kauno, Jonavos rajonuose tik daugėja – populiaresni ir lengviau pasiekiami miško takai kartais pradeda priminti miesto parko takelius. Anksčiau miške sutikdavai daugiausia pensininkus ir vyresnius žmones, o dabar pilna ir jaunimo.

„Veido“ kalbinti pašnekovai tikina, kad ir Dzūkijos, ir kiti Lietuvos miškai pastebimai netuštėja, nors grybavimo ir uogavimo rezultatai labai daug priklauso nuo konkrečių metų ir orų.

Lietuvių pomėgį grybauti liudija ir gausios grybų bei uogų laimikio fotografijos, užpildančios socialinius tinklus, vos vasarą sulaukus gausesnio lietaus. Įvairių grybavimo nuotykių ir istorijų gausus ir lietuvių emigrantų folkloras – nuo nuolatinių to nepratusių daryti vakariečių nuogąstavimų apie skausmingą mirtį apsinuodijus nepažįstamais grybais iki policijos ar miškininkų reidų Didžiojoje Britanijoje ir klausimų, kam jūs renkate gyvūnėlių maistą.

Ir nors garsus posakis apie Dzūkijos merginų likimą be grybų ir uogų sako viena, tačiau jų supirkimu, perdirbimu ir eksportu užsiimančios šalies įmonės piešia šiek tiek kitokį vaizdą. Jų Lietuvoje šiuo metu yra keliolika. Didelę dalį grybų ir uogų šios bendrovės importuoja, o vėliau išveža į Vakarus.

Lietuvoje superka mažiau

Oficialios statistikos apie grybų ir uogų supirkimą nėra – Statistikos departamentas jos neberenka nuo 2012 m. Paskutiniai duomenys rodė, kad 2012 m. buvo supirkta 1182 t grybų, 2011-aisiais – 2128 t. Didžiąją dalį supirktų grybų sudarė voveraitės (2012 m. – 1100 t), kur kas mažiau grybautojai surinko šilbaravykių, baravykų, bobausių, makavykų ir raudonikių.

„Pastaraisiais metais nėra čia ko rinkti, jau treji metai mes niekuo nepasižymime. Gal šiemet pasieksime vidurkį, bet apskritai apie grybus nėra daug ką kalbėti – Lietuvoje renkamų grybų kiekis yra labai mažas ir jokios įtakos rinkai neturi. Visai kas kita – įvežtiniai grybai. Spėčiau, kad pernai buvo supirkta 300 t grybų, maždaug trečdalis to, ką rodė paskutinė statistika. Lietuvos perdirbėjai grybų ir uogų įsiveža iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, čia juos sutvarko, paruošia prekybai ir vėl išveža. Turime geras tradicijas, mokame paruošti taip, kaip reikalauja mūsų Vakarų klientai. O Lietuvoje vartotojų nedaug ir grybų nuperkama mažai“, – pasakoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.

Lietuviškus grybus aktyviai superka ir atvažiavę lenkai, bet jokios tikslios apskaitos taip pat nėra, todėl pasakyti, kiek grybų yra išvežama, labai sunku.

Per šimtą darbuotojų turinčios Švenčionėlių rajone įsikūrusios įmonės „Girios“ vadovas Modestas Masevičius sako, kad Lietuvoje įmonių, superkančių grybus ir uogas, yra gana daug, o produkcijos – mažai ir jos neužtenka, todėl įmonės importuoja miško gerybes iš Rytų Europos. Šio reiškinio priežastys, jo teigimu, tos, kad mažėja ir grybų bei uogų, ir jų rinkėjų.

„Švenčionėlių rajone žmonių, kurie tuo užsiima, yra nemažai, ypač tarp tų, kurie gyvena mažiau pasiturimai. Tai geras būdas prisidurti prie pensijos ar atlyginimo. Tačiau šiemet supirkimo kainos labai mažos, grybų nėra daug, todėl kol kas daug prisidurti tikrai nepavyks“, – pasakoja pašnekovas.

Kainas muša baltarusiai ir ukrainiečiai

Pasak jo, šiemet labai daug mėlynių užaugo Baltarusijoje, Ukrainoje ir tai itin numušė supirkimo kainas Lietuvoje. Uogautojų šiose šalyse dėl sudėtingos ekonominės padėties netrūksta, todėl, palyginti su Lietuva, iš ten eksportuojami milžiniški uogų kiekiai. Šiuo metu už kilogramą mėlynių Lietuvoje mokama 1,20 euro, nors prieš kelerius metus kaina siekė ir tris eurus. Jeigu derlius geras ir uogaujama nuo ryto iki vakaro, galima surinkti ir 50 kilogramų uogų. Taigi uždirbti iš šios veiklos tikrai įmanoma.

V.Varanavičiaus teigimu, per dieną uogaujant ar grybaujant ir nešant laimikį į supirktuvę galima užsidirbti vidutiniškai apie 20 eurų. Sunkiau nusakyti, kiek galima užsidirbti grybus ir uogas mėginant parduoti pakelėse ar turguose.

Vokiečiai ir prancūzai aktyviai perka lietuviškas arba per Lietuvą atkeliavusias šviežias voveraites, mėlynes, italai importuoja šviežius ir šaldytus baravykus.

„Manau, jie perka dėl to, kad lietuviai sugeba pagaminti kokybiškai ir aplenkti mūsų konkurentus iš Ukrainos ar Rusijos. Lietuvoje šiek tiek kitoks požiūris į produkto paruošimą – juk ir Ukrainoje, ir Rusijoje auga tokie patys grybai bei uogos“, – aiškina M.Masevičius.

Paklaustas apie šio sektoriaus perspektyvas įmonės vadovas užsimena, kad greičiausiai uogas ir grybus uždarbiui renkančių žmonių Lietuvoje ir toliau mažės, nes supirkimo kainos nedidelės, o miesteliai ir kaimai tuštėja. Žmonės vis aktyviau keliasi gyventi į miestus, iš kur nukakti iki miškų sudėtingiau. Kita vertus, pasak M.Masevičiaus, šiandien vis dar daugiau nei pusė Lietuvoje surenkamų grybų ir uogų patenka į supirktuves, didelė dalis jų nukeliauja į turgus ar pas pakelių pardavėjus, o po mišką vaikštinėjantiems savo malonumui daug laimikio ir nereikia – užtenka 10– 20 kilogramų.

Darbo yra ir taip

Dzūkijos miestelio Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra pasakoja, kad šiuo metu čia tėra keletas žmonių, kuriems grybai ir uogos yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Visiems kitiems tai duoda tik šiek tiek papildomų pajamų. Per vasaros atostogas aktyviai grybauja paaugliai, pedagogai, kartais tuo užsiima ir viešųjų darbų nedirbantys įvairių pašalpų gavėjai, nors apie savo užsidirbtas pinigų sumas jie paprastai nutyli, nes rizikuotų prarasti pašalpą.

„Pensininkai taip pat uolūs grybautojai – jie tam turi laiko, jiems nereikia skubėti ir jie tai daro savo malonumui, nors ir prie pensijos šiek tiek prisiduria. Sakyčiau, kad pačių grybų pastaruoju metu yra mažiau, supirkėjai tuo skundžiasi. Miškų kirtimai ir medienos ruoša prie miškų gyvybingumo taip pat neprisideda“, – sako seniūnas.

Merkinės seniūnijoje yra nemažai biudžetinių įstaigų, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, kurioms netgi trūksta darbo jėgos. Todėl visi motyvacijos turintys vyrai tikrai gali susirasti darbo medienos įmonėse, šiek tiek didesnis nedarbas pastebimas tik tarp moterų, bet jis taip pat nėra didelis.

V.Varanavičiaus manymu, grybų Dzūkijoje mažėja dėl trejus metus besitęsiančio vandens stygiaus. Ir šiemet lietaus regione labai trūksta, todėl grybai persikelia į drėgnesnes vietas. Kita svarbi priežastis – prieš kelerius metus praūžusi stipri vėtra, nuniokojusi daug regiono miškų. O nukirstame ar išvalytame miške grybai vėl pradeda dygti tik po daugelio metų.

Pasak Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovo, normalaus sezono metu Varėnos regione grybų ir uogų perdirbimo įmonėse dirba iki tūkstančio žmonių, o bendras vidurkis siekia maždaug 400 darbo vietų. Taigi šis sektorius regionui išlieka gana svarbus. Kitos tokio pobūdžio įmonės įsikūrusios Aukštaitijoje bei didžiuosiuose šalies miestuose.

„Deja, kaimai, miesteliai, ypač Dzūkijoje, nyksta, o darbus turintys žmonės į mišką eiti turi vis mažiau laiko. Reikia ir pailsėti, daugiau laiko skirti savo reikmėms. Žmonių, kurie buvo potencialūs uogautojai ir grybautojai, mažėja. Taigi situacija pasikeitė ne miško naudai“, – sako V.Varanvičius.

Ta pati problema jaučiama ir Lenkijoje, Vokietijoje – žmonės ir ten vis mažiau eina į miškus. Grybavimas ne itin vilioja ir bedarbius, nes norint nemažai surinkti per dieną reikia nueiti 15–20 kilometrų.

Grybavimas turizmu netampa

Nors į Dzūkija ir kitus miškingus šalies regionus didžiųjų miestų gyventojai traukia masiškai, kaip pastebi Varėnos švietimo centro turizmo specialistė Daiva Kosinskaitė, pasirinkę grybauti ar uogauti žmonės pažintinių tikslų sau nekelia ir turistais netampa. Šiuo metu yra vos keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama susieti turizmą ir grybavimą, – tai Varėnoje kasmet rengiama grybų šventė ir grybavimo čempionatas, kai žmonės registruojasi į komandas ir stengiasi surinkti kuo daugiau tam tikros rūšies grybų. Dzūkijos nacionalinis parkas taip pat planuoja rengti analogišką mėlynių šventę ir atvykusius lankytojus supažindini su šiais miško ištekliais. Svarstoma surengti ir panašią riešutų šventę.

„Atvažiuojančiųjų grybauti ir uogauti daug, bet jie nėra turistinių objektų lankytojai arba bent jau taip elgiasi labai nedidelė jų dalis. Tradicinis turistas, jei atvyko ir kur nors apsigyveno, gal ir nueis pusvalandį ar valandą pasirinkti grybų ir uogų, bet tik tiek“, –  sako D.Kosinskaitė.

Kita vertus, pasak pašnekovės, į miškus sezono metu suvažiavę grybautojai ir uogautojai sukelia ir nemažai problemų. Viena didžiausių – uogavimas vadinamosiomis šukėmis, kuris yra draudžiamas. Vis dėlto nemažai uogautojų jas naudoja, nes jiems svarbu per tą patį laiką kuo daugiau užsidirbti – supirktuvės taip surinktas uogas priima, o kainos skirtumas tarp rankomis ir šukomis rinktų uogų nedidelis.

„Krūmai po tokio uogavimo atrodo liūdnokai, ir tai gana rimta problema. Kita problema yra jaunų grybų ieškojimas. Pastaruoju metu žmonės elgiasi padoriau, bet daug kartų teko matyti vaizdus, kai nesuprasi, ar ten grybautojai, ar šernai praėjo, – išrenkami ir centimetro dydžio grybai“, – pastebi D.Kosinskaitė.

Nemažu galvos skausmu gamtosaugininkams tampa mėginimai automobiliais privažiuoti kuo arčiau miško, jų statymas menkuose miško keliukuose ar greta jų, šiukšlinimas.

Keičiasi ekonomikos struktūra ir žmonių elgesys

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė aiškina, kad miško gėrybės, daržai ir sodai yra viena mažiausiai patrauklių ir pageidaujamų lietuvių papildomos veiklos rūšių. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, vos dešimtadalis respondentų tai paminėjo kaip norimą veiklą.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad siekti papildomų pajamų per pastaruosius metus bandė maždaug pusė mūsų šalies gyventojų, o pagrindinis šios veiklos motyvas – būtent pinigai. Jei apsispręstų dirbti papildomai, Lietuvos gyventojai tam norėtų skirti vidutiniškai 5–10 valandų per savaitę, ir tai sudarytų apie 20–40 valandų per mėnesį. Patrauklios lietuviams atrodo namų tvarkymo, smulkaus remonto, auklės, fotografų, vertėjų paslaugos. Užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį gaunama suma, tačiau per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai žmonės iš šios veiklos tegaudavo iki 50 eurų.

„Sezoninė prekyba, kai turguose ar kitose vietose pardavinėjamos pačių gyventojų užaugintos ar surinktos sodo, daržo ar miško gėrybės, nė vienoje iš trijų Baltijos šalių nėra labai pageidaujama. Tik kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų įvardijo tai kaip pageidaujamą papildomų pajamų šaltinį. Gėrybių rinkimas, daržai ir sodai praranda savo darbuotojus, nes šie sensta, ateina jauni, turintys kitų prioritetų. Žmonės turi daugiau galimybių dirbti savarankiškai, ypač kūrybiniai darbuotojai, dažnai dirbantys nuotoliniu būdu, nebūtinai einant į mišką“, – sako O.Bložienė.

Kita vertus, Dzūkija ir kiti miškingi regionai vis dar yra priklausomi nuo miško gėrybių – tą liudija ir čia daugiausiai išduodamų verslo liudijimų statistika. Tačiau besikeičianti ekonomika greičiausiai keis bendrą padėtį ir čia.

„Pasiūla šiandien visai kitokia. Anksčiau buvome įpratę viską rinkti ir konservuoti patys, nes tada nebuvo galimybių įsigyti, o ir pajamos to neleido padaryti. Keičiantis ir vystantis ekonomikai bei didėjant pasiūlai gyventojams nebereikia visko daryti namie, jie daugiau laiko gali skirti darbui ar poilsiui. Tačiau pastebima ir kita tendencija – tampa madinga vartoti savo ekologiškai užsiaugintus ar surinktus produktus. Anksčiau žmonės tai darydavo dėl nepritekliaus ir pasiūlos stokos, o dabar – dėl sveikos gyvensenos“, – tendencijas apibūdina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Todėl jei kaunietės Jolantos ir daugelio kitų Lietuvos šeimų stalai ir toliau bus nukrauti savo surinktomis ir paruoštomis miško gėrybėmis, grybų bei uogų supirkėjų ir perdirbėjų greičiausiai laukia sunkesni laikai arba jau išmėgintas kelias – importuoti produkciją iš Rytų Europos ir vėliau išvežti ją į Vakarus.

Grybavimas  suteikia žmogui didelį malonumą, atsipalaidavimą ir poilsį. Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti miške.
Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Taip pat grybuose yra daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui, juose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą. Grybuose daug baltymų – džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena.
Taip pat juose daug vandens net – 84-95 proc. baltymų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, lervų bei bakterijų.
Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas.
Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti – menkaverčiai. Tradicinėje lietuvių virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Tačiau užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugai, kurie vaišinosi kartu. Jeigu grybo nepažįstate , geriau jo ir neimkite. Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.
Lietuvos miškuose auga daugiau nei  100 rūšių nuodingų grybų, iš jų 20–30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos neišnyksta verdant. Kai kurios grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimus. Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Žalsvoji musmirė (blyškioji) – nuodingiausias grybas pasaulyje. Joje yra nustatyta 16 nuodingų medžiagų. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupelėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti ja apsinuodijusįjį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti. Ne ką mažiau nuodinga yra smailiakepurė musmirė. Ji paprastai auga pavieniui, tarp samanų, sengirėse.
Itin nuodingi grybai yra nuodingasis ir rausvasis nuosėdis (auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose pavieniui, grupelėmis po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose), rausvėjančioji plaušabudė (auga pavasarį parkuose, rečiau lapuočių miškuose: tai mirtinai nuodingas grybas, jame muskarino 20 kartų daugiau nei paprastoje musmirėje), rudeninė ir eglinė kūgiabudė (auga pavieniui arba mažomis grupelėmis ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų, jas grybautojai neretai sumaišo su kelmučiais).
Taip pat prie nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė.
Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai – paprastoji, rausvarudė, margoji, gelsvoji, kilnioji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis, žalsvagelsvė plaušabudė, šiurpioji plaušabudė, pilkalakštė plaušabudė, stačioji plaušabudė, raudonžvynis nuosėdis, cinamoninis nuosėdis, raudonlakštis nuosėdis, kraujaspalvis nuosėdis, sieralakštis nuosėdis, dryžuotasis baltikas.
Kai kuriuose nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).
Tad einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo.

Grybaujant reikėtų vadovautis pagrindinėmis taisyklėmis:
Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, kadangi valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti.
Maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka virti jauni grybai. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio  20-500 metrų. Daugiausiai teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).
Nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupusiu organizmui kenksmingų medžiagų.
Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai).
Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną.
Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
Nepirkite turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų.
Valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.
Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6° C temperatūroje.
Grybų vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva.
Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

Apsinuodijimo simptomai
Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai). Trumpas slaptasis laikotarpis pasireiškia tada, kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais). Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).    Apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:
pykinimas ir vėmimas;
smarkus vandeningas viduriavimas;
pilvo skausmai;
mieguistumas;
galvos svaigimas;
koordinacijos sutrikimas;
ašarojimas;
gausus prakaitavimas;
haliucinacijos;
pakitęs pulsas, kvėpavimas;
sąmonės praradimas;
traukuliai.

Pirmoji pagalba
Tikslai:
1.Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
2.Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.
Veiksmai:
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.
Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūskite per burną du kartus oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę!!!

Savaitgalį Varėna ruošiasi priimti tūkstančius svečių. Rugsėjo 29 d., šeštadienį, tradicinę „Grybų šventę 2012“ rengiantis ir Europos grybų sostine tituluojamas Dzūkijos miestelis lauks ne tik aistringų grybautojų, susirungsiančių Marcinkonių kaime vyksiančiame grybavimo čempionate savivaldybės mero taurei laimėti.

Varėniškiai parengė ir įspūdingą kultūrinę programą: vyks šokio, teatro, muzikiniai pasirodymai, nestigs tautinio paveldo dzūkiškos virtuvės vaišių, koncertuos Marijonas Mikutavičius ir Donatas Montvydas. Vilniečių ir sostinės svečių laukia ypatinga privilegija – visi traukinių bilietai Vilnius-Varėna ir atgal kainuos 50 proc. pigiau.

Šiais metais grybų čempiontas Varėnoje vyks dešimtą kartą. Laukiama ne tik vietinių, bet ir grybautojų grupių iš Vokietijos, Danijos, Latvijos ir kitų šalių.  Čempionato nugalėtoju tampa daugiausiai grybų pagal svorį surinkęs asmuo. “Šiųmetinė šventė ypatinga – Varėna švenčia 150 metų jubiliejų. 1862 m. nutiesus geležinkelio liniją Sankt-Peterburgas – Varšuva čia pradėjo kurtis jauki geležinkeliečių gyvenvietė. Kaip miškingas kraštas, turime seniausias grybavimo tradicijas, mūsų grybai iškeliauja į Italiją, Prancūziją, Vokietiją, kur yra labai vertinami. Tad norime plačiau ir garsiau pristatyti savo kraštą tiek lietuviams, tiek užsienio šalių svečiams”, – sakė viena iš „Grybų šventės“ organizatorių Regina Svirskienė.

Tačiau Varėnos apylinkių išskirtinumas – toli gražu ne tik grybai. Marcinkonys, Merkinės, Liškiavos piliakalniai, Vytauto Didžiojo paminklas Perlojos kaime, nuo 1929 m. veikiantis Margionių klojimo teatras, Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Aplinkinės vietovės nuo seno garsėja aktyvia kultūrine veikla ir senų dzūkiškų tradicijų  puoselėjimu. Didžiausias kaimas Lietuvoje – Marcinkonys – esantis Varėnos ir Druskininkų pusiaukelyje, garsėja savitais papročiais, unikalia dar nuo prieškario laikų išlikusia architektūra. Kaimą kasmet aplanko daugiau nei 5 tūkst. turistų.

“Marcinkoniečiai ypatingai puoselėja senąsias tradicijas, kurios perduodamos ateities kartoms. Kaimo etnografinis ansamblis gyvuoja  jau 40 metų ir sava tarme atlieka tik šio krašto dainas, tarp atlikėjų yra ir 80-mečių. Grybų šventėje pristatysime Marcinkonių kaimo papročius, dainuosime, virsime tradicinę grybienę“, – sakė Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė.

Valstybinis turizmo departamentas primena, kad į savaitgalines keliones po Lietuvą leistis verta ne tik vasarą. „Lietuva graži visais metų laikais, kiekvienas regionas turi savitų švenčių, tradicijų, apie kurias nenutuokiame, tad keliauti ir pažinti įdomiau nei kaskart likti namuose“, – ragino departamento vadovė Raimonda Balnienė.

Grybų šventės organizatoriai pasirūpino, kad iš sostinės ir aplinkinių vietovių atvykę svečiai namo neskubėtų ir pamatytų visą programą – paskutinis traukinys į Vilnių iš Varėnos išvyks 22.00 val.

Pirmosios rugsėjo savaitės – grybingiausias laikas, tačiau šiųmetis sezonas grybautojų nedžiugina (išskyrus Panevėžio ir Klaipėdos regionus). Mat dėl oro temperatūros svyravimų grybų miškuose dygsta kur kas mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Vieną dieną sausa, kitą – drėgna, todėl grybai lėčiau auga. Jiems nepalanki ir oro temperatūra, naktį siekianti vos tris keturis laipsnius šilumos. Šiemet ypač mažai baravykų, kuriems per šalta. Daug jų ir sukirmijusių“, – dėsto įmonės „Ecoratas“, superkančios ir perdirbančios grybus bei uogas, atstovė Aldona Juškevičienė.
Beje, dėl nepalankių orų šiemet gerokai mažiau ir voveraičių. Štai pernai jų Lietuvos miškuose grybautojai rasdavo rekordiškai daug, nes buvo labai šiltas ruduo.
Bendrovės „Tandemus“ komercijos direktorius Vidmantas Budrikis pastebi, kad grybams nepalankios ne tik šaltos naktys, bet įtakos turi ir mėnulio fazė.
Dar viena įdomi tendencija, kurios grybautojai nepastebėdavo ankstesniais metais, kad vieną dieną radus grybų, kitą – toje pačioje vietoje jie neišauga.
Negausus šiųmetis grybų derlius turi įtakos ir jų supirkimo kainoms, kurios vos ne kasdien svyruoja. Pastarosiomis savaitėmis už kilogramą voveraičių supirktuvėse mokama 11–13 Lt, už baravykus galima gauti nuo 7 iki 11 Lt, šilbaravykiai, raudonikiai superkami po 3–5 Lt.
A.Juškevičienė prognozuoja, kad ir artimiausiomis savaitėmis gausiai dygstant grybų nesulauksime. Vis dėlto iki spalio dar tęsis voveraičių sezonas, rudenį galima rasti kur kas įvairesnių grybų nei vasaros pabaigoje. Be to, šiemet Lietuvos miškuose gausiai užderėjo bruknių.

Įsibėgėja grybų sezonas. Kiekvienas grybautojas ir grybų valgytojas norėtų žinoti ar grybai yra saugūs vartoti – nėra užteršti radioaktyviomis ar kitomis kenksmingomis sveikatai medžiagomis.

Yra žinoma, kad grybai sugeba sutraukti iš aplinkos ir vaisiakūniuose sukaupti įvairių medžiagų. Valgomų grybų micelis yra labai svarbus teršalų sulaikymui viršutiniame miško dirvos sluoksnyje, kuris kaip savotiška kempinė, kaupia ir radioaktyvius elementus.

Pagal Europos Sąjungos ir mūsų šalies teisės aktų reikalavimus grybuose radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs) turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).

Atliekant radiologinę ir kitų kenksmingų likučių maisto produktuose kontrolę, per šių metų sausio – liepos mėnesius Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose atlikti 36 grybų tyrimai radioaktyvių medžiagų (cezio) ir 1411 sorbo, benzoinės rūgšties, pesticidų liekanų, sunkiųjų metalų nustatymui.

Daugiausiai mėginių ištiriama iš Vilniaus regiono, Varėnos miškų, kuriuose po Černobylio avarijos 1986 m. iškrito daugiau radionuklidų, tarp jų ir radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs).

Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotko, šalies grybuose tarša pesticidais ar radioaktyviomis medžiagomis normų neviršija. „Iš visų suvartojamų maisto produktų grybai sudaro labai mažą raciono dalį. Be to, daugiau grybų valgome tik esant jų rinkimo sezonui. Tad baimintis nėra pagrindo“, – tvirtina G.Pridotkas. Į Lietuvą importuojami grybai iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos) yra nuodugniai tiriami – tikrinama kiekviena įvežamų grybų siunta.

2010 m. tiriant importuotus grybus, nustatyti didžiausi ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai, kurie neviršijo leistinų lygių (DLL – 600 Bq/kg), sudarė 393 Bq/kg, o 2011 m. – 369 Bq/kg. Daugumoje mėginių ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai neviršijo 20 Bq/kg.

Atliekant grybų tyrimus kitų kenksmingų medžiagų nerasta.

Tiriant eksportuojamus grybus (daugiausia tai buvo voveraitės) padidintos radioaktyviosios taršos taip pat nenustatyta. Daugumoje mėginių ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai neviršijo 20 Bq/kg. Kitų kenksmingų medžiagų taip pat nenustatyta.

"Moters savaitgalio" archyvas

Grybus kruopščiai nuplaukite ir nupjaukite kotelius. Šaukšteliu išskobkite kepurėlės vidų. Įkaitintame aliejuje pakepinkite susmulkintus svogūnus, suberkite smulkiai kapotus grybų kotelius, išskobtą grybieną ir trumpai pakepinkite. Suberkite sutrupintą sūrį, išmaišykite, ant silpnos ugnies patirpdykite ir užvirinkite. Į šiek tiek ataušusią masę suberkite žalumynus, druską, pipirus ir parūgštinkite citrinos sultimis. Gauta sūrio mase įdarykite grybų kepurėles. Jas sudėkite į vienkartinį kepsninių padėklą. Kepkite ant grotelių, kol įdaras parus, o grybai suminkštės. Tinka kaip užkandis stalui, o vegetarams – kaip mėsos pakaitalas ar skanūs pietūs, jei patiekti su ryžiais bei salotomis.

"Moters savaitgalio" archyvas

Baklažanus supjaustykite išilgai perpus. Išimkite dalį minkštimo, puseles apkepkite gruzdintuvėje. Grybus išvirkite ir supjaustykite griežinėliais. Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepkite aliejuje, sudėkite grybus, baklažanų minkštimą, kapotus žalumynus, įmuškite kiaušinį. Viską išmaišykite, įberkite druskos, pipirų. Paruoštu faršu įdarykite baklažanų puseles, sudėkite į riebalais pateptą skardą ir pašaukite į karštą orkaitę. Patiekite su grietine, papuoškite žalumynais.

"Moters savaitgalio" archyvas

Špinatų sluoksniui pagaminti į puodą supilkite pieną, sudėkite špinatų lapus, įdėkite sviesto, suberkite miltus ir maišydama užvirinkite. Virkite apie 10 min., kol sutirštės. Paruoškite padažą: puode sumaišykite pieną su miltais, supilkite jogurtą arba grietinę, užvirinkite ir virkite apie 2–3 min. Grybų sluoksniui pagaminti keptuvėje įkaitinkite aliejų, apkepinkite smulkintą svogūną ir česnaką, įdėkite smulkiais kubeliais pjaustytą kumpį ir dar kepite 2 min. Tada į keptuvę sudėkite pjaustytus grybus, dar pakepkite 5 min., supilkite pomidorų padažą. Į kepimo formą dėkite tris lazanijos lakštus, ant jos sukrėskite grybų masę, pabarstykite dviem šaukštais sūrio. Po to vėl dėkite tris lazanijos lakštus, ant jų špinatų masę ir vėl pabarstykite dviem šaukštais tarkuoto sūrio. Uždenkite likusiais lazanijos lakštais, juos užpilkite atidėtu padažu ir pabarstykite likusiu sūriu. Kepkite 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 30–40 min.

"Moters savaitgalio" archyvas

Voveraites nuvalykite, nuplaukite, 10 min. pavirkite pasūdytame vandenyje ir nukoškite. Pievagrybius nuplaukite ir supjaustykite ketvirčiais. Nuluptas ir nuplautas česnako skilteles sukapokite ir apkepinkite aliejuje. Tada sukrėskite pievagrybių ketvirčius, apvirtas voveraites ir maišydama kepkite ant stipriosios ugnies 5–6 min. Grybų keptinį pagardinkite juodaisiais pipirais, pasūdykite ir pabarstykite petražolėmis. Patiekite su skrebučiais.

"Veido" archyvas

Grybautojus šis ruduo ypač džiugina. Net tie, kurie nežino grybingų vietų, iš miško grįžta su pilnomis pintinėmis. Prognozuojama, kad gausiu grybų derliumi galėsime džiaugtis dar kelias savaites. Tad nepraleiskite progos pavaikštinėti po mišką ir pasirūpinti gardžiais pietumis bei atsargomis žiemai.

Grybai – maistingas valgis

Sveikatos specialistai sako, kad vitaminų ir mikroelementų kiekiu grybai prilygsta daržovėms, vaisiams ir net žuvims.

• Kokių naudingų medžiagų yra grybuose? Šiose miško gėrybėse fosforo, kalcio ir kalio kiekis panašus kaip žuvyje. Taip pat grybuose gausu geležies, mangano, kobalto, aminorūgščių. Yra daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D. Ypač daug vitamino D sukaupia grybai, augantys saulėtoje vietoje. Be to, grybuose daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui.

• Gauname gyvūninės kilmės baltymų. Nustatyta, kad žmogaus organizmas pasisavina apie 96 proc. gyvūninės kilmės baltymų, augalinės 60 proc., grybų – 70 proc. Manoma, kad džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos ar jautiena. O baravykų ir pievagrybių baltymų maistinė vertė prilygsta gyvūninės kilmės baltymams.

• Žadina apetitą, saugo nuo cholesterolio. Grybuose esantys lipidai, fosfatidai, laisvosios aminorūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos žadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą. Grybuose esantis licitinas neleidžia kauptis cholesteroliui.

Kokie grybai vertingiausi

Ne visi grybai gali pasigirti vertingomis maistinėmis savybėmis. Kuriuos naudingiausia rinkti?

• Gražuolis baravykas – vertingiausias. Šie grybai prilygsta žuviai ir mėsai. Baravykai maistingesni už kiaušinius, o jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos.

• Naudingi ir kiti grybai. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Pagal maistinių medžiagų sudėtį itin vertingi pievagrybiai ir rudmėsės.

• Sveikiausia – grybo kepurė. Dietologai sako, kad daugiausiai maistinių medžiagų yra grybo kepurėje, o kotuose kaupiasi toksinės medžiagos, tad juos reikėtų išmesti.

Nepažįstate – nedėkite į pintinę

Vieni grybai maistingi ir skanūs, o kiti nuodingi. Jeigu nesate jų ekspertė ir ne visus pažįstate, geriau rinkite tik tuos, dėl kurių nekyla jokių abejonių. Neapsinuodysite grybais, jei į pintinėlę dėsite tik baravykus, raudonviršius ir voveraites.

• Apgaulinga išvaizda. Dažniausiai nuodingų grybų prisirenkama apsirikus dėl išvaizdos. Priklausomai nuo augimo sąlygų jie keičia spalvą ir gali supanašėti su valgomaisiais grybais. Štai blyškioji musmirė, Hornemano gleiviabudė, stambioji gijabudė atrodo kaip pievagrybiai. Žalsvoji dažnai supainiojama su žaliuoke ar žaliąja ūmėde, o kelmučiai – su puokštinėmis ir eglinėmis kūgiabudėmis.

• Kas nutinka suvalgius nuodingų grybų. Apsinuodijus grybais skauda pilvą, pykina, vemiama, viduriuojama. Kuo mažiau nuodingas grybas, tuo greičiau sunegaluojama – po kelių valandų. Užvalgius itin nuodingų grybų apsinuodijimo požymiai pasireiškia po paros ar kelių dienų. Paskui žmogus trumpam gali pasijusti geriau, bet tai apgaulingas sveikatos pagerėjimas, mat nuodai pradeda ardyti kepenų ląsteles.

• Kaip gelbėtis? Apsinuodijus grybais pirmiausia reikia išsivemti, kad jų neliktų skrandyje. Kad sukeltumėte vėmimą, jokiu būdu negerkite vandens, nes jis nuodus dar greičiau išnešioja po kraują. Išsivalius skrandį, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais

Net prisirinkus gerų valgomųjų grybų ir pasiruošus iš jų patiekalą gali sušlubuoti sveikata. Pasireiškia tokie patys požymiai, kaip ir suvalgius nuodingų grybų, tik daug greičiau – po dviejų trijų valandų. Ką reikėtų žinoti, kad netektų kreiptis į medikus?

• Senuose grybuose esama nuodingų medžiagų. Rinkti reikėtų tik jaunus, tvirtus ir sveikus grybus. Senuose, ištižusiose, sukirmijusiuose ar stipriai pakąstuose šalnų susidaro nuodingųjų medžiagų, panašių į tokias, kurių yra sugedusioje mėsoje, žuvyje ar svieste. Jei grybo kotas sumedėjęs, tai reiškia, kad jame susikaupę daug chitino, sunkinančio virškinimą.

• Grybaukite kuo toliau nuo pakelių. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nerekomenduojama grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose.

• Grybus sutvarkykite tą pačią dieną. Grybai greitai kirmija – juose net 50 skirtingų vabzdžių sudeda kiaušinius, iš kurių per kelias valandas išsirita lervos, paversdamos grybą judančia mase. Tad grybus reikėtų sutvarkyti iškart grįžus iš miško. Jeigu nespėjote, paskleiskite juos plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vėsioje patalpoje. Paruoštą grybų patiekalą taip pat reikia suvalgyti tą pačią dieną.

• Dažnai apsinuodijama konservuotais grybais. Juose, kaip ir kituose konservuotuose maisto produktuose, gali atsirasti botulino toksino, sukeliančios botulizmą. Botulino bakterijos nemėgsta sūrios ir rūgščios terpės, tad grybų marinate turėtų būti apie 8 proc. druskos. Prieš konservuojant baravykus juos užtenka nuvirinti vieną kartą, kad nepakistų maistinė vertė. Prastesnius grybus patartina nuvirinti kelis kartus. Sūdytus ar marinuotus grybus laikykite mediniuose, stikliniuose, emaliuotuose induose. Metaliniuose ir cinkuotuose gali atsirasti nuodingųjų medžiagų. Jei abejojate dėl konservuotų grybų kokybės, juos trumpai pavirinkite, tada botulino toksinas žus.

Persivalgyti nereikėtų

Grybai – sunkus, ilgai virškinamas maistas. Tad vienu prisėdimu nereikėtų jų sukirsti pilnos lėkštės.

• Ne visiems grybai tinka. Gydytojai nerekomenduoja valgyti grybų žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligomis, taip pat mažiems vaikams. Mat grybų ląsteliena padengta chitinu, kuris sunkina virškinimą.

• Su kokiais produktais dera grybai. Prie grybų reikėtų derinti neriebius, krakmolingus, daug angliavandenių turinčius, lengviau virškinamus produktus. Nerekomenduojama gausiai valgyti grybų prie mėsos. Mat abu šie produktai yra baltyminiai. Rudeninės miško gėrybės puikiai tinka prie neriebių, baltų žuvų.

Radioaktyviųjų medžiagų nerado

Itin gausus šių metų grybų derlius kai kuriems grybautojams kelia įtarimų. Pasigirdo kalbų, esą tiek daug grybų užderėjo dėl to, kad iš Rusijos vėjas atpūtė radioaktyviųjų medžiagų, kurios susidarė beveik visą vasarą šios šalies miestus niokojusių gaisrų metu. Tačiau gamtininkai ir kiti specialistai nieko įtartino mūsų miškuose ir grybuose nerado.

• Palankūs metai. Gamtininkai sako, kad po alinančius karščius staiga pakeitusio atšalimo susidarė palankios sąlygos grybams dygti. Mat atvėsę orai atnešė pakankamai drėgmės. Be to, pastebimas tam tikras 5–7 metų grybų derėjimo cikliškumas. O šiemet yra būtent tas laikotarpis, kai grybai itin greitai auga.

• Pavojingų medžiagų nerado. Specialistai ramina, kad tirtuose grybuose jokių sveikatai pavojingų darinių nebuvo rasta. Vis dėlto jie pataria rinkti tas rūšis, kurios sukaupia mažiau nuodingųjų medžiagų.

• Kurie nuodų sukaupia mažiausiai ir kurie daugiausiai? Švariausios yra voveraitės, mažiau kenksmingų dalelių kaupia tikriniai baravykai, o daugiausiai toksinių medžiagų gali būti raukšlėtuose gudukuose, pilkosiose meškutėse, žaliuokėse.

• Užterštų grybų skonis nesikeičia. Plika akimi pamatyti, kad grybas yra kenksmingas, neįmanoma. Jei jis ir turi sukaupęs radioaktyviųjų medžiagų, nei dydis, nei skonio savybės nepasikeičia. Vienintelis būdas jį patikrinti – atlikti specialius radiologinius tyrimus.

• Verdant ir šaldant sumažėja teršalų kiekis. Jeigu norite būti visiškai tikri dėl grybų kokybės, juos kelis kartus nuvirkite. Taip teršalų sumažėja nuo 58 iki 82 proc. O užšaldžius ir paskui du kartus pamirkius šiltame vandenyje – iki 90 proc.

Šaldyti ir džiovinti – sveikesni

Šaldyti ir džiovinti grybai nepraranda maistingųjų savybių. Be to, yra sveikesni negu marinuoti.

• Šaldyti galima šviežius ir keptus. Toksinai, kurių gali atsirasti konservuotuose grybuose, šaltyje nesigamina. Tad žiemai grybus sveikiau šaldyti. Juos reikėtų 15–20 min. pavirti, perplauti šaltu vandeniu ir dėti į šaldiklį. Vėliau, ruošdamosi juos gaminti, iš šaldiklio išimtus grybus dar kartą nuvirkite. Galima užšaldyti ir keptus ant sviesto  grybus. Taip paruoštus galima laikyti tris keturis mėnesius. Švieži užšaldyti grybai laikomi iki metų. Šaldymui tinka tik jauni, tvirti, nevandeningi grybai: baravykai, raudonviršiai, pilkosios stirnabudės, kelmučiai. Voveraičių žiemai taip pat geriau neruoškite, nes jos apkarsta.

• Džiovinti grybai nenusileidžia šviežiems. Visos naudingosios medžiagos lieka net džiovintų grybų milteliuose, kurie puikiai pagardina sriubas, padažus, mėsos ir daržovių patiekalus. Geriau malti kvapesnius grybus: baravykus, voveraites, briedžiukus, trimitėlius, pievinius mažūnius. Grybų miltus laikykite sandariai uždarytuose stiklainiuose.

Vaida Stoškuvienė

"Moters savaitgalio" archyvas

Į puodą supilkite vyną, portveiną ir smulkintas svogūnų galvutes. Virkite 5–8 min., kol išgaruos didesnė skysčio dalis. Supilkite sultinį ir virkite ant didelės ugnies apie 5 min., kol išgaruos maždaug pusė skysčio, tada padažą atidėkite. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite druska ir pipirais įtrintus jautienos filė gabaliukus, apkepkite iš abiejų pusių. Pakeptą mėsą dėkite į aliejumi išteptą skardą ir baikite kepti 180? laipsnių karštumo orkaitėje. Kepkite pagal savo skonį: 2 min., jei mėgstate su krauju, 4 min., jei patinka vidutiniškai iškepusi, 6 min., jei mėgstate visiškai iškepusią. Keptuvėje įkaitinkite 50 g sviesto, suberkite pjaustytus grybus, kepkite 3–4 min., tada sudėkite svogūnų laiškus, smulkintą česnaką ir kepkite, kol suminkštės. Suberkite petražoles. Kai iškeps, atidėkite į šalį. Keptuvėje įkaitinkite likusį sviestą, sudėkite špinatų lapus, pagardinkite druska, pipirais. Jautieną įdėkite į lėkštę, šalia išdėliokite špinatų lapų, užberkite grybų, užpilkite vyno padažu.

"Moters savaitgalio" archyvas

Išpjaukite kopūsto šerdį. Kopūsto gūžę panardinkite į verdantį vandenį 5 min. Išskirstykite lapus, storąsias lapo dalis nupjaukite. Grybus susmulkinkite, sumaišykite su pakepintais smulkintais svogūnais, viską kartu apkepinkite, įberkite druskos, pipirų. Paruoštą įdarą dėkite į kopūstų lapus ir suvyniokite. Balandėlius apkepkite su sviestu iš abiejų pusių, tada dėkite į kepimo indą, apliekite grietine, pašaukite į karštą orkaitę ir troškinkite 30–40 min. Papuoškite žalumynais.