Dalia Grybauskaitė grįžta iš rinkiminės į savo normalią būseną, o dar tiksliau – į tokią, kokia buvo pirmąkart laimėjus rinkimus, kai tauta joje matė kažką panašaus į šiuolaikinę Žaną D’Ark, tiesiai iš dangaus nusileidusią gelbėti Lietuvos. O ji šypsojosi į objektyvus, grūmojo piktadariams ir nurodinėjo ministrams: jei nespėjate, dirbkite ir naktimis, kaip greitai darėte klaidas, taip pat greitai jas taisykite, o jei ne – liksit be ministrų portfelių. Tiesa, veiksmai nebuvo tokie drastiški kaip retorika.

Dabartinė retorika apie kriminalinę valdančiąją daugumą vėl peržengia pasvertų tezių ribą. O kokie bus veiksmai? Ar D.Grybauskaitės-2 politikos turinys ir elgsenos stilius skirsis nuo D.Grybauskaitės-1, kaip kad absoliučiai skyrėsi Valdo Adamkaus kadencijos prezidento poste – sėkminga pirmoji ir pasyvi antroji? Juk žinodami, kad nebeteks varžytis rinkimų batalijose, antrą kadenciją valstybės vadovai dažnai puola į kraštutinumus – arba imasi drastiškų sprendimų, arba atsipūtę mėgaujasi postu.

Ultimatumas ministrams – galių testas

D.Grybauskaitė trečią kartą laimins Vyriausybę ir trečią kartą mojuoja giljotina.

Plieninė magnolija tituluota vos išrinkta prezidentė 2009 m. rėžė: „Labai konkrečiai žinau, ko noriu ir ko reikalausiu. Todėl sprendimai bus labai greiti – arba sugeba dirbti ir taiso klaidas, arba ne”. Bet iš didelio debesies – mažai lietaus: vienintelis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys portfelį užleido Donatui Jankauskui. Tiesa, dar iki inauguracijos finansų ministras Algirdas Šemeta išsiųstas į auksinę tremtį Briuselin. Likusius prezidentė „pagyrė“: pareiškė, kad jie – bent jau ne vagys, leisdama suprasti, kad kiti gebėjimai ne kaži kokie.