Prezidentės patarėjas Darius Semaška teigia, kad praėjusią savaitę Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos vadovai kalbėjo apie energetikos ir prekybos klausimus.

“Lenkijos prezidentas susitikime vadovavosi tuo principu, kurį išsakė interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita”. Jis sakė, kad turime dirbti ties tuo, kas vienija, o ne kas skiria. Taip jis kalbėjo apie Lenkijos ir Lietuvos santykius ir vadovų bendradarbiavimą”, – antradienį interviu Žinių radijui sakė D.Semaška, paklaustas ar susitikime buvo paliestos lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje.

Vasario 16-ąją į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmiausia nuvyko į lenkų mokyklą Maišiagaloje, kur išklausė vietos lenkų tautybės gyventojų kalbų apie savo problemas. Varšuva pastaruoju metu dažnai keldavo nesprendžiamų lenkų mažumos problemų Lietuvoje klausimą, tai viešojoje erdvėje buvo įvardijama kaip viena dvišalių santykių atšalimo priežasčių.

Pasak D.Semaškos, per valstybės vadovų susitikimą pagrindinis dėmesys skirtas ekonominiam bendradarbiavimui.

“Tendencijos yra labai neblogos, investicijos tiek Lietuvos įmonių į Lenkijos ekonomiką, tiek Lenkijos įmonių į Lietuvos ekonomiką auga, ekonominė integracija gerėja. (…) Lenkija yra labai svarbus Lietuvos prekybos partneris”, – dėstė D.Semaška.

Komentuodamas bendrų energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimą D.Grybauskaitės patarėjas pabrėžė, kad šiuo atveju neturėtų būti kalbama apie Lenkijos “moralinį supratimą ar kažkokią globą”.

“Abi valstybės turi labai stiprius interesus bendradarbiauti ir vykdyti konkrečius projektus, ir jie vyksta. LITPOLINK elektros tinklų sujungimo projektas vyksta, didžiulės pinigų sumos skirtos, jos įsisavinamos. Jis yra labai reikalingas tiek Lietuvai, tiek pačiai Lenkijai, kurios šiaurės rytinė dalyje labai trūksta elektros pajėgumų, kur pramonė negali vystytis”, – sakė D.Semaška.

Anot jo, svarstant elektros tilto klausimą B.Komorowskis domėjosi generavimo pajėgumais Lietuvoje – iš kur bus paimta reikiama galia, kuria galėtų pasinaudoti šiaurės rytų Lenkija.

“Buvo kalbama ir apie Visagino atominės elektrinės projektą, ir apie jungtį su Švedija. Apie tai, kaip nuo 2015-2016 metų bus visiškai integruota su Šiaurės Europos tinklu ir šiaurės rytų Lenkijoje galės prekiauti ne tik Lietuvos kompanijos, bet ir Skandinavijos kompanijos”, – sakė D.Semaška.

B.Komorowskis Vilniuje lankėsi vasario 16-ąją.

+370 5 2058507

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė penktadienį išvyksta į Miuncheno saugumo konferenciją, kur bus aptariami transatlantinio saugumo klausimai.

Renginys vyksta tuo metu, kai vis garsiau kalbama apie aktyvesnį Rusijos ir NATO bendradarbiavimą, kuris kelia nerimą kai kuriems Lietuvos pareigūnams.

Konferencijos išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad jeigu Rusijai ir NATO nepavyks susitarti dėl bendros priešraketinės gynybos sistemos kūrimo Europoje, Maskva bus priversta imtis žingsnių apginti savo saugumą.

Miunchene Jungtinės Valstijos ir Rusija apsikeis ratifikaciniais raštais dėl strateginę branduolinę ginkluotę ribojančios sutarties.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad R.Juknevičienė Miunchene ketina daug dėmesio skirti ir įprastinės ginkluotės Europoje sutarties režimui.

Pernai D.Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad JAV ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

Į Miuncheną ketina atvykti JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai Hillary Clinton (Hilari Klinton) bei S.Lavrovas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą netaikyti ekonominių sankcijų visai Baltarusijai, o apsiriboti sankcijomis tiksliniam valdžios atstovų sąrašui.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys pirmadienį BNS sakė, kad ES svarstymuose dėl galimų sankcijų Baltarusijai Lietuva užėmė aktyvią poziciją.

“Lietuvos vadovė teigiamai vertina faktą, jog priimant ES sprendimą buvo atsižvelgta į prezidentės laišką ES vadovybei su siūlymais netaikyti ekonominių sankcijų visai šaliai, kas turėtų tiesioginių neigiamų pasekmių Baltarusijos gyventojams, o apsiriboti sankcijomis tiksliniam sąrašui valdžios atstovų ir su jais susijusių žmonių”, – BNS sakė prezidentės atstovas.

Briuselyje susirinkę ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį paskelbė, jog Bendrija atnaujino draudimą atvykti 158 Baltarusijos pareigūnams. Nors ekonominių sankcijų įvedimo atsisakyta, tačiau pranešama, kad ES stebės padėtį Baltarusijoje ir reikalui esant prie šio klausimo grįš.

ES “juodajame sąraše” yra Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, du jo sūnūs – Viktoras ir Dmitrijus, taip pat gynybos ministras Jurijus Žadobinas, Baltarusijos saugumo komiteto vadovas Vadimas Zaicevas ir kiti šios šalies vadovai.

Pasak naujienų agentūrų pranešimų, sąraše nėra Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo ir pirmojo vicepremjero Vladimiro Semaškos pavardžių.

A.Lukašenkos režimas Vakaruose didelės kritikos sulaukė po gruodžio 19 dienos prezidento rinkimų, kurie įvertinti kaip nedemokratiški. Po rinkimų buvo suimti šimtai opozicijos atstovų.

+370 5 2058514

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos vadovais aptarė priemones korupcijai viešųjų pirkimų srityje pažaboti.

Viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiama apie 10 milijardų litų. Prezidentė viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo kontrolę yra įvardijusi vienu iš kovos su korupcija prioritetų.

“Viešųjų pirkimų srityje matome įžūlų ir atvirą manipuliavimą valstybės biudžeto pinigais. Kiekvienu neskaidriu sandoriu apvagiami Lietuvos žmones, griaunamas pasitikėjimas valstybės institucijomis, užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai. Viešųjų pirkimų priežiūros srityje būtinos radikalios permainos”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, ypatingai palankia terpe korupcijai ir nesąžiningai konkurencijai tapo valstybės institucijų ir savivaldybių piktnaudžiavimas Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta išimtimi, leidžiančia prekes ir paslaugas pirkti vidaus sandoriais ar neskelbiamų derybų būdu. Tuo akivaizdžiai piktnaudžiaujama dalijant valstybės institucijų veiklos viešinimui skirtus pinigus.

Tokią praktiką, kai pinigai informacijai viešinti dalinami be jokios konkurencijos, viešai apie tai neskelbiant šalies vadovė vadina atvira korupcija.

Siekiant efektyvesnės viešųjų pirkimų kontrolės, Prezidentės iniciatyva bus teikiamos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis bus siūloma įvesti prievolę apie visus, net ir neskelbiamų derybų ar vidaus sandoriais vykdomus pirkimus skelbti viešai ir vykdyti juos tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą , taip pat bus siūloma griežtinti atsakomybę už viešųjų pirkimų pažeidimus.

Prezidentės teigimu, efektyviau išnaudoti įgaliojimus pirkimų priežiūros srityje turi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Konkurencijos taryba.

Šalies vadovė siūlo spręsti ir Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumo klausimą. Viešųjų pirkimų tarnyba, pasak Prezidentės, turi būti ne Ūkio ministerijos padalinys, o nepriklausoma, depolitizuota ir savarankiška institucija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas neketina kištis į tai, kaip bus sprendžiama su pašalintu prezidentu Rolandu Paksu susijusi teisinė problema. Tačiau, valstybės vadovės nuomone, Lietuva turės įvykdyti Strasbūro teismo sprendimą, sako šalies vadovės patarėjas Linas Balsys.

Kaip trečiadienį rašo “Kauno diena”, po to, kai praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad R.Pakso teisės buvo pažeistos, nes jam iki gyvos galvos neleista siekti Lietuvos parlamentaro mandato, pašalintasis prezidentas pareiškė tikįs, jog ir D.Grybauskaitė prisidės įgyvendinant EŽTT sprendimą.

Tačiau, pasak L.Balsio, valstybės vadovė bent dabar neketina kištis į R.Pakso problemos sprendimą.

“Sudaroma vyriausybinė ekspertų darbo grupė, kuri pateiks savo pasiūlymus. Seime taip pat, kiek žinau, yra dirbama tuo klausimu. Todėl čia prezidentės įsikišimo nereikia”, – teigė L.Balsys.

Anot jo, D.Grybauskaitė savo nuomonę galės pareikšti tuomet, kai Vyriausybė bei Seimas jau bus apsisprendę, kaip spręsti EŽTT iškeltą problemą dėl R.Pakso, ir valstybės vadovei reikės pasirašyti arba vetuoti Seimo priimtus įstatymus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad prezidentė negali vetuoti priimtų Konstitucijos pataisų.

Kita vertus, pasak jo, prezidentė mano, kad Lietuvai būtina priimti sprendimus, įgyvendinant EŽTT sprendimą R.Pakso byloje.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Vyriausybė pirmadienį pranešė ketinanti sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs, kokius Lietuvos teisės aktus reikia keisti dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo.

KT pirmadienį savo ruožtu pareiškė, kad įgyvendinant EŽTT sprendimą R.Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją, nes atsirado nesuderinamumas tarp pagrindinio šalies įstatymo ir Europos žmogaus teisių konvencijos.

Partija “Tvarka ir teisingumas” antradienį informavo, kad dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo R.Paksas inicijuoja atskirą “tarptautinę teisės ekspertų grupę”.

Pasak pranešimo, R.Pakso inicijuojamoje darbo grupėje jau sutiko dalyvauti profesoriai Saulius Arlauskas ir Alfonsas Vaišvila ir buvęs Tarptautinio prisiekusiųjų arbitrų instituto Europos skyriaus prezidentas Eugen Salpius. Pastarasis buvo R.Pakso advokatas, sprendžiant jo bylą EŽTT.

Politikas teigia stipriai abejojantis, kad Vyriausybės pasamdyti ekspertai bus nešališki. Jis taip pat teigia kreipęsis į Vyriausybę, kad ši į jo sudaromą darbo grupę deleguotų savo atstovą.

R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais, Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į KT išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal KT išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich palaiko Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdomą Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. V. Uspaskich įsitikinęs, kad dabar vykdoma Lietuvos politika rytinės kaimynės atžvilgiu yra protingiausia ir pragmatiškiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį.

“Visada sakydavau, kad mes turime bendrauti su žmonėmis, su visuomene, integruoti ir eksportuoti kuo daugiau demokratijos vertybių į kitas, ypatingai kaimynines, valstybes, kad žmonės suprastų, kas yra demokratija ir kad jiems būtų lengviau naudotis jos vertybėmis, ir jie galėtų patys apsispręsti kokioje santvarkoje nori gyventi”, — sako Darbo partijos pirmininkas.

Darbo partijos programoje numatyta užtikrinti gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Didinti Lietuvos valstybės, kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį. Kurti naudingą dialogą su visomis šalimis, stiprinti tarpvalstybinius mokslo ir kultūros ryšius.

V. Uspaskich teigia, kad Baltarusijos izoliacija nedavė jokių teigiamų rezultatų šios valstybės žmonėms, kaip tik atvirkščiai — jie jautėsi atskirti nuo viso pasaulio, o svarbiausia — izoliuoti nuo demokratijos supratimo. “Manau, kad einant demokratizacijos keliu ir ieškant efektyvesnių bendravimo su kaimynais būdų, tokia politika buvo ne tik netiesinga, bet ir žalinga. Prieš visus rinkimus mes deklaravome, kad Lietuvos užsienio politika turi būti pragmatiška, deja iki šiol ji pragmatiškumu nepasižymėjo, ypatingai — rytinių kaimynių atžvilgiu. Todėl belieka džiaugtis, kad prezidentūra santykiuose su Baltarusija pagaliau pradėjo vadovautis protu ir logika, o ne kažkieno nurodymais”, — sako V. Uspaskich.

“Sveikinu Lietuvos Respublikos prezidente, kad šiuo klausimu pagaliau pasireiškė ne bevaisė griežta retorika, o realūs veiksmai, kurie lėmė užsienio politikos pasikeitimus, nepabijojus reakcijos iš Europos sąjungos vadovybės. Taip pat jos politika privertė ir valdančiuosius konservatorius pakeisti savo kategorišką retoriką Baltarusijos atžvilgių ir pamiršti dainelę, kurią jie dainavo kartu su Valdu Adamkumi”, — tvirtina Darbo partijos lyderis.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nevertas šių pareigų, tačiau jo išlikimą lemia koaliciniai susitarimai, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Kiekvienoje Vyriausybėje yra stipresnių, geriau atliekančių savo pareigas, savo vietoje žmonių, o yra ir tokių, kurie atrodo silpniau. Mes turime koalicinę Vyriausybę ir didele dalimi kai kurių ministrų pozicijos apsprendžiamos būtent koaliciniais susitarimais”, – trečiadienį interviu LNK sakė prezidentė.

Ji neslėpė kalbanti apie Tautos prisikėlimo partijos į aplinkos ministrus deleguotą G.Kazlauską.

“Manau, kad kai kurie ministrai nerodo, kad jie verti būti šiame poste. Bet jiems garantuoja šį postą koaliciniai susitarimai, ir kartais vienas ar kitas ministras ar koalicijos dalis laiko visą koaliciją kaip įkaitę. Turiu galvoje aplinkos ministrą”, – tvirtino D.Grybauskaitė.

Jau keletą mėnesių prezidentė kritikuoja aplinkos ministrą dėl neveiklumo, strateginio planavimo nebuvo, dėl nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų.

Paprašyta įvertinti visos Vyriausybės darbą, valstybės vadovė sakė, kad ji klaidų neišvengė, tačiau priėmė skausmingus ir būtinus sprendimus. Panašiai, kaip konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, anot D.Grybauskaitės, elgėsi daugelis Europos šalių vyriausybių.

Prezidentė teigė labiausiai pasigendanti dabartinio Ministrų kabineto administracinių gebėjimų. Ji taip pat priekaištavo, kad premjeras nesugeba žmonėms paaiškinti priimamų sprendimų būtinumo.

“Kartais ir man sunku su premjeru susikalbėti, ne tik visiems. Bet matydama, kad jis daug ką daro, ką būtina daryti – net skausmingas reformas, skausmingus įstatymus priima ir prisiima didžiulius nepasitenkinimo smūgius. Bet žinau, kad tai jis daro sąžiningai, taip, kaip supranta savo pareigą. Ir atsilaiko nuo lobistinių interesų, tai aš labai vertinu bet kuriame politike”, – apie premjerą kalbėjo prezidentė.

Koalicinė A.Kubiliaus Vyriausybė dirba nuo 2008 metų gruodžio. Valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija.

Europos biurokratai mėgsta prisigalvoti pačių įvairiausių juridinių aktų formuluočių, kad tik paprastas Europos Sąjungos gyventojas kuo mažiau suprastų ir sugaudytų. Štai ir mūsų prezidentė atsidūrė tarp 17-kos buvusių eurokomisarų, gaunančių papildomas išmokas už “grįžimą darbo rinką”. Esą prezidentė, būdama eurokomisare, „prarado“ kvalifikaciją ir jai dėl to dabar priklauso solidi finansinė kompensacija. Tam, kad prezidentei nereikėtų stoti į ilgą darbo biržos eilę, ir buvo numatyta tokia „kompensacija“.
Dalia Grybauskaitė yra tarp 17 buvusių Europos Komisijos narių, kuriems per metus mokama mažiausiai 96 tūkst. eurų vadinamųjų pereinamojo laikotarpio išmokų, skirtų padėti
lengviau įsilieti į darbo rinką, nors kai kurie jų jau užima politinius postus ar užsiima lobistine veikla.
Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS sakė, kad prezidentė iš Europos Komisijos kas mėnesį gauna apie 8 tūkst. eurų. Ši suma mokama trejus metus po darbo Komisijoje pabaigos. Europos Komisija tvirtina, kad specialių išmokų paskirtis yra “padėti
buvusiems komisarams įsilieti į darbo rinką”.
Šalies vadovė kas mėnesį “į rankas” taip pat gauna 9405 litus prezidentinio atlyginimo, tačiau tokią pat sumą grąžina ir į valstybės biudžetą. L.Balsio teigimu, situacijoje, kai prezidentė neima pusės Respublikos Prezidento atlyginimo, tačiau gauna išmoką iš Europos Komisijos, Lietuvos biudžetas tik laimi.
“Šios sistemos tikslas yra palengvinti jų grįžimą į darbo rinką, išlaikyti jų nepriklausomumą po to, kai baigia komisaro darbą”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovas Michaelas Mannas, kurį cituoja AFP agentūra.

Naujienų agentūra BNS praneša:

Vokietijos laikraštis “The Financial Times Deutschland” pranešė, kad 17 ekskomisarų grupėje daugiausia gauna buvęs vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Charlis McCreevy bei buvęs žuvininkystės ir jūrinių reikalų komisaras Joe Borgas.

Ch.McCreevy, vasarį pasitraukęs iš posto, tapo Airijos pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” stebėtojų tarybos nariu, kurio metinė alga, kaip skelbia organizacija “The Alliance for Lobbying Transparency and Ethics Regulation” (ALTER-EU), siekia 47 tūkst. eurų.

Tačiau buvęs komisaras, kaip rašo “EUobserver”, iš Europos Komisijos papildomai gauna 11 tūkst. eurų pereinamojo laikotarpio išmokų. Manoma, kad tokia pat suma mokama J.Borgui, kuris šiuo metu dirba viešųjų ryšių kompanijoje “Fipra” ir užsiima lobistine veikla, susijusia su jūriniais klausimais. Komisijos išmokų skyrimo taisyklės numato, kad pereinamojo laikotarpio lėšos mokamos trejus metus, o suma siekia nuo 40 iki 65 proc. eurokomisaro
bazinės algos (20 278 eurai per mėnesį), priklausomai nuo to, kiek laiko dirbo ES vykdomojoje institucijoje. Dėl pereinamojo laikotarpio išmokos dydžio esama apribojimų – jei buvęs komisaras imasi bet kokios naujos apmokamos veiklos, bendra naujo darbo užmokesčio ir išmokos suma negali viršyti atlyginimo, kurį jis gaudavo būdamas Komisijos nariu.

Lietuvos Nuo 2008 metų gegužės Italijos užsienio reikalų ministro postą užimantis Franco Frattini taip pat tebegauna algą iš Komisijos. Išmokos mokamos ir į Europos Parlamentą išrinktiems Danutai Hubner, kuri buvo pirmoji Lenkijos eurokomisarė, bei belgui Louis Michaeliui, Vis daugiau buvusių eurokomisarų pasuka į verslą ar užsiima lobistine veikla, todėl Europos Komisija ėmėsi ieškoti būdų sugriežtinti savo elgesio kodeksą ir padaryti jos nuostatas aiškesnes.

Be to, elgesio kodas, kuris šiuo metu taikomas tik Europos Komisijai, galėtų galioti visose ES institucijose. Buvusio eurokomisarų veikla privačiame sektoriuje sukėlė nepatinka
nevyriausybinėms organizacijoms, kurios antradienį internete paskelbė peticiją, kurioje prašo Komisijos pirmininką įvesti trejų metų “atvėsimo” laikotarpį komisarams, norintiems imtis lobistinės veiklos.

“Daugelis šių atvejų, tokių kaip Charlie’ McCreevy atėjimas į “Ryanair” ar Meglenos Kunevos atėjimas į “BNP Paribas”, suteikia rimtą priežastį nerimauti. Guenteris Verheugenas, įkūręs savo lobistinę konsultacinę kompaniją, įžūliai pažeidžia taisykles”, – savo tinklalapyje rašo ALTER-EU.

„Lietuvos rytas“ teigia:

„Aš nevertinu moralumo, o įstatymuose tai numatyta, ir Lietuva turi laikytis įstatymų”, – taip K.Brazauskienės užmojus prie turimų milijonų pridurti ir prezidento našlės rentą įvertino šalies vadovė D.Grybauskaitė. Lyg būtų nujautusi, kad panašios problemos kada nors gali pakutenti ir jos padus! – rašo apžvalgininkas Vytautas Bruveris
Lietuvoje aistrų katilas dėl K.Brazauskienės rentos sukunkuliavo nauja jėga, pakurstytas „Lietuvos ryto” paskelbtos žinios, kad apsukrioji našlė, viena ranka rašydama prašymą dėl rentos, kita susižėrė 6 mln. litų už nebaigtą statyti viešbutį.
Tuo pačiu metu Vokietijoje užvirė ginčai dėl buvusių eurokomisarų, tarp jų – ir D.Grybauskaitės, gaunamos rentos.
Solidusis „Financial Times Deutschland” prisiminė, kad 17 buvusių eurokomisarų, jau seniai sėdinčių šiltose lobistų ar politikų kėdėse, tebegauna išmokas iš ES biudžeto. Šioms „kompensacijoms už perėjimą į darbo rinką” per mėnesį reikia kone milijono litų.
Pirmojoje vietoje atsidūrė airis Ch.McCreevy. Jau seniai sėdintis kompanijoje „Ryanair” jis kas mėnesį gauna 47 tūkst. eurų (162 tūkst. litų). Be to, prisiduria 11 tūkst. eurų (38 tūkst. litų) ir iš ES biudžeto.
Vokiečių žurnalistai mini ir Italijos užsienio reikalų ministrą F.Frattini, o šalia jo – mūsų prezidentę.
Abu peikiami dėl to, kad ima išmokas iš Europos biudžeto, nors gauna algą iš savo valstybių. Tiesa, mūsiškė ima tik pusę atlyginimo, bet bjauriesiems vokiečiams tai – nė motais.
Lyg to būtų maža, sujudo ir europarlamentarai. Kai kurie jų jau galanda kardus, taikydamiesi ne vien į buvusių eurokomisarų moralę.
Moralę vakar prisiminė ir premjeras A.Kubilius, užuominomis K.Brazauskienei pataręs atsiimti savo prašymą skirti jai rentą. Įdomu, ką jis patartų D.Grybauskaitei? Žinoma, ne kaip premjeras, o tiesiog kaip politikas ir žmogus.

„Vilniaus diena“ informuoja:

Lietuvoje nesibaigiant aštrioms diskusijoms dėl prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos rentos, Europos Komisija diskutavo apie iki šiol skiriamas išmokas jau seniai baigusiems eurokomisarų kadencijas pareigūnams.
„Financial Times Deutschland“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 17 buvusių pareigūnams per metus išmokama 96 tūkst. eurų išmokų, nors daugelis šių asmenų eina kitas, pelningai apmokamas, pareigas, tapę lobistais ar politikais, rašo Ftd.de.
Tarp šių pareigūnų minima ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji, tapdama Lietuvos Prezidente teigė, kad atsisakydama pusės prezidentinės algos taupys Lietuvos biudžeto lėšas. Esą ji gyvens iš jai priklausančios eurokomisarės rentos.
Ši renta D.Grybauskaitei priklauso trejus metus po eurokomisarės kadencijos pabaigos.
Tiesa, D.Grybauskaitės prezidentė alga nepalyginama su bene didžiausią pasipiktinimą keliančiu buvusiu ES vidaus rinkos komisaru Charlie McCreevy.
Kaip žinoma, Ch.McCreevy iš karto po ES pareigūno karjeros tapo pigiais skrydžiais garsėjančios „Ryanair“ stebėtojų tarybos nariu ir uždirba 47 tūkst. eurų per metus. Be to, buvęs komisaras gauna 11 tūkst. eurų mėnesinę ES išmoką.
Buvęs Žuvininkystės komisaras Joe Borgas, dabar dirbantis „Fipra“ lobistų agentūroje Briuselyje irgi gauna panašią sumą.
ES institucijose komisarams teikiamų išmokų tema yra labai jautri. Nevyriausybinės organizacijos jau seniai teigė, kad komisarų išmokos įžiebia viešų ir privačių interesų konfliktus, mat Europos pareigūnai, pasitraukę iš Sąjungos komisarų pareigų dažniausiai įsidarbina privačiame sektoriuje. Tik nedaugelis žino, kad pereinamuoju laikotarpiu komisarai gauna išmokas.
Trejus metus nuo išėjimo eurokomisarai gauna nuo 40 iki 65 proc. buvusio atlyginimo išmokas, mažiausia gaunama suma yra kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų per mėnesį.
Europarlamentarė Ingeborga Graessle kitą savaitę ketina siūlyti „užšaldyti“ buvusių eurokomisarų išmokų skyrimą, kol nebus tinkamai parengta pereinamojo laikotarpio kompensacijų sistema.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Svarbiausių krašto institucijų vadovai savo komandos nariams toliau nevengia skirti priemokų prie atlyginimų. Praėjusį ketvirtį šiuo požiūriu nepralenkiama buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė – jos patarėjams išmokėta 101 tūkst. litų priemokų.
Seimo Audito komitetas surinko duomenis apie antrąjį šių metų ketvirtį pagrindinėse krašto institucijose išmokėtus atlyginimus. Iš jų matyti, kad prezidentės D.Grybauskaitės, premjero Andriaus Kubiliaus, ministrų komandų nariams per tris praėjusio ketvirčio mėnesius prie atlyginimų išmokėta 382 tūkst. litų priemokų. Tokių priedų prie darbo užmokesčio savo patarėjams neskyrė tik Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Praėjusį ketvirtį daugiausia priemokų buvo išmokėta prezidentės D.Grybauskaitės patarėjams – 101 tūkst. litų. Kaip “Lietuvos žinioms” sakė Lietuvos vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė, tokie priedai prie atlyginimų buvo skirti už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą.
“Kaip ir prezidentės, patarėjų darbo laikas nenormuotas, jiems tenka dirbti viršvalandžius, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis”, – sakė D.Ulbinaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad politinio pasitikėjimo tarnautojai, skirtingai nei karjeros valdininkai, negauna priedų už kvalifikacinę klasę. Anot D.Ulbinaitės, sumažinus bazinę algą sumažėjo ir atlyginimai, ir priemokos.
Priemokos praėjusį ketvirtį atseikėtos ir kai kuriems premjero A.Kubilius komandos nariams. Tam per tris mėnesius skirta 42 tūkst. litų.
Ministrai taip pat negaili priemokų viceministrams, savo patarėjams ir padėjėjams. Praėjusį ketvirtį daugiausia priemokų – 40 tūkst. litų – išmokėta Aplinkos ministerijoje. Ūkio ministerijoje praėjusį ketvirtį buvo išmokėta 35 tūkst. litų priemokų. Žemės ūkio ministerijoje plušančių politinio pasitikėjimo tarnautojų priemokoms praėjusį ketvirtį atseikėta 28 tūkst. litų.
Mažiausiai priemokų praėjusį ketvirtį – 3 tūkst. litų – savo politinio pasitikėjimo pavaldiniams skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Po 4 tūkst. litų priemokų savo komandos nariams atseikėjo krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Rasa Juknevičienė ir Audronius Ažubalis.

Read the full story

Tuo metu, kai Vokietija užsienio politikos srityje vos nepuolė Rusijos glėbį, kitoms Rytų ir Centrinės šalims neliko nieko kito, kaip tik pulti į JAV glėbį. Politologo Kęstučio Girniaus įsitikinimu, JAV prezidento Baracko Obamos administracija daro net daugiau, kad užtikrintų Baltijos šalių saugumą.

„Prezidentės įsitikinimas, kad buvo rengiamas Lietuvai ir Vidurio Europos šalims nepalankus Rusijos ir Amerikos susitarimas, buvo pagrįstas klaidinga informacija“, – pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius.

Taip politikos ekspertas komentavo prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimą, kad susitikti su JAV prezidentu B.Obama Prahoje šį pavasarį ji nevyko, nes manė, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl nusiginklavimo gali pažeisti Baltijos šalių ir Rytų Europos regiono interesus.

K.Girniaus įsitikinimu, „gandai ar įsitikinimai, kad vyks suokalbis, buvo klaidingi“. „Galbūt čia būtų pamoka prezidentei, kad darant tokį sprendimą kaip kelionė į Prahą, negalima pasikliauti vien gandais arba intuicijomis, ir galbūt būtų protingiau sekti protokolo, diplomatijos taisykles“, – sakė K.Girnius.

„Manau, kad prezidentei buvo suteikta klaidinga informacija ir, deja, ji pagal šią klaidingą informaciją ir elgėsi. Stebina tai, kad ji nepripažįsta, kad susitikimas nebuvo toks, kaip ji įsivaizdavo“, – pridūrė politologas.

Eksperto teigimu, vertinant šią situaciją kyla mintis, ar prezidentei nereikėtų praplėsti savo patarėjų gretų. Anot K.Girniaus, JAV ir Rusijos planai mažinti branduolinį arsenalą „tik padaro pasaulį saugesnį ir tikrai nepaveikia Rytų ir Vidurio Europos šalių saugumo“. K.Girnius pabrėžė, kad NATO kaip tik B.Obamai tapus prezidentu ėmėsi kurti Baltijos šalių gynybos planus.
„Praktiškai B.Obama daro daugiau negu daro G.W.Bushas. Prezidentė ir jos komanda neadekvačiai įvertino situaciją“, – sakė K.Girnius.

Apžvalgininko nuomone, Vašingtone „didelio pasitenkinimo nesukels“ ir prezidentės užuomina, kad V.Adamkaus prezidentavimo metais Lietuva buvo tapusi JAV politikos įkaite.

TV3 laida „Savaitė“ prezidentę cituoja:

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, anksčiau mūsų šalis buvo panaši į JAV užsienio politikos įkaite. D.Grybauskaitė teigia, kad JAV išliks svarbi Lietuvos partnerė saugumo srityje ir NATO rėmuose, tačiau Lietuvos politikos daugiau nebediktuos.

Deklaruojate pasikeitusį Lietuvos požiūrį į Baltarusiją, į kaimyninę valstybę, tačiau štai Baltarusijos pareigūnai sulaiko Lietuvos policijos pareigūną su narkotikais. Visa tai labai panašu į provokaciją iš Baltarusijos pusės. Kaip jūs galvojate?

– Na, ar tai provokacija, dar laikas atsakys. Kuri pusė ir kas provokavo, taip pat atsakys laikas. Norėčiau tik paminėti, kad mūsų santykiai su Baltarusija vystosi tikrai dinamiškai gerąja linkme, ypač verslo santykiai. Mūsų verslo subjektai taip vadinami tikrai randa geresnes ir palankesnes sąlygas ten daryti verslą.

O mes turime antrą atvejį, kuomet buvo duotas geras ženklas – tai V. Uschopčiko byloje rimtas postūmis, apklausa. Na, ir dabar mūsų pilietis buvo atiduotas Lietuvai. Ir, aišku, bet kokiu atveju jau yra paskelbtas vidinis tyrimas, kurį atliks pats Policijos departamentas dėl šio įvykio.

Sakykite, jūs pati esate asmeniškai bendravusi su ponu A. Lukašenka? Ar jums jis kelia pasitikėjimą, nes, pavyzdžiui, Lietuvos diplomatai sako, kad Lietuva žaidžia stambų žaidimą tarp Baltarusijos ir Rusijos, neaišku, kuri pusė dar gali nugalėti?

– Na, tarp tų dviejų šalių mes mėginame nežaisti jokio žaidimo, bent jau aš norėčiau turėti objektyviai gerus santykius su visais kaimynais, kiek tai įmanoma, be jokio naivumo suprasdami situaciją ir sudėtingumą, galų gale istorinę patirtį. Bet tiek, kiek tai naudinga abiems pusėms turėti gerus santykius su visais kaimynais.

Apskritai santykiuose su Rusija viskas atrodė gana neblogai, tas vežėjų konfliktas buvo išspręstas, tarsi naujų konfliktų nebuvo, todėl kad jūs tarsi atsitraukėte nuo tos vadinamosios Rytų politikos. Šiek tiek šalčiau Gruzijos atžvilgiu elgiasi Lietuva, Ukraina kaip ir nebe mūsų, Moldova… Bet dabar parodė, kad jūs ir toliau tokios politikos laikykitės, tada gal ir nebus konfliktinės situacijos su Rusija…

– Aš į jokias derybas su jokia valstybe tikrai neisiu ir Lietuvai, kol aš būsiu prezidentė, nediktuos niekas. Pirmiausia tiek vidaus, tiek užsienio politikoje bus Lietuvos interesas. O konstatuoti, kad aš atsitraukiau, ar mūsų užsienio politika atsitraukė nuo Ukrainos ar Gruzijos būtų tikrai lengvabūdiška, nes išlaikome visus svertus ir visas bendradarbiavimo programas su visomis šalimis – Ukraina, Gruzija, Moldavija. O, kaip sakiau, į derybas su niekuo tikrai nesivelsiu ir čia iš viso nėra kaina, kurią Lietuva gali mokėti.

Naujienų agentūra BNS praneša:

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

„Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere būtent saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja“, – teigė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, pasikeitus prioritetams JAV užsienio politikoje, Europa Vašingtonui nebėra tokia svarbi.

„Kalbėčiau daugiau apie tai, kad Jungtinių Valstijų dabartinės administracijos užsienio politikoje atsirado nauji prioritetai ir Europa nėra tiek svarbi, kiek buvo anksčiau, tame tarpe, aišku, ir mūsų valstybės“, – sakė D. Grybauskaitė.

Trečiadienį komisijos posėdyje Algimantas Salamakinas pranešė kreipęsis į VLKK prašydamas įvertinti A.Valinsko prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu pavartoto žodžio “boba” reikšmę.

“Pasirašiau prašymą į lietuvių kalbos komisiją, kad plačiau įvertintų terminą “boba”, kokia jo reikšmė, kiek tai įžeidžiantis”, – komisijoje sakė A.Salamakinas.

“Veidas.lt” pasidomėjo, kaip šį žodį aiškina Lietuvių kalbos žodynas. Žodyne rašoma, kad boba yra “menk. ištekėjusi moteris; sena moteris, senė”. Tai reiškia, kad žodis yra menkinamosios reikšmės.

Vėliau žurnalistams A.Salamakinas tvirtino, jog klausimą dėl A.Valinsko viešų pareiškimu reikia nagrinėti ypač išsamiai dėl galimų tolesnių veiksmų parlamente: “Yra labai įvairių nuomonių, Seimo narių, kurie mano, kad šitas pasisakymas nusipelno apkaltos, iki tos, kad tai nieko nereiškia, šiaip leptelėjimas”.

Į EPK dėl TTP lyderio pareiškimo kreipėsi Seimo valdyba bei pats A.Valinskas.

Praėjusios savaitės pabaigoje komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūrą. Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis parengė Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo parlamentas atsiprašytų prezidentės Dalios Grybauskaitės už Seimo nario “prisikėlėlio” Arūno Valinsko žodžius.

“Arūnas Valinskas tikrai nesupranta, kad Seimo narys negali kalbėti, ką nori, ir kad jis yra saistomas Konstitucijos. (…)Jis šiurkščiausiu būdu įžeidė prezidentę”, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė V.Andriukaitis.

Jis pranešė jau parengęs ir prašysiąs skubos tvarka į Seimo posėdžių darbotvarkę įtraukti rezoliucijos projektą šiuo klausimu.

Rezoliucija Seimas, anot V.Andriukaičio, neigiamai įvertintų A.Valinsko elgesį ir atsiprašytų už jį.

“Tokio įvykio praleisti pro ausis Seimui nebeįmanoma”, – sakė socialdemokratas.

Be to, rezoliucijos projektu ketinama kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininko elgesį – ar jis nepažeidė Politikų elgesio kodekso.

“Nebaudžiamumas ir bet kokie pasisakymai šalies vadovų atžvilgiu jau pasiekė kritinę ribą. Kažkada turi atsirasti precedentai, kurie užkirstų tokiai praktikai kelią”, – kalbėjo V.Andriukaitis.

Jis neatmetė galimybės, kad Seimo etikos sargams pripažinus, jog A.Valinskas nusižengė Politikų elgesio kodeksui, jam gali būti inicijuota apkalta.

Penktadienį BNS komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūra.

Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Gruzijos vadovą Michailą Saakašvilį informavo, kad šios šalies nepriklausomybės minėjime Lietuvai atstovaus Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tačiau pastarosios atstovai sako negalį patvirtinti, jog parlamento vadovė tikrai vyks į Tbilisį.

Pasak D.Grybauskaitės atstovo spaudai Lino Balsio, Lietuvos prezidentė laiške M.Saakašviliui pranešė, kad gegužės pabaigoje rengiamame minėjime Lietuvai tinkamai atstovaus parlamento vadovė, ir kartu išsakė paramą Tbilisio eurointegraciniams siekiams ir teritoriniam vientisumui.

“Prezidentė D.Grybauskaitė balandžio 6 dieną laiške pasveikino M.Saakašvilį, ir teigė, kad Lietuva ir toliau negailės pastangų remti Gruzijos siekius, jos teritorinį vientisumą ir narystę euroatlantinėse struktūrose. Laiške prezidentė pranešė, kad Lietuvai šia proga tinkamai atstovaus Seimo pirmininkė”, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas spaudai.

Tačiau Seimo pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys sakė negalįs patvirtinti, kad I.Degutienė tikrai vyks į Gruziją, nes dar yra derinama jos darbotvarkė.

“Kol kas patvirtinti negalime, dar derinama Seimo pirmininkės tarptautinė darbotvarkė. Kai bus žinoma, ar Seimo pirmininkė vyks, apie tai bus viešai pranešta”, – BNS ketvirtadienį sakė J.Ruzgys.

Dienraštis “Vilniaus diena” ketvirtadienį pranešė, kad D.Grybauskaitė atmetė Gruzijos prezidento M.Saakašvilio kvietimą gegužės pabaigoje atvykti į nepriklausomybės metinių minėjimo iškilmes.

Pasak laikraščio, Lietuvos prezidentė buvo pakviesta į Tbilisį atvykti gegužės 26 dieną, kada Gruzija švęs 1918 metų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metines.

Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis ketvirtadienį BNS sakė šios situacijos nekomentuosiantis.