Vienas po kito bankai didina įkainius už grynųjų pinigų pervedimus. „Nordea“ bankas taip pat paskelbė, kad nuo birželio 2 d. už grynųjų pinigų įmokėjimą į kito kliento sąskaitą litais arba užsienio valiuta ims 0,2 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 8 Lt. Dabar ši paslauga kainuoja 4 Lt.
Šiuo metu jau beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai ima 8 Lt mokestį už grynųjų pinigų įmokėjimą, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas. „Swedbank“ tokio dydžio įmokas pradėjo taikyti nuo praėjusių metų liepos mėnesio, DNB – nuo spalio, SEB ir „Citadele“ bankai – nuo gruodžio.
Taip bankai teigia norintys paskatinti klientus vietoj grynųjų pinigų operacijų pervedimus atlikti internetu. Tačiau didžioji kredito unijų dalis už vietinius pervedimus ir grynųjų pinigų operacijas netaiko jokio mokesčio arba tik simbolinį.
„Pastaruoju metu nuolatos girdime apie vis didėjančius bankų įkainius, tačiau vyksta mažai diskusijų, iš ko vartotojas gali pasirinkti. Retai kas žino ir kalba apie lietuviško kapitalo, kooperatiniais pagrindais Lietuvoje veikiančias kredito unijose, kuriose kasdieninės finansinės operacijos yra nemokamos arba apmokestinamos simboliniais (operacijų sąnaudų padengimo) mokesčiais“, – sako Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.
Pasak jos, kredito unijos savo prigimtimi yra kooperatinės bendrovės, kurios yra steigiamos bendruomenėse ir siekia patenkinti tos bendruomenės finansinius poreikius. Pagrindinės operacijos, kuriomis beveik kas dieną naudojasi kredito įstaigų vartotojai, yra grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą, vietiniai pervedimai skyriuje, elektroninės paslaugos.

Įvertinusi Finansų ministerijos, suinteresuotų institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų siūlymus, šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui Civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisas, kuriomis juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10-čia tūkst. litų.

Finansų ministerijos analizė rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių, tarp jų – elektroninių pinigų, pašto įstaigos. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje, kurios galima pasekmė – įkainių už teikiamas paslaugas mažinimas.

Numatyta, kad apribojimas nebūtų taikomas atsiskaitant grynaisiais per mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus. Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau apie tai subjektas privalės informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją.

Kodeksų pataisų projektai parengti vykdant Vyriausybės nuolatinės Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti nutarimą bei atsižvelgus į Europos valstybėse taikomą praktiką.

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija. Tokia praktika plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje – apie 10 tūkst. litų arba 3000 eurų.

Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.

Už nustatytos tvarkos pažeidimus taip pat siūloma administracinė atsakomybė: mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims – nuo 1000 iki 3000 litų, o juridinių asmenų, jų padalinių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Už tą pažeidimą jau baustiems asmenims siūloma skirti atitinkamai 3000¬¬–6000 ir 5000–10 000 litų baudą.

Inspektorių pričiuptos vokelius dalijančios įmonės darbo užmokestį paprastai padidina 30 proc. Tad jei ne mūsų šalyje paplitęs didžiulis
neapskaityto darbo užmokesčio mastas, Lietuvoje šiandien būtų ne tik didesnis oficialus vidutinis šalies atlyginimas, bet ir perpus mažiau
dirbančiųjų už minimalią bei mažesnę algą.

Oficialus darbo užmokesčio fondas 2012 m. Lietuvoje sudarė 34,8 mlrd. Lt, tačiau dar apie 10 mlrd. Lt sukosi šešėliniame fonde, kuriame
didžiąją dalį sudaro vokeliai ir nelegalios veiklos pinigai. Vadinasi, daugiau nei penktadalis visų Lietuvoje mokamų atlyginimų šiandien
atskaičiuojami nuslėpus mokesčius.
„Šis mastas yra didžiulis ir tai viena esminių priežasčių, kodėl esant santykinai aukštiems mokesčių tarifams mūsų biudžetas toks skurdus“, –
įsitikinusi vokelių paplitimo skaičiavimus pateikianti „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Vokelius dalija ir žinomų prekių ženklų įmonės

Paprastai Lietuvoje vokeliais su darbuotojais atsiskaito smulkios, nesiskelbiančios, kelių milijonų litų apyvartą per metus generuojančios
bendrovės. Vis dėlto kartais išmokėti neapskaitytų atlyginimų nevengia ir didesnės, ir žinomesnės įmonės. „Veido“ prašymu Valstybinės mokesčių
inspekcijos (VMI) sudarytame didžiausių neapskaitytų darbo užmokesčio sumų sąraše galima rasti ir žinomus prekių ženklus sukūrusių, ir
keliolikos milijonų litų apyvartą uždirbančių įmonių.Štai, pavyzdžiui, šiemet nutverta sostinėje išpopuliarėjusias „Crustum“
kepyklėles valdanti įmonė „Kepimo vizija“, kuri išmokėjo 45 tūkst. Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. O 2011 m. dėl planuoto sumokėti
25 tūkst. Lt neapskaityto darbo užmokesčio įkliuvo „Fokus pica“ picerijų tinklas. Abi šios bendrovės patenka į vieną rizikingiausių sektorių –
viešojo maitinimo, kuriame vokeliai smarkiai paplitę.„Tokia sistema viešojo maitinimo įstaigose, reikia pripažinti, egzistuoja todėl, kad darbo jėgos apmokestinimas yra didelis, o viešojo maitinimo sektoriuje būtent darbo jėgos sąnaudos sudaro didelę dalį – apie 20 proc. visų sąnaudų. Kituose sektoriuose galima didelė apyvarta,
galima didelę pelno maržą, nereikia tiek darbo jėgos įdėti, o pas mus visas darbas rankytėmis atliekamas“, – kodėl tarp viešojo maitinimo
įstaigų paplitusi ši piktnaudžiavimo forma, komentuoja restoranų „Žuvinė“ vadovė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos
narė Rūta Sakalauskienė.
Beje, įdomi detalė, kad iš šio sektoriaus bendrovių VMI daugiausiai mokesčių per šių metų pirmąjį pusmetį sumokėjo devynis „McDonald’s“
restoranus valdanti užsienio kapitalo bendrovė „Premium restaurants“ – iš viso 5,2 mln. Lt. Tokią sumą kartu sudėjus sumokėjo du didžiausi
lietuviški picerijų tinklai: 30 savų ir 12 franšizinių restoranų Lietuvoje turinti „Čili pica“ (beveik 2 mln. Lt) ir 22 picerijas
„Can-Can pizza“ bei tris savitarnos restoranus „Delano“ valdanti įmonė „Delano“ (beveik 3 mln. Lt).
Tarp didesnių VMI išskirtų vokelių dalytojų pastaraisiais metais atsiduria ir sporto klubą „PowerGym“ valdanti įmonė „New world order“,
ir Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, įsikūrę Grožio namai „Sfinksas“. Vis dėlto kodėl bendrovės, įdėjusios nemažai pastangų, kad
vilniečius pripratintų prie savo prekės ženklo, neatsispyrė pagundai sutaupyti, rizikuodamos reputacija?
ISM universiteto “Executive School” rinkodaros strategijos ir valdymo programų vadovė Kristina Maikštėnienė komentuoja, jog įmonės rizikuoja
manydamos, kad niekas nesužinos, arba įsitikinusios, kad taip elgiasi visi. „Tai nėra pateisinama ir tokios įmonės pasižymi trumparegišku
požiūriu, nes šiais laikais vartotojai anksčiau ar vėliau sužinos, jei įmonė mokėjo algas vokeliuose, pavyzdžiui, internete apie tai parašys
buvę darbuotojai“, – kad tokia neteisėta praktika anksčiau ar vėliau įmonei pakenks, įsitikinusi K.Maikštėnienė.
Beje, beveik visos didžiausios nusižengėlės įtaiko ir tipinį vokelių mokėtojo portretą. „Pirma, dažniausiai tai būna nedidelė įmonė, kurioje
mažiau darbuotojų. Antra, tai įmonė, kuri didelę dalį pajamų gauna grynaisiais, parduodama prekes ir paslaugas gyventojams. Tai būdinga tam
tikros ekonominės veiklos įmonėms – viešojo maitinimo, statybos ir remonto, automobilių remonto, keleivių vežimo (privatūs vežėjai, taksi
įmonės). Taip pat į šią kategoriją patenka visa smulkiųjų paslaugų teikimo sritis – kirpyklos, grožio salonai“, – apibendrina VMI
viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Pasitaiko, kad šiai pagundai neatsispiria ir didesnės įmonės. Viena didžiausių pastaraisiais metais nustatyto neapskaityto darbo užmokesčio
sumų tenka padangų perdirbimo bendrovei „Metaloidas“, kurioje dirba 136 darbuotojai, o apyvarta 2011 m. siekė apie 18 mln. Lt. Ši įmonė
darbuotojams vokeliuose sumokėjo 112 tūkst. Lt.

Kaip Lietuvoje iš tiesų kyla atlyginimai

Iš viso nuo 2006 m. inspekcija nustatė daugiau nei 500 darbdavių, kurie mokėjo oficialiai neapskaitytą darbo užmokestį. Tiesa, nuo 2006 m., kai
buvo įdiegtas VMI pasitikėjimo telefonas, inspekcija sulaukė apie 6500 pranešimų dėl vokelių mokėjimo atvejų, tačiau, A.Klerausko tvirtinimu,
tik 20 proc. pranešimų pateikiama konkreti ir dalykiška informacija. Kitais atvejais informacija nepakankamai konkreti ar pranešėjai savęs
neidentifikuoja, atsisako bendradarbiauti rengiantis patikrinimui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

????

Prekybininkai Vyriausybės siūlyme iki 10 tūkst. litų apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais pasigenda racionalių argumentų, kurie pagrįstų, jog tokiu būdu bus pažabota šešėlinė ekonomika. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) nuogąstauja, kad priėmus tokį sprendimą, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.

„Siūlydama įvesti atsiskaitymų grynaisiais lubas, Finansų ministerija nepateikė jokių tyrimų ir analizės, kuri suteiktų šiai idėjai pamato ir pagrįstų jos reikalingumą, naudą ir efektyvumą kovojant su šešėliu. Todėl racionalių argumentų „už“ iki šiol neradome. Kol kas šiame pasiūlyme įžvelgiame tik papildomus suvaržymus pirkėjams ir prekybininkams“, – sakė LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Anot jo, įvedus tokį apribojimą, sąžiningai atsiskaitantys pirkėjai patirs papildomų nepatogumų, o tai gali sumažinti prekybos apimtis ir neigiamai atsiliepti šalies biudžetui. „Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. litų, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma yra viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje kiekis bus sumažintas“, – teigė L. Vilimas.

Asociacijos vertinimu, įstatymų pakeitimas naudingiausias būtų bankams, kurie suinteresuoti pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemas didėjimu. „Čia galima įžvelgti tam tikrą konfliktą tarp verslo ir vartotojų bei bankininkų interesų. Šiuo atveju pastarųjų interesai būtų aukščiau. Mūsų nuomone, atsiskaitymų banko kortelėmis žymiai padaugėtų, jei bankai sumažintų mokesčius. Tuomet ir prekybininkai būtų labiau suinteresuoti mažinti transakcijų grynaisiais apimtis“, – komentavo LPĮA vadovas.

Daugiau informacijos:

Laurynas Vilimas

Vykdantysis direktorius

Lietuvos prekybos įmonių asociacija

Tel +370 686 56 001; l.vilimas@lietuvos-prekyba.lt

Marius Zelenius

LPĮA viešųjų ryšių atstovas

zelenius@ideaprima.lt

Tel. +370 5 261 2516, +370 679 30017

Po banko „Snoras“ griūties Lietuvoje padaugėjo žmonių, nekilnojamąjį turtą perkančių už grynuosius pinigus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, per pastaruosius dvejus trejus metus už grynuosius buvo nuperkama apie 30–40 proc. viso nekilnojamojo turto, o pernai gruodį ir šiemet sausį, vasarį sandorių grynaisiais dalis šoktelėjo net iki 60 proc.
Šiuo metu, nepaisant Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tokių sandorių akylos stebėsenos, daugiau kaip pusė – 50–55 proc. viso nekilnojamojo turto nuperkama už grynuosius pinigus.
Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis primena, kad notarai, remdamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, duomenis apie kiekvieną didesnį nei 15 tūkst. eurų vertės sandorį grynaisiais pateikia FNTT.
„VMI kartu su FNTT, sukūrusi Rizikos analizės centrą, išanalizavo daugiausiai klausimų keliančius keleto pastarųjų metų nekilnojamojo turto sandorius grynaisiais pinigais. Iš viso į centro akiratį pateko 536 Lietuvos ir užsienio juridinių bei fizinių asmenų vykdyti įtartini sandoriai. Tiesa, praėjusių metų gale po „Snoro“ nacionalizavimo sudaryti pirkimo ir pardavimo sandoriai į šį skaičių dar nepateko. Juos nagrinėsime netrukus, ir jei paaiškės, kad žmogus, pasiėmęs pinigus iš banko, pirko turtą, viskas gerai, o jei ne – teks įrodyti, iš kur gautos lėšos ir ar sumokėti mokesčiai“, – perspėja VMI Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Darius Buta.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje kovą sumažėjo 77,4 mln. litų iki 8,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, rezidentų indėlių Lietuvos banke per kovą padaugėjo 1,9 mlrd. litų iki 6,3 mlrd. litų, iš jų centrinės valdžios indėlių – 1,5 mlrd. litų iki 3,5 mlrd. litų.

Kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke per mėnesį padaugėjo 381 mln. litų iki 2,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko išorės turtas kovą padidėjo 1,5 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 17,8 mlrd. litų, išorės įsipareigojimai sumažėjo 465,5 mln. litų iki 583,3 mln. litų.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį vėl svarsto, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tikimasi, kad tai padės mažinti šešėlinę ekonomiką.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. “Swedbank” analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.).

Mažinti grynųjų pinigų naudojimą Vyriausybei siūlo užsienio investuotojai. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas šį mėnesį teigė, jog legalius atsiskaitymo grynaisiais atvejus reikia mažinti “iki minimumo”.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad atsiskaitymų grynaisiais mažinimas galėtų atpiginti bankines paslaugas, tačiau kovoje su šešėliu, pasak jo, tai – ne pirmoji priemonė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad grynųjų pinigų žala yra žymiai didesnė nei nauda, tačiau šią problemą reiktų spręsti globaliai – litus, pasak jo, šešėlyje greitai galėtų pakeisti eurai. Jo skaičiavimais, Lietuvoje “šešėlinės” ekonomikos apimtis siekia 22-23 mlrd. litų.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais – jais buvo galima atsiskaityti ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų per dieną. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį atidėjo svarstymą dėl įpareigojimo Finansų bei Ūkio ministerijas ir Lietuvos banką parengti siūlymus, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tai BNS pranešė premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė.

Vyriausybė tikisi, kad tai padėtų mažinti šešėlinę ekonomiką.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais – grynaisiais pinigais buvo galima atsiskaityti per dieną iš viso ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, paprastai ir oficialia neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. “Swedbank” analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.).

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje sausį sumažėjo 159,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,651 mlrd. litų. Per metus (sausį, palyginti su 2010-ųjų sausio mėnesiu) grynųjų pinigų apyvartoje suma išaugo 943,4 mln. litų.

Lietuvos banko duomenimis, rezidentų indėlių Lietuvos banke per sausio mėnesį sumažėjo 1,297 mlrd. litų iki 4,998 mlrd. litų, iš jų centrinės valdžios indėlių suma sumenko 9,2 mln. litų iki 2,438 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų indėlių suma Lietuvos banke per mėnesį sumažėjo 1,287 mlrd. litų iki 2,473 mlrd. litų.

Lietuvos banko išorės turtas sausį sumažėjo 1,065 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 16,753 mlrd. litų, išorės įsipareigojimai padidėjo 392,3 mln. litų iki 965,6 mln. litų.