Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – tai pavyzdys, kad ir savivaldybės įmonė gali dirbti pelningai.

Guoda SEMAŠKAITĖ

Prieš 11 metų atvertas pirmasis vandens parkas Lietuvoje tuo metu neturėjo konkurentų net ir kaimyninėse šalyse. Pastaruoju metu daugėja vandens pramogų bei SPA centrų, tačiau šio Druskininkuose įkurto komplekso populiarumas neblėsta, o 2014 m. AQUA pelnė „Gazelės“ apdovanojimą ir pateko tarp dešimties sparčiausiai augančių šalies bendrovių.

Šią vasarą vandens parkas pasitiks keturmilijonąjį lankytoją. „Čia lankytojai skaičiuojami milijonais, gydyklos procedūros – šimtais tūkstančių, viešbučių svečiai – tūkstančiais, o darbuotojai – šimtais“, – džiaugiasi Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA direktorius Edmundas Antanaitis.

Pasak vadovo, aukštus populiarumo ir pelno rodiklius lėmė tinkama įmonės reorganizacija bei plėtra, kai į vieną kompleksą buvo sujungtas vandens parkas, viešbutis ir gydyklos. „Ypač svarbu, kad įmonės akcininkai visus 10 metų leido vandens parkui vis naujinti paslaugas bei plėsti jų įvairovę. Nuo pat pradžių stengėmės orientuotis į skirtingų poreikių klientus“, – kalbėdamas apie AQUA sėkmę priduria E.Antanaitis.

Vandens ir pirčių malonumai

Įprasta, kad vandens pramogas labiausiai pamėgę vaikai. Paradoksas: didžioji dalis AQUA vandens parko lankytojų yra suaugusieji. „Šeimos su vaikais šį vandens parką vertina dėl to, kad jame yra daug veiklos mažiesiems: įkurta dviejų aukštų erdvė, kurioje yra trys nusileidimo kalneliai, skirti patiems mažiausiems, veikia kaskados, yra „beždžionių“ tiltas, urvų, baseinas su jūros smėliu ir šeimai pritaikyta pirtis „Karakum“. Joje siūlome programą su citrusinių vaisių ir egzotiškais kvapais, programėlę, skirtą vaikams. O suaugę lankytojai mūsų vandens parką pamėgę dėl jūros bangų baseino ir treniruoklių vandenyje, ypač – dėl specialiai jiems sukurtų pirčių paslaugų“, – pasakoja AQUA komplekso vadovas E.Antanaitis.

Jis pastebi, kad suaugusieji mielai lankosi pirčių erdvėje rekonstruotuose lauko baseinuose, uždarame lauko kiemelyje įrengtoje rąstinėje pirtyje, kuri yra didžiausia natūralia liepsna kūrenama pirtis Druskininkų vandens parke. Jai Latvijos pirtininkai 2011 m. skyrė geriausios pirties apdovanojimą.

Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukia įrengtos naujos pirtys, skirtos individualiam poilsiui, sezoninis nudistų pliažas ant stogo. Suaugusieji ypač pamėgę nemokamas pirčių procedūras su medumi, druska, veido kaukėmis, vantomis ir kvapais. Be to, papildomai galima užsisakyti individualias vanojimo programas, o SPA centre – įvairių kūno procedūrų.

Naujame viešbutyje – lyg muziejuje

Sveikatinimo ir poilsio centrui AQUA priklauso du viešbučiai. To paties pavadinimo 3 žvaigždučių viešbutis veikia jau 10 metų. Viešbutį valdant privačiam investuotojui, 2007 m. vidutinis metinis kambarių užimtumas buvo tik 32 proc. Viešbutį įsigijus centrui AQUA, nakvynių viešbutyje paklausa vis didėjo. Pavyzdžiui, 2010 m. kambarių užimtumas padidėjo dvigubai, o 2014 m. užimtumo rodiklis siekė net 90 proc. Panašus išsilaikė ir pernai. Komplekso AQUA direktoriaus nuomone, šis viešbutis toks populiarus dėl optimalaus paslaugų kainos ir kokybės santykio.

2015 m. pirmuosius svečius priėmė naujas 4 žvaigždučių viešbutis FLORES. Nakvynės kaina jame šiek tiek didesnė, todėl poilsį čia renkasi vidutines ir didesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, atostogų į Lietuvą grįžtantys emigrantai ir svečiai iš užsienio. Vos per porą gyvavimo metų viešbučio kambarių užimtumas pasiekė apie 60 proc. Jo žavesys – neįprastai jauki, estetiška aplinka.

Viešbutis FLORES į milžinišką sveikatinimo ir poilsio kompleksą AQUA įsiliejo kaip egzotiška erdvė. FLORES žiemos sode laiką leidžia ne tik viešbučio svečiai, bet ir vandens parko lankytojai, užsukantys pasimėgauti puodeliu arbatos ar nusifotografuoti, mat čia akį malonina rytietiškos dvasios interjeras, sukuriantis muziejaus pojūtį.

Žiemos sodą puošia 36 m ilgio tikrų augalų ir krioklio siena su indoneziško stiliaus skulptūromis. Kad būtų išvengta kičo, viešbutis neperkrautas įmantrių detalių, naudotos natūralios apdailos medžiagos, tokios kaip smiltainis, marmuras, medis, o baldai ir šviestuvai – vienetiniai, atkeliavę iš Tolimųjų Rytų.

„Pastaruoju metu viešbučiui FLORES skyrėme daugiausiai jėgų ir pastangų. Šis projektas pateisino visus mano lūkesčius, todėl dabar jau galiu juo didžiuotis. Bet dar labiau už AQUA objektus didžiuojuosi mūsų beveik 400 darbuotojų kolektyvu. Jų kaita nedidelė, dauguma dirba nuo pat 2006 m. Manau, darbuotojų lojalumą pavyksta išlaikyti ne tik dėl konkurencingo atlyginimo, bet ir dėl puikios atmosferos“, – sako AQUA vadovas E.Antanaitis.

Kai parduotuvės „Husky“ vadovės Daivos Vaidogienės klientai teiraujasi, kaip tinkamai pasiruošti iškylai ar vakarėliui po atviru dangumi, nesibaiminant orų akibrokštų, pirmiausia ji primena posakį, kad nėra prasto oro – yra bloga apranga.

Guoda SEMAŠKAITĖ

Ponia Daiva pati patyrė: net ir netikėtai užklupęs smarkus lietus ar kaitrą pakeitusi vėsa, kaip Lietuvoje įprasta birželio mėnesį ir ypač per Jonines, negali sugadinti jokios šventės po atviru dangumi. Žinoma, jei buvo vilkima tinkamais drabužiais ir avima gerais batais.

Nebaisus nei vėjas, nei lietus

Jei pailsėti ar pavakaroti vykstate į paežerę ar vienkiemį ir ten neketinate demonstruoti madų, dar nereiškia, kad galite vilktis bet ką. D.Vaidogienė vasaros išvykai į gamtą ar sodybą pataria rinktis tik pripažintų gamintojų, kurie sukūrę savo kokybės standartą, aprangą. Ypač laukinėje aplinkoje, kai bet kada gali pasikeisti oras ir būna tiršta uodų, reikalingi patogūs, kai kurių nemalonumų padedantys išvengti drabužiai.

„Apranga turėtų būti lengva, kad nevaržytų judesių. Reikia nepamiršti pasiimti ir striukės – tokio viršutinio sluoksnio, kuris nepraleidžia vėjo, yra neperšlampamas ir išgarina drėgmę“, – pataria laisvalaikio apranga ir stovyklavimo reikmenimis prekiaujančios parduotuvės „Husky“ vadovė.

Pasak jos, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į medžiagą, iš kurios apsiaustas ar kelnės pasiūtos. Pavyzdžiui, „Softshell“ technologija užtikrina atsparumą vandeniui bei vėjui. Vasarą iškylauti bet kokiomis oro sąlygomis tinkami ir drabužiai, pagaminti iš „Aquablock“ medžiagos. Ji taip pat nepralaidi vandeniui, išgarina kūno drėgmę, jos neužlaikydama drabužio viduje, vadinasi, žmogus iš vidaus nesušlampa net ir suprakaitavęs arba gavęs lietaus. „Iš „Aquablock“ medžiagos pasiūti drabužiai ypač tinkami ilgesniems žygiams, kai reikia taupyti vietą kuprinėje, nes yra labai kompaktiški ir lengvi“, – daugiau subtilybių atskleidžia pašnekovė.

Ji pamini ir „Huskytech“ medžiagą. Tai labai lengvas trijų sluoksnių laminuotas audinys. Jį ypač pamėgę patyrę Europos turistai, nes tarp išorinio audinio ir vidinio švelnaus pamušalo yra membrana, atspari vandeniui ir vėjui.

Tarp gamintojų – ir čekai

„Husky“ parduotuvėje – didelis šio pavadinimo čekų firmos drabužių moterims, vyrams, taip pat vaikams pasirinkimas: tai striukės, kelnės, termomarškiniai, šortai, džemperiai. Čia galima rasti skirtingais metų laikais dėvėti pritaikytų laisvalaikio ir turistavimo, taip pat rimtesniems žygiams skirtų drabužių.

„Šio prekės ženklo apranga ir aksesuarais prekiaujame neatsitiktinai – dauguma „Husky“ drabužių tinkami dėvėti būtent lietingu ir vėjuotu oru. Juk Čekijoje klimatas panašus į mūsų. Be to, čekai labai mėgsta turistauti ir leisti laiką gamtoje, kuri jų ir aplinkinėse šalyse išties turtinga. Tad vietiniai gamintojai taikosi prie žmonių poreikių ir kuria funkcionalią aprangą“, – pastebi D.Vaidogienė.

Ji priduria, kad pirmenybę patogumui teikiantys čekų drabužių gamintojai geba praktiškumą sieti su stiliumi: moterims „Husky“ siuva ir spalvingesnius, dailias kūno linijas išryškinančius sarafanus, sijonus iš lengvo nesiglamžančio audinio.

D.Vaidogienė taip pat primena, kad prieš važiuojant į gamtą svarbu išsirinkti tinkamus batus. „Reikia turėti omeny, kad gyvename lietingame krašte. Todėl ir avalynė turi pasižymėti specifinėmis savybėmis. Geriausia, kai batai yra lengvi, storapadžiai, atsparūs drėgmei ir lengvai ją išgarina“, – paaiškina „Husky“ parduotuvės vadovė.

Ji labiausiai rekomenduoja „Zamberlan“ avalynę: „Tai ilgaamžiai, kokybiški batai su vandeniui atsparia, tačiau orui pralaidžia „Gore-tex“ medžiaga. O „Vibram“ padas yra tvirtas, puikiai atlaiko smūgius ir gerai kimba prie skirtingų paviršių.”

Guoda Semaškaitė

Kai palapinė ir kilimėlis jau supakuoti, belieka į kuprinę sukrauti stovyklavimo reikmenis. Karinių ir turistinių prekių parduotuvės „Armijai ir civiliams“ Vilniuje vadovas Alius Baranauskas pabrėžia: kad ir trumpoje išvykoje į gamtą svarbiausia – ne daiktų gausa, o įgūdžiai ir žinios, kaip laukinėmis sąlygomis susikurti patogią rutiną. Esama tokių buitinių smulkmenų ir įrankių, kurių stovyklavietėje prireikia neišvengiamai.

A.Baranauskas sako pastebėjęs, kad kuo daugiau žmogus turi kelionių patirties, tuo ilgainiui jo pasiimamų daiktų kiekis mažėja ir galiausiai atsiranda būtiniausių reikmenų sąrašas: „Po kiekvienos išvykos siūlau atlikti sąmoningą daiktų inventorizaciją – tiesiog prisiminti, kurie jų pravertė stovyklavietės buityje, o kuriuos įsidėjote be reikalo.“

Patardamas, kaip tinkamai pasirengti stovyklauti, parduotuvės „Armijai ir civiliams“ vadovas pirmiausia išskiria lyg ir savaime suprantamą dalyką – vandenį. Per parą žmogus išgeria apie tris litrus skysčių. Bet gamtoje, kur tenka labiau paprakaituoti, organizmas reikalauja dar daugiau. Todėl ypač svarbu pasirūpinti gėlo vandens atsargomis. „Maistui galėsite naudoti ežero ar upės, šalia kurios įsikursite, virintą vandenį. O atsigaivinimui reikės vandens pasiimti iš namų arba jo nusipirkti“, – primena A.Baranauskas.

Prieš vykstant stovyklauti reikėtų apskaičiuoti, ir kiek įsidėti maisto, kad jo nepritrūktų, bet ir kad po to netektų produktų išmesti ar temptis atgal. „Jei šaldytuvo nebus, geriausia imti daugiau negendančių produktų, pavyzdžiui, kruopų, makaronų, sausų užkandžių. O mėsa turėtų būti vytinta, rūkyta arba konservuota. Vaisius, kitas gendančias gėrybes per išvyką reikės laikyti pavėsyje ar kuprinėje, kur vėsiau“, – pataria A.Baranauskas.

Taip pat jis primena, kad išvykoje prireiks kremo nuo saulės ir kraujasiurbius atbaidančių priemonių, tokių kaip purškalai nuo uodų.

Nuo dubenėlio iki specialaus prožektoriaus

Kaip būtiną į stovyklavietę pasiimti daiktą A.Baranauskas pamini puodą. Jis reikalingas vandeniui virinti ir šiltiems patiekalams gaminti. Svarbu nepamiršti ir valgymo įrankių, dubenėlių. „Kodėl būtent dubenėliai? Stovyklautojai, žygeiviai paprastai valgo skystą maistą – sriubą, košę. Bet į dubenėlį tinka susiversti ir šašlyką. Tad lėkščių imti net nebūtina“, – paaiškina pašnekovas.

Jis pabrėžia ir kelioninės viryklės, kuri veikia bet kokiomis oro sąlygomis, būtinybę. Dujinę viryklę turintys stovyklautojai gali pasikaitinti vandenį ar pasišildyti maistą net ir per lietų ar po lietaus, kai malkos, šakaliai šlapi ir įkurti laužą sunku. „Ypač patogu kelionine virykle naudotis per žygius baidarėmis, kai norite rytinės kavos, bet negalite sau leisti per ilgai užtrukti vienoje vietoje ir turite tikslą iki sutemų pasiekti kitą stovyklavietę“, – paaiškina A.Baranauskas.

Būtinas atributas stovyklaujant – ir prožektorius. Miško gūdumoje ar laukuose šviesos šaltinio prireikia prietemoje statant palapinę, tamsiuoju paros metu kuprinės gilumoje ieškant kokio nors daikto ar einant sausuolių laužui. Tačiau A.Baranauskas atkreipia dėmesį, kad žibintuvėlių esama skirtingų. Specialistas labiausiai rekomenduotų pasiimti dedamą ant galvos prožektorių. Pagrindinis jo privalumas tas, kad abi rankos lieka laisvos. Taip pat tinkamas laternos tipo žibintuvėlis – jį galima pastatyti arba pakabinti, taigi tinka stovyklavietės teritorijai ar vakarienės stalui apšviesti.

Taip pat stovyklaujant būtinas įrankis – peilis. Specialistas pataria gamtoje naudotis ne lenktiniu, bet fiksuotos geležtės peiliu. „Mažiau patyrę stovyklautojai, žygeiviai nepagalvoja, kad sulankstomo peiliuko nepavyks panaudoti sunkesniems darbams, pavyzdžiui, šakoms smulkinti, kuoliukams palapinei drožti ar maisto gaminimo inventoriui pasigaminti. Be to, jis reikalauja daugiau priežiūros. Sulankstomu peiliu naudojantis miške, į laisvas ertmes patenka žemės, maisto atliekų, kurias pašalinti sunkiau, o purviną fiksuotos geležies peilį užtenka tik nuvalyti ir įdėti į dėklą“, – palygina A.Baranauskas, pridurdamas, kad alternatyva peiliui – daugiafunkcis įrankis.

Kai kuriose išvykose ypač praverčia termosas. „Būna situacijų, ypač vandens žygiuose, kai turistas sužvarbsta taip, kad net jo rankos sustingsta. Tuomet labai gerai po ranka turėti, tarkim, karštos arbatos. Jos išgėręs žmogus iškart atgauna jėgas, sušyla ir gali pradėti įsikūrimo stovyklavietėje ar palapinės montavimo darbus“, – pavyzdį pateikia parduotuvės „Armijai ir civiliams“ vadovas.

Pasak jo, stovyklautojams reikėtų pasirūpinti ir gertuve, jei planuojamas ilgesnis pasivaikščiojimas. Taip pat tarp karinių ir turizmo prekių populiarūs išgyvenimo reikmenys: ugnies įžiebimo skeltuvas, vielinis pjūklas, pirmosios pagalbos vaistinėlė ir kt. Tačiau šie rinkiniai reikalingi ekstremalesnėse kelionėse užsienyje, kai stovyklavietė nuo artimiausio miestelio nutolusi bent 50 km. Žinoma, tik prieš skrydį lėktuvu reikėtų pasidomėti taisyklėmis ir apribojimais, ką galima laikyti bagaže.

Guoda SEMAŠKAITĖ

„SPA Vilnius Druskininkai“ yra teikiamos ir kurortinio gydymo paslaugos, nors didžioji dalis – įvairios sveikatinimo ir SPA procedūros bei terapijos.

Prieš 13 metų, kai dažnas lietuvis tik spėliodavo, ką gali reikšti tas SPA („gal Sporto ir pramogų asociacija?”), verslininkas Valdas Trinkūnas įkūrė vieną pirmųjų Baltijos šalyse sveikatinimo ir SPA centrą „SPA Vilnius Druskininkai“. Žmona Dalė, iki tol daugiausia laiko skyrusi namams ir šeimai, prisidėjo prie iš sovietmečio likusios sanatorijos jos gimtajame mieste gaivinimo darbų. Netrukus į šeimos verslą įsitraukė vyresnioji duktė Dovilė, besirūpinanti rinkodara ir komunikacija, vėliau – ir jaunėlė Ieva, daugiausia dirbanti su finansais. Taip plėtėsi „SPA Vilnius“ paslaugų bei centrų žemėlapis.

„Esame šeimos kompanija įvairiomis prasmėmis. Mažoji „SPA Vilnius“ šeima – tai mes, šios bendrovės įkūrėjai ir vadovai, o didžioji „SPA Vilnius“ šeima – tai ir visi mūsų darbuotojai, kurie taip pat turi būti kaip šeimos nariai: kartu tariamės, kartu ieškome geriausių sprendimų savo klientams. O mūsų lojalūs klientai, atvykę į Druskininkus ar Anykščius, jau irgi jaučiasi kaip namie. Pavyzdžiui, juos viešbučio restorane jau kelinti metai iš eilės pasitinka tas pats žmogus, kuris į juos kreipiasi vardu ir jau žino, ką šie svečiai mėgsta, ar gali vartoti cukrų, o gal netoleruoja gliuteno“, – apie šeimos atmosferą „SPA Vilnius“ centruose pasakoja bendrovės rinkodaros vadovė Dovilė Navickienė.

Labiau būtinybė nei prabanga

Dovilės vyras kardiologas Rokas Navickas irgi vis daugiau prisideda prie sveikatinimo paslaugų strategijos tobulinimo. Sutuoktinių mažametės dukros, prisiklausiusios tėvų kalbų, juos mėgdžiodamos, iš nuogirdų taip pat dažnai aptarinėja klausimus, susijusius su verslo reikalais. Mat D.Navickienės šeimos gyvenime erdvė ir laikas nėra skirstomi į darbo ir nedarbo. Apie darbus artimieji diskutuoja ir namie, ir prie pietų stalo. „Mūsų kalbos apie „SPA Vilnius” netilo net gimdymo palatoje“, – juokiasi Dovilė.

Pasakojimą apie dviejų šeimos kartų valdomą verslą ji pradeda nuo pirmųjų „SPA Vilnius Druskininkai“ gyvavimo metų: „Sanatorijos finansuojamos iš ligonių kasų. Tačiau vien šių lėšų nepakanka, norint žmogų kokybiškai apgyvendinti, pamaitinti, gydyti ar reabilituoti, dar masažą padaryti. Ne visi pacientai būna patenkinti sužinoję, kad už paslaugas reikia primokėti. Be to, sveikos šeimos, kurios į Druskininkus atvyksta pailsėti, ligonius gerbia, bet atostogoms norėtų pozityvesnės aplinkos. Tad dauguma mūsų svečių – privačiai atvykstantys klientai.“

Pašnekovė pamena, kad žmonės Lietuvoje dar gerai nežinojo, ko tikėtis iš SPA centrų, tuo labiau – ką apskritai tai reiškia. „Pats SPA pavadinimas kilo iš lotyniško posakio „Sanitas per aquam“, reiškiančio „sveikatą per vandenį“. Tad akcentuojamos pirmiausia gydomosios vandens galios. Tačiau pagrindinis SPA paslaugų tikslas – ne ligų gydymas, bet jų prevencija. Tai profilaktinis sveikatinimas, galintis atitolinti įvairias grėsmes sveikatai. Pastebėjau, kad dabar žmonės SPA paslaugas jau vertina labiau ne kaip prabangą, bet kaip būtinybę“, – sako D.Navickienė.

Nuo Druskininkų iki Anykščių

2014 m. „SPA Vilnius“ duris atvėrė ir Anykščiuose. „Druskininkai dabar – ne tik Čiurlionis ir mineraliniai vandenys, bet ir pramogos. Norėjome įkurti SPA centrą su viešbučiu ten, kur dar neišplėtotas rekreacinis turizmas. Kartais šeimai norisi Druskininkų su vandens parkais ir Sniego arena, o kartais – visiškos ramybės, be jokių „popsinių“ trukdžių. Anykščiai – ramus miestelis, jame nėra jokio triukšmo ir masinių pramogų, tik nuostabi gamta ir ramybė“, – paaiškina D.Navickienė, pridurdama, kad šio centro įkūrimu labiausiai rūpinosi kaip tik tuo metu po studijų iš užsienio grįžusi sesuo Ieva.

Šeima įkūrė ir „SPA Vilnius“ dienos centrą sostinėje. „Tai paskatino patys klientai. Kai kurie vilniečiai, mėgstantys lankytis mūsų SPA centre Druskininkuose, ne kartą išreiškė pageidavimą gauti tokias pačias paslaugas sostinėje, kad nebūtinai reikėtų planuoti savaitgalio išvyką. Taip pat ten lankosi ir užsieniečiai. Druskininkuose didžioji dalis klientų – lietuviai, nemažai yra rusų, specialiai čia atvykusių pailsėti ir gydytis, o sostinėje masažo pasidaryti ateina daugiau svečių iš Vakarų Europos“, – pasakoja D.Navickienė.

Ji atskleidžia, kad dar vieną „SPA Vilnius“ centrą 2019 m. planuojama atverti Palangoje  „Visi šie mūsų centrai skiriasi plotu ir kai kuriomis smulkmenomis, bet visuose siekiame išlaikyti „SPA Vilnius“ DNR, t.y. tokį patį paslaugų formatą, naudojamą kosmetiką, o svarbiausia – aukščiausią paslaugų kokybę. Net ir mūsų darbuotojai rotuoja, pavyzdžiui, sezono metu kai kurie iš Vilniaus persikelia į Druskininkus, o sezonui atslūgus grįžta dirbti į Vilnių“, – sako „SPA Vilnius“ rinkodaros vadovė.

Penki pojūčiai

Šiandien „SPA Vilnius“ centrai turi apie 3 tūkst. ypač lojalių klientų, kurie, kad užsisakytų poilsį, jau skambina ne bendru informacijos numeriu, o bendrauja su jiems paskirtais vadybininkais ir iš karto žino, kokios programos pageidaus.

Per 13 metų bendrovė pelnė ir įvairių apdovanojimų, tarp jų ir pasaulinį geriausio SPA Rytų Europoje apdovanojimą. D.Navickienė įsitikinusi, kad sėkmę šiam sveikatinimo ir SPA paslaugų verslui gali garantuoti ne prabangus interjeras, ne įmantrūs masažų ar vandens procedūrų pavadinimai, o visų pirma žmogiškasis veiksnys: „Mūsų patirtis – tai, ko neįmanoma nupirkti už pinigus arba kas nėra aiškiai pastebima, bet jaučiama.“

Pašnekovė sako, kad anksčiau Lietuvoje žmonės būdavo įpratę pas masažuotoją eiti kaip pas odontologą: lauki eilėje, tave pakviečia, ateini ir guliesi ant stalo. Dabar masažo seansas – tai malonumas, tarsi ritualas.

D.Navickienė su darbuotojais didelį dėmesį skiria aptarnavimo subtilybėms, paveikiančioms visus penkis žmogaus pojūčius. „Atidarę „SPA Vilnius Druskininkai“ daug keliavome ir domėjomės sveikatinimo paslaugomis. Sužinojome, kad masažas – ne tik technika, bet visas procesas: nuo to, kaip žmogus priimamas ir palydimas į kabinetą iki šviesų, spalvų reikšmės kliento savijautai. Visa tai svarbiau nei brangi kėdė ar krištolinė lempa“, – nusišypso ponia Dovilė.

Ji atrado, kad į vandens procedūrų ar masažo kabinetą atėjusiam žmogui didesnį poveikį pirmiausia daro netiesiogiai arba ne iš karto pajuntami dalykai, tokie kaip garsai, specialisto elgesys. Pavyzdžiui, tai, kad jis ateina prie kliento ir pats jį palydi iki kabineto, avi tokius batus, kurie nekaukši, klientui persirenginėjant rankšluostį laiko tokiame lygyje, kad jo nematytų. „Vadovaujamės filme „Gyvenimas yra gražus“ išsakyta mintimi: tu tarnauji, bet nesi tarnas. Tokiu principu dirba mūsų specialistai“, – sako iki smulkmenų darbą SPA centruose pažįstanti D. Navickienė.

Pasak jos, „SPA Vilnius“ ypač rūpinasi garsiniu fonu kabinete. Tam samdoma muzikos vadybos kompanija iš Londono. Jie patys lankėsi „SPA Vilnius“ centruose, stebėjo aplinką ir dabar parenka melodijas bei periodiškai jas kečia.

Svarbiausia – atmosfera

„Mes nesigiriame didžiausiu patalpų plotu. Mes neakcentuojame kambarių dydžio ar naujausių technologijų, mums svarbiausia – aukščiausia atliekamų paslaugų kokybė bei iš smulkmenų susidedanti atmosfera, kad atėjęs žmogus galėtų visiškai atsipalaiduoti ir gerai jaustis po procedūrų“, – vieną svarbiausių „SPA Vilnius“ tikslų įvardija D.Navickienė.

Rinkodaros specialistė sako, kad SPA centrų, kuriuos įkūrė jos šeima, koncepcija neatsitiktinai lemia ir verslo partnerių pasirinkimą. „Procedūros mūsų kabinetuose atliekamos su prabangios anglų kosmetikos „ESPA“ priemonėmis. Jos natūralios, jose nėra parabenų, tad ir galiojimo laikas palyginti trumpas. Bet ieškant kosmetikos tiekėjų mums buvo labai svarbu ir toks pat požiūris į klientą bei paslaugas. „ESPA“ irgi daug dėmesio skiria ne tik pačiam rezultatui, pavyzdžiui, kad veido oda išliktų kuo lygesnė, bet ir aplinkai, aptarnavimo procesui, ritualams“, – pasakoja D.Navickienė.

Ji pabrėžia, kad šios kosmetikos linijos kompanija – irgi šeimos verslas. Jam vadovauja septyniasdešimtmetė moteris, kurią už nuopelnus grožio pramonei Britų imperijos ordinu apdovanojo pati Didžiosios Britanijos karalienė. „Partneriams „ESPA“ kelia griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, žiūri, kad bendrovėse, kurios nori gauti leidimą naudoti „ESPA“ kosmetiką ir ja prekiauti, kuo ilgiau dirbtų tie patys darbuotojai ir išlaikytų teikiamų paslaugų kokybę. „ESPA“ netgi dažnai mums atsiunčia slaptų tikrintojų, kurie pas mus užsiregistruoja kaip klientai, užsisako procedūrų, po to teikia kritines pastabas“, – užkulisius atskleidžia D.Navickienė.

Jos teigimu, „SPA Vilnius“ siekia kuo daugiau paslaugų išlaikyti savo rankose, kad jų nepriekaištingą kokybę būtų lengviau sužiūrėti: „Mes daug dėmesio skiriame maistui. Produktus užsakome iš vietinių ūkių. Bet viską, kas įmanoma, darome patys. Nevežame duonos iš kepyklų – ją kiekvieną rytą kepa mūsų konditerės. Neperkame ledų iš išorės tiekėjų – juos kasdien gamina mūsų restorano meistrai. Technikai prižiūrėti firmos nesamdome – tam dirba mūsų nuolatiniai darbuotojai. Taip pat savo valdose turime ir skalbyklą, kurioje skalbiame.“

D.Navickienė primena, kad „SPA Vilnius Druskininkai“ yra teikiamos ir kurortinio gydymo paslaugos, nors didžioji dalis – įvairios sveikatinimo ir SPA procedūros bei terapijos. Kabinetuose dirba ir gydytojai, kurie klientų pageidavimu konsultuoja, teikia rekomendacijas, jei reikia – sudaro SPA procedūrų planą. ■

Guoda SEMAŠKAITĖ
Kaip planuojant savaitgalį ar ilgesnes atostogas Druskininkuose nepasiklysti tarp daugybės siūlomų poilsio variantų?

Ilgametę rekreacijos verslo patirtį turinti viešbučio „Violeta“ savininkė ir „Draugystės“ sanatorijos vadovė Violeta Kaubrienė, regis, atrado formulę, kaip sukurti gražią ir harmoningą erdvę kūno ir sielos terapijai.

Ir poilsis, ir pramoga

„Įsivaizduokite: šiltą vasaros rytą su puodeliu kavos ar stikline šviežiai spaustų sulčių pasitinkate terasoje po kvapniomis liepomis arba šaltuoju metų laiku žiemos sode, spragsint židiniui, gurkšnojate žolelių arbatą ir mėgaujatės ramybe. Tas jaukumas, kamerinė aplinka, ją supantis vaizdingas kraštovaizdis – svarbūs komforto bei paslaugų kokybės rodikliai“, – sako V.Kaubrienė.

Jos 4 žvaigždučių viešbutis „Violeta“, įsikūręs ant Nemuno kranto, nė kiek nepanašus į triukšmingų turistų pilnus „gargarus“ ar blokinius daugiabučius primenančius poilsio namus. Jis – kaip dvaras ar vila, kurios elegantiškai įrengtų kambarių langai žvelgia į upės vingį arba parką primenantį žalią sodą.

Bet, kaip pastebi V.Kaubrienė, visaverčiam poilsiui svarbu ir dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti antraeiliai. Pavyzdžiui, viešbutyje įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, yra seifas. Tai reiškia, kad atvykusiems svečiams nereikia sukti galvos dėl smulkmenų, galima iškart nerti į malonius ritualus, kurie padeda atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių.

Kad būtų galimybė atsigauti ne tik emociškai, bet ir fiziškai, padailinti kūno formas, viešbutyje „Violeta“ siūloma individualiai subalansuota mityba, taip pat įvairios sveikatos stiprinimo ir grožio programos. Vienos populiariausių – skirtos savaitgalio poilsiui dviem: „Rožių palaima“, „Gyvenimo džiaugsmas“, „Medaus palaima“ ir kitos. Skirtingų stilių ir pobūdžio masažus atlieka tik kvalifikuoti specialistai. Poilsiautojams įskaičiuota maudynės SPA centre, taip pat povandeninis masažas, procedūros didelės mineralizacijos voniose.

Viešbutyje „Violeta“ galima ir pasikaitinti garinėje pirtyje, atsipalaiduoti sūkurinėje mineralizuoto vandens vonioje, o sveikatingumo ir grožio centre „Afroditė“ – pasimėgauti teikiamais kontrastingais turkiškos pirties malonumais.

„Daugumą viešbutyje teikiamų paslaugų vadiname relaksacinėmis. Juk žodis „relaksas“ reiškia atsigavimą, atsipalaidavimą. O kadangi relaksacinės, stresą mažinančios ir terapinį poveikį turinčios procedūros yra dar ir malonios, tai tokį poilsį galima laikyti ir pramoga“, – neabejoja viešbučio „Violeta“ savininkė.

Į ramią aplinką – gydytis

V.Kaubrienės vadovaujamoje „Draugystės“ sanatorijoje taip pat galima pasirinkti bent vieną iš 30 SPA programų. Vis dėlto čia pagrindinė paslaugų paskirtis – gydomoji. „Draugystė“ – pirmoji Druskininkuose privatizuota sanatorija. Vadovė atskleidžia, kad dar 1962 m. pastatytą sanatoriją teko smarkiai atnaujinti, modernizuoti. Tam buvo panaudotos ir ES struktūrinių fondų bei Europos regioninės plėtros fondo lėšos. „Sanatorija prisikėlė naujam gyvenimui, bet joje siekiame išlaikyti ilgametes gydymo tradicijas, kad čia žmonės galėtų ir kokybiškai gydytis ar reabilituotis, ir maloniai praleisti laiką“, – paaiškina V.Kaubrienė.

Pasak jos, „Draugystės“ sanatorijoje ypač vertingos ir veiksmingos gydymo procedūros – mineralinės sūrymo vonios iš giliausio ir sūringiausio gręžinio Druskininkuose.

Sanatorijoje taikomas širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos, judėjimo, traumatologijos ir ortopedijos, kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligų reabilitacinis gydymas. Taip pat galima užsisakyti streso poveikio mažinimo ir liekninimo programas.