Šiandien Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos prisijungimui prie eurozonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Už pusmečio planuojamą lito keitimą į eurą EP narys, liberalas Antanas Guoga kviečia išnaudoti atlyginimams pakelti, perskaičiuojant juos į aukštesniąją pusę.

A. Guoga teigia, jog taip pakelti visiems darbuotojams atlyginimus jis sieks visose įmonėse, į kurias yra investavęs.

„Labai svarbu, kad žmonės nenukentėtų įvedant eurą, todėl raginčiau ir kitus šalies darbdavius, jeigu tik leidžia galimybės, perskaičiuoti atlyginimus į didesniąją pusę. Bet kokiu atveju būtina jausti atsakomybę prieš darbuotojus – algos perskaičiuojant neturi mažėti“, – kviečia A. Guoga. Be to, pasak jo, šalies institucijos ir verslas turi užtikrinti, kad prekių ir paslaugų kainos būtų teisingai perskaičiuojamos.

Pasak europarlamentaro, prisijungimas prie eurozonos svarbus Lietuvai, nes tai reikš tarptautinį pripažinimą, svorį formuojant ES pinigų politiką, didesnį investuotojų pasitikėjimą. „Galėsime pigiau skolintis, sutaupysime valiutos keitimo kaštus – tai didelės sumos. Lietuvos bankai skaičiuoja, kad verslui valiutos keitimas per metus kainuoja apie 100 milijonų litų. Sutaupytas lėšas galima panaudoti prasmingiau – investuoti į veiklos plėtrą ar pakelti atlyginimus“, – įsitikinęs A. Guoga.

„Džiaugiuosi vieningu Europos Parlamento palaikymu dėl Lietuvos prisijungimo prie eurozonos. Itin svarbūs buvo Baltijos kaimynių entuziastingi pasisakymai šiuo klausimu“, – sakė politikas. EP nariai, buvę Estijos ir Latvijos premjerai Andrus Ansip ir Valdis Dombrovskis, debatų Europos Parlamente metu pabrėžė, kad euro įvedimas yra didelis pasiekimas ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai.

Diskusijoje nuskambėjusį euroskeptikų pasisakymą, jog Lietuvos piliečiai euro nepalaiko, A. Guoga atrėmė, primindamas gegužę vykusių rinkimų į EP rezultatus. „Lietuvos žmonės šiais metais akivaizdžiai palaikė eurą, balsuodami už proeuropietiškas ir už euro įvedimą pasisakančias partijas“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio sąraše išrinktas europarlamentaras.

A. Guogos teigimu, euro įsivedimas yra logiškas integracijos žingsnis, kurio šalis nuosekliai siekė. „Mūsų šalis dirbtinai nekoregavo ekonominių rodiklių 2006 metais, kad atitiktų euro įvedimui reikalingus Mastrichto kriterijus dėl infliacijos lygio. Tačiau Lietuva dirbo stipriai, šalies ekonomika augo, palaikymas narystei bendrijoje taip pat išaugo”, – EP plenarinėje sesijoje Strasbūre sakė Lietuvos atstovas.

Liberalų sąjūdžio gretose į Europarlamentą kandidatuojantis verslininkas, filantropas, sporto rėmėjas, buvęs profesionalus pokerio lošėjas Antanas Guoga mano, kad gerovę Lietuvoje galima sukurti keičiant politinę mąstyseną. “Lietuvai reikia naujų žmonių, naujų politikų. Metas į valdžią ateiti principingiems, sąžiningiems žmonėms”, – teigia politikas.

VEIDAS:  Kodėl nusprendęs pasukti į politinę veiklą pasirinkote būtent Europarlamentą, o ne kokią “artimesnę” politinę instituciją?
A.G.: Iš politikų žmonės tikisi, kad jie priims sveiko proto sprendimus, pagal kuriuos būtų galima kurti savo gerovę Lietuvoje, neieškant palankesnių sąlygų svetur. Jau esame praradę didelę dalį, gal net pusę darbingų žmonių – daugiau nei 700 tūkst. yra emigravę. Svarbu tvarkytis taip, kad šie žmonės norėtų grįžti į Lietuvą.
Norėčiau, kad Lietuvoje pasikeistų politikų karta, kad į valdžią ateitų principingi, sąžiningi žmonės. Tik pakeitę mąstymą galėsime šalies gyventojams sukurti gerovę. Apsisprendžiau pasukti į politiką, nes nenoriu būti tas, kuris tik kritikuoja. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau galiu parodyti savo darbo rezultatus: mano įmonėse dirba 300 žmonių, šios įmonės valstybei kasmet sumoka apie 8 mln. Lt mokesčių. Tai konkretūs pavyzdžiai, ką gali padaryti ir vienas žmogus. Siekiu netrukus parodyti konkrečių darbų, nuveiktų politikoje.
Manau, kad naudingiausias Lietuvai galiu būti tose srityse, kurias išmanau geriausiai: galiu prisidėti gerinant verslo aplinką, skatinant verslumą, sprendžiant nedarbo klausimus. Labai svarbu skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, nes jie sukuria du trečdalius darbo vietų, būtina mažinti perteklinį verslo reguliavimą, o šie klausimai sprendžiami nebe vietos – Europos mastu. Europarlamente priimami svarbūs sprendimai, kuriems patvirtinti Lietuvoje ne visada užtenka politinės valios. Jame sprendžiami klausimai dėl aktualių mokesčių, nedarbo mažinimo, regioninės plėtros prioritetų, energetinio tiekimo ir pan.
Man svarbu rezultatas, kad darbai kalbėtų už mane.
VEIDAS: Kaip jūs, dinamiškas verslo žmogus, įsivaizduojate savo veiklą tokioje “lėtaeigėje biurokratinėje mašinoje”, kokia lietuviai neretai įsivaizduoja Europarlamentą?
A.G.: Nepamirškime, kad toji mašina reguliuoja ir priima mums, lietuviams, svarbius, neretai kiekvienam iš mūsų naudingus klausimus. Paprastas pavyzdys: Europos liberalų ir demokratų aljansas inicijavo, o Europos Parlamentas pritarė sprendimui nebeleisti mobiliojo ryšio operatoriams taikyti padidinto tarifo už mobiliųjų telefonų skambučius, teksto žinutes ir duomenų perdavimą išvykus į kitą ES valstybę. Tai reiškia, kad atostogaudami Ispanijoje už pokalbius ir žinutes mokėsime tiek pat, kiek Lietuvoje.
Kitas pavyzdys – kai verslui reikia gero valdžios atstovavimo tarptautiniu lygmeniu: ES dabar svarstomi mums labai aktualūs mokesčių suderinimo klausimai. Pavyzdžiui, svarstoma suvienodinti pelno mokesčio bazę, o tai Lietuvai nenaudinga, neigiamus tokio sprendimo padarinius pajustų visos verslo sritys. Turime laikytis savo nuomonės, derėtis, apginti kiekvieną mažesnį savo mokestį.
Taigi europinės institucijos yra gerokai arčiau kiekvieno mūsų, nei kartais atrodo. Dėl to Lietuva privalo turėti Europos Parlamente išmanančių savo sritį, mokančių apginti nuomonę atstovų.
VEIDAS: Jaunimo nedarbas – nemąžtanti visos Europos problema. Kaip padaryti, kad tie tūkstančiai protų nepaliktų mūsų šalies?
A.G.: Lietuvoje būtina skatinti glaudesnį verslo ir aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą. Tokia partnerystė gali sukurti realios vertės šaliai, padėti išlaikyti jaunimą savo miestuose, sukurti daugiau kvalifikuotų darbo vietų regionuose.
Štai Anupriškių poilsio ir pramogų parkas, į kurį esu investavęs, pradėjo bendradarbiauti su VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centru – jau rugsėjį pradedame bendrą tarptautinio verslumo ugdymo programą, planuojame pritraukti tarptautinėse rinkose sėkmingai veikiančių įmonių, kurios dalytųsi patirtimi, skatintų kurti smulkiuosius ir vidutinius verslus, ugdytų tarptautinį verslumą. Tai padės parengti stipresnių, verslių, savo amatą gerai išmanančių darbuotojų.
Jei žmogus gimtinėje turės padoriai atlyginamą darbą, jis nepaliks savo šalies. Kol jaunas, gali norėti pakeliauti, pamatyti ir padirbėti su kitų kultūrų žmonėmis, bet atėjus metui kurti šeimą, auginti vaikus, teks apsispręsti, kurioje šalyje kursi sau namus. Kalbu ir iš savo asmeninės patirties: galėjau gyventi Australijoje, Londone ar Honkonge, o gyvenu Anupriškių kaime.
Lietuvoje daugeliu atveju patogu ir gera gyventi, dirbti: maži atstumai, švari gamta, kokybiškos paslaugos, kvalifikuoti darbuotojai. Taip mąstau ne aš vienas. Labai perspektyviems jauniems žmonėms, įsteigusiems bendrovę “Vinted”, siūlė steigti biurą San Fransiske, bet įmonei patogiau turėti biurą Žirmūnuose ir iš jo dirbti daugelio pasaulio šalių rinkose.
Internetas visiškai pakeitė darbo rinką ir verslo taisykles: nebėra didelio skirtumo, kur dirbti – Londone ar Anupriškių kaime. Viena mano įmonių, “Tonysport”, sėkmingai veikia Kaune ir mokesčius moka Lietuvai, o pagrindinė jų rinka – Jungtinės Valstijos. Jauni žmonės tai puikiai supranta ir įvertina. Tad jei sudarysime elementarias sąlygas jiems čia susikurti darbo vietas, jei netrukdysime pradedančiam verslui, palengvinsime mokesčių naštą verslui, įdarbinančiam patirties neturintį jauną žmogų, – šis liks ir kurs čia.
***
Politinė reklama. Apmokėta iš politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. BSS2223.