Scanpix

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko didžiausią, išsamiausią bei sudėtingiausią žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą “Dienos fotografijos” analizė”, kuris aiškiai parodė, kokie sveikatos apsaugos sistemos valdymo iššūkiai laukia artimiausioje ateityje. Tyrimo autorės – LSMU Profilaktinės medicinos katedros docentė dr. Liudvika Starkienė ir Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė. Šio tyrimo rekomendacijų bei įžvalgų kontekste geriausiai galima vertinti ir paskutiniųjų dienų aktualiją, kai 30 proc. rezidentų neteko valstybės finansavimo be jokios aiškios priežasties.

“Tyrimas parodė – negalime būti ramūs teigdami, kad Lietuvoje yra saugus gydytojų migracijos lygis, net jei nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išvyko tik 3 proc. visų tos profesijos (ar profesinės kvalifikacijos) sveikatos priežiūros specialistų, išskyrus gydytojus chirurgus, kurių išvyko 8,5 proc., gydytojus akušerius-ginekologus – 4,7 proc. ir akušerius – 6 proc., – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Tyrime atsispindintį mažą emigracijos procentą lėmė prieš dešimtmetį vykęs gausus studentų priėmimas į medicinos studijas, taip pat tai, kad gydytojai dažnai dirba daug didesniu nei vieno etato krūviu, be to, dalis gydytojų aktyviai dirba net ir sulaukę pensinio amžiaus”.

LGS vadovas pastebi, kad šiuo metu valstybė visiškai nemotyvuoja jaunų žmonių mokytis ir dirbti medicinos srityje: “Tai matyti ir iš pastarųjų dienų veiksmų rezidentų atžvilgiu, kurie yra pagrindinis sveikatos priežiūros specialistų potencialas ateityje, – apgailestauja prof. L. Labanauskas. – Tyrimas parodė, kad dabartinių gydytojų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 49,6 m. (šeimos gydytojų) iki 56,2 m. (vidaus ligų gydytojų), ir gydytojų populiacijai ypač sparčiai senstant, iki 2025 m. iš darbinės veiklos dėl natūralių priežasčių (išeis į pensiją, mirs) pasitrauks grėsmingai didelė dalis specialistų. Remdamiesi tyrimu, galime teigti, jog ši dalis svyruos nuo daugiau nei trečdalio – 38,4 proc. – oftalmologų iki daugiau nei pusės – 57,7 proc. – chirurgų”. Prof. L. Labanausko teigimu, jei sumažinsime finansavimą rezidentams, tikrai priversime juos emigruoti, kad jie galėtų užsidirbti mokslui, arba paprasčiausiai išvažiuos tęsti rezidentūros tose šalyse, kuriose palanki finansavimo sistema: “Ir mūsų valstybės investicijos į šių studentų pagrindines studijas bus prarastos”.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurių gydytojų profesinių kvalifikacijų natūrali kaita ateityje išvis neužtikrinta – šiuo metu nepakankamas studentų priėmimas į akušerijos-ginekologijos, neurologijos, otorinolaringologijos rezidentūros studijų programas, todėl būtent šių specialistų pritrūksime greičiausiai. Be to, vientisąsias studijas ir aukštojo mokslo kolegines studijas meta net 20 proc. visų įstojusiųjų. “Nėra sukurta jokia skatinimo sistema, kad jauni specialistai vyktų dirbti į rajonus, kur gydytojų bendruomenė sensta greičiausiai, o specialistų trūksta jau dabar”, – neramias prognozes skelbia prof. L. Labanauskas. Jo teigimu, nesibaigianti reforma nesuteikia rezidentams jokio tikrumo dėl ateities, neaišku, ar išvis bus reikalinga jų įgyta profesinė specializacija: “Geriausias pavyzdys – parengti ir rengiami pediatrai, kurių darbo vietos jau dabar naikinamos, juos keičiant šeimos gydytojais”.

“Didinti gydytojų darbo krūvius – nerealu, žinant, kad dabar jie dirba dvigubais ar net trigubais krūviais, todėl būtina skatinti vėlesnį specialistų pasitraukimą iš darbo rinkos”, – įsitikinęs LGS vadovas. Anot jo, tam būtinas sveikatos priežiūros specialistų tobulinimas, tačiau jam skiriamas valstybės finansavimas, ypač pastaraisiais metais, yra tikrai menkas: 2010– 2011 m. SAM skyrė vos po 0,5 mln. Lt, neką daugiau planuojama skirti ir 2012 m. “Šiek tiek amortizavome šią finansinę spragą – visus metus mūsų organizacija vykdė projektą “Visos Lietuvos gydytojų profesinis tobulinimas”, kurio metu nemokamai profesinę kvalifikaciją kėlė 4862 šalies gydytojai – LGS nariai”, – sako prof. L. Labanauskas, pridurdamas, jog mokymams buvo panaudota daugiau kaip 8 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų, ir daugiau kaip 1,4 mln. litų LGS skyrė iš savo lėšų. “Pasirūpinę savo narių tobulinimu, kuris yra pagrindinė sąlyga atnaujinat licencijas, sukūrėme prielaidas jiems išlikti darbo rinkoje kuo ilgiau, t. y. dar apie 5–10 metų, tačiau rezidentais negalime pasirūpinti – čia jau dalis valstybės bendros sveikatos apsaugos politikos”, – sako LGS vadovas.

LGS įžvelgia realią grėsmę, kad sutaupiusi finansavimo sąlyginai nedidelę – 10 mln. Lt – sumą – valstybė ne tik praras savo investicijas į beveik parengtus specialistus, bet, svarbiausia, kad būtent šių specialistų ir pritrūksime 2025 m., kai jie turės užimti pasitrauksiančių iš darbo vyresniųjų kolegų vietą.

BFL

Poliklinikų, rajonų, regionų ligoninių, kuriose nėra aukšto lygio specialistų kardiologų, gydytojai, vertindami sudėtingus atvejus, galės internetu konsultuotis su aukštesnio lygio specialistais.

Gydytojai kardiologai skaitmeninius medicininius vaizdus perduos aukštesnio lygmens specialistams. Šie, gavę tuos duomenis, galės operatyviai pateikti paciento tyrimo įvertinimą. Tokiu būdu pacientui galės būti nustatyta diagnozė jam neišvykus iš gyvenamosios vietos.

“Tai galimybė priartinti kardiologijos paslaugas prie paciento, nevarginant jo kelionėmis po Lietuvos širdies klinikas. Neabejotina, kad šių paslaugų teikimas ne tik suteiks galimybę greičiau ir kokybiškiau diagnozuoti susirgimą, bet ir sumažins pacientų eiles tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose”, – Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai cituojama viceministrė Nora Ribokienė.

Tokią galimybę sudaro telekardiologijos paslaugų teikimą bei apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tvarką reglamentuojantis sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio pasirašytas įsakymas.

Tarptautinės medicinos ir farmacijos darbuotojų karjeros dienos Lietuvoje organizuojamos pirmą kartą. Vilniuje vyksiančios mugės metus šalies medikus dirbti užsienyje vilios 13 įvairių šalių organizacijų.

Mugėje įprastai siūloma daugiau darbo pozicijų, nei būna kandidatų. Apie 70 proc. siūlomų darbų yra laikini, nuo mėnesio iki metų ar daugiau, todėl pasisėmę patirties ir sustiprinę savo finansinę padėtį medikai gali grįžti į savo šalį, rašo “Kauno diena”.

Šiuo metu didžiausią paklausą Europoje turi anesteziologai, greitosios pagalbos darbuotojai, psichiatrai, radiologai, patologai, dermatologai, taip pat vidaus ligų gydytojai ir chirurgai. Mugės rengėjų duomenimis, sėkmingai užsienio šalyse įsidarbinę specialistai gali uždirbti nuo keliolikos tūkstančių iki beveik pusšimto tūkstančio litų per mėnesį.

Į klausimą, kaip vertina nemąžtantį jaunų protų nutekėjimą į užsienio šalis, Kauno medicinos universiteto (KMU) studijų reikalų prorektorius profesorius Renaldas Jurkevičius prisipažino vienareikšmio atsakymo neturįs: “Kaip Lietuvos pilietis, galiu atsakyti, kad tai yra didžiulis nuostolis šaliai”.

Profesorius pabrėžė, kad medicinos studijas renkasi patys geriausi gimnazistai. Parengti vieną gydytoją Kauno medicinos ar Vilniaus universitetuose šaliai kainuoja 140-150 tūkst. litų. KMU Medicinos fakultetas kasmet išleidžia 220-230 gydytojų, 70-80 odontologų, 80-90 farmacininkų.

“Išvykstant absolventams dirbti į užsienio šalis, prarandame didžiulius pinigus ir protus. Šia prasme tai neigiamas reiškinys. Tačiau Lietuva yra ES narė, gaunanti paramą ir sveikatos priežiūros, ir kitoms ūkio šakoms, todėl atsiriboti negalima. Be to, mūsų universitetus baigusių medikų paklausa užsienio šalyse liudija jų įvertinimą, pripažinimą”, – samprotavo prorektorius.

Medicinos specialistų stygius Lietuvoje jaučiamas, bet, anot profesoriaus, taip yra ir užsienyje. Medicinos studijos visur populiarios, bet jos trunka daugiau kaip dešimt metų.

Mūsų šalies medikai, norintys užsienyje dirbti pagal profesiją, iš Sveikatos apsaugos ministerijos turi gauti kvalifikacijos pripažinimo pažymą.

Per pastaruosius šešerius metus buvo išduotos 1775 tokios pažymos. Iš jų užpernai – 215 slaugytojams ir 94 gydytojams, pernai – 242 slaugytojams ir 102 gydytojams.

“Tai nėra įrodymas, kad visi šie medikai išvyko. Gali būti, kad pasiėmė pažymą, bet liko dirbti Lietuvoje”, – atkreipė dėmesį viceministre Nora Ribokienė.

Ji pripažino, kad net ir mažiausia medikų migracija Lietuvai yra nenaudinga, bet dirbtinai ją stabdyti būtų neprotinga.