Teisių gynėjai paragino padėti tašką “Katynės byloje” – išslaptinti visus dokumentus ir pripažinti NKVD sušaudytus Lenkijos karius politinių represijų aukomis.

“Juridinė reabilitacija būtina. Tokios žaizdos niekada neužgyja, bet tai labai pagerins klimatą tarp mūsų šalių”, – sakė agentūrai “Interfax” pirmadienį seniausios Rusijoje teisių gynimo organizacijos – Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva.

“Reikia visų pirma atiduoti visus dokumentus ir Lenkijos valdžiai, ir tyrėjams”, – sakė ji.

Terminas “Katynės nusikaltimas” laikomas apibendrinamuoju: jis reiškia, kad 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo sušaudyti beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, kurie buvo laikomi įvairiose SSRS NKVD stovyklose ir kalėjimuose. SSRS dešimtmečiais nepripažino, kad lenkus sušaudė NKVD darbuotojai.

Dabartinėje Rusijoje Vyriausioji karinė prokuratūra tyrė Katynės bylą, bet ją nutraukė 2004 metais. VKP nutartis nutraukti Katybės bylos tyrimą įslaptinta.

“Esu įsitikinęs, kad šioje nutartyje nieko slapta negali būti. Vienintelis keblus valdžiai dalykas gali būti susijęs su tuo, kad visa kaltė už Katynę suverčiama keturiems NKVD pareigūnams, vadovaujamiems Berijos, o Stalinas ir visa politinio biuro vadovybė išvengia smūgio”, – pareiškė anksčiau agentūrai “Interfax” draugijos “Memorial” vadovas Arsenijus Roginskis.

Laisvės gynėjai prašo grąžinti privalomąją karinę tarnybą.

Ketvirtadienį Seime vykusios konferencijos “Aukščiausioji Taryba – paskutinioji barikada” dalyviai priėmė kreipimąsi į Seimą, kuriuo prašo “atstatyti privalomąją karinę tarnybą kaip pilietiškumo ugdymo mokyklą”.

2008 metais tuometinio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Ši tarnyba pakeista savanoriškais baziniais kariniais mokymais.

Trečiadienį per konferenciją taip pat priimtas kreipimasis su prašymu paskelbti Aukščiausiosios Tarybos sudarytų komisijų, tyrusių 1991 metų sausio 8 ir 13 dienų įvykius, visą medžiagą.

Valstybės gynėjų konferencija Seime surengta minint Sausio įvykių 20-ąsias metines.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Nepriklausomybės gynėjai, kurie 1991-aisiais metais parlamente davė savanorio priesaiką ir sausio-rugpjūčio mėnesiais saugojo Aukščiausiąją Tarybą, Seime šeštadienį diskutavo apie 2011 metų Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programos renginius ir jų organizavimą.

Pasak vieno iš susitikimo organizatorių, Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui vadovavusio Jono Gečo, dabartiniai moksleiviai vis mažiau supranta Nepriklausomybės pradžios įvykių reikšmę ir svarbą, todėl būtina jiems daugiau apie tai pasakoti.

“(Susirinkome – BNS) pasitarti kaip mes dalyvausime, koks bus mūsų tikslas, ar mes norime tik paminėti, ar norime pasiųsti žinią moksleiviams, studentams, visuomenei apie pilietiškumą ir patriotiškumą. (…) Nusprendėme, kad labai svarbu eiti į mokyklas, pateikti kiek galima daugiau informacijos apie tuos metus”, – BNS po susitikimo sakė atsargos pulkininkas J.Švedas.

“Praktiškai visi savo miestuose yra kviečiami į mokyklas ir ten eina. Aš pats šiais metais nemažai ekskursijų turėjau Seime. Susiduriame su tokia problema, kad 7-8 klasių moksleiviai (…) dažniausiai iš viso nežino, kas yra Kovo 11-oji, jau nekalbant apie Sausio 13-ąją. (…) Tą darbą reikia daryti”, – dėstė buvęs kariškis.

Jo teigimu, susitikime taip pat buvo aptarta kaip sausio 12 dieną Seime bus organizuojama konferencija apie Lietuvos Aukščiausios Tarybos gynybą 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais.

“Bus kalbama ir apie kitų objektų visoje Lietuvoje – Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, Ministrų tarybos – apsaugą ir gynybą. Kalbama apie tai, kas buvo gynėjai, kas juos atvedė į gynėjų gretas, kokie tuo metu jiems buvo keliami uždaviniai. Bus apie 20 pasisakymų”, – sakė J.Švedas.

Pasak susitikime dalyvavusio pirmojo 1990 metais užsiregistravusio savanorio Giedriaus Papinigio, renginiu taip pat siekiama vėl suburti Nepriklausomybės gynėjus į vieną ratą ir “atgaivinti atmintį”.

“Šios dienos susirinkimas yra prasmingas ateityje surandant valstybės gynimo pradininkus, kurių pastangomis ir buvo pasiekta Sausio 13-osios pergalė. (…) Buvo daug telefonų skambučių, į kuriuos atsiliepdavo moterys, savanorių jau neberasdavo. Laikas negailestingai ištrina ir galbūt šitas atminties gaivinimas po 20 metų padės susitelkti”, – Seime žurnalistams sakė G.Papinigis.

“Tai yra gyvoji atmintis, žmonės, kurie buvo valstybės gynybos pradininkai nėra įvertinti”, – kalbėjo jis.

Seimo nutarimu 2011 metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais.