Italija toliau stengiasi kurti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos geriausios draugės įvaizdį, priešindamasi Europos Sąjungoje (ES) vyraujančiai nuomonei, kad autoritariškas lyderis turėtų būti nubaustas už smurtą po rinkimų, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Penktadienį Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES diplomatų susitikime Roma užginčijo pasiūlymus uždrausti atvykti į Bendriją A.Lukašenkai ir Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su opozicijos kandidatų, už demokratiją pasisakančių demonstrantų ir niekuo dėtų praeivių mušimus ir areštus po gruodį vykusių prezidento rinkimų.

“Šiuo atžvilgiu jie gana vieniši, – sakė vienas ES diplomatijos šaltinis, turėdamas omenyje Italijos atstovus. – Jų tradicinis argumentas – jog tokios sankcijos niekada nebūdavo veiksmingos ir kad svarbu išlaikyti atvirus (bendravimo) kanalus, netgi su “blogiečiais”.

Kitas ES diplomatas pareiškė: “Susitikimo dalyviai nusprendė, kad yra trys prioritetai: išlaisvinti politinius kalinius, padrąsinti pilietinę visuomenę ir pasirūpinti, kad žmonės, kurie galimai įvykdė nusikaltimus, būtų kažkaip nubausti. Tačiau svarstant kaip tai padaryti jaučiamas tam tikras darnumo stygius”.

“Italija labiausiai užsispyrusi (prieš sankcijas), tačiau esama ir kitų, kurios elgiasi atsargiau… – Ispanija, Portugalija, – pridūrė šaltinis. – Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė sako: “Taip, mes smarkiai stengėmės kurti dialogą su Baltarusija. Tačiau dabar taip pat turime reaguoti griežtai.”

ES diplomatai toliau svarstys sankcijų klausimą ir asmenų, kuriems ketinama uždrausti išduoti Bendrijos vizas, sąrašą žemesnio lygio susitikimuose, kurie vyks Briuselyje kitą savaitę. Galutinis sprendimas bus paskelbtas po dešimties dienų arba per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sausio 31 dieną.

Kad sankcijos prieš Baltarusiją įsigaliotų, joms turi pritarti visų 27 ES šalių vyriausybės.

Italijos URM penktadienio vakarą šio klausimo komentuoti dar negalėjo.

Tačiau Roma anksčiau taip pat laikėsi Minskui draugiškos krypties. Pernai spalį italų diplomatai argumentavo, kad ES turėtų visam laikui atšaukti A.Lukašenkai paskelbtas sankcijas, užuot laikinai jas įšaldžiusi.

2009 metais Roma vienintelė iš Bendrijos sostinių ištiesė raudoną kilimą per A.Lukašenkos vizitą. Tai pačiais metais Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) apsilankė Minske.

2006 metais Italija taip pat mėgino priešintis ES paskelbtiems dideliems muitams, kuriais Baltarusiją siekta nubausti už profsąjungų persekiojimą.

Anksčiau šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis) ir Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas) paragino ES imtis naujų sankcijų, o C.Bildtas sakė “EUobserver”, kad šis žingsnis “neišvengiamas”.

Vengrijos ambasadorius Minske Ferencas Kontra taip pat ragino Baltarusiją leisti ES diplomatams aplankyti areštuotus kandidatus į prezidentus, kad būtų galima patikrinti suimtųjų sveikatos būklę.

Šį pareiškimą Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija padarė ES vardu, nes Europos išorės veiksmų tarnyba (European External Action Service, EEAS) kol kas neturi ambasados Baltarusijos sostinėje. Tačiau į Budapešto raginimą jokios reakcijos kol kas nesulaukta.

Šimtų suimtųjų buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat baiminamasi dėl kai kurių opozicijos veikėjų saugumo.

Pavyzdžiui, 64 metų opozicijos kandidatas į prezidentus gruodžio 19 dieną kaukėtų vyrų buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, o po kelių valandų paimtas iš ligoninės civilius drabužius vilkėjusių saugumo pareigūnų.

Jeigu Lietuvai kiltų grėsmė, šalį ginti eitų 44 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Tikrai ginti šalį buvo pasiryžę 12 apklaustųjų, greičiau eitų negu neitų – 32 procentai.

Tuo metu labiau linkę neiti ginti Tėvynės buvo 22 proc. respondentų, 18 proc. sakė, kad tikrai neitų. 16 proc. nuomonės neturėjo arba nežinojo atsakymo.

Labiau už kitus savo šalį ginti nusiteikę jaunesni nei 50 metų žmonės, miestiečiai, gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, didesnes šeimos pajamas.

Ginti Lietuvą eitų didžioji dalis suaugusių Lietuvos vyrų – 59 proc. ir didžioji dalis tų, kurie yra tarnavę kariuomenėje. 71 proc. Lietuvos kariuomenėje tarnavusių gyventojų atsakė eitų ginti savo šalies.

Dauguma – 69 proc. – apklaustųjų taip pat mano, kad Lietuvos piliečiai turėtų būti apmokyti ginti savo šalį.

Tokios pozicijos dažniau laikėsi vyrai, mažesnių miestų gyventojai, asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, tarnavusieji kariuomenėje, taip pat rusų tautybės piliečiai.

Kad neturi būti vykdomas piliečių pasirengimas ginti šalį mano 18 proc. apklaustųjų (13 proc. greičiau nesutinka ir 5 proc. visiškai nesutinka), 13 proc. apklaustųjų neatsakė, nežinojo.

“Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalies saugumas ir gynyba yra visų mūsų bendras reikalas, todėl dabar, sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, ypač svarbu sudaryti galimybę piliečiams pasirengti gynybai. Šį mėnesį Vyriausybei planuojame teikti derinti Karo prievolės įstatymo naująją redakciją, kuri numatys kitus nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingus karo prievolininkų parengimo ginti valstybę būdus”, – KAM pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Anot jos, nauja šio įstatymo atvers galimybę 2008 metais sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais.

Projekte numatyta, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai.

Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 30 iki 90 dienų.

KAm užsakymu gyventojų apklausą lapkričio 12-2 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”. Apklausta 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni šimte Lietuvos vietovių.

Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.