Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad gynybos finansavimas taps prioritetu sumažinus per didelį valstybės biudžeto deficitą.

Vis dėlto Vyriausybės vadovas interviu Estijos dienraščiui “Postimees” pabrėžė, jog kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuvos išlaidos gynybai pasieks NATO rekomenduojamą 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.

“Artimiausiu metu mes negalime pagerinti valstybės gynybos finansavimo, nes biudžeto deficitas vis dar lieka labai didelis, maždaug 5 procentai nuo BVP. Visų pirma mes turime įveikti per didelį biudžeto deficitą ir tuomet, žinoma, prioritetine sritimi taps gynybos finansavimas”, – sakė A.Kubilius interviu, kurį  trečiadienį paskelbė premjero tarnyba.

Prognozuojamas 2011 metų šalies biudžeto deficitas siekia 5,1 proc. nuo BVP, 2012 metais tikimasi deficitą sumažinti iki 2,8 proc. nuo BVP.

Premjeras, komentuodamas krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pareiškimus apie gynybos finansavimą ir paklaustas, ar Lietuvos kariuomenė dar nebadauja, atsakė: “Kariuomenė susitvarko, tačiau kiekvienas ministras turi reikalauti papildomų lėšų, o ministro pirmininko pareiga – atsisakyti jas duoti”.

A.Kubilius sakė pavydintis Estijai, nes šios šalies Vyriausybė “turi galimybę finansuoti valstybės gynybą platesniu mastu”. Estijos valdžia yra iškėlusi tikslą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą pasiekti 2012 metais.

“Krizė privertė mus sumažinti išlaidas gynybai, tačiau aš tikiuosi, kad mūsų dalyvavimas NATO ir ES suteikia principinę saugumo garantiją, kuri, be jokios abejonės, yra svarbi ir Baltijos šalims. Nes pažvelgus į istoriją ir geografiją, tampa aišku, kad mūsų šalys, o ypač Lietuva, visada atsidurdavo kieno nors, judančio iš Vakarų į Rytus ar iš Rytų į Vakarus, kelyje”, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad jo atstovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija nepalaikė privalomosios karo tarnybos atsisakymo.

“Lietuvoje per daug liberalų, Estijoje jų mažiau. Mes nepalaikėme siūlymo atsisakyti privalomosios tarnybos – pagrindą tam padėjo ankstesnė socialistų vyriausybė. Tačiau strateginiu požiūriu mūsų šalių gynybos politika ir patys modeliai iš tiesų yra labai panašūs”, – teigė A.Kubilius.

Privalomasis šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo sustabdytas 2008 metų rudenį, tačiau dabartinė Karšto apsaugos ministerijos vadovybė teigia, jog dėl to reikia spręsti galvosūkį, kaip parengti pakankamą šalį ginti pasirengusių piliečių skaičių.

Vilniuje viešintis aukšto rango NATO pareigūnas kritiškai įvertino nedideles Lietuvos išlaidas gynybai, pabrėžęs, kad pagal santykinį indėlį priklausomai nuo ekonomikos Lietuva Aljanse yra priešpaskutinė.

“Pagal išlaidų gynybai dalį nuo BVP Lietuva Aljanse yra priešpaskutinė. Atvirai kalbant, gynybos biudžeto 2011 metams perspektyva neatrodo labai šviesi. Regis, nors nebus didelių karpymų, bet jis ir nedidės, o tai reiškia, kad gynybos sistema ir toliau kentės”, – interviu BNS sakė NATO pajėgų planavimo departamento vadovas Frankas Bolandas.

Lietuvos išlaidos gynybai yra apie 0,9 proc. BVP, nors NATO šalys narės yra įsipareigojusios siekti, kad šis rodiklis būtų 2 proc.

Pareigūnas atvyko į Lietuvą aptarti, kaip NATO vertina pastarųjų dvejų metų Vilniaus pasiekimus vykdant Aljanso gynybos planavimo įpareigojimus.

F.Bolando teigimu, dėl ekonomikos sunkmečio Lietuva išlaidas gynybai sumažino 30 proc.

“Yra visiškai aišku, kad daugelis prieš dvejus metus detaliai aptartų planų, kurie, tikėjomės, kad judės pirmyn, buvo labai neigiamai paveikti”, – kalbėjo pareigūnas.

Jis pabrėžė, kad atėjus krizei naujos karinės technikos ir ginkluotės įsigijimo projektai buvo sustabdyti ir tęsiami tik tie, dėl kurių buvo sutarta anksčiau.

“Buvo sumažintas (techninis) modernizavimas, aišku, ir karių rengimas. Pamatėme, kad sumažėjo ir kuro atsargos”, – aiškino Aljanso pareigūnas.

F.Bolando teigimu, sunkmetis paveikė ir Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

Kita vertus, pareigūnas teigė, jog NATO neturi priekaištų, kaip Lietuva paskirstė savo prioritetus gynybos planavimo srityje.

“Mes neturime pastabų gynybos planavimui Lietuvoje, bėda ta, kad dėl lėšų trūkumo jis iš esmės stoja”, – teigė Aljanso atstovas.

F.Bolandas teisingais sprendimais vadino siekį turėti vieną Sausumos pajėgų brigadą, Specialiųjų operacijų pajėgų vystymą, priešmininių ir patruliavimo pajėgumų Karinėse jūrų pajėgose bei transportavimo pajėgumų Karinėse oro pajėgose plėtojimą.

Kalbėdamas apie rekomendacijas ateičiai jis pabrėžė tarptautinį bendradarbiavimą: “Ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų šalių rizikuoja negauti didžiausios naudos už sumokamus pinigus, kada projektų imasi tik nacionaliniu pagrindu”.

Kitąmet Lietuvos išlaidos gynybos reikmėms bus daugiau nei dukart mažesnės, nei norėtų NATO, rodo penktadienį paviešinti duomenys.

Nepaisant Vyriausybės siūlymo didinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai (KAM), gynybai skiriamų lėšų dalis nuo prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP) kitąmet iš esmės nekis.

Pagal Vyriausybės patvirtintus ir penktadienį paviešintus skaičius bei dabartines prognozes, kitąmet išlaidos gynybai sudarytų 0,88 proc. BVP – šiemet prognozuojamas rodiklis 0,89 proc. Vis dėlto šie svyravimai yra “paklaidos ribose”, teigia krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusi gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau pagal šį rodiklį jau ne vienerius metus Aljanse yra viena paskutinių. 2010 metais KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų. Pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, KAM kitąmet skirta 869 mln. litų. Biudžetą dar turės patvirtinti Seimas.

“Faktas, kad mes net ir krizės sąlygomis bandome stabilizuoti biudžetą. Prieš kelis mėnesius net ir tai atrodė neįmanoma, galvojome, kad gali tekti dar pjauti”, – BNS penktadienį sakė ministrė, paklausta, kaip tokius skaičius įvertins tarptautinė bendruomenė.

Rugpjūtį KAM buvo išsakiusi pageidavimą, kad gynybai 2011 metais būtų skirtas bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis finansavimas – apie 980 mln. litų.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį perspėjo, kad išlaidų gynybai mažinimas Europos šalyse, siekiančiose pažaboti biudžeto deficitą, gali pakenkti NATO.

Šiuos komentarus H.Clinton išsakė britų nacionaliniam transliuotojui BBC tuo metu, kai Londonas, kuris yra vienas iš pagrindinių Vašingtono sąjungininkų Afganistano kare, planuoja artimiausiomis dienomis paskelbti apie didelius savo gynybos išlaidų apkarpymus.

JAV valstybės sekretorė paragino NATO sąjungininkes išlaikyti sėkmingiausią “pasaulio istorijoje” gynybos aljansą ir sakė, kad visos 28 jo šalys turi atitinkamai finansuoti šią organizaciją, kad užtikrintų jos ateitį.

Paklausta, ar jai kelia nerimą gynybai skiriamų lėšų mažinimas Europoje ir konkrečiai Jungtinėje Karalystėje, H.Clinton atsakė BBC: “Taip. Priežastis – jog manau, kad turime turėti aljansą, kuriame būtų įsipareigojimas bendrai gynybai.”

“Manau, kad NATO buvo sėkmingiausias aljansas gynybos tikslams per pasaulio istoriją, tačiau tai reikia išlaikyti”, – pabrėžė ji.

“Kiekviena šalis turi gebėti padaryti atitinkamą indėlį”, – pridūrė H.Clinton, kalbėdama su BBC Briuselyje, kur ji dalyvavo Aljanso ministrų susitikime, vykusiame NATO būstinėje.

JAV diplomatijos vadovės įspėjimas nuskambėjo Londonui ruošiantis kitą savaitę paskelbti peržiūrėtą gynybos biudžetą. Didžiosios Britanijos finansų ministerija siekia 2011-2015 metais sumažinti Gynybos ministerijos biudžetą iki 10 procentų.