BFL

Trys klausimai  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Artūrui Paulauskui

VEIDAS: Gegužės 16 d., šeštadienį, virš Baltijos jūros dingęs orlaivis „An-2“ rastas vos už kelių šimtų metrų nuo vietos, iš kurios buvo gautas paskutinis jo signalas. Dviejų juo skridusių pilotų nerasta. Kaip manote, ar yra nors menkiausių šansų, kad jie dar būtų gyvi?

A.P.: Žinome, kad žmogaus fizinės ir psichologinės galimybės labai plačios. Mąstymas trafaretais, kad  neįmanoma išlikti tam tikromis sąlygomis, gali būti paneigtas kitokiais pavyzdžiais. Manau, kad viltis išlieka tol, kol nebus surasti jų kūnai. Vis dėlto privalome ieškoti kad ir kūnų, jog  įsitikintume ir galėtume išnagrinėti, kas nutiko, ko nepadarėme, kad būtume galėję žmones išgelbėti.

VEIDAS: Dingusio lėktuvo paieška nevykdyta sklandžiai, dėl ko buvo prarasta daug brangaus laiko. Kokios pagrindinės tokio neveiklumo priežastys ir ar yra planuojama pakeitimų, kad to išvengtumėme, jei nelaimė atsitiktų kitą kartą?

A.P.: Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pranešimą apie galimą nelaimę tiesiog gavo vėlai, jau po to, kai lėktuvas numatytu laiku neatskrido į Lietuvą. Dabar fiksuojame, kad turbūt praėjo maždaug dvi valandos nuo lėktuvo nukritimo. Gavus pranešimą, iš karto buvo pakeltas sraigtasparnis, kuris išskrido į jūrą ieškoti lėktuvo.

Tikimės, kad nuodugnesnis šių įvykių tyrimas (bus prašoma, kad jis būtų atliktas) galės atsakyti į kylančius klausimus – ar viskas buvo tinkamai padaryta, ar maksimaliai išnaudotos turimos galimybės, ar tikrai reikėjo taip ilgai laukti. Vis dėlto matome, kad yra ilgoki tarpai tarp Karinių jūrų pajėgų laivų išplaukimų ieškoti dingusio lėktuvo: „Šakiai“ išplaukė tik apie pusę dešimtos vakaro, „Jotvingis“ – apie aštuntą, nors signalas gautas apie šeštą valandą vakaro. Taip pat buvo mėtymosi: paskelbta, kad paieška nutraukiama, paskui ji vėl atnaujinta, viešoje erdvėje nuskambėjo, kad net vieno dingusio piloto artimiesiems teko skambinti krašto apsaugos ministrui. Atrodo, kad ir už gelbėjimą atsakingas centras nėra kompetentingas pats priimti sprendimus. Visa tai kelia abejonių, ar nebuvo galima visko padaryti operatyviau.

Taigi manyčiau, kad visų pirma kalta koordinavimo stoka. Taip pat šis įvykis parodė, kad nesame pasiruošę. Tai apima ir kompetencijos, ir technikos dalykus. Mūsų turima technika yra pasenusi (tarkime, laivai, malūnsparniai). Galvoju, kad tokiais atvejais verta kreiptis pagalbos į kitas šalis, pavyzdžiui, Švediją, Latviją, kurios turi daug efektyvesnių priemonių. Švedams už pagalbą mokame, o su latviais yra dvišaliai susitarimai, kad panašiais atvejais vieni kitiems pagelbėsime.

VEIDAS: Jei minėtas tyrimas atskleis šių procesų ydas, ar tai bus pakankamas pagrindas realiems pokyčiams? Kiek jis galėtų trukti?

A.P.: Manau, pokyčių bus. Pridėsiu, kad Krašto apsaugos ministerija jau yra numačiusi šiemet nupirkti tris naujus sraigtasparnius, kurie būtų skirti tik gelbėjimo darbams. Tyrimas neturėtų ilgai užtrukti.Sakyčiau, mėnuo būtų maksimalus tyrimo laikas.

REUTERS

Apie šeštą valandą vakaro policijos atstovė pareiškė, kad užpuolikas nusišovė. Pasak prokuratūros, už išpuolį ministerijoje atsakingas vyras žuvo per policijos operaciją.
“Ministerijos teritorija buvo aptverta, žmonės evakuoti, o policija aiškinasi incidento aplinkybes”, – sakė policijos atstovai.
Likusieji ministerijos darbuotojai kiek anksčiau buvo evakuoti, aplinkinės gatvės uždarytos. Anot ministerijos atstovo, per užpuolimą ministro Marto Laro pastate nebuvo. Tačiau po šio įvykio jis atvyko į ministeriją ir kalbėjosi su policijos pareigūnais. Žurnalistai matė, kaip keli darbuotojai iššoko per langus.
Apie 16.50 val. dar buvo girdėti šūviai ir sprogimas. Po to į pastatą įėjo policija ir medicinos darbuotojai. Apie šūvius dar buvo pranešta 17.06 val., likus kelioms minutėms po dramos pabaigos.
Remiantis vieno ministerijos pareigūno pranešimais, buvęs saugumo pajėgų kariškis detonavo sprogmenį ir iššovė prieš įkaitu paimdamas sargybinį. Vėliau jis paleido įkaitą. Užpuolikas, kuris žuvo per susišaudymą su policijos pajėgomis Gynybos ministerijoje Taline, buvo Estijos jungtinės kairiųjų partijos narys. Be to, jis buvo žinomas policijai, per spaudos konferenciją informavo Estijos saugumo policijos (KAPO) direktoriaus pavaduotojas.

Naujienų agentūrų pranešimu, ketvirtadienį šaudęs Karenas Drambjanas su savimi turėjo daugiau nei dešimt sprogmenų ir apie šimtą šovinių, pranešė premjeras Andrus Ansipas. “Tai, kas nutiko, žinoma, labai nemalonu. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie dalyvavo sureguliuojant šią situaciją – visų pirma, savanoriškosios sukarintos organizacijos “Kaitseliit” nariams, kurie saugojo pastatą ir veikė labai profesionaliai. Apsauginės durys užsitrenkė, todėl šaudęs asmuo negalėjo nueiti toliau”. Pasak A.Ansipo, šaulys turėjo pakankamai šovinių.

“Jis dažnai keitė apkabas ir šaudė į policininkus”, – sakė premjeras ir pridūrė, kad iš pareigūnų niekas rimtai nenukentėjo. Vienam policininkui kulka nubrozdino ausį, o kitam perskrodė drabužius.

Buvo „įkvėptas“ norvego teroristo

Karenas Drambjanas, pagal tautybę – armėnas, gimęs 1954 m., nebuvo susijęs su saugumo pajėgomis ir Gynybos ministerija. Taip pat žinoma, kad jis nenusižudė, kaip anksčiau pranešė prokuratūra, o žuvo per policijos operaciją.
Pagal specialybę jis buvo teisininkas, priklausė Vieningai kairiajai partijai. Per praėjusius parlamento rinkimus 2009 m. jis buvo iškėlęs savo kandidatūrą Maardu mieste, tačiau rinkimuose pralaimėjo.
Incidentas įvyko Gynybos ministerijos koridoriuje prie pagrindinio įėjimo. K. Drambjanas pradėjo šaudyti ir detonavo keletą dūminių bombų bei sprogmenų. Užpuolikui įsiveržus į ministeriją, joje budėjo gynybos lygos pareigūnai. Anot pavaduotojo, vyras nebuvo užėjęs į darbuotojų kabinetus, taip pat nepaėmė asmenų įkaitais.
Anksčiau Estijos premjeras Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) teigė, kad vyras veikė vienas. “Šio incidento priežastis vis dar nežinoma, – sakė A. Ansipas. – Liūdna. Atrodo, jog kažką įkvėpė pastarieji įvykiai Norvegijoje”.