BFL

Lietuva siekia ir sieks, kad gynybos finansavimas artėtų prie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip numato nerašytas, tačiau egzistuojantis bendras NATO šalių įsipareigojimas, teigia premjeras Andrius Kubilius.

“Be abejo, tokia nerašyta taisyklė, jeigu taip galima pavadinti, egzistuoja. Mes jos siekiame ir sieksime”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Tokią poziciją jis išsakė po to, kai trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie neformalią NATO 2 proc. taisyklę, pareiškė: “kai nerašytos taisyklės, reiškia, jų ir nėra”.

Premjeras sakė nenorintis komentuoti prezidentės pasakymo, tačiau sutiko su pastaba, jog tai atsitiktinis sakinys, o ne bendra nuostata.

“Deja, kartais tenka rinktis tarp blogų ir labai blogų sprendimų, kai tenka apsispręsti, kur šiuo metu skirti nelabai dideles lėšas, kurias turime. Bet tai nereiškia, kad mes nesuprantame ir nežinome, ką turime daryti, būdami solidarūs su mūsų partneriais NATO organizacijoje”, – sakė A. Kubilius.

Jis teigė, kad krizei skaudžiai paveikus Lietuvą, valstybė turėjo mažinti daugelį išlaidų, tarp jų ir gynybos. Tačiau premjeras kartojo, kad atsigaunant šalies ekonomikai ir išsprendus aštriausius socialinius klausimus gynybos finansavimas bus tarp prioritetų.

“Mes labai gerai suprantame, kad tikrai turime prisidėti prie bendrų gynybos planų įgyvendinimo, prisidėti turime tuo, kuo galime, todėl ir mūsų kariai dalyvauja tarptautinėse operacijose Afganistane ir mes prisiimame atsakomybę už Goro provinciją. Tikrai matome problemas, su kuriomis susiduria mūsų kariškiai, esant tokiam nedideliam finansavimui”, – teigė A. Kubilius.

Pareigas paliekantis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) Briuselyje šį mėnesį nedviprasmiškai paragino NATO šalis Europoje labiau rūpintis savo pačių saugumu, skirti daugiau lėšų gynybai finansuoti, nes priešingu atveju Aljansas rizikuoja prarasti savo karinę reikšmę, o Amerika prarasti norą savo sąskaita rūpintis Europos saugumu.

“Šiurkšti realybė yra tokia, kad ims mažėti JAV Kongreso užmojis ir kantrybė leisti brangias lėšas šalims, kurios akivaizdžiai nenori skirti būtinų resursų ar siekti būtinų pokyčių, tapti rimtais ir pajėgiais partneriais”, – prognozavo R. Gatesas.

Pagal neformalų susitarimą, NATO šalys turi pasiekti ir stengtis išlaikyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį finansavimą gynybos sričiai. Lietuvos pastangos, pavertus jas skaičiais, siekia mažiau nei 1 proc. BVP. Tai yra beveik prasčiausias rezultatas NATO. Šiuo metu tik penkios NATO šalys iš 28 gynybai skiria 2 proc. ir daugiau BVP. Estija šį kriterijų ketina pasiekti 2012 metais.

Savo ruožtu D. Grybauskaitė trečiadienį tikino, kad “ne nuo pinigų kiekio priklauso kokybė”. “Nuo išlaidų kokybės priklauso, o ne nuo kiekio”, – sakė šalies vadovė, kuri pagal Konstituciją yra vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė. Pasak jos, “Lietuvos indėlis bus tikrai ne mašinomis ir ne tankų kiekiais, o kvalifikacija ir inovacija”.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius kritiškai įvertino tokias prezidentės pastabas. Anot jo, NATO šalys supranta, jog iš jų tikimasi vykdyti “2 proc. taisyklę”.

“Kai tiesiai šviesiai sakoma, kad mes nemanome, jog turime tokį įsipareigojimą, yra pasakoma, kad mes labai abejingai žiūrime į savo įsipareigojimus. Manau, kad tai mūsų partneriams nelabai patiks. Kyla klausimas, kodėl turi kai kurios šalys daug pinigų aukoti, kad kitos galėtų netiesiogiai veltėdžiauti”, – po prezidentės pareiškimo BNS kalbėjo K. Girnius.

Lietuva šiuo metu gynybai neskiria nė 1 proc. BVP.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius gynybos finansavimą sieja su šalies ekonomine situacija ir sako, kad ši problema bus sprendžiama kaip prioritetinė, atsiradus galimybėms.

“Mes visi žinome, kad krizė neleido mums tinkamai finansuoti daugelio sričių, tarp jų ir krašto apsaugos, bet tikrai turime labai aiškią politinę valią šią problemą spręsti kaip vieną iš prioritetinių problemų, kai tik bendra ekonominė ir finansinė situacija mums leis rasti tinkamą sprendimą”, – sakė A. Kubilius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Nepakankamas NATO narių gynybos finansavimas piktina Jungtines Valstijas, kurios gynybai skiria didžiausią lėšų dalį, sudarančią maždaug du trečdalius viso bendro indėlio.

NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o dabar finansavimo dalis gynybai nesiekia ir vieno procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 proc.

Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje – mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. NATO šalių vidurkis – 2,8 procento. Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione – Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Estija – 1,9, Lenkija – 1,7 proc., Baltarusija – 1,5 proc., Rusija – 3,5 proc.