“Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, norintiems susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentus, nebūtina gaišti laiko eilėse prie konsulinių įstaigų ir ambasadų – jie tai gali padaryti internetu greitai ir paprastai, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, reaguodamas į kitose šalyse gyvenančių lietuvių skundus. – Kiekvienas, turintis naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortelę, gali prisijungti prie elektroninės valdžios tinklapio www.epaslaugos.lt ir ten užpildyti deklaraciją – ar tai būtų laikina išvykimo forma, ar kitas dokumentas”.

Ministro teigimu, šiuo metu jau yra išduota per 318 tūkstančių naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelių su jose esančiu elektroninio parašo sertifikatu, leidžiančiu naudotis daugybe paslaugų neišeinant iš namų, taupant laiką ir pinigus.

“Ministerija deda visas pastangas koordinuodama elektroninių paslaugų plėtrą siekdama sudaryti sąlygas jomis naudotis visiems šalies piliečiams, taip pat ir gyvenantiems užsienyje, – pabrėžė ministras R. Palaitis. – Todėl stebėtina, kad jauni žmonės ignoruoja tokias galimybes. Dabartinis 80 litų mokestis už naują asmens tapatybės kortelę, palyginus su jos teikiamais privalumais, yra tiesiog simbolinis. Todėl norėčiau paskatinti visus, besinaudojančius senais asmens dokumentais juos pasikeisti į naujus”.

Naujausio pavyzdžio asmens tapatybių kortelių su integruotu elektroninio parašo sertifikatu savininkai internetu gali deklaruoti gyvenamąją vietą, turtą ir pajamas, naudotis Valstybinio socialinio draudimo paslaugomis, gauti įvairias pažymas ir leidimus

Šalies ambasadas užsienyje pastarosiomis dienomis užplūdo daugybė Lietuvos piliečių, norinčių kuo greičiau deklaruoti gyvenamąją vietą.

Daugelį metų gyvenę ir dirbę svetur, tačiau Lietuvos institucijoms apie tai iki šiol nepranešę lietuviai staiga pajuto poreikį turėti tvarkingus dokumentus, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Taip jie tikisi išvengti prievolės sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, apie kurį paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šalies diplomatai įsitikinę, kad šios lietuvių minios ambasadose gerokai patikslins oficialią emigrantų statistiką.

Statistikos departamento skaičiavimais, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos galėtų būti išvykę 519 tūkst. piliečių.

Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje trečiasis sekretorius Marijus Petrušonis aiškino, kad didesnių eilių pavyksta išvengti, nes ši procedūra yra labai paprasta, trunka tik kelias minutes.

“Gal daugelis emigravusių lietuvių tiesiog nepagalvodavo, kad reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, kiti gal bijodavo, jog taip neteks teisės gyventi Lietuvoje, arba nebuvo pakankamai informuoti, kaip tai padaryti”, – svarstė M.Petrušonis.

Jei lietuvis ambasadoje keičia pasą, registruoja vaiko gimimą ar tuokiasi, jo gyvenamoji vieta užsienyje deklaruojama automatiškai ir pranešama Lietuvos institucijoms.

Tačiau dauguma piliečių stengdavosi grįžti į Lietuvą ir ten pasikeisti pasą, susituokti ar įregistruoti vaiko gimimą.

M.Petrušonis neabejoja, kad dėl sveikatos draudimo kilęs poreikis deklaruoti gyvenamąją vietą leis nustatyti tikslesnį emigrantų skaičių. Ambasada spėja, kad Jungtinėje Karalystėje gali gyventi daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos piliečių.

Britų valdžios institucijų duomenimis, iki 2009 metų kovo 31-osios socialinio draudimo pažymėjimui gauti užsiregistravo per 90 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Lietuvos ambasados Airijoje patarėja, konsulinio padalinio vadovė Natalija Bacevičienė dienraščiui pasakojo, kad norinčiųjų pranešti, kur gyvena, kasdien daugėja geometrine progresija. Žmonių tiek daug, jog diplomatams teko tartis su Lietuvos registrų centru, kad būtų galima priimti ir popierines deklaracijas.

Pagal įstatymą, norintis pranešti savo gyvenamąją vietą asmuo turėtų ambasados darbuotojų akivaizdoje užpildyti elektroninį variantą. Siekiant kuo greičiau aptarnauti užplūdusius tautiečius, pasitelkta daugiau ambasados darbuotojų. Diplomatams padeda net apsaugos darbuotojas.

Iki šiol tik vienas kitas Airijoje gyvenantis lietuvis atvykdavo į ambasadą pranešti, kad gyvena ne tėvynėje. Jų motyvas dažniausiai būdavo mažesni komunaliniai mokesčiai, kuriuos mokėtų Lietuvoje likusi šeima.

Konsulė įsitikinusi, jog iki šių metų pavasario žmonės tiesiog nežinojo, kad reikia deklaruoti išvykimą

Daugelis pildančiųjų deklaraciją rašo, kad gyvena Airijoje šešerius ar penkerius metus. Tačiau N.Bacevičienė juos perspėja, kad deklaracijos atgaline data neveikia ir įsigalioja tik deklaravimo dieną.

Manoma, kad Airijoje šiuo metu gyvena 90 tūkst. lietuvių. Į šį skaičių įeitų ir nepilnamečiai, ir niekur nedirbantys seneliai.

Nuo 2002-ųjų Lietuvos piliečiams Airijoje oficialiai išduota 77 tūkst. socialinio draudimo pažymėjimo atitikmenų.

Lietuvos ambasados Ispanijoje atašė konsuliniais klausimais Aistis Radavičius teigė, kad deklaruojančių savo išvykimą iš Lietuvos piliečių pastarosiomis dienomis nuolat daugėja.

Tačiau eilių prie ambasados Madride nėra, nes deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir faksu. Tereikia atsiųsti užpildytą anketą ir savo paso kopiją.

Ispanijos institucijų duomenimis, šiuo metu čia gyvena 22 tūkst. oficialiai registruotų lietuvių, turinčių leidimus gyventi šioje šalyje. A.Radavičiaus nuomone, tikrasis lietuvių skaičius gali būti apie 30 tūkstančių.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nuo šių metų balandžio 1 iki 9 dienos savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 1925 žmonės. 2009 metais per pirmąjį balandžio dešimtadienį buvo pateiktos tik 507 deklaracijos.

Nuo 2003-iųjų Lietuvoje pateikta 69 tūkst. išvykimo deklaracijų. Tačiau nėra žinoma, kiek šias deklaracijas pateikusių asmenų grįžo į Lietuvą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai oficialiai emigravo beveik 22 tūkst. Lietuvos piliečių. Tarp jų į Jungtinę Karalystę – 5719, į Airiją – 2763, į Ispaniją – 1355.