Shutterstock

Gyvenimo trukmė. Demografų ir sociologų tikinimu, lietuvės našlauti priverstos dėl istoriškai susiklosčiusios šalies situacijos bei pačių gyventojų požiūrio į sveikatą ir ligų prevencijos nebuvimą.

Šešias dešimtis metų su vyru nugyvenusiai pradinių klasių mokytojai iš Rusnės Birutei Gaigalienei šis pavasaris liūdnas. „Būtų dar bent metus kitus manęs luktelėjęs. Juk nei gėrė, nei rūkė…“ – apie neseniai mirusį ketveriais metais vyresnį sutuoktinį gamtininką Kazimierą Gaigalą atsiliepia gedinti žmona.

Jos vyrą, kaip ir dar 56,3 proc. lietuvių, pasiglemžė kraujotakos sistemos liga. „Visi broliai nuo to mirė, ir manasis – ne išimtis“, – sunkiai žodžius renka K.Gaigalo našlė.

Ašaros nuo skruostų jau nudžiūvo. „Nesu nei pirma, nei paskutinė likusi viena. Mūsų name iš aštuoniolikos šeimų penkios gedi saviškių“, – vietine našlių statistika dalijasi 64-erių rusniškė. Vaikų ir anūkų padedama šiandien ji viena tvarkosi su buitimi, tačiau minties, kad galėtų susirasti kažką kitą, nė nesvarsto.

Ši situacija labai gerai pažįstama ir Konstancijai iš Salanto miestelio. „Tikriausiai jau girdėjote, kuo garsi mūsų gatvė? Septyniolikoje namų gyvena vos po vieną moterį, vyrų jau kuris laikas neturime“, – kraują stingdančios Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės pavyzdį pateikia senutė.

Galime tik įsivaizduoti, kiek dar tokių vienišų moterų – našlių gatvių susidarytų pervažiavus Lietuvą. Kita vertus, iš šių pavyzdžių aiškėja, kad vyrai Lietuvoje gyvenimo trukme smarkiai nusileidžia savo sutuoktinėms. Ypač perkopus 53 metų ribą, vyrų mūsų šalyje sparčiai mažėja, o moterys našlauja dar gerą dešimtmetį ar net ilgiau: Statistikos departamento duomenimis, vyrai Lietuvoje veda vidutiniškai dvejais metais jaunesnes nuotakas.

Ir nors daugelyje Vakarų Europos valstybių pastaraisiais dešimtmečiais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėjo, o mirštamumas dėl kraujotakos sistemų ligų mažėjo, Lietuvoje situacija geresnė netapo.

Vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę tyrinėjantis VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys teigia, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė nuo bene ilgiausiai gyvenančių Europos vyrų – prancūzų skiriasi geru dešimtmečiu.

Iki šio šimtmečio pradžios Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo ilgesnė už Estijos vyrų, tačiau nuo 2004 m. situacija keitėsi: šiandien vyrai Estijoje gyvena ilgiau negu Lietuvoje. Šis skirtumas 2013 m. buvo šiek tiek didesnis negu ketveri metai. O štai Čekijos vyrų gyvenimo trukmė, žlugus komunistinei sistemai, nuosekliai ilgėjo ir šiuo metu jau siekia 75 metus.

Kas truko lietuviams pasiekti šių aukštumų ir kokios priežastys lemia trumpą, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos vyrų gyvenimo laiką?

Mokslininkų teigimu, trumpesnį stipriosios lyties amžių lemia ne tik biologinės, bet ir išorinės priežastys, žalingi įpročiai, azartiškas gyvenimo būdas bei tai, kad nemokama tinkamai susidoroti su stresu (sveikatos neprideda vadovaujamas darbas, charakterio uždarumas ir pan.)

Lietuvos moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 78 metus, o vyrų – net 11 metų mažiau. Daugiausia dėl šios priežasties mūsų šalyje šimtui vyrų tenka 117 moterų, o kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo labiau jaučiamas vyrų deficitas.

Taigi, jei tikėsime mirties priežasčių registro duomenimis, lietuvius į kapus guldo jau minėtos kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai (19 proc.) ir išorinės mirties priežastys – įvairios traumos, avarijos, savižudybės ir kt. (apie 8,7 proc.).

Demografų ir sociologų teigimu, lietuvės našlauti priverstos dėl istoriškai susiklosčiusios šalies situacijos ir gyventojų požiūrio į gydymą, savo sveikatą, ligų prevencijos Vakarų Europoje bei buvusioje Sovietų Sąjungoje skirtumų. Panašias problemas šiandien sprendžia ir Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos gyventojai. O štai Šiaurės ir Vakarų Europos moterys (šveicarės, prancūzės, norvegės ar vokietės) savo vyrus gyvenimo trukme lenkia jau vos ketveriais su puse metų (tai perpus mažesnis skirtumas nei Lietuvoje). Taigi, kuo toliau į Vakarus, tuo ilgiau gyvena stiprioji lytis ir atitinkamai trumpiau našlauja moterys.

Higienos instituto duomenimis, dar XX a. pradžioje moterų mirtingumas ėmė mažėti dėl medicinos pažangos (sumažėjo gimdyvių infekcijų rizika), pasikeitęs socialinis moterų statusas visuomenėje, gyvenimo ir darbo sąlygų gerėjimas. Taigi akivaizdu, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atsirado dėl vyrų gyvenimo būdo (didesnė rizika ir sunkesnis darbas). Tai matyti ir iš Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, kuri 2013 m. siekė 68,6 metų, moterų – 79,1 metų, o gyventojų mirtingumo diferenciacija pagal lytį buvo didžiausia Europos Sąjungoje.

D.Stumbrio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo, bet tai esą viso labo trypčiojimas toje pačioje vietoje, nes sugebėjome prisivyti gūdaus sovietmečio laiką, o kitos šalys ir toliau ilgina savo piliečių gyvenimo trukmę.

Disertaciją apie alkoholio vartojimo socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje parašęs Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktaras, įrodė, kad bene labiausiai prie vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės trumpėjimo prisideda alkoholio vartojimas. Mokslininko tvirtinimu, alkoholį vartojantys asmenys valstybei pridaro milžiniškų nuostolių – ne tik neprisideda prie BVP kūrimo, bet dar ir tuština sveikatos apsaugos biudžeto kišenes.

2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apskaičiuoja, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 30 proc. gyventojų, o tai reikštų, jog kasmet dėl to netekome apie 2900 vyrų ir 950 moterų gyvybių. Dar prieš penketą metų Europos regione Lietuva pirmavo pagal atsitiktinius apsinuodijimus alkoholiu, po mūsų ėjo tokios valstybės, kaip Estija, Kirgizija, Suomija, Latvija, Liuksemburgas, Lenkija. O prieš porą metų atliktas Valstybinio psichikos sveikatos centro tyrimas atskleidė, kad alkoholio vartojimas lemia 9 proc. lietuvių ligų ir netekto darbingumo, taip pat sunkina ekonominę šalies naštą (vien 2010 m. dėl ekonominės alkoholio žalos Lietuva neteko 215 mln. eurų). Kaip matyti iš atlikto tyrimo duomenų, bent trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60 proc. sunkių kūno sužalojimų, 40 proc. įvairių viešosios tvarkos pažeidimų padaromi neblaivių asmenų.

Remiantis 2013 m. PSO duomenimis, Lietuva pagal alkoholio vartojimą ne tik lenkia Latviją, Estiją, bet ir labai atsilieka nuo ES vidurkio. Sovietmečio reliktu vadinamas tautiečių noras išgerti ne tik gąsdina tarptautinę bendruomenę, bet ir lemia ne vieną problemą šalies viduje. Šiandien jau neabejojama, kad alkoholio vartojimas neatsiejamas nuo savižudybių, psichikos ligų ir įvairiausių priklausomybių.

Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto direktorius Thomas Kirkwoodas linkęs įrodinėti, kad pailginti vyrų gyvenimą ir tausoti sveikatą gali padėti šeiminis gyvenimas. Ilgą laiką vyravusį teiginį, kad santuoka vertesnė moterims, mokslininkas paneigė tvirtindamas, jog yra kaip tik priešingai: daugiau naudos iš šio ryšio gauna vedę vyrai, nes tai leidžia jiems gyventi ilgiau nei viengungiams. Manoma, kad šeima prisideda prie sveikesnio jų gyvenimo būdo ir atbaido nuo žalingų įpročių: rūkalų, alkoholio, nesveikos ir nevisavertės mitybos ir pan.

Svarstant, kas dar pristabdytų ne itin ilgą Lietuvos vyrų viešnagę šioje žemėje, akis bado mirštamumas dėl transporto traumų kelyje – apie 20 vyrų iš 100 tūkst. miršta susižeidę ar užsimušę. Jauno amžiaus vyrų grupėje išorinės mirties priežastys sudaro beveik du trečdalius visų mirties priežasčių. Bene labiausiai gąsdina tai, kad Lietuvos darbingo amžiaus vyrų mirštamumas dėl išorinių priežasčių yra vienas didžiausių Europoje. Apie 60 iš 100 tūkst. vyrų sąmoningai nutraukia gyvybę, dar maždaug 250 vyrų gyvenimą pasiglemžia insultas, o per 800 jų mirtis ištinka dėl išeminės širdies ligos. Mirtį sėjančios ligos išsivysto ir dėl blogojo cholesterolio sukelto širdies kraujagyslių užsikimšimo – aterosklerozės, kuri taip pat yra ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų ligų priežastis.

Ir nors daugeliu atveju manoma, kad šiandien žmonės sąmoningesni ir linkę rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, ekspertai tikina, jog tai būdinga tik tam tikroms socialinėms grupėms: dažnai labiau išsilavinusiems ir aukštą pragyvenimo lygį galintiems sau leisti miesto gyventojams. Atlikti tyrimai rodo, kad tik tuomet, kai visuomenė pasiekia tam tikrą gerovės ir brandos lygį, žmonės ima labiau rūpintis savo sveikata.

Taigi žinant, kad Lietuvos vyrai pasižymi ypač dideliais mirtingumo diferenciacijos rodikliais pagal išsilavinimą ir santuokinį statusą, verta atitinkamą dėmesį skirti jų išsilavinimui. Kaip pavyzdį galime paminėti tai, kad vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tikimybė numirti 30–39 metų yra daugiau negu penkis kartus mažesnė negu tų, kurie įgiję žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Šiuo atveju didelė gyventojų mirtingumo rodiklių diferenciacija atskleidžia sunkią Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją. Teigti, kad žmogaus išsilavinimas priklauso tik nuo jo gyvenimo pasirinkimų, nebūtų visai tikslu. Kaip žinome, tai lemia ir tėvų požiūris, ir gyvenama vieta, ir prieinamos arba ne galimybės.

Įvertinti, ką reiškia moteriai netekti ilgamečio gyvenimo partnerio ir likti gyventi vienai materialiniu, fiziniu, psichologiniu ir kultūriniu požiūriu, nėra taip paprasta, kaip ir formuoti naująją savo tapatybę. Tačiau, kaip atskleidžia „Veido“ kalbintos herojės, mažesniuose Lietuvos miestuose lankytis našlių klubuose vienišoms moterims nėra įprasta. Netekusios savo vyrų, jos save kur kas mieliau išreiškia kūryboje, padeda vaikams, anūkams, įsitraukia į trečiojo amžiaus universitetų veiklą ir nepalyginti rečiau nei vakarietės ryžtasi romantiškiems ryšiams antrą ar trečią kartą.

„Net nebuvo tokių minčių“, – tvirtina penkioliktus metus ant vyro kapo kiekvieną pavasarį našlaites sodinanti Konstancija. Ji, kaip ir daugelis į septintą dešimtį įžengusių bendramečių, atsidėjo šeimai, anūkams. Bendrauti su panašaus likimo moterimis ir dalytis tuo, kas jau perskaudėjo, ar skųstis savo kasdienybe ji nelinkusi, esą taip pripratusi, ir su vienatve jai gerai.

Tokių istorijų M.Štelemekas girdėjo ne vieną ir ne dvi, todėl vertindamas susiklosčiusią vyrų mirtingumo situaciją šalyje jis linkęs atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje kalbant apie senjorus dažnu atveju kalbama apie moteris, nes vyresnio amžiaus vyrų vos trečdalis telikęs.

Kas dėl tokios situacijos turėtų prisiimti atsakomybę ir kiek ilgai dar leisime lietuvėms našlauti, vienareikšmiškai atsakyti vėlgi sudėtinga. Atlikti tyrimai rodo, kad norint esminių pokyčių turėtų keistis kompleksinės priežastys: sveikatos apsauga, pačių žmonių sąmoningumas, tiek ligų, tiek alkoholizmo prevencija, judrumas, atsargumas kelyje.

Reikia pripažinti, kad 25-eri nepriklausomos Lietuvos metai – nepakankamai ilgas laiko tarpas norint pavyti sparčiai vidutine gyvenimo trukme mus pralenkusius vakariečius. Matyt, prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol Lietuvos vyrų amžius pailgės bent puse tiek, kad prisivytų Lietuvos moteris.

Galbūt vertėtų daugiau dėmesio skirti ir socialiai pažeidžiamų grupių klausimams? Juolab kad atlikti naujausi mokslininkų tyrimai įrodo, jog mirties priežastys slypi neigiamuose žmogaus išgyvenimuose. Štai Čikagos universiteto psichologas dr. Johnas Cacioppo teigia, kad vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, riziką mirti anksčiau laiko padidina net 14 proc. Beje, ji, kaip ir miego trūkumas, skatina organizmo senėjimo procesus ir silpnina imuninę sistemą.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Komentaras

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, šeimos santykių tyrinėtoja Aušra Maslauskaitė

Jeigu lyginsime Lietuvą su Estija, Lenkija ar Vengrija, matysime, kad mūsų šalyje pakartotinių partnerysčių sukuriama kur kas mažiau. Lietuvės iširus pirmajai santuokai ar mirus partneriui naują šeimą sukuria gana retai. Statistika rodo vos 20 proc. pakartotinių santuokų (dažniausiai po 40 metų). Ši tendencija Lietuvoje stebima jau keletą dešimtmečių.

Taip pat gana populiaru sutikus antrą ar trečią gyvenimo partnerį šio ryšio oficialiai neregistruoti, taigi šiandien statistika neatspindi visos šalies paveikslo, bet tendencijos akivaizdžios.

Žinoma, nemaža dalis moterų tokiam žingsniui nebesiryžta, mieliau orientuodamosi į šeiminį gyvenimą: pasineria į anūkų ar daržų priežiūrą, nors netrūksta ir varstančiųjų trečiojo amžiaus universiteto duris (tai priklauso nuo išsilavinimo ir pasirinkto gyvenimo būdo).

Iš dalies tokią situaciją Lietuvoje lemia demografinis vyrų trūkumas: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 231,5 tūkst. daugiau negu vyrų – 1587,5 tūkst. moterų ir 1356 tūkst. vyrų. Išsituokusių moterų buvo 1,7 karto, našlių – net 7 kartus daugiau nei vyrų, o didžiausias vyrų mirtingumas fiksuojamas būtent vidutinio amžiaus grupėje – nuo 30 iki 55 metų. Taigi nereikėtų pamiršti, kad moterų norus ir ketinimus sukurti šeimą antrą ar trečią kartą jaunesniame amžiuje riboja demografiniai šalies barjerai.

Kitas momentas – kurdami šeimą žmonės mėgsta vadovautis panašumo principu: aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys nori į save panašių partnerių. Deja, iš sovietmečio paveldėtas išsilavinimo modelis gana skirtingas, taigi rasti sau tinkamą porą ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako Mykolo Romerio universiteto profesorė sociologė Sarmitė Mikulionienė

VEIDAS: Su kokiais sunkumais susiduria po sutuoktinio ar partnerio mirties vienišos likusios moterys?

S.M.: Gyvenimo partnerio mirtis – vienas labiausiai sutuoktinį traumuojančių įvykių, dažnam atlaikyti šią netektį tampa rimtu iššūkiu. Artimo žmogaus netektį lydi vienišumo jausmas ir gyvenimo prasmės netekimo klausimas (kam aš dabar reikalinga/-as?). Bet, kaip matyti ir šalies statistikos, Lietuvoje našlėmis pasmerktos likti moterys. Didžioji jų dalis sutuoktinių netenka vyresniame amžiuje, bet tai nereiškia, kad jos iki pat mirties išlieka vienišos. Įprastai šalia jų gyvena jau suaugusios ir savo šeimas sukūrusios atžalos, taigi moterys įtraukiamos į aktyvų socialinį gyvenimą. Manoma, kad pakaitinė veikla ir socialiniai ryšiai palengvina susitaikymą su mylimo žmogaus netektimi.

VEIDAS: Išeitų, kad esant tokiai situacijai sudėtingiausia asmeniui, neturinčiam socialinių atramų?

S.M.: Praradus vieną ar kitą socialinį vaidmenį mums įprasta pakeisti jį kitu. Tarkime, gana dažnai į pensiją išėjęs žmogus jaučiasi labai nelaimingas ir nereikalingas, tačiau atradęs save savanoriškoje veikloje atsitiesia. Taigi sugriūvus įprastai dienotvarkei (mirus artimajam ar išėjus į pensiją) svarbiausia nesutrikti ir sugebėti pakeisti vieną veiklą kita. Tai ir leidžia moterims po šeimos nario mirties įveikti vienatvę. Sociologai sutaria, kad būtent jos yra socialinio ryšio su aplinka palaikytojos, turi draugystės tinklus, priešingai nei vyrai. Žinome ne vieną pavyzdį, kai po žmonos mirties sutuoktinis sunkiai pasirūpina savimi ir buitimi.

VEIDAS: Siekiant mažinti našlių statistiką išeitimi galėtų tapti jaunesnių gyvenimo partnerių pasirinkimas jaunystės metais?

S.M.: Jei tik kas taip racionaliai ir pragmatiškai žvelgtų į šeimos kūrimą, pagal statistinį vidurkį pakaktų sukurti šeimą su penkeriais metais jaunesniu partneriu, ir būtų galima tikėtis, kad bendro gyvenimo trukmė susilygins. Deja, kuriant šeimą apie tokius dalykus nesusimąstoma.

VEIDAS: Ar galėtumėte išskirti, kas lemia skirtingą vyrų ir moterų gyvenimo trukmę?

S.M.: Gyvenimo trukmės skirtumai nulemti biologinių (genetiškai užprogramuotų) ir elgsenos veiksnių. Pirmieji nuo mūsų nepriklauso, tačiau antruosius lemiame patys, tai neatsiejama nuo mūsų gyvenimo būdo. Tarkime, vyrai mėgsta riziką, aktyvią veiklą, yra linkę rungtyniauti ir piktnaudžiauti alkoholiu, rūkyti ir pan. Taip pat vyrai dažniau renkasi darbovietes, kur apstu kenksmingų veiksnių: fizinis darbas, vadovaujamo darbo pozicijos, dažnas stresas, o tai neabejotinai prisideda prie gyvenimo trukmės trumpėjimo.

Žinoma, vis labiau įsibėgėjant feminizacijos procesui ir moterys užima atsakingus postus, taigi labiau išsivysčiusiose šalyse demografai jau stebi vyrų ir moterų gyvenimo trukmės supanašėjimą.

VEIDAS: Ar gali būti, kad vyrų gyvenimo trukmei kenkia pernelyg atkaklus siekis atrodyti vyriškiems?

S.M.: Labai tikėtina, kad skirtingas lyčių atstovų požiūris į savo kūną prisideda prie skirtingos jų gyvenimo trukmės: moterys siekia grožio, o vyrai – jėgos. Kitas dalykas, kad moterys linkusios labiau rūpintis savo sveikata, o vyrai vadovaujasi posakiu, kad juos kur kas labiau puošia randai. Taigi dėl nepamatuotos rizikos ir siekio pateisinti vyriškumo įvaizdį trumpėja ir gyvenimo trukmė.

VEIDAS: Kokie dar veiksniai trumpina mūsų vyrų amžių?

S.M.: Šiuo atveju galima kalbėti apie antihumanistinį požiūrį į žmogų (mūsų šalyje vis dar nevertinama individo gyvybė, nejuntama pagarbos asmeniui). Tai tam tikras sovietmečio palikimas. Jei pasižiūrėsime, kada didžiausias Lietuvos vyrų mirtingumo pikas, pamatysime, kad mažėti jų ima panašiai nuo paauglystės iki pat brandaus amžiaus. Pagal gyvenimo trukmę Lietuvos vyrus nuo moterų skiria vienuolikos metų skirtumas.

Lietuvos vyrų mirtingumą lemia

Kita

Virškinimo sistemos ligos

Piktybiniai navikai

Kraujotakos sistemos ligos

Išorinės mirties priežastys

Amžiaus grupės: 20–29 m.

20–59 m.

Mirties priežasčių dalis: 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc.

Šaltinis: Higienos institutes, 2012 m.

Moterų ir vyrų pasiskirstymas ES valstybėse narėse 2013 m. (metų pradžioje, tūkst.)

Šalis                           Moterų     Vyrų                  100 vyrų teko moterų

Estija                          704                   616,2                 114

Graikija              5649,2     5413,3     104

Latvija               1097,2     926,6                 118

Lenkija               19 884     18 649,3   107

Lietuva               1603                  1368,9     117

Liuksemburgas         268,6                 268,4                 100

Nyderlandai                     8472,2     8307,3     102

Portugalija                     5491,6     4995,7     110

Prancūzija            33 814,2   31 764,6   107

Vokietija             41 673,7   40 346,9   103

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė, 2014 m.

Mirčių skaičius Lietuvoje didėja, o lėtai auganti vidutinė gyvenimo trukmė niekaip neprisiveja europietiškų standartų. Kalta sveikatos sistema ar mes patys?

Lietuva pernai gedėjo 41 511 mirusiųjų, net 573 daugiau nei 2012 m., nors gyventojų šalyje mažėja. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, pernai mirė 1403,5, o užpernai  šiek tiek mažiau – 1370,2. „Trejus metus iš eilės mirčių mažėjo, o štai dabar jų padaugėjo ir gana smarkiai“, – Higienos instituto ką tik paskelbtus Mirties priežasčių registro duomenis lygina šio instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro laikinoji vadovė Vilė Cicėnienė.

Pagrindinės priežastys, jau daug metų varančios lietuvius į kapus, nepakito: šįsyk net 84 proc. mirčių lėmė kraujotakos sistemos ligos (56,3 proc.), piktybiniai navikai (19 proc.) ir išorinės mirties priežastys – įvairios traumos, avarijos, savižudybės ir kt. (8,7 proc.).

Beje, ilgaamžiškiausius europiečius – ispanus ar italus mirčių skaičiumi 100 tūkst. gyventojų lenkiame vos ne dukart, o ES vidurkį pusantro karto. O lyginant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, laikomą vienu svarbiausių visuomenės gerovės rodiklių, tarp ES šalių lietuviai ir latviai yra autsaideriai – gyvena trumpiausiai, net 8,4 metų trumpiau nei ispanai (Eurostato 2012 m. duomenys).

Tiesa, gera žinia: 2013 m. mūsų vyrai pagaliau prisivijo 1965 m. gyvenimo trukmės rodiklį, siekiantį 68,6 metų. Tačiau kol džiaugiamės grįžę į gūdaus sovietmečio laiką, kitos šalys nuo mūsų tolsta toliau, nes jų gyvenimas ilgėja spartesniais nei mūsų tempais. Beje, bent jau tarp baltijiečių nepriklausomybės pradžioje buvome ilgaamžiškiausi, o dar prieš keletą metų pagal mirtingumą 100 tūkst. gyventojų mūsų rodiklis buvo geriausias. Dabar – nebe. Kas trumpina lietuviams gyvenimą?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m

Vyrai gyvena trumpiau negu moterys ne tik dėl to, kad labiau linkę į žalingus įpročius, daugiau rizikuoja jaunystėje ar kad nemoka susidoroti su stresu. Mokslininkų teigimu, trumpesnį vyrų amžių lemia ir biologinės priežastys.

Lietuvos moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia maždaug 78 metus, o vyrų – net 11 metų mažiau. Dėl šios priežasties mūsų šalyje tūkstančiui vyrų tenka 1151 moteris, o kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo jaučiamas didesnis vyrų deficitas.

Statistikos departamento duomenimis, nors šalyje berniukų gimsta daugiau negu mergaičių, 2010 m. daugiau nei 95 metus turinčių vyrų Lietuvoje gyveno 500, o moterų – 1700. Didesnį vyrų mirtingumą rodo ir našlių statistika: Lietuvoje našlauja beveik 15 proc. moterų ir tik 3 proc. vyrų.

Nors daugumoje Vakarų šalių skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės yra keleriais metais mažesnis negu Lietuvoje, vyrai visame pasaulyje gyvena trumpiau negu moterys, o mokslininkai suka galvą, kodėl taip yra.

“Jei dar yra likę vyrų, kurie vis dar mano, kad moterys – silpnesnė lytis, jiems jau senokai laikas keisti nuomonę. Štai svarbiausias moterų stiprumo įrodymas – pagal sugebėjimą ilgiau išlikti gyvos moterys vyrus lenkia nuo gimimo iki žilos senatvės”, – žurnalui “Scientific American” tvirtina Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto direktorius Thomas Kirkwoodas.

Pasak jo, nors vidutinis vyras šimto metrų lenktynių trasą galėtų įveikti greičiau nei vidutinė moteris ir sugebėtų pakelti sunkesnį nešulį, šiais laikais moterys už vyrus gyvena penkeriais šešeriais metais ilgiau. Tarp sulaukusiųjų 85-erių metų šešioms moterims tenka keturi vyrai, tarp šimtamečių dviem moterims jau tenka vienas vyras. O šiandieninis pasaulio ilgaamžiškumo rekordas – 122 metai – taip pat priklauso moteriai.

Lemia ir žalingi įpročiai, ir geležies perteklius

Taigi kodėl moterys gyvena ilgiau negu vyrai? Viena iš keliamų hipotezių, kad vyrai anksčiau nuvaro save į kapus sunkiu ir streso kupinu darbu. Tačiau T.Kirkwoodas ginčijasi, kad net jei taip ir būdavo anksčiau, šiais laikais įsivyraujant lyčių lygybei mirtingumo praraja tarp vyrų ir moterų turėtų išnykti ar bent jau sumažėti. Tačiau moteris šiandien už vyrus vis dar gyvena beveik tiek pat ilgiau, kaip ir prieš daugelį metų moterys namų šeimininkės gyvendavo ilgiau už dirbančius savo vyrus.

Be to, mokslininkas abejoja, ar vyrų darbinis gyvenimas jų sveikatai buvo kenksmingesnis negu įtampos kupinas ir tikrai nelengvas namų šeimininkių gyvenimas. Apskritai, T.Kirkwoodo vertinimu, vyrai iš santuokos gauna daugiau naudos negu jų žmonos – vedę vyrai paprastai gyvena daug ilgiau negu viengungiai, tuo tarpu ištekėjusios moterys gyvena tik šiek tiek ilgiau negu neištekėjusios.

Viena šio fakto priežasčių yra ta, kad vyrams būdingesni žalingi įpročiai – jie dažniau rūko, geria, prasčiau maitinasi. Bostono universiteto Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimų centro ir tinklalapio LivingTo100.com įkūrėjas Tomas Perlsas žurnalui “Time” tvirtina, kad vyrai vėlyvaisiais paauglystės metais išgyvena vadinamąją testosterono audrą.

Smarkiai pakilęs hormonų lygis gali paskatinti jaunus vyrus elgtis gana rizikingai: jie nesisega saugos diržų, geria per daug alkoholio, gali agresyviau elgtis su ginklais ir t.t. Toks elgesys lemia didesnį mirčių rodiklį. Štai JAV Mičigano universiteto mokslininkai Danielis Krugeris ir Randolphas Nesse’as taip pat pastebėjo, kad daugiau vyrų nei moterų miršta per avarijas, būna nužudomi arba patys nusižudo. T.Perlsas papildo, kad didesnis mirtingumas matomas ir tarp prislėgtų bei depresija sergančių vyrų – ypač vyresnio amžiaus. Jei jie bando žudytis, tai atlikti iki galo jiems pasiseka dažniau nei moterims.

“Apskritai yra trys dalykai, kuriais vyrai pralaimi moterims. Jie daug rūko. Jie valgo daugiau cholesterolio turinčio maisto. Ir su stresu jie dorojasi ne taip gerai kaip moterys, nes labiau linkę išgyventi viską viduje, negu “išsikrauti”. O stresas turi didelės įtakos širdies ir kraujagyslių ligų pradžiai”, – perspėja T.Perlsas.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumą lemia ne vien gyvenimo būdas. T.Perlsas atkreipia dėmesį, kad moterys vėliau negu vyrai suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies smūgis ar insultas. Moterys paprastai su šiomis problemomis susiduria būdamos 70–80 metų – dešimtmečiu vėliau negu vyrai.

Ilgą laiką gydytojai manė, kad šio skirtumo priežastis – estrogenas (moteriškas lytinis hormonas), tačiau T.Perlsas tikina, jog tyrimai atskleidė kitas priežastis. Viena jų – moterų, ypač jaunesnių, organizme dėl menstruacijų geležies yra mažiau nei vyrų organizme. Geležis turi labai didelę įtaką mūsų ląstelėse vykstančioms reakcijoms, dėl kurių gaminasi žalingi laisvieji radikalai, gadinantys DNR grandinę ir baltymus bei galintys sukelti ląstelių senėjimą. Mūsų mityboje raudona mėsa yra pagrindinis geležies šaltinis, vadinasi, būti vegetaru sveikiau vien dėl tos priežasties, kad nevalgant mėsos geležies gaunama mažiau.

Pasak mokslininko, Olandijoje, Leidene, buvo atliktas tyrimas, nagrinėjęs raudonos mėsos ir širdies ligų sąsajas: regionuose, kurių gyventojai nevalgo raudonos mėsos, patiriama dvigubai mažiau širdies smūgių ir insultų negu tuose regionuose, kuriuose raudona mėsa vartojama.

T.Perlso žiniomis, kita priežastis, lemianti moterų ilgaamžiškumą, yra vyrų ir moterų chromosomų skirtumas. Lytį nulemiančiose chromosomose gali būti genetinių mutacijų, kurios sukelia keletą gyvybei pavojingų ligų, pavyzdžiui, raumenų distrofiją ir hemofiliją. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, moteris su mutavusiu genu vienoje iš X chromosomų gali naudotis gerąja geno kopija kitoje chromosomoje ir išvengti ligos pasireiškimo. Tuo tarpu vyrai turi vieną X chromosomą ir vieną Y chromosomą, taigi jie negali pasikliauti kita chromosoma, jeigu vienos iš lytį nulemiančių chromosomų genas turi defektą.

Vyrai laikinesni nei moterys

Tuo tarpu gerontologas T.Kirkwoodas į klausimą, kodėl moterys gyvena ilgiau, pažvelgė iš platesnės biologinės perspektyvos, tyrinėdamas gyvūnus. Paaiškėjo, jog daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau negu patinai, o šis fenomenas perša mintį, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės gali slypėti biologijoje.

Mokslininkai mano, kad senėjimo procesą sukelia pamažu besikaupiantis atskirų mažyčių klaidų skaičius DNR grandinėje. Šis klaidų kaupimasis reiškia, kad mūsų gyvenimo trukmė priklauso nuo pusiausvyros tarp to, kaip greitai pažeidžiamos mūsų ląstelės ir kaip efektyviai ši žala atitaisoma. Kai kurios klaidos praslysta nepataisytos ir kaupiasi dienomis, mėnesiais, metais. Mes senstame, nes mūsų kūnas daro vis daugiau klaidų.

T.Kirkwoodo manymu, mūsų kūnas tikriausiai galėtų klaidas ištaisyti geriau, negu tai daro dabar. Bent jau teoriškai. O tai reikštų, kad galėtume gyventi amžinai. Priežastis, kodėl mūsų organizmas to nedaro, – tai būtų kainavę per daug energijos tuo metu, kai prieš daugelį amžių formavosi mūsų senėjimo procesas, nes mūsų protėviai medžiotojai-rinkėjai nuolat kovojo su alkiu. Žmonija, natūralios atrankos spaudžiama geriausiai panaudoti menkus energijos išteklius, pirmenybę teikė augimui ir dauginimuisi, o ne amžinam gyvenimui.

“Mūsų genai kūną traktavo kaip trumpalaikę transporto priemonę, kurią reikia išlaikyti pakankamai gerai, kad ji galėtų užaugti ir daugintis, bet neverta daug investuoti į ilgaamžiškumą, nes atsitiktinės mirties šansai buvo labai dideli. Kitais žodžiais tariant, mūsų genai yra nemirtingi, bet kūnas – laikinas”, – aiškina mokslininkas.

T.Kirkwoodas prieš keletą metų atskleidė, kad ilgaamžių gyvūnų kūnai turi geresnes klaidų taisymo sistemas negu trumpaamžių gyvūnų. Ilgaamžiai gyvūnai taip pat yra protingesni, didesni arba tokie kaip paukščiai ir šikšnosparniai, kurie užsiaugino sparnus, kad jų gyvenimas būtų saugesnis. Jei gali ilgiau išvengti pavojų nuskrisdamas, būdamas protingesnis arba didesnis, tavo kūnas ne toks laikinas, apsimoka skirti ir daugiau energijos ląstelių pažeidimams taisyti.

T.Kirkwoodas savo tyrimais kelia klausimą, ar gali būti, kad vyrai gyvena trumpiau, nes yra laikinesni negu moterys. “Toks paaiškinimas turi puikų biologinį pagrindimą. Moters, kaip ir moteriškos lyties gyvūnų, kūnas labai svarbus reprodukciniu požiūriu: vaisius turi augti motinos įsčiose, kūdikis turi žįsti krūtį. Tad jeigu moters ar moteriškos lyties gyvūno kūnas per daug susilpnėja, kyla reali grėsmė šansams susilaukti sveikų palikuonių. Tuo tarpu vyro reprodukcinis vaidmuo yra mažiau tiesiogiai priklausomas nuo jo geros sveikatos”, – aiškina mokslininkas.

Žinoma, jo vertinimu, negalima sakyti, kad biologijos požiūriu vyriškos lyties patinai reikalingi tik patelei sužavėti, o tuomet jau gali mirti. Tanzanijoje atliktas vaikų tyrimas parodė, kad vaikai, kurie prarado tėvą nesulaukę 15 metų, buvo šiek tiek žemesni negu jų bendraamžiai, o ūgis yra pakankamai geras sveikatos indikatorius. Vis dėlto vaikai, kurie prarado mamą, maitinosi netgi prasčiau – jie buvo žemesni, skurdesni ir gyveno trumpiau negu tėvo netekę našlaičiai.