Lietuviai vis dar stokoja fizinio aktyvumo įgūdžių: beveik pusė šalies gyventojų abejingi aktyviam laiko leidimui. Neįkvepia jų nei garsių verslininkų, nei daug pasiekusių valstybės vadovų ar sporto aistruolių pavyzdžiai.

Prieš keletą metų pamatyti savo malonumui bėgantį žmogų Vilniuje buvo reta galimybė, o šiandien situacija kardinaliai pakitusi: žmonių, aktyviai leidžiančių laisvalaikį, vis daugiau. Žinoma, prie to gana daug prisideda kasmet populiarėjančios bėgimo varžybos (pernai jų įvyko net 99, šiemet suplanuota jau per šimtą), taip pat – didieji maratonai, rengiami ne tik sostinėje. Vis aistringiau į gatves išrieda dviratininkai, savo fizinę ir dvasinę ištvermę tiek pajūryje, tiek Vilniuje demonstruoja ir gan egzotiškų užsiėmimų mėgėjai.
Tačiau, kaip atskleidžia “Veido” užsakymu atlikta apklausa, net 45 proc. šalies gyventojų nepasiduoda jokiems sveikesnio gyvenimo “virusams” ir išlieka fiziškai pasyvūs.
Žinant, kad dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 mln. žmonių, kyla klausimas, kas laukia didžiosios mūsų visuomenės dalies, kuriai populiariausia sporto šaka tebėra televizoriaus žiūrėjimas. Nors politikai ir kalba apie tai, kaip svarbu skatinti visuomenę gyventi sveikai, akivaizdu, kad įtikinti Sveikatos apsaugos ministeriją profilaktikos priemonėms skirti kur kas daugiau lėšų – ne taip paprasta.

Tarp prasčiausių Europos Sąjungoje
Kaip pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimo instituto vadovas doc. dr. Aurelijus Veryga, šalyje aktyviai dirba visuomenės sveikatos biurai, populiarindami fizinį aktyvumą, rengiamos nemokamos treniruotės siekiant pritraukti vietinę bendruomenę, netyla diskusijos apie fizinio lavinimo pamokų būtinybę.
“Būtų labai gerai, kad minėtiems reikalams pinigų surastų valstybė, o ne vien tik bendruomenės ir savivaldybės lauko treniruoklius savo iniciatyva statytų. Kaip rodo esami pavyzdžiai, nepakanka vien įrengti infrastruktūrą, dar reikia ja sudominti žmones. Žinoma, labai gražiai kelios močiutės ant tų treniruoklių sūpuojasi, bet kiek ten jų ateina? Kur visi kiti? Ir kodėl jaunimas lauko treniruoklių neranda?” – svarsto A.Veryga, pridėdamas, kad pagal daugelį sveikatos rodiklių atrodome bene prasčiausiai Europos Sąjungoje.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2014-m

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis lietuvių kilmės mokslininkas ir žaliosios mitybos judėjimo pasaulyje pradininkas Viktoras Kulvinskas teigia, jog pasirenkant sveiką gyvenimo būdą ir valgant remiantis žaliosios mitybos principais, galima sutaupyti pakankamai nemažą sumą pinigų. Be to, jei pasaulis maitintųsi žaliu maistu, maisto užtektų net 5 kartus daugiau žmonių.

„Valgydami sveiką ir natūralų maistą galime būti taupūs. Nemažai maisto galima užsiauginti patys, net jei neturime nuosavo namo, šalia kurio būtų didžiulis daržas. Pavyzdžiui, įvairias sėklas galima daiginti, želmenis auginti namuose, balkone. Taip nebrangiai jūs turėsite tikrai sveikų ir maistingų produktų, iš kurių galėsite paruošti daug energijos teikiančių ir skanių patiekalų“, – specialaus susitikimo metu kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, žalias (gyvas) maistas – tai geriausias kelias ne tik į sveikatą, jaunystę, bet ir į ilgaamžiškumą. Svarbu vengti gyvulinės kilmės, aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje kepto ar virto maisto, stiprių pagardų ar nenatūralių prieskonių. Taip pat visą maistą būtina labai gerai sukramtyti. Tai bus ne tik pagalba virškinimo sistemai, bet ir mankšta veido raumenims, o tai padės išlaikyti jaunyste veide. Visgi, jei ilgai kramtyti nesinori, kiek įmanoma daugiau maisto reikėtų smulkinti trintuvu ar plaktuvu.
„Apskritai valgykite tik tada, kada iš tiesų norite. Beveik visi žmonės valgo per daug. Derinkite ir rinkitės maistą taip, kaip jums liepia jūsų kūnas. Svarbiausia, niekada nevalgykite sunkiai virškinamo maisto, prieš imdamiesi sunkaus fizinio darbo. Na,  o prieš sudėtingą protinį darbą, patartina laikytis pasninko ir gerti tik sultis arba vandenį. Tokiu būdų jūsų smegenys nebus apsunkintos ir apkrautos maistu, galės efektyviau dirbti“, – dėstė JAV gyvenantis ir Hipokrato institutą įkūręs V. Kulvinskas.
Pats V. Kulvinskas teigia pradžioje žinojęs labai mažai apie sveiką gyvenimo būdą ir tai, kaip tai atrodo, tačiau palaipsniui mokslininkas pradėjo tuo aktyviai domėtis, atlikinėjo įvairius eksperimentus. Nors jaunystėje pats valgė nesveiką, kaloringą, riebų, gyvulinės kilmės maistą, rūkė ir vartojo alkoholį, atsiradus sveikatos problemoms, nusprendė keisti savo gyvenimo būdą. Taip grįžo ne tik energija, sveikata, bet ir ėmė jaustis laimingas. „Šiandien aš noriu, kad visi žmonės būtų laimingi ir sveiki“, – sako Hipokrato institute bei įvairiuose pasaulio kampeliuose seminarus vedantis V. Kulvinskas.
Per dvi viešnagės gimtinėje savaites jis surengs seminarų ciklą (lapkričio 24-27 d.) bei VIP retritų ir Lietuvos žmonėms. Juose bus dėstoma ir pasakojama ne tik, kaip sveikai gyventi, kaip apsisaugoti nuo ligų, būti žvaliems ir laimingiems, bet ir atskleistos jaunystės ir geros savijautos paslaptys. Seminarų dalyviai bus kviečiami prisijungti ir drauge su Rytų medicinos daktare Daniela Prauss atlikti meditacijos ir jogos pratimus bei išbandyti iš natūralių produktų pagal žaliosios mitybos principus paruoštus patiekalus.
Kalbėdamas apie lietuvių mitybos ypatumus, V. Kulvinskas teigė, jog renkantis maistą būtina atsižvelgti į klimatą, kuriame gyvename.
„Kadangi Lietuvoje žiemos metu klimatas yra ganėtinai šaltas ir yra sudėtingiau vietoje užsiauginti žalią maistą, vis tiek galima rasti kuo maitintis. Vienas produktų – riešutai, kuriuos sudaro apie 60 proc. riebalų, kurie būtini šaltesniame klimate gyvenantiems žmonės. Riebalais taip pat turtingos yra saulėgrąžos. Šaltuoju metų laiku taip pat reikėtų rinktis šiltą maistą. Pavyzdžiui, šaltą vandenį keisti šiltu. Be to, net ir pagal žaliavalgystės principus galima pasigaminti sriubą – tiesiog vanduo neturi būti šiltesnis nei 45 laipsniai“, – patarimus dalino V. Kulvinskas bei pabrėžė, jog staiga ir radikaliai keisti gyvenimo būdo nereikia. Viską reikia daryti pamažu. Galima pradėti nuo to, jog kitaip (gyvu maistu) maitinsitės tik kartą per savaitę ir pamažu didinsite sveikos mitybos dienų skaičių.
Po beveik dviejų metų derybų ir planavimo į Lietuvą Viktorą Kulvinską pakvietė VŠĮ „Žalia mityba“ vadovė Gražina Gum. „Aš labai džiaugiuosi, jog pagaliau ir Lietuvoje turime galimybę išvysti pasaulio pripažinimą pelniusį lietuvių kilmės sveikos gyvensenos guru ir tiesiai iš jo sužinoti jaunystės ir energijos šaltinio paslaptis. Už šią Viktoro Kulvinsko viešnagę Lietuvoje noriu padėkoti ir prie jos nemažai prisidėjusiam verslininkui Antanui Guogai“, – sakė Gražina Gum bei džiaugėsi, jog prieš pat V. Kulvinsko atvykimą į gimtinę, Lietuvos knygynus pasiekė jo bestseleris „Kaip išlikti XXI amžiuje“.

Į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas sveikos gyvensenos biblija pasaulyje vadinamas lietuvių kilmės mokslininko ir žaliosios mitybos judėjimo pradininko Viktoro Kulvinsko bestseleris „Kaip išlikti XXI amžiuje“.

Asmenine patirtimi, pastebėjimais, patarimais ir gausiais literatūros šaltiniais paremtoje knygoje gausu atradimų, kurie ne tik moko gyventi taupiau, sveikiau, racionaliau, bet ir atskleidžia šį tą naujo apie žmogų ir aplinkinį pasaulį.

„Ši knyga jau seniai atrasta už Atlanto ir pripažinta kaip visų žaliavalgių ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančių entuziastų vadovas, pagaliau atrado kelią ir į mūsų knygynus. Kasdien sparčiai plečiantis sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių ratui, buvo būtina turėti sava kalba parašytą svarų informacijos šaltinį, kuris taptų kelio į kitokį gyvenimą pradžia“, – sako knygą išleidusios VŠĮ „Žalia mityba“ vadovė Gražina Gum.

Autorinė V. Kulvinsko knyga „Kaip išlikti XXI amžiuje“ pasaulyje parduota daugiau nei pusės milijono tiražu. Vien JAV šios knygos išleisti 53 leidimai, Vokietijoje – 14 leidimų. Knygos puslapius varto ir joje skelbiamomis idėjomis vadovaujasi tokios žvaigždės kaip tenisininkė Venus Williams, komikas Dickas Gregory, TV šou žvaigždė Philipas M. Thomas ir kt. Knygai neabejingas buvo ir pats Michaelis Jacksonas bei legendinė aktorė Gloria Swanson. Šiuo metu lietuvišką jos vertimą galima rasti ir visuose Lietuvos knygynuose.

„Tikiu, jog ši knyga nepalieka abejingų. Stengiausi, kad mano skleidžiamos idėjos paliestų skaitytoją ir priverstų jį susimąstyti apie tai, kaip iš tiesų mes gyvename, kodėl gyvename taip, kad patys žudome save per savo neišmanymą, ir kokiu keliu mums eiti, kad gyvybės syvai tekėtų kiekviena mūsų ląstele ir pilni vidinio budrumo bei džiugesio būtume visada pasirengę žengti per XXI amžių, kad ir koks jis būtų“, – teigia Viktoras Kulvinskas.

V. Kulvinskas sukūrė žaliavalgystės principais grįstą teoriją, kuria vadovaujasi tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Jų tarpe ne viena jaunyste ir energija spinduliuojanti Holivudo žvaigždė, jų tarpe Demi Moore, Uma Thurman, Woody Harrelsonas ir kt.

V. Kulvinskas pabrėžia, jog mityboje svarbiausia daug fermentų, mažai baltymų, mažai krakmolo ir daug skysčių turintis neapdorotas vegetariškas maistas. Autorius taip pat sukūrė niekada anksčiau nesuformuluotą teorinį modelį vėžiui, artritui, mėnesinėms ir gyvenimo pailginimo formulei, kuris atlaikė net ir priekabiausių mokslininkų analizę.

Visa tai jis išdėstė aštuntajame dešimtmetyje JAV pasirodžiusioje knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“. Ši iš karto buvo pripažinta įspūdingiausiu moksliškai pagrįstu neapdoroto maisto naudos žmogaus sveikatai dokumentuotų įrodymų rinkiniu. Tokia ji išliko iki šiol – gyvo maisto biblija pripažįstama sveikatos specialistų.

Gimęs Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą (1939 m.), V. Kulvinskas emigravo į JAV, ten įgijo matematikos magistro laipsnį, dėstė Konektikuto universitete, buvo Harvardo universiteto, Masačiusetso technologinio instituto, Smitsonian astrofizinės observatorijos, Apolono projekto ir kt. kompiuterių konsultantas. V. Kulvinskas yra fizikos garbės bendrijos Sigma Pi Sigma narys, drauge su Lietuvoje gimusia dr. Ann Wigmore Bostone įkūrė Hipokrato sveikatos institutą.