Skirtingų šaltinių duomenys liudija, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje lyg ir mažėja.

Šiemet jau antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu buvo atliekamas namų ūkių biudžeto tyrimas, kurio tikslas – atskleisti Lietuvos namų ūkių gyventojų išlaidų struktūrą. Tačiau sugretinus namų ūkių įvardytų išlaidų pokytį per metus su Statistikos departamento renkamos nacionalinės statistikos duomenimis paaiškėjo, jog vartojimo didėjimo mastai nesutampa: namų ūkiai teigia, kad jų vartojimo išlaidos didėjo gerokai mažiau, nei fiksuoja oficiali statistika. Regis, šią situaciją lemia kiti du veiksniai – gyventojų faktinių savo išlaidų nežinojimas ir mažėjanti šešėlinės ekonomikos dalis.
Pagal reprezentatyvią bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, gyventojai teigia išleidžiantys 5,27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jei iš gyventojų nurodyto išlaidų pokyčio eliminuotume kainų, kurios per metus nemažėjo, skirtumą, išeitų, kad gyventojų vartojimas beveik nesikeitė. O Statistikos departamentas, apskaičiuodamas šių metų trečiojo ketvirčio bendrąjį vidaus produktą (BVP) išlaidų metodu, nustatė, kad gyventojų išlaidos padidėjo 10,59 proc., neeliminuojant kainų pokyčio.
Minėtų duomenų nesutapimas iliustruoja mažėjančios šešėlinės ekonomikos procesą. BVP, kurio komponentė yra namų ūkių išlaidos, apskaičiuojamas remiantis oficialiai apskaitomomis pinigų operacijomis. Vadinasi, statistiškai didėjantis gyventojų vartojimas, jiems nurodant, kad jų išlaidos keičiasi nedaug, reiškia, jog didesnė namų ūkių išlaidų dalis yra apskaitoma oficialiai.
Paprasčiausias situaciją iliustruojantis pavyzdys galėtų būti mėsos pirkimas turguje: Petraičių šeima kaip pirko 1 kg mėsos Kalvarijų turguje pernai, taip tebeperka ir šiandien. Galbūt sumoka keliais litais daugiau dėl padidėjusios kainos, tačiau perka tą patį kiekį. Tik iki šių metų gegužės, kai maisto produktų prekyvietėse įvesti kasos aparatai, šių išlaidų nematydavo Statistikos departamentas. Taigi jau birželio mėn. perkamą mėsa Statistikos departamentas fiksuoja kaip padidėjusį gyventojų vartojimą, nors Petraičiai kaip visad nusipirko tą patį 1 kg mėsos.
Antroje šių metų pusėje taip pat buvo sugriežtintas pigesnių degalų įvežimas į Lietuvą iš kaimyninių šalių, imtasi cigarečių, kitų akcizinių prekių kontrolės. Tai atitinkamai lėmė, kad daugiau prekių ir paslaugų šalyje buvo įsigyta legaliai, nors faktinės namų ūkių išlaidos dėl to nebūtinai padidėjo.
Galiausiai pažvelgus ir į pačią namų ūkių išlaidų struktūrą matyti, kad didžiausią svorį namų ūkių biudžete sudaro išlaidos maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, kurių dalį gyventojai perka turguose, – tam tenka daugiau nei trečdalis viso biudžeto, 35,2 proc. Be to, šios grupės prekės, oficialiais rugsėjo mėnesio statistikos duomenimis, per metus vidutiniškai pabrango 7,8 proc., o toks kainų pokytis tikrai riboja vartojimo didinimo galimybes.
Antroje vietoje pagal svorį biudžete yra būsto komunaliniai mokesčiai – jų dalis asmeniniame biudžete nekinta, tačiau šios išlaidos yra mažai lanksčios, o statistika liudija, kad būtent mokėjimai už elektrą, dujas, šildymą, kitas paslaugas kelia bene daugiausiai iššūkių, mat jos pabrango labiausiai, net 10 proc. Atsikvėpti neleido ir degalų kainos, per metus vidutiniškai išaugusios daugiau nei 10 proc.
Mažėjanti šešėlinė ekonomika, be jokios abejonės, geroji žinia. Tačiau yra ir blogoji: net ir po dvejus metus trukusios recesijos gyventojai neskiria pakankamai dėmesio faktinių išlaidų stebėjimui, kas sudarytų galimybes būti tikslesniems bei lankstesniems priimant finansinius sprendimus – nuo kasdienių išlaidų iki ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo. Gyventojų žinias apie savo realią finansinę padėtį bei priimamus finansinius sprendimus turėtų lemti ne jų nuomonė („manau, kad išleidžiu“) ar nuojauta, kuriai įtakos dažnai turi ir aplinkos veiksniai, o faktai. Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už savo finansus, tik klausimas, kiek mūsų išties prisiimame šią atsakomybę.

Spalio 31 d. pasaulio gyventojų skaičius perkopė septynis milijardus. Besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių dėka žmonių pasaulyje daugės ir toliau, bent jau iki šio šimtmečio pabaigos.

Prireikė 1804 mūsų eros metų ir viso laiko iki jos, kad pasaulio gyventojų skaičius pasiektų milijardą, ir tik 207 metų, kad šis skaičius padidėtų septynis kartus. Pramonės revoliucija, žemės ūkio ir medicinos laimėjimai lėmė, kad Žemė tapo apgyvendinta kaip niekada gausiai.
Didžiausio augimo laikotarpis, 7-asis praėjusio amžiaus dešimtmetis, jau praeityje. Tada pasaulio gyventojų kasmet pagausėdavo daugiau nei po 2 proc. Šiuo metu augimas siekia apie 1,1 proc. 1950 m. viena moteris pagimdydavo vidutiniškai penkis vaikus, dabar pagimdo 2,5 vaiko. Gimstamumas mažėja Europoje, Brazilijoje, Rusijoje, Japonijoje, netgi daugiausiai pasaulio gyventojų turinčioje Kinijoje – kaip radikalios vieno vaiko politikos pasekmė.
Gyventojų gausėjimo tempas turėtų mažėti ir ateityje, tačiau bendras jų skaičius didės toliau. Jungtinių Tautų ekspertų vertinimu, pasaulio gyventojų skaičius šio amžiaus pabaigoje viršys 10 mlrd. ir tik tada pradės mažėti. Tačiau toks scenarijus kartu yra ir optimistinis, nes norint, kad jis išsipildytų, turi smarkiai sumažėti gimstamumas besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse – ten, kur augimo tempai dešimtmečiais išlieka milžiniški.
Tarkime, Kongo Demokratinėje Respublikoje prieš 60 metų buvo 12,1 mln. gyventojų, šiemet – 66 mln., o 2050-aisiais prognozuojama jau 148,5 mln. Panašios tendencijos numatomos ir kitose didžiosiose Afrikos valstybėse, taip pat dalyje Azijos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos šalių. Ten gyventojų neabejotinai gausės, dėl to didės ir bendras pasaulio gyventojų skaičius. Manoma, kad iš būsimo milijardo gyventojų 50 proc. gims Azijoje, 36 proc. – Afrikoje, 8 proc. – Lotynų Amerikoje.
Europos indėlis – nulis procentų. Tarkime, šiuo metu 60,5 mln. gyventojų turinčioje Italijoje po 40 metų jų numatoma milijonu mažiau, Vokietijoje vietoj dabartinių 82 mln. planuojama 75 mln. Lietuvai Jungtinių Tautų ekspertai taip pat prognozuoja nykimą: iki 2,8 mln. 2050-aisiais ir iki 2,4 mln. šimtmečio pabaigoje. Tarp pasaulio regionų Europa pasižymi mažiausiu gimstamumu ir didžiausiu senų žmonių skaičiumi. Devyni iš dešimties seniausių (tų, kuriose didžiausią dalį sudaro 65 metų ir vyresni gyventojai) pasaulio valstybių yra šiame žemyne, europiečiai gali guostis nebent tuo, kad pirmoje dešimtuko vietoje – Japonija.

Svarbu ne kiek gyventojų, o kiek jie suvartoja

7 mlrd. riba tėra simbolinė, tačiau jos peržengimas tapo proga visuotinei diskusijai, ar Žemės planeta yra pakankama vis didėjančiam žmonių kiekiui. Vietos tikrai nepritrūks: jei gyventojų tankumas būtų toks kaip Paryžiuje, Niujorke ar kitame didmiestyje, visus septynis milijardus būtų galima sutalpinti į Prancūzijos ploto valstybę. Tačiau problemų kelia išteklių, visų pirma vandens ir maisto, prieinamumas.
Joelis Cohenas, Kolumbijos universiteto profesorius, knygos „Kiek žmonių gali išlaikyti Žemė?“ autorius, tvirtina, jog mes turime daugiau negu reikia maisto, vandens ir kitų reikiamų išteklių, kad užtektų visiems esamiems ir būsimiems pasaulio gyventojams. Tačiau profesorius pabrėžia, kad tai tėra teorinė galimybė, o tikrovė tokia, kad maždaug pusė visų pasaulio gyventojų neuždirba nė dviejų dolerių per dieną (Indijoje tokių žmonių – 76 proc.), apie 800 mln. gyvena lūšnynuose, tiek pat yra neraštingi.
Pasaulio banko skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje badauja 925 mln. žmonių, absoliuti dauguma jų gyvena trečiojo pasaulio šalyse. Maistas pasaulyje brangsta kasmet nuo 1995-ųjų, taip tapdamas vis sunkiau prieinamas šalims, kurių silpna ekonomika. Skurdūs vietos ūkininkai, dažnai dirbantys archajiška technika, negali pagaminti pakankamai, kad aprūpintų didėjančią populiaciją. Ateityje ši problema tik stiprės: Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, norint išmaitinti papildomus du milijardus gyventojų, kurių tikimasi būti sulaukus 2050-aisiais, maisto produkcijos turi padaugėti net 70 proc.
Didėjant maisto poreikiui, didės ir vandens paklausa. Jo jau dabar trūksta daugiau nei dviem milijardams gyventojų, vėlgi dauguma jų gyvena mažiausiai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Tačiau kai kalbama apie išteklius, svarbu suvokti, kad dauguma Afrikos ar Azijos gyventojų yra labai menki vartotojai, palyginti su amerikiečiais, europiečiais, japonais ar australais. Pavyzdžiui, vidutinis amerikietis per dieną suvartoja 400 l vandens, daugiausia tualete ir duše. O Etiopijos gyventojui užtenka 10 l, dalis šios šalies moterų kasdien praleidžia po aštuonias valandas šį vandenį rinkdamos.
Kaip teigia Kalifornijos universiteto profesorius Jaredas Diamondas, tai, kad, pavyzdžiui, Kenijoje nuolat daugėja gyventojų, yra problema Kenijai, bet ne visam pasauliui. „Tikroji problema ta, kad vidutiniškai kiekvienas iš 300 mln. amerikiečių suvartoja 32 kartus daugiau nei vienas Kenijos gyventojas“, – komentuoja profesorius.

Plečiantis žmonijai kitos gyvybės rūšys nyksta

Taigi žmonių gausėjimas nebūtinai reiškia atitinkamai didėjantį išteklių vartojimą. Tačiau neabejojama, kad tai darys vis didesnę įtaką kitoms gyvybės rūšims. Praėjusiais metais JAV mokslo žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas rodo, kad kasmet ties išnykimo riba atsiduria vidutiniškai 52 skirtingos žinduolių, paukščių ir amfibijų rūšys. Šią vasarą pranešta, kad kai kuriose pasaulio vietose drastiškai sumažėjusi plėšrūnų – liūtų, vilkų, ryklių populiacija. Šie gyvūnai yra maisto grandinės viršūnėse, tad jų nykimas atsiliepia ir kitoms grandinės dalims, galiausiai atsisuka prieš pačius žmones. Pavyzdžiui, kaip praneša „Science“, tuose Afrikos regionuose, kuriuose buvo masiškai medžiojami liūtai, gerokai išaugo babuinų populiacija. Jie pradėjo atakuoti vietinių gyventojų namus ir atnešė naujų ligų.
Panašių pavyzdžių įvairiuose pasaulio regionuose apstu, dalis mokslininkų šiandienos laikotarpį jau vadina „masinio nykimo“. Jie konstatuoja: kol žmonija sėkmingai plečiasi, kitos gyvybės rūšys jos sąskaita nyksta.
Apskritai didėjantis pasaulio gyventojų skaičius žmoniją gąsdina. Tokios idėjos, kaip Oksfordo profesoriaus Iano Goldino „daugiau žmonių – daugiau žmonijos laimėjimų“ ar Amerikos gyventojų asociacijos prezidento Davido Lamo pastaba, kad septynimilijardasis vaikas gimė daug labiau išsivysčiusiame pasaulyje nei tas, kuris buvo pasiekęs šešių ar penkių milijardų ribą, yra užtemdomos nežinomybės dėl ateities.
Nors didžiausios gyventojų gausėjimo problemos numatomos trečiojo pasaulio šalyse – ten, kur gyvenimo lygis ir taip yra prasčiausias, – vakariečiai mato savų iššūkių. JAV gyventojų skaičius prognozuojamas stabilus, bet praktiškai kiekviena Europos valstybė save ateityje mato mažesnę ir senesnę. Tai reiškia, kad vis mažės dirbančiųjų ir daugės pensininkų, tad nebus kam tų pensijų jiems uždirbti. Kartu tai lems imigracijos iš trečiojo pasaulio šalių didėjimą.
Prognozuojama, kad aštuonių milijardų Žemės gyventojų riba bus peržengta jau po 14 metų.

Pasaulio gyventojų gausėjimas
Metai    Gyventojų skaičius pasaulyje (mlrd.)
8000 pr. Kr.    0,005
1    0,2
1000    0,275
1650    0,5
1804    1
1927    2
1959    3
1974    4
1987    5
1999    6
2011    7
2025    8*
2043    9*
2083    10*
Šaltinis: „Worldometers“ ir BBC
* Jungtinių Tautų prognozės

Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo mažiau vaikų joje auginama

Mažiausiai išsivysčiusios šalys
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    6,6
2010    4,4

Besivystančios šalys
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    5,9
2010    2,5

Pasaulis
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    4,9
2010    2,6

Išsivysčiusios šalys
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    2,8
2010    1,6

Šaltinis: Jungtinės Tautos

Daugiausiai gyventojų šiuo metu turinčios valstybės
Valstybė    Gyventojų skaičius (mln.)
Kinija    1336,7
Indija    1189,2
JAV    311
Indonezija    245,6
Brazilija    203,4
Pakistanas    187,3
Nigerija    165,8
Bangladešas    158,6

Daugiausiai gyventojų 2050 m. turėsiančios valstybės
Valstybė    Prognozuojama gyventojų skaičius (mln.)    Vieta šiuo metu
Indija    1656,6    2
Kinija    1303,7    1
JAV    422,6    3
Nigerija    402,4    7
Indonezija    313    4
Pakistanas    290,8    6
Etiopija    278,3    13
Brazilija    260,7    5

Šaltinis: JAV gyventojų surašymo biuras

BFL

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Tokie duomenys minimi Statistikos departamentas parengtame ir išleistame kasmetiniame leidinyje “Lietuva skaičiais”, kuriame pateikiama 2010 ir ankstesnių metų statistinė informacija apie socialinę ir ekonominę šalies raidą.

Vidutinė mėnesinė išmokėta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija pernai sudarė 48, o 2009 – 51 proc. šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio neto (išmokėto) darbo užmokesčio.

Gyventojų realiojo darbo užmokesčio indeksas, palyginti su ankstesniais metais, nuo 2007 m. pradėjęs mažėti 2009 m. buvo pasiekęs 2000 m. lygį, o 2010 m. šiek tiek pakilo ir sudarė 95,8 proc.

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2010 m. nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 m.

2010 m. bedarbių skaičius siekė 291,1 tūkst. ir, palyginti su 2009 m., išaugo 1,3 karto, ypač padidėjo ilgalaikių bedarbių skaičius, kuris sudarė 41,4 proc. visų bedarbių skaičiaus.

15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2010 m. sudarė 57,8 proc., per metus jis sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Lygiai tiek pat sumažėjo ir jaunimo (15-24 metų amžiaus asmenų) užimtumo lygis, kuris 2010 m. sudarė 19,2 proc.

Bendrasis vidaus produktas 2010 m. siekė 94642 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,3 proc. 2010 m. bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas pramonės bei prekybos, transporto ir ryšių paslaugų sektoriuose, daugiausia bendroji pridėtinė vertė krito statyboje.

2010 m. metinė infliacija (2010 m. gruodžio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn.) sudarė 3,8 proc. ir buvo 2,5 procentinio punkto didesnė nei 2009 m.

Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė per 2010 metus 14,5 proc. pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 8,4 – transporto prekės ir paslaugos, 6,1 proc. – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.

Namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį, 2010 m. buvo 53,8 proc. (2005 m. – 29 proc.). 2009 m. 28,7 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (2005 m. – 21,5 proc.).

2011 m. sausio 1 d. buvo 86987 veikiantys ūkio subjektai. Palyginti su 2010 m. sausio 1 d., ūkio subjektų padaugėjo 4,6 procento.

Kitą savaitę prasidės antrasis gyventojų surašymo etapas, kuriam vykstant bus siekiama apsaugoti gyventojus nuo sukčių, pranešė Statistikos departamentas.

Anot pranešimo, vykstant gyventojų apklausai namuose bus bendradarbiaujama su Policijos departamentu. Policija, bendradarbiaudama su seniūnijomis, padės informuoti gyventojus, kaip atrodo surašinėtojai ir kaip išvengti jais apsimetusių asmenų.

Surašymo darbuotojais dirbs gyventojai iš tų pačių gyvenamųjų apylinkių, todėl ypač kaimo gyventojai surašinėtojus turėtų pažinoti.

Pareigūnai rūpinsis ne tik gyventojų, bet ir surašinėtojų saugumu – suteiks jiems informaciją apie galimą pavojų lankantis tam tikruose būstuose. Prireikus pareigūnai surašinėtojus palydės iki šių būstų ir užtikrins surašinėtojo saugumą šiam apklausiant.

Su Policijos departamentu taip pat tariamasi, kaip surašyti asocialius asmenis, benamius.

Gyventojų apklausa vyks nuo balandžio 5 iki gegužės 9 dienos.

Surašinėtojai lankys tuos būstus, kurių gyventojai nedalyvavo elektroniniame surašyme ar jo metu pateikė ne visus surašymo duomenis, pvz., susirašė kiekvienas atskirai ir negalima nustatyti namų ūkių ryšių tarp gyventojų.

Vis dėlto Statistikos departamentas perspėja gyventojus būti budrius ir prisiminti, kaip atpažinti surašinėtoją.

Pasak pranešimo, gyventojus surašinėtojai lankys darbo dienomis ne vėliau kaip iki 21 val., savaitgaliais – iki 20 val. Kitu laiku ir per šv. Velykas surašinėtojai gyventojų nelankys.

Surašinėtojo darbo pažymėjimas turi būti patvirtintas teritorinės statistikos valdybos antspaudu ir su oranžine ryškios spalvos juostele, ant kurios yra surašymo ženklas ir baltos spalvos užrašas “Surašymas 2011″. Surašinėtojas turi tamsiai žalią arba pilkšvą (su žalsvais šonais) portfelį su užklijuotu surašymo ženklu.

Pranešime perspėjama, kad surašinėtojai neturi skambinti ir prašyti į surašymo lapo klausimus atsakyti telefonu, taip pat neturi klausinėti apie banko sąskaitas, santaupas, pinigus ar slaptažodžius. surašinėtojai neturi prašyti už ką nors susimokėti ar aukoti.

Kilus abejonių dėl surašinėtojo tapatybės gyventojai raginami paklausti surašinėtojo pavardės ir pasitikslinti ją paskambinus darbo dienomis nemokamais telefonais.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima užpildyti ir atvykus į surašymo skyrius.

Kovo 17-ąją pasibaigusiame pirmąkart surengtame elektroniniame visuotiniame gyventojų surašyme iš viso dalyvavo 1 mln. 38,7 tūkst., arba beveik trečdalis (apie 32 proc.), šalies gyventojų.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstančiame elektroniniame gyventojų surašyme, tikėtina, dalyvaus 30 proc. šalies gyventojų, mano statistikai.

Elektroniniame surašyme iki trečiadienio 10 val. savo duomenis jau pateikė 816 tūkst., arba daugiau kaip 25 proc. Lietuvos gyventojų. Surašymas baigsis trečiadienį.

“Tikėtina, kad susirašys (iki trečiadienio vakaro – BNS) apie 30 proc. gyventojų. Manau, kad tikrai galima sakyti, kad susirašymas sėkmingas”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė laikinai Statistikos departamento generalinės direktorės pareigas einanti Vilija Lapėnienė.

Anot V.Lapėnienės, aktyviausias buvo pirmadienis, kai planuota baigti surašymą.

“Susirašė 110 tūkst. gyventojų – didžiausias skaičius per visą susirašymo laikotarpį”, – sakė V.Lapėnienė.

Aktyviausiomis dienomis prie sistemos per valandą jungėsi vidutiniškai 17 tūkst. gyventojų. V.Lapėnienė pripažino, jog dėl didelio aktyvumo nepavyko išvengti ir laikinų sistemos sutrikimų. Iki trečiadienio ryto buvo registruota 320 tūkst. būstų, arba 33 proc. visų namų ūkių.

V.Lapėnienė BNS po konferencijos teigė, jog elektroninio surašymo trukmė parinkta atsižvelgus į kitų šalių patirtį, optimaliausiu laikomas 10 dienų laikotarpis.

“Ilgesnis laikotarpis brangiau kainuotų, atsižvelgėme ir į gyventojų duomenų konfidencialumo išsaugojimą”, – kalbėjo V.Lapėnienė, pastebėjusi, jog kai kuriose šalyse elektroniniu būdu gyventojai galėjo registruotis vos 3-4 dienas.

Pirmadienį turėjęs pasibaigti elektroninis gyventojų surašymas pirmadienį buvo pratęstas dviem dienomis iki trečiadienio 24 valandos. Anot V.Lapėnienės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ypač aktyvų gyventojų dalyvavimą elektroniniame surašyme ir pačių gyventojų pageidavimus.

Pasibaigus elektroniniam surašymui, mėnesį truks gyventojų lankymas – surašinėtojai gyventojus pradės lankyti balandžio 5-ąją ir lankys iki gegužės 9 dienos. Surašinėtojai lankys ir neteisingai ar ne visus duomenis pateikusius gyventojus.

Aktyviausiai elektroniniame gyventojų ir būstų surašyme dalyvavo didžiųjų miestų gyventojai: jau susirašė 36 proc. Vilniaus, 34 proc. Kauno, 30 proc. Šiaulių, 29 proc. Panevėžio, 28 proc. Klaipėdos gyventojų.

Išankstiniais duomenimis, kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. gyventojų.

+370 5 2058524

Pusė vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį vertina prasčiau nei prieš metus.

Tuo tarpu pagerėjimą jaučia vos dešimtadalis, atskleidė tyrimų agentūros SIC praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas.

“Šiuo metu žmonės, spręsdami finansinius klausimus, yra itin atsargūs ir orientuoti į saugumą, tačiau jie demonstruoja atvirumą rizikingesnėms priemonėms. Tai nereiškia ketinimų ryžtis nesaugiems finansiniams sprendimams, pavyzdžiui, paimti didelę paskolą. Greičiau tai atspindi, kad investavimo sprendimai neišbraukti iš gyventojų finansinių planų, o tik atidėti tolesnei ateičiai”, – pranešime teigė SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė.

Tačiau vertindami ateities perspektyvą, žmonės buvo optimistiškesni – daugiau nei 60 proc. apklaustųjų mano, kad situacija per artimiausius metus pagerės arba nepasikeis. Pesimistiškai savo finansines perspektyvas vertino apie 20 proc. respondentų.

Dėl savo finansų dažniausiai geriau jautėsi vyrai, vadovaujančias pareigas užimantys asmenys ir studentai, blogiau – moterys, provincijos gyventojai.

R.Gaudiešienės teigimu, gyventojų nusiteikimą būtų galima pavadinti “tyliu optimizmu”, kai besitęsiant sudėtingesnei situacijai kantriai tikimasi pagerėjimo. Tą atspindi ir didėjantis gyventojų atvirumas rizikai. Nepaisant prasto dabartinės finansinės situacijos vertinimo, beveik kas antras respondentas sako, kad būtų linkęs priimti rizikingesnius finansinius sprendimus.

Buvo apklausta 20-65 metų amžiaus 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, disponuojančių vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis (daugiau kaip 500 litų vienam šeimos nariui).

Lietuvos bankas 2010 metais atliko būsto paskolą paėmusių žmonių apklausą, kuri atskleidė milžinišką grėsmę, bet į tai jau beveik metus Lietuvoje nekreipiama jokio dėmesio, pirmadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Pasak ekonomisto ir statistiko Vlado Trukšino, tai turėtų būti didžiausias bankų ir šalies valdžios galvos skausmas, nes skolininkų armija nuolat ir agresyviai didėja.

“Jei, Lietuvos banko apklausos duomenimis, būsto paskolas yra paėmę daugiau nei 11,3 proc. iš 1,380 mln. Lietuvos namų ūkių, galima teigti, kad būsto paskolas turi ne mažiau kaip 156 tūkst. namų ūkių, o tai yra beveik 22 proc. iš visų 716 tūkst. fizinių asmenų – bankų skolininkų. Ir tie 22 proc. bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 proc. visos namų ūkių skolos”, -skaičiuoja ekonomistas.

Pasak jo, trečdalis skolininkų keitė būsto kreditų sutartis, vadinasi, 53 tūkst. namų ūkių šalyje turi finansinių problemų grąžindami paskolas.

“Situacija šalyje grėsmingai blogėja, o ekonominis pagerėjimas yra tik iliuzinis, nes vis daugiau žmonių susiduria su grėsme prarasti savo namus varžytinėse”, – konstatavo V.Trukšinas.

Apklausa atskleidė, kad trečdalis paėmusių būsto paskolas žmonių jau prieš metus buvo susidūrę su rimtais finansiniais sunkumais,

Taip pat nustatyta, kad 2010 metais, palyginti su 2009 -aisiais, 6 proc. padaugėjo namų ūkių, teigiančių, jog paskola būstui įsigyti yra labai didelė našta.

Tada Lietuvos banko tyrėjai konstatavo, kad, atsižvelgiant į namų ūkių išsakytus paskolų būstui įsigyti naštos vertinimus per ateinančius 12 mėnesių, reikšmingų teigiamų pokyčių neturėjo įvykti.

Vilniaus meras Raimundas Alekna pripažįsta, kad miesto daugiabučių administravimo rinkoje esama problemų, tačiau jas esą turi spręsti patys vilniečiai.

Taip meras reaguoja į Konkurencijos tarybos priekaištus dėl to, jog didelę dalį sostinės daugiabučių administruoja koncerno “Icor” (ankstesnis pavadinimas – “Rubicon Group”) valdoma bendrovė “City Service”, penktadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Norėtųsi matyti kitokią situaciją daugiabučių namų administravimo rinkoje – siekiamybė yra aktyvesnė pačių gyventojų veikla, spartesnis bendrijų kūrimas”, – “Vilniaus dienai” sakė R.Alekna.

Pasak jo, aktyvesnis daugiabučių savininkų bendrijų steigimas galėtų ne tik išsklaidyti konkurencijos sargų abejones, bet ir suteikti daugiau laisvės vilniečiams. “Gyventojų įsteigta bendrija gali lanksčiau rinktis namo administravimo būdą – administruoti pati ar naudotis geriausiai jos poreikius atitinkančių įmonių paslaugomis. Beje, ir šiandien yra sudarytos sąlygos gyventojams pasirinkti jų namą administruosiančią bendrovę, o jeigu šios darbas netenkina – rinktis kitą įmonę”, – aiškino R.Alekna.

Meras laikosi nuostatos, kad galimas grėsmes sąžiningai konkurencijai daugiabučių administravimo rinkoje likviduoti turi ne savivaldybė, o pati Konkurencijos taryba.

Konkurencijos tarybos duomenimis, “City Service” rinkos dalis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar 2008 metais siekė apie 30 proc. ir daugiau. “City Service” tvirtina, kad bendrovės užimama rinkos dalis pagal Statistikos departamento duomenis sostinėje nesiekia nė 25 proc.

Bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko ekspertai. Komerciniai bankai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu klientai skolinasi drąsiau.

Pinigų gyventojai dažniausiai prašo būsto remontui ir automobiliui, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 metų pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, -sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 metų pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Anot Ūkio banko kreditų tarnybos vadovo Mindaugo Pašvensko, dažniausiai skolinamasi automobiliui pirkti, būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti.

Estų banko “Bigbank”, kurio specializacija – vartojimo kreditai, apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) bankų klientų skolinasi būstui remontuoti. Panašus skaičius apklaustųjų (21 proc.) paskolą sakėsi imantys įvairioms problemoms spręsti, tarp kurių minimos ir finansinės.

„Vilniaus diena“ rašo:

„Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Bankininkai pastebi, kad pastaruoju metu pastebimai padaugėjo vartojimo paskolų, o tai reiškia, kad gyventojai jau jaučia tvirtesnį pagrindą po kojomis ir bando gerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę.

Pavyzdžiui, Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius fiziniams asmenims išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei pernai per tą patį laikotarpį. Vartojimo ir kitų rūšių paskolų šiemet iš viso išduota 321 fiziniam asmeniui. Be to, šiemet skolinamos ir didesnės sumos. Kreditų sumos svyruoja nuo 700 iki 40 tūkst. litų.

Šiuo metu gyventojai daugiausia esą skolinasi automobiliui pirkti, būsto remontui arba buitinei technikai įsigyti.

“Tokį vartojimo paskolų pagyvėjimą lėmė kelios priežastys, tačiau svarbiausia jų – didesnis žmonių užtikrintumas dėl ateities bei stabilesnė galimybė planuoti pajamas ir išlaidas. Be to, šiemet sumažėjo ir vartojimo paskolų palūkanos, taigi sąlygos skolintis gerėja”, – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas“.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, t.y. 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Tuo tarpu gruodžio pradžioje, palyginus su situacija, buvusia prieš metus, gyventojų sumažėjo 82 tūkst.

“Lietuvos žinios” rašo, kad pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais.

Nors pernai šalies gimstamumas šoktelėjo, šiųmečiai duomenys kiek prastesni.

Vilniuje, kaip rašo dienraštis, gyventojų daugėja, tačiau statistika negailestinga Kaunui ir kitiems didmiesčiams. Per pastarąjį dešimtmetį laikinoji sostinė sumažėjo 31 tūkst., Klaipėda – 11 tūkst., Šiauliai – 9 tūkst., Panevėžys – 7 tūkst. gyventojų.

Vietovių, kur gimstamumas mažesnis nei mirštamumas, nepalyginti daugiau nei tų, kur padėtis priešinga, pavyzdžiui, Jiezne pernai gimė 9 kūdikiai, mirė 26 gyventojai, Virbalyje atitinkamai 7 ir 38, Dūkšte – 4 ir 28, Obeliuose – 7 ir 26, Žagarėje – 13 ir 41, Linkuvoje – 14 ir 43.

Pasidomėjus vietovėmis, kur gimstamumas didesnis nei mirštamumas, pasak dienraščio, paaiškėjo, kad tokias galima ant pirštų suskaičiuoti. Išsiskiria Vilnius, kur gimstamumo kreivė šauna aukštyn jau trečius-ketvirtus metus.

Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Agnės Lukauskaitės duomenimis, iki šių metų gruodžio 8 dienos Vilniuje buvo registruoti 10090, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9 886 naujagimiai.

Pernai optimistiškai atrodė Visaginas (gimusiųjų buvo 310, mirusiųjų – 202), Mažeikiai (439 ir 370), Gargždai (221 ir 181). Didesniu gimusiųjų nei mirusiųjų skaičiumi galėjo džiaugtis Plungė, Elektrėnai, Kaišiadorys, Kretinga, Šilalė, Šalčininkai ir keletas kitų miestų. Tačiau šiemet jau net Visagine gerokai mažesnis skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų (gruodžio 8 dienos duomenimis, atitinkamai 258 ir 237).

Kita vertus, ir į šį miestą įsisuko emigracija. Daugiausia išvyksta jaunimas.

Panaši situacija Mažeikiuose. Miestas ir rajonas palyginti jauni, tad gimstamumas didesnis. Šiemet naujagimių čia užderėjo dar daugiau nei pernai. Iki gruodžio 8 dienos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruoti 679 vaikučiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 637. Skyriaus vyr. specialistės Reginos Česnauskienės duomenimis, gimstamumas čia ir šiemet didesnis nei mirštamumas. Apie emigraciją liudija tai, kad pažymų, leidžiančių tuoktis užsienyje, 2010-aisiais išduota daugiau nei pernai.

Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai mūsų krašte tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000-aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009-aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas – Airijoje.

Prienų rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos A.Radzevičienės turimi skaičiai byloja, kad gimusieji užsienyje pernai sudarė 13 proc. visų rajone registruotų gimusiųjų, šiemet tokių jau buvo 21 procentas. Panašios tendencijos Joniškio rajone. Per šių metų 11 mėnesių čia registruotų naujagimių net apie 20 proc. sudarė gimusieji užsienyje. Pernai tokių tebuvo 11 procentų. Vilniuje registruoti “užsieniečiai” pernai sudarė net 29 procentus. Šiemet šis skaičius siekia 26 procentus.

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, su tėvais išvyksta ir vaikai. Statistikų duomenimis, vaikai iki 14 metų sudaro 10 proc. visų asmenų, šiemet išvykusių iš mūsų krašto.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Aidos Janionytės pateikti skaičiai liudija: mokinių šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkst.. 2007-2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008-2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009-2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai.

Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė pritarė, kad dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai mūsų nebeliks. Tačiau mokslininkė ragino nesivadovauti katastrofiniais scenarijais.

“Tiesa, kad visos išsivysčiusios šalys, taip pat ir mūsų, demografiškai nyksta. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 18 metų. Bet žvelgiant istoriškai – tai labai trumpas laikas”, – priminė ji.

Anot pašnekovės, dabar mūsų kraštas pereina į naują demografinės raidos režimą. Lietuvoje tai prasidėjo vėliau nei kitur. Keičiasi gimstamumo modelis – moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30-ies. Ne taip, kaip anksčiau – 20-25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio.

+370 5 2058508 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058508

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte. Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai.

„Lietuvos rytas“  rašo:

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte.

Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai.

Ūkio ministerija artimiausiu metu rengiasi pateikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Atrodo, kad prieš jį piestu nebestos ir bankininkai.

Anksčiau blogesnėmis paskolų sąlygomis bauginęs Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas dabar kalba kitaip. Esą jei įstatyme bus rastas kompromisas su bankais, jį priėmus paskolų sąlygos Lietuvoje neblogės.

Pasak S.Kropo, bankai sutiktų su sąlyga, kad bankrutuoti gali ir anksčiau įsiskolinę žmonės, jei iki įstatymo prisiimtos paskolos būtų privilegijuotos.

B

Ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir nemaža dalis valdančiųjų praėjusią savaitę sutiko svarstyti siūlymą gerokai apriboti bankų galimybes išieškoti turtą iš skolininkų.

Pagal šį siūlymą, paskolą už užstatą išdavęs bankas galėtų atsiimti tik šį užstatą.

Dabar, jei pardavus užstatytą turtą nepakanka pinigų paskolai padengti, skolininkui gali tekti atsisveikinti ir su likusiu savo turtu.

Naujojoje įstatymo projekto versijoje taip pat numatyta, kad kai kuriais atvejais bankrutuojančiam asmeniui pragyventi kas mėnesį turi likti nebe 800 litų per mėnesį, o gerokai mažiau.

Paklausius bankų rekomendacijų, siūloma neleisti skelbti bankroto tiems žmonėms, kurie įklimpo į bėdas dėl žalingų įpročių, pavyzdžiui, lošėjams arba alkoholikams.

Taip pat, paklausius bankų, projekte įrašyta, kad bankrutuoti negalės besielgiantys nesąžiningai – tie, kurie imdami paskolą melavo apie savo finansinę padėtį. Taip pat paslėpę ar nepateisinamai pigiai pardavę savo turtą ar kitaip pažeidę bent dalies kreditorių interesus.

Tačiau įstatymo rengėjai neįsiklausė į bankų prašymus numatyti bausmes tiems, kurie nesąžiningai bando bankrutuoti. Ypatingais atvejais S.Kropas siūlė už tokius bandymus net įkalinti žmones.

Projekte taip neįrašytas bankų prašymas itin apsunkinti bankroto pradžią. Bankai siūlė, jog ban„Bankrotas turėtų būti išimtinis atvejis”, – siūlė S.Kropas.

Pagal dabar siūlomą tvarką, nuo 2012-ųjų bankrutuoti galėtų skolų neišsimokantys asmenys, kurių skolos viršija 25 minimalias mėnesio algas. Dabar tai būtų 20 tūkst. litų.

Skoloms padengti reikėtų išparduoti visą savo turtą, skolininkas taip pat turėtų kreditoriams pervesti visą atlyginimą, pasilikdamas nedidelę sumą pragyventi sau ir savo šeimai.

Jei po penkerių metų skolos vis dar nebūtų grąžintos, jų likutis būtų nurašytas.

Šiuo metu prasiskolinęs žmogus skolų nurašyti negali net ir tada, kai jas grąžinti iki gyvenimo pabaigos neturi galimybių.

Latvijoje pasinaudojo apie 200 žmonių

Teodoras Tverijonas

Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas

„Latvijoje fizinių asmenų bankrotas galimas nuo 2007-ųjų, tačiau jį pradėti buvo sunku. Mokestis už jo pradžią siekė 4,5 tūkst. litų, o administratoriui kas mėnesį reikėjo mokėti 2,5 tūkst. litų. Tai palengvėjo tik prieš savaitę, įsigaliojus naujam įstatymui.

Esu įsitikinęs, kad kai skola siekia apie 100 tūkst. litų, bankrotas yra prasta išeitis. Geriau tartis su banku, atidėti paskolos mokėjimus, rasti kitą būdą.

Nes jei bankrutuosi dėl to, kad netekai darbo ir neišsimoki, visas tavo turtas bus išparduotas, o tu pats susigadinsi reputaciją. Būsto paskola imama 20–30 metų, per tiek laiko krizė baigsis, atsiras darbo vietų, susitvarkys ir atlyginimai.

Iki šiol bankrotą pasirinko apie 200 žmonių, visi – prasidėjus krizei. Beveik visi jie yra nekilnojamojo turto spekuliantai, kurie tai darė neįregistravę įmonės.

Taip pat yra keli verslininkai, kurie paskolas savo įmonei garantavo asmeniniu turtu. Vidutinė skola siekia 2 mln. litų. Taigi paprasti žmonės nebankrutuoja.”

Bankrutuoti norintis žmogus pirmiausia turėtų pats įrodyti, kad išties nesugeba išsimokėti.