Antradienį prasideda antrasis gyventojų surašymo etapas, kurio metu iki gegužės 9 dienos gyventojus lankys surašinėtojai.

Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta kiek daugiau nei milijonas gyventojų.

Dabar surašinėtojai lankys tuos būstus, kurių gyventojai elektroniniame surašyme nedalyvavo ar pateikė ne visus reikalingus duomenis, pavyzdžiui, surašė ne visus būsto gyventojus ar neteisingai nurodė ryšius tarp jų, pranešė Statistikos departamentas.

Anot pranešimo, įdarbinti 5899 surašinėtojai, beveik kas antras jų – buvęs bedarbis.

Surašinėtojas prieš užeidamas apklausti gyventojo privalo parodyti darbuotojo pažymėjimą, patvirtintą teritorinės statistikos valdybos antspaudu ir prisegtą prie oranžinės spalvos juostelės su baltos spalvos užrašu “Surašymas 2011″. Surašinėtojas turi tamsiai žalią arba pilkšvą (su žalsvais šonais) portfelį su užklijuotu surašymo ženklu.

Vidutiniškai vieno būsto gyventojų apklausa truks apie 10-15 minučių.

Surašinėtojas, pildydamas surašymo lapą, kiekvieno asmens klaus vardo, pavardės, asmens kodo, paprašys nurodyti gimimo vietą, santuokinę padėtį, išsilavinimą, gimtąją kalbą, kitas mokamas kalbas, pragyvenimo šaltinius, užimtumo statusą ar darbovietę ir jos pagrindinę veiklą.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima ir darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. atvykus į surašymo skyrius ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėse statistikos valdybose.

Gyventojų surašymui iš valstybės biudžeto skirta beveik 30 mln. litų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

75 proc. šios sumos bus skirta surašinėtojų atlyginimams.

Pasak laikinosios Statistikos departamento vadovės Vilijos Lapėnienės, surašinėtojai turi galimybę užsidirbti po 1,5 tūkst. litų. Darbą jie pradės balandžio 5 dieną, o surašymas baigsis gegužės 9-ąją.

Norinčiųjų surašinėti gyventojus – daugybė. Šios savaitės pradžioje prie Statistikos departamento būstinės Vilniuje buvo nutįsusios ištisos eilės. Panašų vaizdą buvo galima stebėti ir kituose miestuose.

Kovo viduryje bus vykdoma atranka. Pirmenybė teikiama tiems, kurie jau turi surašinėtojo patirties.

V.Lapėnienė mano, kad beveik 30 mln. litų turėtų užtekti gyventojams surašyti. Tiesa, anksčiau departamento apetitas buvo didesnis.

“Informavimui ir reklamai negalėjome išleisti tiek pinigų, kiek norėjome, todėl teko ieškoti privačių rėmėjų”, – sakė V.Lapėnienė.

V.Lapėnienė svarbiausiu šio gyventojų surašymo klausimu laiko emigraciją: “Tai svarbu pačiai Lietuvai. Turime žinoti, kiek iš tiesų yra išvažiavę gyventojų iš Lietuvos”, – tvirtino V.Lapėnienė.

Tuo tarpu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys sako abejojantis, ar lietuviai patikės šio surašymo rezultatais.

“Manęs jokie šio surašymo rezultatai nenustebins. Gyventojų skaičius Lietuvoje jau senokai mažėja, tad kodėl dabar kas nors mus turi stebinti? Abejoju, ar Lietuvoje kas nors nusimins, kai sužinos, jog oficialiai šalyje yra mažiau nei trys milijonai gyventojų. Tai dar nieko nesako, nes emigracijos sąvoka dabar kitokia nei anksčiau”, – sakė V.Gaidys.

Prieš 10 metų Lietuvoje vykusiame surašyme dalyvavo 3,4 mln. gyventojų. Įvairiais apskaičiavimais, per šį laikotarpį Lietuvą paliko nuo 300 tūkst. iki pusės milijono gyventojų.

Surašymo procedūra šiemet vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse. Toks yra Europos Parlamento ir ES Tarybos nurodymas. Tačiau Lietuva pasirinko patį brangiausią gyventojų surašymo būdą.

Kai kurios Europos šalys nuėjo lengvesniu keliu: surinko duomenis iš registrų centrų arba apklausė vos 10 proc. šalies gyventojų.

Baltijos šalys – Latvija ir Estija – pasirinko panašų būdą kaip ir lietuviai.

Pirmoji elektroninę gyventojų surašymo anketą užpildžiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį sakė, kad surašymas padės sužinoti, kaip turėtų vystytis valstybė.

“Jau seniai neturime tikslios informacijos, kiek gi mūsų yra, kas mes tokie, kokį išsilavinimą turime, ką dirbame, ką veikiame. O ši informacija yra būtina tam, kad galėtume žinoti apie save daug ir padėti sau. Tai yra žinoti, kokios pagalbos kokiems gyventojų sluoksniams reikia, kokį išsilavinimą mes turime, ar mums trūksta žmonių vienoje ar kitoje srityje”, – žurnalistams sakė šalies vadovė.

“Tai ta žinia, kuri reikalinga kiekvienam žmogui ir valstybei, kad žinotų pati valstybė ir žmogus, ką turėtų (daryti) rytoj ir kaip turėtų valstybė vystytis”, – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, pateikti duomenis surašymui elektroniniu būdu yra pigu ir greita.

“Pirmą kartą istorijoje mėginsime tai daryti elektroniniu būdu. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienas žmogus, kuris turi kompiuterį, moka juo naudotis, gali prie jo prieiti, galės tai padaryti pigiai, greitai ir svarbiausia – visuomenei naudingu būdu”, – kalbėjo šalies vadovė.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo dvi savaites truksiantis Lietuvos gyventojų ir būstų elektroninis surašymas.

Jis rengiamas Lietuvos gyventojų skaičiui ir pasiskirstymui mieste bei kaime, savivaldybėse ir apskrityse, taip pat jų demografinei, socialinei ir ekonominei sudėčiai, migracijos mastams nustatyti, būstų kokybei įvertinti, teigia Statistikos departamentas.

Pirmą kartą gyventojams suteikta galimybė elektroniniu būdu susirašyti patiems – galima patiems užpildyti surašymo lapą internete, prisijungus prie Statistikos departamento gyventojų surašymo sistemos adresu www.esurašymas.lt.

Pasak laikinai Statistikos departamento generalinio direktoriaus pareigas einančios Vilijos Lapėnienės, surašyme turi dalyvauti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

“Tai reiškia – visi gyventojai, kurie Lietuvoje gyvena daugiau nei dvylika mėnesių. Tie emigrantai, kurie išvykę į kitas šalis ir jie ten gyvena mažiau nei metus, jie turėtų užsirašyti Lietuvoje, o tie, kurie ten gyvena ilgiau nei 12 mėnesių, jau yra nuolatiniai tos šalies gyventojai ir jie privalo dalyvauti tos šalies surašyme”, – žurnalistams aiškino V.Lapėnienė.

Elektroninis surašymas vyks nuo kovo 1 iki 14 dienos. Gyventojai savo e-surašymo lape matys iš administracinių duomenų šaltinių jau įrašytus kai kuriuos asmens ir būsto duomenis: asmens gimimo datą, gimimo vietą, santuokinę padėtį, pilietybę, adresą, būsto plotą, pastatymo metus. Duomenis bus galima patikslinti.

Gyventojai turės parašyti tą adresą, kuriuo gyvena, net jei jis nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta.

Jei bus užpildyti visi būste gyvenančių asmenų duomenys, surašinėtojai, prasidėjus gyventojų apklausai, šio būsto nelankys.

Apie 60 proc. šalies gyventojų naudojasi internetu, todėl Statistikos departamentas kviečia pasinaudoti šia galimybe ir susirašyti elektroniniu būdu.

Balandžio 5 – gegužės 9 dienomis vyks antrasis surašymo etapas. Gyventojus, kurie surašė ne visus savo būsto gyventojus ar išvis nesusirašė elektroniniu būdu, lankys surašinėtojai ir paprašys atsakyti į surašymo lapo klausimus.

Pasak V.Lapėnienės, namus lankančius surašinėtojus galima bus atpažinti iš atributikos – portfelių ir specialių pažymėjimų. Numatyta, kad surašymo darbus atliks daugiau kaip septyni tūkstančiai darbuotojų.

Jos teigimu, surašymui iš valstybės biudžetui yra skirta 29,6 mln. litų . Apie 70 proc. šios sumos skirta surašinėtojų darbo užmokesčiui ir mokesčiams “Sodrai”.

Pirmuosius surašymo duomenis planuojama paskelbti rugsėjį.

Surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistikos reikmėms.