E.Labanauskas

Evaldas Labanauskas

Tai egzistencinė mums, mūsų valstybei tema. Dar paprasčiau išsivaikščiojančią Lietuvą suvokti per asmeninę prizmę. Mano asmeninis pa­vyzdys: pusbrolis ir dvi jo seserys, mano pusseserės, su šeimomis – Londone (t.y. visa šeimos atšaka); kita pusseserė su šeima – Bostone; kitas pusbrolis su šei­ma gyveno Norvegijoje, grįžo ir dabar važinėja dirbti į Norvegiją, bet ar liks Lietuvoje – kyla daug klausimų. Tai apie 20 žmonių, o mūsų šeima tikrai nėra didelė. Dar labiau skaičius išauga į sąrašą įtraukus bendraklasius, vaikystės ir studijų draugus.

Ar mano atvejis išskirtinis? Tikrai ne­manau. Ar jie sugrįš? Mažai tikėtina.

Esminis klausimas: dėl ko išsivaikšto­me? Dauguma įvardys ekonomines są­lygas, socialinę gerovę ir t.t., o apibend­rins – valdžia kalta. Na, rudenį tu­rėsime naują (ar naujai seną) valdžią, į ku­rią pretenduojantys, kaip rašoma šia­me „Veido“ numeryje, žada išsigelbėjimo receptus. Bet ar net ir laimėję rinkimus jie kažką pakeis? Aš drįstu abejoti, ir ne tik todėl, kad priešrinkiminius pa­ža­dus vertinu kritiškai.

Mano nuomone, ne tik ekonominės ar klimato sąlygos skatina išvykti, o išvykus – negrįžti. Viena pagrindinių priežasčių – mus supanti bendravimo, nepagarbos ir nepasitikėjimo atmosfera, kurioje mes Lietuvoje kiekvienas gyvena­me.

Viena pagrindinių priežasčių išvykti, o išvykus – negrįžti, yra mus supanti bendravimo, nepagarbos ir nepasitikėjimo atmosfera, kurioje mes Lietuvoje kiekvienas gyvena­me.

 

Tai išvirsta į pyktį, agresiją ir pa­giežą, kuri persmelkia visą mūsų visuome­nę. Daug prikalbėta apie „Delfi“ ko­mentatorius, bet net ir jų konkurentai, ku­rie esą leidžia komentuoti tik „patikrintiems“ vartotojams, irgi neatsilaiko prieš vis didėjančias purvo bangas. „Fa­cebook“ tinklas, kurio pagrindinis tikslas – užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius, tapo taškymosi purvu arena.

O ir sugrįžus iš internetinės, iš dalies anoniminės realybės – tikrai ne geresnis vaizdelis. Paprastas pavyzdys: kiek pykčio išlieja vairuotojai ant dviratininkų, dviratininkai ant pėsčiųjų ir atvirkščiai. Tampame kažkokia „heiterių“/„pyk­tu­kų“ visuomene, kurioje negalioja jokios mandagumo, etikos ir pagarbos taisyklės. Būtent pagarbos, nes negerbiame ne tik kitų, bet ir savęs.

Ar tikrai norime gyventi tokioje vi­suo­menėje? Išsivaikštančiųjų statistika rodo, kad ne. Tačiau ar ką nors darome, kad tai pasikeistų? Apipilame išvykusiuosius kaltinimais „išdavyste“, išvadinam juos „silkių skutėjais“, pasidžiaugiame savo „patriotizmu“, bet tikriausiai giliai širdyje patys norime palikti šią „pyktukų“ visuomenę.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

BFL

Lietuvoje gyventojų iki 2060 metų sumažės 20 proc. – nuo 3,329 mln. 2010-aisiais iki 2,676 mln. 2060-aisiais, skelbia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra Eurostatas.

Mūsų šalis, kaip teigiama tyrime, bus viena tų valstybių, kur gyventojų sumažės daugiausia. Į tokių valstybių sąrašą taip pat patenka Bulgarija (27 proc.), kaimyninė Latvija (26 proc.), Rumunija ir Vokietija (po 19 proc.).

Estijoje ir Lenkijoje gyventojų turėtų sumažėti atitinkamai 12,5 ir 14,3 proc.

Tuo metu labiausiai gyventojų padaugės Airijoje (46 proc.), Liuksemburge (45 proc.), Kipre (41 proc.), Jungtinėje Karalystėje (27 proc.), Belgijoje (24 proc.) ir Švedijoje (23 proc.)

27-iose ES valstybėse gyventojų skaičius nuo 501 mln. 2010-ųjų sausį turėtų padidėti iki 526 mln. 2040-aisiais, tačiau 2060 jis greičiausiai sumažės iki 517 milijonų.

Eurostato teigimu, ES populiacija sens – 2010 metais 65 metų ir vyresnių gyventojų buvo 17 proc, 2060-aisais jie sudarys 30 proc. gyventojų, 80-mečių ir vyresnių skaičius augs nuo 5 iki 12 procentų.

Lietuvoje 65 metų ir vyresnių gyventojų turėtų padaugėti nuo 16,2 proc. iki 31,2 proc., o 80-mečių ir vyresnių – nuo 3,6 iki 10,8 procento.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad mažėjantis šalies gyventojų skaičius turės įtakos šalies ekonomikos vystymuisi ir valstybės išlikimui. Anot jos, tai vers būsimas vyriausybes galvoti, kaip spręsti šią problemą.

“Nėra maloni statistika, rodanti tą tendenciją, kurią nujautėme visi, bet turbūt nedrįsome labai garsiai sau formuluoti. Skaičiai blogąja prasme įspūdingi ir visoms vyriausybėms – ir buvusioms, ir ateinančioms reikės prisiimti didžiulę atsakomybės naštą ir mėginti spręsti šią problemą, nes ji tikrai praktiškai darys įtaką tiek mūsų ekonomikos vystymuisi, tiek valstybės gyvybiškumui ir mūsų išlikimo klausimui”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.

“Nesame didelė tauta, nors Europoje nesame pati mažiausia, bet ta kritinė masė, kai sumažėja ir darbo jėgos kiekis, ir intelektualinis valstybės ir tautos potencialas, be abejo, labai skaudžiai gali atsiliepti mūsų vystymosi perspektyvai ir raidai. Taigi, priežasčių yra daug, ne vien ekonominės, taip pat bendra politinė atmosfera, ir nevyriausybinių organizacijų brandumas, ir demokratijos kokybė, viskas yra priežasčių kamuolyje, į visas jas reikės reaguoti”, – kalbėjo šalies vadovė.

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių. Šiemet vykęs gyventojų surašymas parodė, kad kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno 3 mln. 53,8 tūkst. žmonių. Prieš 10 metų šalyje buvo 3,48 mln. gyventojų.

Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyko kovo-gegužės mėnesiais.