BFL

Statistikos departamentui paskelbus išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis, Seime suabejota, ar tikrai per dešimtmetį mūsų krašte neliko 400 tūkst. gyventojų. Daroma prielaida, esą šis skaičius pernelyg didelis, tad iš surašymo organizatorių laukiama pasiaiškinimo, rašo “Lietuvos žinios”.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnui Jurgiui Razmai Statistikos departamento pateikti išankstiniai duomenys apie gerokai per dešimtmetį sumažėjusį gyventojų skaičių sukėlė klausimų dėl surašymo preciziškumo. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą daugiabučiuose namuose, bet iš tiesų gyvena sodų nameliuose.

“Abejoju, ar surašinėtojai ėjo per sodų bendrijas ir tikrino, kas ten nuolat gyvena”, – sakė jis.

J. Razma nėra tikras ir dėl to, ar buvo suregistruoti tūkstančiai žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių savivaldybės administracinio pastato adresu.

“Kur tokių žmonių galėjo ieškoti surašinėtojai? Manau, tokių duomenų jie neturėjo”, – įsitikinęs parlamentaras.

Tai, kad nežinoma, kur ieškoti tų, kurie savo gyvenamąją vietą nurodė merijų būstinių adresu, anot J. Razmos, pirmiausia yra teisės aktų problema. Esą artimiausiu metu privalu įtvirtinti, kad būtų deklaruojama tikra gyvenamoji vieta.

Netrukus į Seimo TS-LKD frakcijos posėdį ketinama kviesti atsakingų institucijų atstovus. Po pokalbio su jais esą būtų galima sutarti dėl sprendimų, reikalingų, kad būtų surasti ir suskaičiuoti visi Lietuvos žmonės.

“Bijau, kad šiandien nėra sistemos. Jeigu žmogus pats nepasirūpina tvarkingu ir tiksliu savo buvimo deklaravimu, tiek ir tėra ieškomas. Reikia siekti, kad valstybė brangintų savo piliečius ir turėtų tikslią jų apskaitą”, – pabrėžė Seimo konservatorių seniūnas.

Kad būtų patikslintas gyventojų skaičius, ypatingų administracinių procedūrų esą neprireiktų. Anot J. Razmos, pakaktų, kad čia talkintų savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai.

“Gal sudėtingiau tai būtų įgyvendinama didžiuosiuose miestuose. Rajono, kaimo seniūnui davus buvusį jo seniūnijos gyventojų sąrašą ir esamą pagal dabartinius surašymo duomenis, skirtumus jis greičiausiai pats nurodytų”, – įsitikinęs jis.

Statistikos departamento Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyriaus vedėjos Vandos Vaitekūnienės teigimu, pastarasis visuotinis surašymas buvo sėkmingas. Pagal operatyvinę informaciją, skirtą surašymo eigai stebėti, buvo surašyti 94 proc. gyventojų. Trečdalis jų susirašė internetu.

Anot V. Vaitekūnienės, esant dideliam gyventojų mobilumui, surašyti gyventojus lankant būstus buvo nelengva. Jeigu surašinėtojui niekas neatidarė durų, jis turėjo dar du kartus lankyti tą būstą: ateiti skirtingu laiku, pabandyti sužinoti, ar būstas gyvenamas.

“Kadangi surašinėtojų darbo užmokestis priklausė nuo to, kiek jie aplankė būstų ir apklausė gyventojų, ar gerai užpildė surašymo lapus, surašinėtojai, be abejo, stengėsi laiku ir gerai surašyti visus gyventojus”, – sakė V. Vaitekūnienė.

Jos teigimu, kruopščiai buvo surašyti ir nuolat sodų bendrijose gyvenantys žmonės, ir benamiai. Bendradarbiaujant su krašto savivaldybių socialinės rūpybos skyriais, nakvynės namais, “Carito” darbuotojais buvo sudaryti benamių sąrašai. Esą nesurašyti galėjo likti tik tiek, kurie vengia kontaktų su socialiniais darbuotojais ir policijos pareigūnais.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad mažėjantis šalies gyventojų skaičius turės įtakos šalies ekonomikos vystymuisi ir valstybės išlikimui. Anot jos, tai vers būsimas vyriausybes galvoti, kaip spręsti šią problemą.

“Nėra maloni statistika, rodanti tą tendenciją, kurią nujautėme visi, bet turbūt nedrįsome labai garsiai sau formuluoti. Skaičiai blogąja prasme įspūdingi ir visoms vyriausybėms – ir buvusioms, ir ateinančioms reikės prisiimti didžiulę atsakomybės naštą ir mėginti spręsti šią problemą, nes ji tikrai praktiškai darys įtaką tiek mūsų ekonomikos vystymuisi, tiek valstybės gyvybiškumui ir mūsų išlikimo klausimui”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.

“Nesame didelė tauta, nors Europoje nesame pati mažiausia, bet ta kritinė masė, kai sumažėja ir darbo jėgos kiekis, ir intelektualinis valstybės ir tautos potencialas, be abejo, labai skaudžiai gali atsiliepti mūsų vystymosi perspektyvai ir raidai. Taigi, priežasčių yra daug, ne vien ekonominės, taip pat bendra politinė atmosfera, ir nevyriausybinių organizacijų brandumas, ir demokratijos kokybė, viskas yra priežasčių kamuolyje, į visas jas reikės reaguoti”, – kalbėjo šalies vadovė.

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių. Šiemet vykęs gyventojų surašymas parodė, kad kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno 3 mln. 53,8 tūkst. žmonių. Prieš 10 metų šalyje buvo 3,48 mln. gyventojų.

Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyko kovo-gegužės mėnesiais.

BFL

Praėjusią savaitę išankstinius surašymo duomenis paskelbęs Statistikos departamentas pranešė džiugią žinią – Lietuvoje vis dar yra trys milijonai gyventojų. Bet ar čia tikrai yra kuo džiaugtis?

Kai gegužės pradžioje, likus kelioms dienoms iki surašymo pabaigos, paskelbta, kad lietuvių beliko nepilni trys milijonai, šalyje kilo didžiulė sumaištis. Surašymo duomenys tapo labiausiai aptarinėjama tema. Tačiau Statistikos departamentui baigus surašymo apklausą ir praėjusią savaitę paskelbus išankstinius duomenis kilusi audra šiek tiek aprimo: surašytųjų skaičius vis dėlto peržengė psichologiškai svarbią trijų milijonų ribą ir pasiekė, negalutiniais duomenimis, 3 mln. 53,8 tūkst.

Bet praėjusią savaitę “Veido” kalbinti Statistikos departamento surašinėtojai nematė kuo džiaugtis. Jų įsitikinimu, visai realu, kad jau po kelių mėnesių “ištirps” dar koks šimtas tūkstančių gyventojų, nes lankydami būstus jie surašė daugybę išvykusių ir grįžti, kaip tikino Lietuvoje likę giminės, nebeplanuojančių tautiečių. Bet kadangi šie lietuviai buvo išvykę dar ne ilgiau kaip metus, jie priskirti prie nuolatinių gyventojų. “Tokių gyventojų, kurie realiai šalyje nebegyvena ir labai abejotina, kad grįš, visoje šalyje gali būti keli šimtai tūkstančių”, – “Veidui” sakė surašinėtojai.

Kad taip gali atsitikti, pripažįsta ir Statistikos departamentas. Tačiau nustatyta metodika, naudojama daugelyje Europos šalių, numato, kad jei gyventojas išvykęs ne ilgiau kaip metus, jis laikomas laikinai išvykusiu, bet vis tiek priskiriamas prie nuolatinių gyventojų. Taigi jei asmuo yra išvykęs, pavyzdžiui, jau dešimt mėnesių, užsienio šalyje jau įsikūrė, sėkmingai dirba ir artimiausiu metu grįžti neketina, formaliai jis tebėra nuolatinis Lietuvos gyventojas.

“Atskaitos momentas, nuo kada žmogus nebelaikomas nuolatiniu gyventoju, privalo būti. Aišku, jie gali ir negrįžti. Apskritai gyventojų skaičius yra labai dinamiškas, nuolat kinta, todėl surašymas tik užfiksuoja tuo metu esančią padėtį”, – sakė Statistikos departamento l.e.p. Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja Eglė Kasperavičiūtė.

Taigi surašymas baigėsi, o ar po kelių mėnesių realiai dar bus belikę tie trys milijonai, taip ir nesužinosime – teks palaukti kito surašymo.

BFL

Jau kurį laiką visi laukėme gyventojų surašymo duomenų. Vakar Statistikos departamentas paskelbė preliminarius rezultatus, kurie sukėlė įvairių diskusijų.

„Respublika” skelbia, kad lietuvių skaičius Lietuvoje visgi nepaaiškėjo. „Statistikos departamentas, vakar paskelbęs išankstinius gyventojų surašymo rezultatus, nudžiugino – mūsų dar 3 milijonai. Apytiksliai. Labai apytiksliai. Mat nemaža dalis gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusių žmonių iš tiesų gyvena užsienyje.“

Dienraštis klausia – „Kuris atsakymas teisingas?“. „Praėjusią savaitę imta skelbti, kad Lietuvoje tėra likę 2,9 ar net 2,7 mln. gyventojų. Ne vienas, išgirdęs tokią žinią, buvo šokiruotas, nes, šalyje turėtų gyventi per 3,2 mln. žmonių.

Vakar Statistikos departamentas pranešė, kad mūsų yra 3 mln. 54 tūkst.

„Ką mes šiandien paskelbėme, palyginti su einamąja statistika, mes nesuradome arba surašyme nedalyvavo apie 181 tūkst. gyventojų, t. y. lyg ir mes surašėme apie 94 proc. gyventojų“, – informavo Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.“

Statistikos departamentas teigia, kad rezultatai dar bus tikslinami. „Respublika“ rašo, kad „surašymo rezultatų tikslinimas vyks gana ilgai. Analizuoti duomenis galima tų, kurie užsirašė elektroninėje erdvėje. Tačiau tų, kurie buvo surašyti surašinėtojų, duomenis reikia įvesti į kompiuterių duomenų bazę, atlikti lyginamąją analizę. Apdorojimo procedūra tęsis iki metų galo, o tada prasidės lyginimas su administraciniais šaltiniais.“

Nepaisant to, „Lietuvos žinios“ teigia, kad „sostinėje ir Vilniaus apskrityje dirbę surašinėtojai vakar džiaugėsi nuveiktu dideliu darbu. Tačiau ypatingu žmonių geranoriškumu jie negalėjo pasidžiaugti. Daugiau kaip 500 surašinėtojų, kurie buvo įdarbinti, visiškai saugūs nesijautė nei mieste, nei jo apylinkėse.”

Apie gyventojų mažėjimo priežastis šiandien rašo „Vilniaus diena“ – „Skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, kai buvo 3,7 mln. gyventojų, praradome maždaug ketvirtadalį gyventojų. Tai yra daug – 700 tūkst. žmonių per du dešimtmečius. Ir daugiausia praradome ne dėl gimstamumo – gimstamumas taip pat sumažėjo, – bet daugiausia – dėl emigracijos. Tai didžiulis skaičius“, – vakar BNS sakė sociologas, ekonomistas Romas Lazutka. Pasak R. Lazutkos, Lietuvoje nesirūpinama ir gyventojų socialiniu saugumu. „Jeigu žmonės neturi darbo ar mažiau uždirba, reikalinga socialinė apsauga. Pas mus daugiau kovojama su bedarbiais ir skurstančiaisiais nei su nedarbu ir skurdu. Darbo biržai duoti nurodymai kuo daugiau „nukratyti“ žmonių, kurie registruojasi, lyg nedarbas būtų vertinamas pagal Darbo biržoje registruotų žmonių skaičių“, – teigė jis.“

„Surašymo rezultatus vakar komentavę ekspertai nebuvo tokie ramūs kaip oficialūs valdžios pareigūnai”, – teigia „Lietuvos rytas“.

Dienraštis rašo: „Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, premjero įsteigtos Valstybės pažangos tarybos narys Raimondas Kuodis vakar „Lietuvos rytui” pareiškė, kad visuotinį gyventojų surašymą laiko archajišku dalyku.

„Tie skaičių skirtumai ir neaiškumai, žinoma, keistokas dalykas. Pirmiausia dėl to, jog tam, kad sužinotum, ar žmogus realiai gyvena, dirba, moka mokesčius, naudojasi bankų sąskaitomis ir įvairiomis kortelėmis, šiais laikais nereikia tiek daug vargti”, – sakė R. Kuodis.

Pasak R. Kuodžio, emigraciją lemia ne vien ekonominės priežastys, bet ir moralinis, politinis klimatas valstybėje – socialinis neteisingumas, korupcija, dvejopi standartai „išrinktiesiems” ir paprastiems mirtingiesiems.

R. Kuodžio teigimu, dabartinė valdžia nepasiekė ir kitų garsiai deklaruotų tikslų – skatinti ekonomiką, kurti darbo vietas, o apkarpius biudžeto išlaidas kilo naujos emigracijos bangos.

Nusivylimo itin sparčiu Lietuvos gyventojų mažėjimu neslėpė ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. Anot jo, nebegalima sakyti, kad tie žmonės sugrįš arba grįžtamoji migracija atkurs kažkada buvusius skaičius.”

Tačiau „Respublikos” kalbinta Vilija Lapėnienė sako:  „Sunku pasakyti, ar tai deklaruota migracija. Departamentas ir anksčiau vertindavo nedeklaruotą migraciją nuo 2001-ųjų iki 2009 metų, tai, mūsų vertinimais, sudarė apie 132 tūkst., bet man per drąsu įvardyti, ar tie visi žmonės yra išvykę ir to nedeklaravę“, – kalbėjo departamento vadovė.“

Scanpix

Lietuvai svarbu išlaikyti ryšius su emigrantais, kad jie ateityje rastų galimybių grįžti, sako premjeras Andrius Kubilius.

Ministras pirmininkas pripažino, kad jam kelia susirūpinimą pirmadienį paskelbti preliminarūs gyventojų surašymo rezultatai, kurie parodė, kad dėl emigracijos ir neigiamų demografinių tendencijų Lietuvos gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių.

“Mums ypatingai svarbu, kad tie, kurie išvykę iš Lietuvos, o jų nemaži skaičiai, išlaikytų ryšį su Lietuva ir matytų galimybes grįžti į Lietuvą. Patvirtina Globalios Lietuvos strategija tai ir numato ir jos įgyvendinimas tampa dar aktualesnis”, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Kubilius.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad gyventojų skaičius mažėja ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl mažo gimstamumo.

Pasak A. Kubiliaus, Lietuvai pavyzdys galėtų būti Airija, kuri devintajame dešimtmetyje modernizavo ekonomiką ir tai padėjo jai susigrąžinti išvykusius gyventojus.

Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė, kad, pirminiais duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.

BFL

Lietuvos gyventojų tebėra daugiau nei trys milijonai, rodo išankstiniai visuotinio surašymo duomenys. Išankstiniais Statistikos departamento pateiktais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu, kovo 1 dieną, Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų – maždaug 1,4 mln. vyrų ir 1,6 mln. moterų.

Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausos metu buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento darbuotojai atkreipia dėmesį, kad išankstiniai gyventojų surašymo rezultatai yra įvertinti remiantis operatyviais elektroninio surašymo ir gyventojų apklausos duomenimis.

Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojų nedalyvavo surašyme – atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti.

Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas žada paskelbti iki 2013 metų birželio.

BFL

Lietuvių emigracija į Vakarus – opi problema. Tai byloja ir išankstiniai gyventojų surašymo duomenys, mat lietuvių vis mažėja. Manoma, kad gyventojų išvykimą į užsienį paspartino ir atsivėrusi darbo rinka Vokietijoje bei Austrijoje.

„Lietuvos rytas“ rašo: „Išankstiniai Lietuvos gyventojų surašymo duomenys atskleidė dramatišką vaizdą – mūsų šalyje jau mažiau nei trys milijonai žmonių. Per du atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva prarado apie 800 tūkst. žmonių, ir šis procesas dar nesibaigė.“

Dienraščio kalbintas kataklizmų tyrinėtojas docentas Sigitas Jegelevičius teigia, kad „pirmoji didžiulė gyventojų netektis, apie kurią yra išlikę patikimesnių duomenų, užfiksuota XVII a. viduryje, kai Maskvos kariaunos įsiveržė į Lietuvą.”

„Lietuvos ryto” korespondentui paklausus, kaip Lietuvai pavykdavo padidinti gyventojų skaičių, S. Jegelavičius sako: „Nereikia pamiršti, kad tuomet gimstamumas buvo nepalyginti didesnis negu šiais laikais. Be to, nuo XIX a. vidurio dėl pagerėjusių gyvenimo sąlygų kūdikių mirtingumas gerokai sumažėjo, vidutinė gyvenimo trukmė išaugo, šeimos tapo gausesnės.” Pašnekovas priduria, kad  „dabartinė emigracija pavojingesnė nei ankstesnių metų demografiniai praradimai, nes dabar gimstamumas net mažesnis už mirtingumą. Vadinasi, ir šitaip tauta nyksta.

Gimstamumas neišaugs ir ateityje, gali tik toliau mažėti. Todėl mane šiurpina kai kurių politikų pareiškimai, kad žmonės, jeigu nori, tegul važiuoja laimės ieškoti svetur. Ne mažiau stebina ir kalbos, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas į Lietuvą atvykti imigrantams iš skurdesnių šalių ir kurti palankesnę nuomonę apie atvykėlius.”

Būtent tokią nuomonę pateikia „Lietuvos žinios”: „Mūsų atlyginimus augins tik emigrantai?“ – klausia dienraštis. Laikraštis skelbia – „Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ragina nekrūpčioti dėl plūstančių į Vakarus tautiečių. Esą toks procesas turi ir pozityvią reikšmę.

Praėjusių metų vasarį pradėjęs eiti pareigas naujasis LDB vadovas siūlo atkreipti dėmesį į elementarų reiškinį – iš Lietuvos išvykstant vienos ar kitos profesijos specialistams, neemigravusiųjų vertė išaugs tiesiog akyse, jų darbo užmokestis neišvengiamai turėtų didėti. Kalbas, esą Vakaruose esame laukiami išskėstomis rankomis, jis vertina skeptiškai.“

„Lietuvos žinios“ praneša, kad „Jungtinių Tautų paskelbtas naujausias pasaulio gyventojų prognozes demografė Vlada Stankūnienė vertina optimistiškai: jei pažengusios valstybės atkurs demografinę pusiausvyrą, vadinasi, išsivystęs pasaulis, kartu ir Lietuva, neišnyks.

Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau suminis gimstamumo rodiklis pasieks 2,04 ir garantuos kartų kaitą. Kiek milijonų mūsų yra dabar, patikslins galutiniai ką tik pasibaigusio visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Išankstinė statistinė informacija bus paskelbta šiandien.”

BFL

Statistikos departamentas pirmadienį ketina skelbti išankstinę statistinę informaciją apie visuotinio gyventojų surašymo metu surašytų Lietuvos gyventojų skaičių.

Visuotinis gyventojų ir ūkio surašymas šiemet vyko dviem etapais: kovo 1–16 dienomis buvo galima patiems susirašyti internetu, o balandžio 5-gegužės 9 dienomis internetu nesusirašiusius gyventojus turėjo aplankyti surašinėtojai.

Praėjusią savaitę vos pasibaigus oficialiam surašymo terminui Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad surašymo duomenys parodė, jog šalyje esą nebegyvena 3 mln. žmonių. Tačiau Statistikos departamento teigimu, viešai paskelbti duomenys buvo gegužės 5-osios, o surašinėtojai baigė gyventojus lankyti gegužės 9-ąją.

Gegužės 5-osios duomenimis, Lietuvoje surašyta maždaug 2,74 mln. gyventojų. Internetu susirašė ar buvo surašyti apie 1,04 mln. gyventojų, o per antrąjį surašymo etapą surašyta 1,7 mln. gyventojų.

Statistikos departamento teigimu, daugiau nei 4 tūkst. būstų gyventojai atsisakė dalyvauti surašyme, į daugiau nei 15 tūkst. būstų surašinėtojai išvis nebuvo įleisti.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius nekomentuoja dar ne galutinių Lietuvos gyventojų surašymo duomenų, tačiau pripažįsta, kad neigiamą įtaką demografinei statistikai daro mažas gimstamumas ir emigracija.
“Vakar mačiau Statistikos departamento pranešimą, kad reikia laukti gegužės 16 dienos, kai jie oficialiai paskelbs preliminarius duomenis, o dabar svarstyti kažką, kas nėra dar paskelbta, kažin, ar yra labai vertinga. Mes Vyriausybėje pradėsime diskutuoti tada, kai gausime bent šiek tiek labiau pagrįstus oficialesnius duomenis”, – ketvirtadienį “Žinių radijuje” kalbėjo A. Kubilius.

Pasiteiravus, ar nemano, jog Lietuva yra nykstanti šalis, Ministras Pirmininkas teigė, kad yra nerimą keliančių reiškinių – didelė emigracija, mažas gimstamumas.

“Nėra labai paprastų ir lengvų priemonių, kaip galima tokias ilgalaikes problemas spręsti, bet jas reikia spręsti, todėl daugelis darbų – ir Lietuvos ekonomikos ilgalaikės perspektyvos stiprinimas, modernios, konkurencingos ekonomikos kūrimas, socialinė, pensijų sistemos pertvarka, nukreipta į ilgalaikę ateitį ir ilgalaikį saugumą, yra tie darbai, kurie būtini norint pasiekti, kad tokia statistika mūsų negąsdintų”, – sakė Premjeras.

ELTA primena, kad pirmieji išankstiniai gyventojų surašymo duomenys bus skelbiami gegužės 16 dieną.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino nesibaiminti dėl kol kas dar ne galutinių Lietuvos gyventojų skaičiaus duomenų.

“Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų. Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln. Turime gi dainą “Trys milijonai”, tiek turime turėti”, – dėstė D. Grybauskaitė.

BFL

Visuotiniame gyventojų surašyme iki praėjusio ketvirtadienio dalyvavo apie 85 proc. Lietuvos gyventojų, remdamasis Gyventojų registro duomenimis skelbia Statistikos departamentas. Jis pirmadienį paragino dar nedalyvavusius surašyme gyventojus kreiptis į artimiausią surašymo skyrių arba Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus teritorines statistikos įstaigas.

Departamentas pirmadienį pranešė, kad baigiasi visuotinė gyventojų apklausa. Surašinėtojai nuo šiol lankys tik tuos gyventojus, su kuriais jau yra susitarę.

Pasak departamento, daugiau nei 4 tūkst. būstų gyventojai atsisakė dalyvauti surašyme, į daugiau nei 15 tūkst. būstų surašinėtojai išvis nebuvo įleisti – tokius būstus surašinėtojai lankė tris ir daugiau kartų.

Iki gegužės 5-osios, antrojo surašymo etapo metu, kai gyventojus lankė surašinėtojai arba gyventojai patys atvyko užpildyti surašymo lapų į surašymo skyrius, buvo surašyta 1,7 mln. gyventojų (793 tūkst. vyrų ir 923 tūkst. moterų) ir apie 900 tūkst. būstų.

Departamento teigimu, kartu su sėkmingai elektroniniame surašyme dalyvavusiais asmenimis surašyta apie 85 procentų Lietuvos gyventojų, kurių skaičius įvertintas remiantis Gyventojų registro duomenimis (išankstiniais duomenimis, 2011 metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3235,2 tūkst. gyventojų).

Išankstinę statistinę informaciją apie surašytus Lietuvos gyventojus Statistikos departamentas planuoja skelbti po savaitės, gegužės 16 dieną.

Statistikos departamentas pabrėžia, kad pareiga dalyvauti surašyme įtvirtinta įstatymu. Visi surašymo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistinei informacijai rengti.

BFL

Likus savaitei iki antrojo visuotinio gyventojų ir būstų surašymo etapo pabaigos, jame jau dalyvavo 1 mln. 551 tūkst. gyventojų, pranešė Statistikos departamentas.

Iki gegužės 3-iosios antrojo surašymo etapo metu, kai gyventojus lanko surašinėtojai arba gyventojai patys atvyksta užpildyti surašymo lapų į surašymo skyrius, surašyta 716 tūkst. vyrų ir 835 tūkst. moterų bei 759 tūkst. būstų.

Šiuo metu jau surašyta apie 70 proc. planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo elektroniniame surašyme, o kartu su sėkmingai dalyvavusiais elektroniniame surašyme – apie 80 proc. šalies gyventojų.

Gyventojų skaičius įvertintas remiantis Gyventojų registro duomenimis: kovo 1-ąją, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. žmonių.

Apie 4 tūkst. būstų gyventojai atsisakė dalyvauti surašyme, į maždaug 15 tūkst. būstų surašinėtojai nebuvo įleisti. Iki gegužės 9-osios surašinėtojai toliau lankys šiuos ir dar neaplankytus būstus.

Statistikos departamentas primena, kad pareiga dalyvauti surašyme įtvirtinta įstatymu. Teisės aktuose numatyta, kad fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba Oficialiosios statistikos darbų programa.

Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

“Tačiau labai svarbu, kad gyventojai suprastų surašymo reikšmę ir dalyvautų jame geranoriškai. Tai užtikrintų sklandų surašymo atlikimą, o surašymo rezultatai patikimai atspindėtų tikrovę”, – teigiama pranešime.

Laikinai (trumpiau nei metams) iš Lietuvos išvykę gyventojai taip pat turi būti surašyti. Jų duomenis gali pateikti šalyje gyvenantys artimieji.

Visuotinė gyventojų apklausa baigiasi gegužės 9-ąją.

Elektroniniu būdu susirašė daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų – tai skaičius, gerokai pranokęs surašymo organizatorių lūkesčius ir liudijantis, kad lietuviai labai noriai naudojasi elektroninėmis valdžios paslaugomis.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, žvelgdamas į surašymo internetu rezultatus daro išvadą, kad lietuviai, ko gero, taip pat noriai dalyvautų ir rinkimuose, jei jiems būtų sudarytos galimybės juose balsuoti internetu – juk elektroniniu būdu susirašė daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Priminsime, kad savivaldybių tarybų rinkimuose prieš mėnesį dalyvavo tik kiek daugiau nei 44 proc. Lietuvos rinkėjų.

Taip pat norime priminti ministrui R.Palaičiui bei kitiems jo kolegoms Seime ir Vyriaisybėje, kad elektroninio balsavimo projektą stabdo ne kas kitas, o patys politikai – ši iniciatyva nebuvo iki balsadėžių prileista nei praėjusios, nei šios kadencijos Seime.

Ne paslaptis, kad nepaisant didelių investicijų į interneto greitį, Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio pagal viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygį. Eurostato duomenimis, 2009 m. Lietuva į elektroninę erdvę tebuvo perkėlusi 60 porc. savo pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų (tokių kaip pajamų, turto deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, asmens dokumentų išdavimas), o ES vidurkis šioje srityje siekia 74 proc.