BFL

Draudimas. Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ filialo Lietuvoje vadovas Tomas Milašius teigia, kad gyvybės draudimo rinka sparčiai ėmė augti dėl gerėjančios ekonominės padėties, nukritusių indėlių palūkanų ir didėjančio lietuvių finansinio išprusimo. Pastaroji prielaida leidžia tikėtis, kad ir tolimesnėje perspektyvoje tautiečiai vis sėkmingiau valdys savo finansus ir sulaukę senatvės galės mėgautis tokiu gyvenimu kaip dabartiniai Vakarų Europos pensininkai.

– Praėję metai gyvybės draudimo rinkoje vadinami rekordiniais. Ar galima manyti, kad šioje rinkoje pagaliau įvyko proveržis ir prasideda kokybiškai naujas etapas, kai lietuviai daugiau lėšų skirs finansiniam saugumui ir kaupimui ateičiai?

T.M.: Iš tiesų 2014 metai gyvybės draudimo rinkai buvo labai geri, bendras įmokų augimas viršijo 18 proc. Jį pirmiausia skatino gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje, mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis. Žmonės galėjo daugiau lėšų skirti tiek draudimui, tiek kaupimui ateičiai. Antra priežastis – mažos palūkanų normos rinkoje. Indėliai bankuose generavo mažas palūkanas, kartu kaupimas gyvybės draudimo sutartyse tapo nebloga alternatyvaus lėšų kaupimo galimybe. Trečia, bet ne mažiau svarbi prielaida – jaučiame, kad Lietuvoje daugėja asmeninių finansų valdymą išmanančių žmonių. Vis daugiau mūsų klientų domisi galimybėmis sukaupti kuo daugiau lėšų ateičiai, vaikų leidimui į mokslus bei būsimai pensijai. Ši tendencija nuteikia optimistiškai vertinant tolesnę gyvybės draudimo rinkos plėtrą.

– Gyvybės draudimas – ilgalaikė investicija. Kaip vertinate kliento vertės apsaugos lygį Lietuvoje šiuo metu, pavyzdžiui, rizikos perkėlimą, rizikos neapibrėžtumą ir kitus dalykus, kurie lemia galutinę draudimo vertę žmogui?

T.M.: Tai labai svarbus klausimas visiems santaupų turėtojams. Kur laikyti pinigus, kad jie nenuvertėtų ar dar svarbiau – kad nepradingtų? Bendrai patarčiau nelaikyti visų santaupų vienoje vietoje. Dalis galėtų būti banko sąskaitoje, dalis – gyvybės draudimo sutartyje, dalis – nekilnojamajame turte ir panašiai.

Žmonėms, kurie dar tik planuoja pradėti ilgalaikį kaupimą naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis, pirmąją gyvybės draudimo sutartį patarčiau sudaryti su kiek įmanoma mažesne investavimo rizika. Tai galėtų būti garantuotų palūkanų draudimas, kai investavimo rizika tenka draudimo įmonei, arba investicinis draudimas pasirenkant konservatyvesnes investavimo kryptis. Antra gyvybės draudimo sutartis jau galėtų būti ir rizikingesnė.

Lietuvoje sparčiai populiarėja investicinis gyvybės draudimas, tačiau klientai turi labai gerai suprasti, kad investiciniame draudime sukaupta suma gali svyruoti, tai yra ir kilti, ir mažėti priklausomai nuo kliento pasirinktų investavimo krypčių rezultato. Mūsų investavimo krypčių valdytojai ypatingą dėmesį skiria investuojamų pinigų saugumui. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti „Compensa Life“ siūlomas ~C-Quadrat~ investavimo kryptis, kurių pagrindinė strategija yra kiek įmanoma greitesnis lėšų perkėlimas iš vienos turto klasės į kitą, esant krizinei situacijai rinkose.

– Itin šviesias perspektyvas rinkos ekspertai šiuo metu prognozuoja sveikatos draudimui. Tačiau nedarbo lygis šiuo metu gana aukštas, įmonėms nereikia pernelyg stengtis norint išlaikyti darbuotojus, išskyrus IT sektorių. Ar pagrįstos šio draudimo plėtros prognozės?

T.M.: Aš ne visai sutikčiau, kad įmonėms nereikia stengtis išlaikyti darbuotojų. Esant tiek krizinei, tiek palankiai ekonominei situacijai geri, lojalūs darbuotojai yra vienas pagrindinių kiekvienos įmonės turtų. Sveikatos draudimas – puiki priemonė ne tik motyvuoti darbuotojus ar finansuoti jų gydymą susirgus, bet ir padėti jiems skirti daugiau dėmesio ligų prevencijai bei sveikatinimui, kartu didinant ir jų darbingumą bei naudą įmonei. Privačiose medicinos įstaigose galima daug greičiau gauti reikiamą paslaugą nei viešajame sektoriuje, bet tai kainuoja. Todėl sveikatos draudimas ateityje bus darbdavių vertinamas ne tik kaip motyvavimo priemonė, bet ir kaip būtinybė norint turėti sveiką bei darbingą kolektyvą.

– Kam lietuviai skiria daugiau pinigų: savo senatvei ar vaikų ateičiai? Koks, jūsų manymu, turėtų būti optimalus balansas?

T.M.: Remiantis mūsų turima statistika, kas trečias klientas sudaro draudimo sutartį vaikui. Studento išlaikymas Lietuvoje kainuoja ne taip ir mažai. Mūsų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vieno studento pragyvenimui vidutiniškai per mėnesį reikia apie 200–300 eurų. Padauginus šią sumą iš 10 mėnesių susidaro 2–3 tūkst. eurų per metus. Ketveri metai, kol studentas įgis bakalauro laipsnį, tėvams gali kainuoti ne mažiau kaip 8 tūkst. eurų. Ir tai vien pragyvenimo išlaidos, neįskaitant mokesčio už mokslą, jei tenka už jį mokėti. Tėvams, kurie išlaiko vaikus iš tuo metu gaunamų pajamų, tai yra nemažas iššūkis.

– Jei pažvelgtume į laikotarpį, kuris brėžiamas šio „Veido“ numerio kryptyse, – po 25 metų nemažai žmonių, kurie šiandien turi sudarę gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis, jau naudosis išmokomis. Kokią situaciją jūs tuomet įsivaizduojate? Ar nebus daug sudužusių lūkesčių?

T.M.: Aš labai tikiuosi, kad gyvybės draudimas ateityje išlaikys ne mažesnį augimą nei 2014 m. Tai reikštų, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, jog savo ateities pajamomis turi rūpintis patys. Sulaukę pensinio amžiaus dauguma žmonių nebeturi galimybės dirbti ir taip prisidurti prie valstybinės pensijos. Gyvybės draudimo išmokos turėtų svariai prisidėti prie pensininkų pajamų ir užtikrinti orią senatvę.

Green hall

Lietuvos statybų ir nekilnojamojo turto sektorius išgyvena atgimimą – tai lemia palankios ekonomikos tendencijos ir su teritorijų planavimo reforma siejami pokyčiai.
Tad naujų statybų matome vis daugiau – kyla ir nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, ir biurų pastatai. Daugėja ir nekilnojamojo turto sandorių: 2013 m. Vilniuje butų parduota trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau kurie nauji nekilnojamojo turto projektai yra kokybiškiausi, pažangiausi ir labiausiai atitinkantys šiandien vis didesnę reikšmę įgyjančius ekologiškumo, energinio efektyvumo bei darnios miestų plėtros kriterijus? Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti pirmą kartą savaitraščio „Veidas“ ir žaliųjų statybų projekto „Ateities miestai“ organizuojamas konkursas „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“.
Suburta kompetentinga nepriklausomų ekspertų komisija, vadovaujama žaliosios architektūros eksperto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto direktoriaus doc. dr. Jono Jakaičio (iš viso komisiją sudaro trylika narių, tarp jų – architektūros, kraštovaizdžio, energetikos, klimato kaitos, BREEAM standartų ir kt. ekspertai), vertins naujus, 2013 m. pastatytus tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektus ir iš jų išrinks geriausius keturiose skirtingose kategorijose. Dauguma pastatų, išskyrus kelias išimtis, jau baigti statyti (pavyzdžiui, kaip projektas konkurse dalyvauja dar tik statomas „Quadrum“ daugiafunkcis verslo centras).
Dalyvių pateikti projektai bus vertinami pagal pasaulyje pripažintus pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus bei daugybę kriterijų: bus įvertinta projekto vadyba, statybų, inžinerinių ir infrastruktūros sprendimų kokybė, energinis efektyvumas, ekologija ir įtaka pastatuose gyvensiančių ar dirbsiančių žmonių sveikatai, taršos ir atliekų šalinimo sprendimai, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, susisiekimo galimybė ir dar daug kitų dalykų, kurie labai svarbūs vertinant statinio kokybę.
Konkurso komisijos pirmininkas VGTU Architektūros instituto vadovas doc. J.Jakaitis pastebi, kad ekologiškumas ir darni plėtra ne visuomet yra nekilnojamojo turto plėtotojų prioritetas, tad šiuo konkursu kaip tik ir siekiama paskatinti darnią bei atsakingą nekilnojamojo turto plėtrą, energiškai efektyvių, aplinką tausojančių pastatų statybą, panaudojant visus galimus energijos išteklius.
Kai kurie konkurse dalyvaujantys nekilnojamojo turto projektai jų plėtotojų yra pristatomi šiame „Veido“ savaitraščio numeryje, specialiajame projekte „Žaliasis miestas“.
Taip pat šiame numeryje skelbiame „Veido“ žurnalistų kartu su nepriklausomais ekspertais atliktą tyrimą, kurį atliekant buvo įvertinta naujų sostinės daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė pagal įvairius kriterijus.
Vienas šių daugiabučių namų, surinkęs daugiausiai ekspertų balų, taip pat ir kiti pažangiausi nekilnojamojo turto projektai, balandžio mėnesį bus apdovanoti specialiai konkursui skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtomis „Gyvybės medžio“ statulėlėmis.

Pasak konkurso „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“ komisijos pirmininko VGTU Architektūros instituto direktoriaus J.Jakaičio, šiuo konkursu siekiama paskatinti darnią ir atsakingą nekilnojamojo turto plėtrą, energiškai efektyvių bei aplinką tausojančių pastatų statybą.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad mūsų šalies vyrai dažniau linkę apsaugoti savo gyvybę, o moterys labiau rūpinasi materialiuoju turtu.

Moterys dažniau draudžia būstą ir namų turtą (54 proc. moterų ir 44 proc. vyrų), o vyrai lėšas investuoja į savo gyvybės apsaugą (gyvybę draudžia 56 proc. vyrų ir 53 proc. moterų).

„Tokia tendencija tikrai nerodo, kad moterys yra didesnės materialistės. Ji greičiau atskleidžia gana aiškų vaidmenų pasiskirstymą mūsų visuomenėje: vyrai uždirba pinigus, o moterys rūpinasi namais. Gyvybę paprastai draudžia tie žmonės, kurie yra pagrindiniai šeimos ar artimųjų maitintojai ir kurių netektis ar liga smarkiai pablogintų materialiąją padėtį. Gyvybės draudimas būtent nuo to ir apsaugo – šeima ir artimieji nelaimės atveju gauna pajamas iš draudimo. Lietuvos atveju akivaizdu, kad vyrai prisiima atsakomybę už šeimos išlaikymą“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.

Pasak jo, vyrai draudžia gyvybę dėl saugumo, vaikų ir šeimos, prisiimdami atsakomybę už artimuosius. Tuo tarpu moterys saugumą užsitikrina saugodamos namus – tyrime teigiama, kad vardan saugumo moterys draudžia būstą ir jame esantį turtą (taip teigia 54 proc. moterų, 27 proc. vyrų). Beveik 9 proc. moterų sakė, kad draustis jas skatina rūpestis dėl ateities.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas linkęs manyti, kad Lietuvos gyventojai jau turi sukaupę patirties ir pavyzdžių, kuomet gyvybės draudimas, netekus pagrindinio maitintojo ar jam susirgus, išgelbėjo šeimą nuo didesnės finansinės duobės. Šią išvadą jam leidžia daryti ir paskutiniais krizės ir didžiulės bedarbystės metais augantis gyvybės draudimo portfelis, ir tyrime išryškėjusi priežastis, kad gyvybę drausti paskatino patirtis ir aplinkybės.

Draudimo bendrovių techninis atidėjinys, rodantis gyventojų gyvybės draudimui sukauptas lėšas, pastaraisiais metais ir toliau mažėja. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, liepą buvo sukaupta beveik 1 mlrd. 300 mln. Lt, o rugsėjo pabaigoje ši suma buvo sumažėjusi daugiau nei 200 mln. Lt. Toks didelis sumažėjimas per du mėnesius žada, kad gyventojų pervedamos lėšos ir toliau bus investuojamos nuostolingai. Nepaisant to, per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 18,1 mln. Lt pelno.

Pasak Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo Ramūno Baravyko, nuostolingas investicijas regime dėl neapibrėžtumo finansų rinkose, ypač dėl drastiško skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo, kurį lėmė Graikijos ir kitų šalių skolos vertybinių popierių kainos kritimas.

Priminsime, kad viliodami draustis ir mokėti įmokas draudikai gyventojams žadėjo didelius uždarbius iš investavimo, bet nepaaiškino, kad lygiai taip pat lengvai galima ir nemažai prarasti. Be to, žmones piktina ir didelės gyventojų fondams administruoti išleidžiamos lėšos. Tiesa, ateityje piktnaudžiavimo ir pasipinigavimo, tikėtina, bus mažiau, nes Seimą pasiekė įstatymų pataisa, kurioje įrašyta nuostata, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Draudikų uždirbtas investicinės veiklos pelnas

2010 m. 2 pusm.       27,9 mln. Lt

2011 m. 1 pusm.       20,9 mln. Lt

Balansas   –39,7 proc.

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija

Sausį gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė 45,6 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 10,6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad diskusijos dėl socialinės apsaugos sistemos reformų turėtų paskatinti gyventojų susidomėjimą gyvybės draudimu ir paspartinti rinkos augimą.

“Nors kasmet pastebime, kad gyvybės draudimo rinkoje metų pradžia būna mažiau aktyvi, pirmą šių metų mėnesį fiksuojamas rinkos augimas. Gyvybės draudimas Lietuvoje jau įsitvirtina kaip vienas iš populiariausių kaupimo instrumentų. Be to, prasidėjusi diskusija apie būtinybę reformuoti “Sodrą” ir pensijų sistemą paskatins pačius gyventojus atsakingiau rūpintis kaupimu ateičiai. Dėl nuolat kintančios situacijos socialinės apsaugos srityje artimiausiu metu turėtume pastebėti dar spartesnį gyvybės draudimo rinkos augimą.” – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Praėjusiais metais vidutinė pasirašytų įmokų suma per mėnesį sudarė 41,4 mln. litų, o šių metų sausį ji dar padidėjo daugiau nei 4 mln. Labiausiai rinkos augimą skatino investicinis gyvybės draudimas, kurio pasirašytų įmokų suma siekė beveik 35 mln. litų – apie 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginus su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, šiemet 28 proc. išaugo vienkartinės gyvybės draudimo įmokos.

“Nors didžiąją dalį investicinio gyvybės draudimo įmokų, kaip ir pernai, sudaro gyventojų įmokos, pastebime, kad didėja ir darbdavių įnašas. Gerėjant finansinei situacijai, vis daugiau įmonių skiria lėšų gyvybės draudimui kaip darbuotojų motyvavimo priemonei”, – teigia Artūras Bakšinskas.

Per pirmąjį šių metų mėnesį gyventojai pasirašė apie 5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, iš kurių beveik 47 proc. sudaro investicinis gyvybės draudimas. Tarp tradicinio gyvybės draudimo sutarčių dominuoja draudimas mirties atveju – sausį sudaryta beveik 40 proc. tokių sutarčių. Praėjusiais metais ši sutarčių grupė augo sparčiausiai.

Praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo 11,5 proc. ir viršijo optimistinę Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 11 proc. rinkos augimo prognozę. Per 2010 metus buvo pasirašyta 539,6 mln. gyvybės draudimo įmokų ir sudaryta 67,3 tūkst. sutarčių.

“2010 metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo sparčiau nei Estijoje, kur ji ūgtelėjo apie 7 proc., nors nepasivijo kaimyninės Latvijos – joje augimas pasiekė 15 proc. Šiais metais visose Baltijos šalyse tikimasi panašaus – 7-8 proc. – gyvybės draudimo rinkos augimo” – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: “Ergo Life”, “Swedbank Life”, “SEB gyvybės draudimas”, “Bonum Publicum”, “Mandatum Life”, “PZU Lietuva gyvybės draudimas”, “Aviva Lietuva”, “Compensa Life” , “MetLife Amplico” ir “Nordea Life”.