Paskolas būstui įsigyti paėmę gyventojai ieško galimybių apsaugoti šeimas – net kas antras jų draudžiasi, kad nelaimės atveju draudimas padengtų neišmokėtą paskolos sumą. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ duomenimis, dauguma besidraudžiančiųjų pasirenka maksimalią draudimo apsaugą.

„ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė pasakoja, kad būsto paskolos gavėjo investiciniu gyvybės draudimu apsidraudę gyventojai apdraudžia savo gyvybę ir taip ištikus nelaimei apsaugo artimuosius nuo jiems liekančių finansinių įsipareigojimų bankui. Tuo pat metu investuojant kaupiami pinigai gali būti panaudoti būsto paskolą grąžinant anksčiau numatyto termino, o sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms yra taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, taigi, gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumą nuo sumokėtų draudimo įmokų.

„Būsto paskolos gavėjo investicinis gyvybės draudimas sparčiai populiarėjo. Pernai buvo sudaryta daugiau kaip 1 tūkst. tokio draudimo sutarčių, pasirašytų įmokų suma sudarė daugiau kaip 1 mln. litų. Jo apimtys nuolat augo, pavyzdžiui, 2011 m. lapkritį buvo sudaryta 35 proc. daugiau sutarčių nei per tą patį mėnesį 2010 metais“, – pasakoja A. Kupliauskienė.

Drausdamiesi klientai gali pasirinkti, kokią paskolos dalį jie nori apdrausti. Draudžiamojo įvykio atveju, draudimo bendrovės išmokama suma būna lygi apdraustai paskolos daliai. „Praėjusiais metais visą paskolos sumą apdraudė 95 proc. klientų. Vidutiniškai pasirenkama draudimo suma siekia apie 130 tūkst. litų“, – teigia A. Kupliauskienė.

Už šimtatūkstantines paskolas būstą įsigiję gyventojai nesijaučia saugūs – jie apgalvoja ir tokius scenarijus, kai dėl nelaimingo atsitikimo prarandamas darbingumas. Tokią draudimo apsaugą pasirenka kas antras klientas. „Tai, kad gyventojai apsvarsto įvairius gyvenimo scenarijus ir apsaugodami šeimą ruošiasi blogiausiam – brandumo požymis. Užsienyje, kur draudimo skvarba ženkliai didesnė nei Lietuvoje, niekam nekyla klausimas, ar apsauga reikalinga, draudimasis paskolos sumai yra normali praktika“, – pasakoja A. Kupliauskienė.

Būsto paskolos draudimu gali apsidrausti gyventojai, imantys būsto kreditą DNB banke. Tai vienas iš ERGO draudimo grupės ir DNB banko ilgametės partnerystės pasiūlymų abiejų bendrovių klientams. Būsto paskolos draudimas dengia pagrindines rizikas, tokias kaip gyvybės netekimo ar darbingumo netekimo rizika. Tai yra svarbiausios rizikos, su kuriomis susiduria šeimos maitintojas. Dauguma paskolą pasiėmusių klientų apsidrausti nusprendžia sudarydami kredito sutartį, įvertinę kredito dydį, reikiamą apsaugą ir draudimo įmokų dydį.

Europos bendrovė „ERGO Life Insurance“ pernai už būsto paskolų gavėjams nutikusius draudžiamuosius įvykius išmokėjo daugiau kaip 300 tūkst. litų.

Daugiau nei 70 tūkst. nepilnamečius vaikus auginančių tėvų yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Vaikų ateičiai skirdami vidutiniškai 115 Lt, kas mėnesį tėvai atideda apie 8 mln. Lt – beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys.

„Per pastaruosius trejus metus gyventojų susidomėjimas gyvybės draudimu kaip priemone kaupti vaikų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai – nuosekliai augo. Palyginus su praėjusiais metais, šiemet bendra mėnesinė tėvų skiriama suma padidėjo maždaug 1 mln. litų, o galiojančių sutarčių skaičius – 7 proc. Augant skiriamoms sumoms ir sutarčių skaičiui, ryškėja ir tėvų sąmoningumas – vis daugiau jų lėšas kaupti pradeda vos gimus vaikui ar per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus“, – teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A. Bakšinsko, viena pagrindinių priežasčių, skatinančių gyventojus rūpintis vaikų ateitimi iš anksto, yra nedidelis valstybės finansuojamų vietų skaičius ir augančios aukštojo mokslo kainos. „Visgi, nerimą kelia neseniai mūsų užsakymu atliktų apklausos duomenys, rodantys, kad didžioji dalis tėvų mano, jog ketverių metų studijoms pakaks 10-20 tūkst. Lt. Šioms sumoms ir sudaroma didžioji dalis vaikų draudimo sutarčių. Nepagalvojama, kad net ir tuo atveju, jei vaikas studijuos nemokamai, jo išlaikymui kas mėnesį prireiks nemenkos sumos“, – teigia LGDĮA prezidentas.

Šiemet studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradeda daugiau nei 31 tūkst. pirmakursių: daugiau nei 18-os tūkst. studijas finansuoja valstybė, likusieji 13 tūkst. už studijas turės mokėti savo lėšomis. Nefinansuojamų ketverių metų studijų kaina vidutiniškai siekia 21-35 tūkst. Lt, nors dalis studijų krypčių įkainojamos ir didesne nei 50 tūkst. Lt suma.

„Svarbiausia pradedant taupyti vaiko ateičiai tai pradėti daryti kuo anksčiau. Norėdami studijoms sukaupti 30 tūkst. litų sumą ir pradėję taupyti iš karto gimus vaikui, kas mėnesį iki vaiko pilnametystės gyvybės draudimui tėvai turėtų skirti po 110 litų. Tuo tarpu, jei minėtą sumą reikėtų sukaupti per 11 metų, tai kas mėnesį jau reikėtų atidėti po 210 litų“, – skaičiuoja Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, apie 56 proc. vaikų ateičiai sukaupti skirtų gyvybės draudimo sutarčių sudaro investicinio ir apie 44 proc. – kaupiamojo su garantuotomis palūkanomis gyvybės draudimo sutartys. Didžioji dalis (apie 30 proc.) tokių sutarčių sudaroma per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus.

Vidutinė mėnesio investicinio gyvybės draudimo įmoka siekia 118 Lt, o kaupiamojo su garantuotomis palūkanomis – 111 Lt. Didžiausia investicinio gyvybės draudimo įmoka yra 1869 Lt, kaupiamojo su garantuotomis palūkanomis – 813 Lt per mėnesį.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ , „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“

"Veido" archyvas

1. Tendencijos. Vyraus gyvybės draudimo rūšys, nes lietuviai vis labiau rūpinasi šeimos apsauga nelaimės atveju.

2. Stabilumas. Populiaresnis bus ne investicinis gyvybės, bet gyvybės rizikos draudimas, mat žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju.

3. Stichijos. Didės poreikis drausti turtą ir būstą dėl daugėjančių gamtos stichijų sukeltų nelaimių.

4. Naujovė. Nuo verslo taps neatsiejamas profesinis civilinės atsakomybės draudimas, atlyginantis žalą tretiesiems asmenims dėl neteisingų įmonių vadovų sprendimų, darbuotojų kaltės.

5. Plėtra. Daugiau žmonių drausis bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kuriuo apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė, įvykus nelaimei atlyginama žala, padaryta kitų asmenų turtui, sveikatai, ir negautos pajamos.

6. Prognozė. Išpopuliarės draudimas, kompensuojantis nuostolius nutrūkus verslui dėl gamtos stichijų sukeltų nelaimių.

7. Internetas. Draudimo rinka persikels ir į interneto erdvę. Bus galima draustis nuo vadinamųjų virtualių grėsmių.

8. Konsolidacija. Draudimo bendrovių mažės. Lietuvos rinkai užtenka penkių šešių kompanijų.

9. Kainos. Draudikai siūlys mažesnes įmokas, nes įmonės, išlikusios konkurencinėje kovoje, bus pajėgios veikti efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

10. Profesionalumas. Kils draudimo tarpininkų kompetencija. Jie ne tik apdraus, bet taps ir advokatais žalų atlyginimo procese.

BFL

Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovių per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašytų įmokų suma siekė 131,5 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad nors gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga, jos įmokų suma bendrame draudimo portfelyje tesudaro 31 proc., kai Europoje ši dalis siekia daugiau nei 59 proc.

Pirmą šių metų ketvirtį prie gyvybės draudimo rinkos augimo labiausiai prisidėjo investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokų suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 8,5 proc. ir sudarė net 72 proc. visų pasirašytų gyvybės draudimo įmokų. Tačiau pastebimas ir tradicinio gyvybės draudimo populiarėjimas: beveik 34 proc. padidėjo pasirašytų draudimo įmokų suma pagal pensijų anuitetų draudimo sutartis, taip pat išsiskyrė draudimo mirties atvejui grupė, per tris mėnesius ūgtelėjusi 17,1 proc.

„Pastebime, kad gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga. Bendrasis vidaus produktas pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo beveik 7 proc., vadinasi, mūsų šalies ekonominė padėtis gerėja, o kartu su ja auga ir gyventojų optimizmas. Stebėdami pasaulio akcijų rinkų atsigavimą, gyventojai daugiau lėšų skiria investiciniam gyvybės draudimui, tai ir turi didžiausią įtaką visos rinkos augimui.“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, nors gyventojai vis aktyviau renkasi gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas senatvei, vaikų studijoms ar siekdami užtikrinti finansinę artimųjų apsaugą nelaimės atveju, visgi jis dar nepasiekė tokių mastų kaip užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Europoje vienam gyventojui per metus tenka apie 2935 Lt gyvybės draudimo įmokų, iš kurių Prancūzijoje – 7614 Lt, Lenkijoje – 556 Lt, o Lietuvoje ši suma tesiekia vos 131 Lt. Tuo tarpu ne gyvybės draudimui vienas gyventojas per metus Lietuvoje skiria dvigubai daugiau lėšų – apie 291 Lt.

„Didesnis ne gyvybės draudimo populiarumas gali būti paaiškinamas tuo, jog žmonės, įsigydami turtą, apmąsto, kas gali atsitikti jam vienaip ar kitaip nukentėjus, ir siekia jį apsaugoti. O apie tokius dalykus kaip artimojo netektis dažnai vengiama galvoti. Visgi nereikėtų pamiršti, jog šeimai praradus svarbiausią maitintoją, likusieji jos nariai neretai išgyvena ir nemenkus finansinius sunkumus, tad gyvybės draudimo apsauga tokiu atveju gali pagelbėti“, – teigia Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyventojai per tris šių metų mėnesius sudarė 14,1 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Investicinio ir tradicinio gyvybės draudimo sutartys pasiskirstė maždaug vienodai: sudaryta 50,4 proc. investicinio ir 49,6 proc. – tradicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Gyvybės draudimo bendrovės per tris šių metų mėnesius gyventojams išmokėjo 78,1 mln. litų, t.y. beveik 47 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Didžioji šios sumos dalis, t.y. apie 70 mln. Lt buvo išmokėta sukauptoms pagal draudimo sutartis sumoms, kai praėjusiais metais ši suma siekė apie 47 mln. Lt. LGDĮA duomenimis, vidutinė išmoka kaupiamojo (tradicinio ir investicinio) gyvybės draudimo atveju sudaro daugiau nei 23 tūkst. litų.

LGDĮA prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais gyvybės draudimo rinka turėtų dar labiau augti – po truputį didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, gyventojams turėtų likti daugiau laisvų lėšų, kurias jie galės skirti savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti.

Draudimo bendrovės ir gyvybės draudimo paslaugas teikiantys bankų padaliniai verslininkams ir vadovams pasiūlė legalų būdą, kaip apgaudinėti valstybę: nemokėti “Sodros”, fizinių asmenų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir dalies pelno mokesčio.

Didžiausias pastarųjų savaičių premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės galvasopis, kaip iš maždaug 200 tūkst. žmonių, kurių dauguma neturi jokio darbo ir jokių pajamų, išreikalauti už praėjusius metus nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo įmoką – maždaug po 864 Lt. Ta proga premjeras sudarė vyriausybinę darbo grupę. Jai pavesta rasti būdų, kaip į biudžetą “įnešti” apie 173 mln. Lt, kad, ministro pirmininko žodžiais, nenukentėtų mokesčių sistema.

Tikslas šventas. Visi privalome laikytis solidarumo principo ir valstybei sąžiningai mokėti mokesčius, iš kurių išlaikomi mūsų tėvai ir vaikai. Premjeras A.Kubilius ir visa jo kariauna absoliučiai teisūs: visi kairiųjų populistų laikais sudaryti mokesčių šiltadaržiai įvairioms finansinių rėmėjų ir kitokioms interesų grupėms turi būti sunaikinti.
Bet tai žodžiai, o ką rodo darbai?

“Veido” žurnalistinis tyrimas atskleidžia šiandieninės valdžios dviveidiškumą. Konservatoriai su savo koalicijos partneriais liberalais, liberalcentristais ir nežinia į ką virtusiais šoumenais dar labiau didina socialinę atskirtį ir išskiria dar siauresnes priviligijuotas verslo grupes, kurioms suteikia teisę nemokėti valstybei mokesčių. Bene labiausiai priviligijuota verslo grupė – gyvybės draudimo bendrovės ir šias paslaugas teikiantys svetimų šalių bankų padaliniai Lietuvoje.

Pasirodo, konservatoriai ne tik nepanaikino jokių lengvatų draudimo bendrovėms, o, priešingai, kaip patikslino “Sodros” Komunikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas, nuo praėjusių metų sausio visi darbdaviai, kurie įmonės sąskaita apdraudžia savo darbuotojus gyvybės draudimu, be visų kitų, dar kairiųjų įteisintų mokesčių lengvatų, nemoka ir “Sodros” mokesčio.

Galimybė išsimokėti atlyginimą nemokant mokesčių valstybei

“Veido” žurnalistė, apsimetusi naivia vidutinio verslininko žmona, dirbančia puse etato vyro vadovaujamoje įmonėje, apskambino visas bendroves, teikiančias gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, ir paprašė jų darbuotojų pateikti draudimo pasiūlymus tariamai įmonei. Tikslas – esą įmonės vardu apdrausti patį savininką, jo žmoną bei maždaug penketą lojaliausių darbuotojų, bet, svarbiausia, išvengti mokestinių prievolių valstybei: nemokėti “Sodros”, fizinių asmenų pajamų (FAPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir dalies pelno mokesčio. Tokia atvira ir paprasta “verslininko žmonos” motyvacija – apdumti mokesčių rinkikus daugeliui draudikų kėlė pritariamą šypseną.
Šio žurnalistinio eksperimento “Veidas” ėmėsi siekdamas apginti visuomenės interesą nebūti mulkinamiems valdžios, draudikų ir darbdavių.

Beje, keletas verslininkų, pasinaudojusių šiomis Pelno, Gyventojų pajamų, Valstybinio socialinio draudimo ir Draudimo įstatymuose įteisintomis mokesčių nemokėjimo galimybėmis, atvirai ir sarkastiškai “Veido” žurnalistei dėstė: “Jei valdžia tyčiojasi iš verslo keldama kitus mokesčius, tai kodėl mes turime būti lojalūs? Mes tiesiog naudojamės visomis įstatymų spragomis, kaip legaliai plauti pinigus. Juk gyvybės draudimo lengvatos juridiniams asmenims, draudžiantiems savo darbuotojus, yra ne kas kita, kaip įteisintas būdas nemokėti mokesčių. Iš tikrųjų samdomam darbuotojui nauda iš to draudimo menka, nes savininkas gali manipuliuoti darbuotoju ir bet kada pakeisti draudimo išmokos gavėją kitu, bet patiems įmonių savininkams, gaunantiems solidžius atlyginimus, gyvybės draudimo lengvatos yra puikus šansas išvengti mokesčių ir sukaupti pinigų senatvei bei apsidrausti nuo visų galimų rizikų – ligos, nelaimingų atsitikimų, mirties, o ir investuoti. Bet, jei atvirai, tai jokio rūpesčio paprastu žmogumi šiose lengvatose nėra. Jei valdžiai rūpi paprastas žmogus, tai kodėl atsisakyta lengvatų savo gyvybę besidraudžiantiems privatiems asmenims?”

Įdomu, kad lygiai taip gyvybės draudimo lengvatas juridiniams asmenims, draudžiantiems savo darbuotojus, traktuoja ir pačių draudimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai.

Tiesa, yra viena išlyga – draudimo suma negali viršyti darbuotojo 25 proc. metinio “popierinio” atlyginimo. Mat jei drausi save ar darbuotoją suma, viršijančia ketvirtį metinio atlyginimo, už visus “perviršius” jau tektų susimokėti mokesčius.