JAV ambasados nuotr.

Evaldas LABANAUSKAS

Visų akys nukrypusios į JAV prezidento rinkimus, tačiau kas ir kodėl ten vyksta, kaip viskas klostysis toliau – net patys amerikiečiai nelabai suvokia. Jangstauno valstijos universiteto politikos profesorius dr. Paulas Sracicius (nuotr.), duodamas interviu „Veidui“, pripažįsta, kad tokių rinkimų jis dar nematė. Jų pabaigą gal ir būtų galima prognozuoti, tačiau rinkimų sudėtingumas palieka labai daug „bet“.

– Pradėkime pokalbį nuo JAV prezidento rinkimų sistemos. Daugeliui neamerikiečių ji atrodo ypač sudėtinga: pirminis balsavimas, partijų susirinkimai, delegatai, superdelegatai, konvencijos. Ar įmanoma paprastai paaiškinti šią sistemą?

– Iki septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Amerikos sistema buvo panašesnė, tarkim, į Europos partijų sistemas, kai partija ar partijos suvažiavimas spręsdavo, kas bus jos kandidatas į prezidentus. Tiesa, vykdavo pirminiai rinkimai, kuriuos organizuodavo partija, bet tai buvo tik vadinamasis grožio konkursas. Žmonės realiai nerinko partijos kandidato, jie tik parodydavo partijai, kas jiems patinka. Tikrąjį partijos kandidatą paskirdavo partija, ir nebūtinai atsižvelgdama į „grožio konkurso“ rezultatus.

1968 m. Demokratų partijos kandidatu į prezidentus tapo Hubertas H.Humphrey, net nedalyvavęs pirminiuose rinkimuose. Tai labai nuvylė daugelį jaunų demokratų rėmėjų, kurie palaikė pirminiuose rinkimuose nugalėjusį kandidatą. Nusivylimas peraugo į audringus gatvių protestus. Jie jautėsi išduoti partijos.

Todėl Demokratų partija pirmoji pradėjo atverti rinkimų procesą platesnei visuomenei, kad juose dalyvautų kuo daugiau žmonių. Iš čia ir kilo pirminiai rinkimai, kai balsuojant išrenkami delegatai, kurie įsipareigoja nuvykę į nacionalinę partijos konvenciją balsuoti už tą kandidatą.

Demokratų partija nusprendė rengti nacionalinius rinkimus kandidatui į prezidentus išrinkti. Netrukus šiuo pavyzdžiu pasekė ir Respublikonų partija. Tad partijos pirminiai rinkimai tapo labai svarbūs.

Amerikos rinkimų sistema evoliucionavo, ir partijos vadovybė neteko galių. Ji dabar negali kontroliuoti beveik nieko.

Tai paaiškina ir mūsų partijų susirinkimų („Caucuses“) sistemą, kuri yra tikrai sudėtinga ir net daugelis amerikiečių jos nesupranta. Partijų susirinkimai buvo labai svarbūs iki pirminių partijos rinkimų įtvirtinimo, kai partijos skyriai regionuose atrinkdavo atstovus, kurie atstovautų jiems nacionalinės partijos konvencijos metu. Partijos nariai susirinkdavo, kad atrinktų atstovus, kurie dalyvaus didesniame partijos susirinkime. Dabar tai išsivystė į partijos skyrių kandidatų kovai dėl partijos kandidato į prezidentus vardo atrinkimo mechanizmą, ir tokia sistema tikrai netinkama šiam darbui, nes nėra tinkamo atstovavimo.

Taigi Amerikos rinkimų sistema evoliucionavo, ir partijos vadovybė neteko galių. Ji dabar negali kontroliuoti beveik nieko.

– Matome šio reiškinio šalutinį poveikį – milijardieriaus Donaldo Trumpo iškilimą. Po­pulizmas ar melavimas – nieko naujo Lietuvos politikoje, bet JAV turi tvirtas demokratijos tradicijas…

– D.Trumpas – labai netipiškas kandidatas. Jis neįtikėtinai gerai žinomas. D.Trumpas nuolat šmėžavo Amerikos televizijose daugiau nei 15 metų, o ir iki tol jis buvo įžymybė.

D.Trumpo realybės šou, kai jis rinkdavosi sau darbuotojus, buvo ypač populiarūs. Jis 15 metų vaidino (nes realybės šou žmonės vaidina) vadovą, kuris vadovauja didelei korporacijai, kuris yra galingas, pasitikintis savimi. Jo populiariausias posakis: „Tu atleistas!“ Taip jis susikūrė labai stipraus lyderio įvaizdį.

Būtent to dabar ir ieško jo gerbėjai: stipraus lyderio. Jie mano, kad jis tinkamas būti JAV prezidentu.

Kita priežastis – jausmas, kad mes nebesame viena šalis, kad yra dvi Amerikos. Tai elito šalis. Galingo elito, kuris valdo šalį savo naudai. Kitų žmonių padėtis – kitokia. Jų pajamos nedidėja, jie nerimauja dėl savo darbo vietos, savo saugumo. Ši šalis į elitą žiūri kaip į priešą. Jie trokšta savo lyderio, kuris kovotų su elitu.

Ironiška, kad D.Trumpas, kuris yra labai turtingas ir priklauso elitui, pasirenkamas lyderiu kovai su elitu. Labiausiai jį remia mažesnes pajamas turintys, žemesnio išsilavinimo amerikiečiai. Jie ieško kažko, kas juos išgelbėtų.

D.Trumpas / "Scanpix" nuotr.

– Ar JAV rinkimų istorijoje yra buvę panašių į D.Trumpą?

– Mes turėjome praeityje įvairių personažų. Bet nė vieno tokio kaip D.Trumpas. Šie rinkimai trikdo visus, ypač tokius kaip aš, politikos ekspertus. Niekas iš mūsų nesitikėjo, kad taip nutiks. Mes dar niekada nematėme tokio kandidato, kuris neturėtų jokios kvalifikacijos prezidento darbui.

Tiesa, buvo Ronaldas Reaganas, kuris irgi buvo įžymybė, filmų žvaigždė, bet jis nebuvo labai didelė kino žvaigždė. Jis taip pat nebuvo tokia įžymybė kaip D.Trumpas. Be to, prieš tapdamas prezidentu R.Reaganas buvo Kali­fornijos gubernatorius, taigi turėjo patirties.

Visai nesvarbu, kokiai partijai priklausai, – gali balsuoti tiek demokratų, tiek respublikonų pirminiuose rinkimuose.

Papildant atsakymą į klausimą apie JAV rinkimų sistemą dar reikia paminėti, kad egzistuoja ir atviri pirminiai rinkimai, kurie reiškia, kad balsuoti už vienos ar kitos partijos kandidatą gali ir priešingos partijos rėmėjas.

Pavyzdžiui, Ohajo valstijoje, kurioje aš gyvenu, vyksta atviri pirminiai rinkimai. Todėl visai nesvarbu, kokiai partijai priklausai, – gali balsuoti tiek demokratų, tiek respublikonų pirminiuose rinkimuose. Partijos negali apriboti, kas dalyvaus pirminiuose rinkimuose.

– Teko matyti jūsų paskaitą „TEDTalks“ formatu, kurioje jūs išaiškinate Ohajo svarbą JAV rinkimuose. Ar galima teigti, kad po kovo 15-osios pirminių rinkimų Ohajyje (interviu imtas kovo 7 d.) išaiškės galutinis tiek demokratų, tiek respublikonų kandidatas į JAV prezidentus?

– Priklauso nuo to, kaip viskas klostysis. Pirminiai rinkimai vyks ne tik Ohajyje, bet ir kitoje įtakingoje valstijoje – Floridoje. Tenka sugrįžti prie sudėtingos rinkimų sistemos. Partijos kuria skirtingas taisykles, partijų skyriai valstijose taip pat kuria skirtingas taisykles, o dar šiame žaidime dalyvauja ir kiekvienos valstijos įstatymų leidėjai.

Respublikonų partijos nacionalinės taisyklės skelbia, kad jei pirminiai rinkimai įvyksta vėliau, tuomet galima įtvirtinti principą „nugalėtojas pasiima viską“ (antroje, trečioje ir t.t. vietoje likusių konkurentų balsus). Taigi kovo 15 dieną tiek Ohajyje, tiek Floridoje galios taisyklė, kad nugalėtojas pasiima viską. Iki to laiko balsai buvo dalijami pagal proporcinę sistemą. Kovo 15-ąją kandidatai galės užsitikrinti labai daug delegatų balsų, kurie lems galutinį sprendimą dėl kandidato partijos konvencijos metu.

Florida ir Ohajas perėjo prie principo „nugalėtojas pasiima viską“ tik šiais metais, kad padėtų savo kandidatams kovoje dėl partijos kandidato į prezidentus. Floridoje tikėtasi, kad buvęs jos gubernatorius Jeffas Bushas taps pagrindiniu kandidatu partijos vidaus rinkimuose ir laimės visų 99 Floridos delegatų balsus. Bet jis jau pasitraukė iš kovos.

Ohajyje gubernatorius respublikonas Johnas Kasichas sugebėjo priversti vietos įstatymų leidėjus priimti įstatymą, kuris nustūmė rinkimus į kovo 15 dieną. Tuomet Ohajo respublikonų partija pakeitė taisykles ir įtvirtino „nugalėtojas pasiima viską“ principą. Tai turėjo padėti J.Kasichui tapti prezidentu, nes manyta, kad jis užsitikrins 66 delegatų partijos konvencijoje balsus.

Taigi visi pakeitė taisykles savo naudai. Tačiau dabar kyla pavojus, kad jei respublikonas Marcas Rubio pralaimės Floridoje D.Trumpui, šis gaus visų 99 delegatų balsus ir dar labiau atsiplėš nuo kitų respublikonų kandidatų. Taip pat dabar gali nutikti ir Ohajyje, kur apklausos rodo, kad D.Trumpas pirmauja. Jei šios prognozės pasitvirtins, D.Trumpas vienu ypu gaus 165 balsus, t.y. 50 proc. daugiau, nei turi dabar. Tuomet galima sakyti, kad viskas bus baigta ir jis taps oficialiu Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus.

Jei J.Kasichas laimi Ohajyje, kova tęsiasi, jei M.Rubio laimi Floridoje, kova tęsiasi. Jei jie abu laimi – vienas Ohajyje, kitas Floridoje, kova tęsiasi.

Tačiau ir šis variantas veiks D.Trumpo naudai. Nes jo priešininkai bendrai gal ir būtų galingi, bet jų balsai išsiskaidę ir jie skaldo nuosaikiuosius respublikonų šalininkus. Tai kompleksinis žaidimas. Mes po kovo 15-osios galime sužinoti labai daug arba galime toliau likti nežinioje.

H.Clinton / "Scanpix" nuotr.

– Jei teisingai suprantu, dar per anksti teigti, kuris politikas taps demokratų ir kuris respublikonų kandidatu į JAV prezidentus?

– Kai kalbame apie respublikonus – taip, kai kalbame apie demokratus, galime tiksliai prognozuoti, kad tai bus Hillary Clinton. Nebent kažkas pasikeis dėl elektroninių laiškų skandalo, kuris kilo, kai sužinota, kad ji naudojosi savo asmeniniu elektroniniu paštu atlikdama valstybės sekretorės darbą. Tyrimas dar vyksta, ir jei kažkas rimto iš to išplauks, tai gali pakeisti situaciją.

Tačiau dabar H.Clinton yra neabejotina kovos dėl demokratų kandidato į prezidentus nominacijos nugalėtoja. Ji jau turi gerokai daugiau delegatų balsų nei jos konkurentas Bernie Sandersas.

Be to, dar yra vadinamieji superdelegatai, apie kuriuos užsiminėte anksčiau. Tai PLEO („Party Leaders and Elected Oficials“) arba partijos lyderiai ir išrinkti pareigūnai. PLEO sistema – tai Demokratų partijos vadovybės bandymas susigrąžinti rinkimų kontrolę. PLEO sudaro partijos vadovai, Atstovų rūmų nariai, senatoriai. Jie automatiškai gauna teisę balsuoti partijos konvencijoje dėl kandidato į prezidentus. Jie vadinami superdelegatais, nes gali elgtis, kaip nori – balsuoti už bet kurį kandidatą, priešingai nei paprasti delegatai, kurie yra įpareigoti balsuoti už kandidatą, laimėjusį jų valstijoje per pirminius rinkimus.

Jei kalbėsime apie respublikonus, labai tikėtina, kad nominaciją gaus D.Trumpas.

Dabar dauguma jų teigia palaikysiantys H.Clinton. Bet tai tėra pažadas padaryti kažką liepą, kai vyks Demokratų partijos suvažiavimas. Iki to laiko gali daug kas pasikeisti. 2008-ųjų rinkimuose daug superdelegatų teigė balsuosiantys už H.Clinton, bet vėliau apsigalvojo ir balsavo už Baracką Obamą. Šis tapo Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose tik dėl superdelegatų paramos. B.Obama nelaimėjo daugumos delegatų balsų. H.Clinton irgi to nepasiekė, nes buvo daugiau kandidatų, kurie išsidalijo balsus. Galiausiai viską nulėmė superdelagatai, suteikdami B.Obamai daugumą (50 proc. +1 balsas).

Taigi tam tikra prasme istorija kartojasi. Superdelegatai balsuos už tą, kurį manys esant stipresnį susikauti su respublikonų kandidatu. 2008 m. Demokratų partijos vadovybė pasirinko B.Obamą. Dabar jie mano, kad tai H.Clinton. Todėl labai tikėtina, kad ji gaus demokratų nominaciją.

Jei kalbėsime apie respublikonus, labai tikėtina, kad nominaciją gaus D.Trumpas. Jei ne, tuomet mes stebėsime vadinamąjį brokerių suvažiavimą, kai Respublikonų partijos suvažiavimas prasidės nežinant, kas galėtų tapti partijos kandidatu.

– Kas tuomet?

– Milijono dolerių vertės klausimas. Niekas nežino atsakymo, nes jau ilgai tokio atvejo nebuvo (pastarąjį kartą – 1949 m.) Net neaišku, kokios būtų tokios konvencijos taisyklės.

Kaip minėjau, respublikonai turi nacionalines taisykles, kiekvienos valstijos respublikonai turi savas taisykles, kurios įpareigoja delegatus elgtis vienaip ar kitaip. Pavyzdžiui, vienos valstijos savo delegatus įpareigoja balsuoti už kandidatus, kurie laimėjo jų balsus, tik pirmojo rinkimų raundo metu. Tačiau antrajame raunde jie gali būti laisvi pasirinkti. Kitos valstijos įpareigoja delegatus ir antrajame raunde balsuoti už kandidatus, laimėjusius jų balsus. Dar kitos numato taisykles, kad kandidatai gali atiduoti savo delegatus kitiems kandidatams.

Dauguma amerikiečių neskiria socialistų nuo komunistų, ir praeityje kandidatą tai iškart būtų eliminavę.

Pavyzdžiui, Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie ar J.Bushas sugebėjo užsitikrinti tam tikrą delegatų skaičių ir šie vis dar priklauso jiems, nors jie ir pasitraukė iš rinkimų kovos. Kaip jie elgsis? Kaip jie leis pasielgti savo delegatams? Jei niekas negaus daugumos, galbūt M.Rubio, Tedas Cruzas ir J.Kasichas nukreips delegatus balsuoti, tarkim, už Mittą Romney – neutralų asmenį, kuris atsiras susiklosčius tokiai situacijai. Mes nežinome.

Tokios konvencijos vadinamos brokerių konvencijomis, nes brokeriai – tai tie, kurie sugeba susitarti ir sudaryti sandorius. Bet mes nebeturime brokerių, t.y. tokių lyderių, kurie suderėtų tam tikrą delegatų balsų skaičių. Todėl niekas nėra aišku.

B.Sanders / "Scanpix" nuotr.

– Koks prezidento B.Obamos vaidmuo šiuose rinkimuose? 2014-aisiais Demokratų partija pralaimėjo kadencijos vidurio rinkimus į Kongresą ir viena iš priežasčių buvo nurodyta ta, kad jie atsiribojo nuo B.Obamos ir atsisakė jo palaikymo.

– Yra didelis skirtumas tarp kadencijos vidurio rinkimų ir prezidento rinkimų – tai labai skirtingi rinkėjai. Kadencijos vidurio rinkimuose aktyvumas būna labai mažas. Bet respublikonai linkę eiti prie balsadėžių nepaisant nieko. Demokratai – ne visada. Jie labiau „atsipalaidavę“ rinkėjai. Tai reiškia, kad demokratai visada susiduria su problemomis kadencijos vidurio rinkimuose, nes jų rinkėjai nebalsuoja. Tai vienas iš 2014-ųjų demokratų pralaimėjimo paaiškinimų. Todėl pastaruoju metu respublikonams sekasi kadencijos vidurio, o demokratams – prezidento rinkimuose.

Tačiau šiemet egzistuoja tikimybė, kad tradiciniai demokratų rinkėjai balsuos už D.Trumpą. Ypač kai kalbama apie baltuosius, nedideles pajamas turinčius, žemo išsilavinimo rinkėjus, kurie anksčiau rėmė demokratų kandidatus.

Šiemet egzistuoja tikimybė, kad tradiciniai demokratų rinkėjai balsuos už D.Trumpą.

Jei grįžtume prie B.Obamos vaidmens šiuose rinkimuose – iki šiol jis neparėmė nė vieno demokratų kandidato. Galima įtarti, kad jis parems H.Clinton, kuri buvo jo valstybės sekretorė, nors ir konkurentė rinkimuose. Dauguma žmonių mano, kad ji turi daugiau galimybių laimėti prezidento postą nei B.Sandersas. Jis vadina save demokratu socialistu – galbūt tai įprasta Europoje, bet ne Jungtinėse Valstijose.

– Socialistas amerikiečiams skamba kaip komunistas?

– Taip, dauguma amerikiečių neskiria socialistų nuo komunistų, ir praeityje kandidatą tai iškart būtų eliminavę. Jei esi socialistas, vadinasi, nesi amerikietis. Todėl B.Sandersas, jei nebūtų užgožtas D.Trumpo, būtų tapęs tikra sensacija: amerikiečiai remia socialistą!

– Ypač jauni žmonės.

– Jauni žmonės labai džiaugiasi B.Sandersu. Jis jiems yra kandidatas revoliucionierius. Nėra neįprasta, kad jauni žmonės labai džiaugiasi kažkuo, kas nauja ir šviežia. Be to, jis žada nemokamą aukštąjį mokslą. Taigi egzistuoja tiesioginė nauda jaunimui remti B.Sandersą.

Tačiau įdomiausias klausimas: jei B.San­dersas netaps Demokratų partijos kandidatu, ar tie jauni žmonės, jo šalininkai, liks namie lapkričio mėnesį ir neis prie balsadėžių per visuotinius JAV prezidento rinkimus, nes bus nusivylę? Todėl manau, kad Demokratų partija turi būti labai atsargi, nes gali prarasti tuos balsus, o kai kuriuos net gali atiduoti D.Trumpui. Galite tikėti, galite ne, bet manoma, kad dalis B.Sanderso rinkėjų gali paremti D.Trumpą, nes jiems patinka netradiciniai kandidatai, o jie abu tokie ir yra.

Vis dėlto manau, kad B.Obama parems H.Clinton. Naujausi B.Obamos reitingai yra geri – per 50 proc. palaiko jo politiką. Taigi jis susigrąžina populiarumą. Viena iš priežasčių – rinkimų kovos, nuo kurių jis atitolęs ir atrodo aukščiau už jas.

Dalis B.Sanderso rinkėjų gali paremti D.Trumpą, nes jiems patinka netradiciniai kandidatai, o jie abu tokie ir yra.

Įdomu, ar jam pavyks mobilizuoti afroamerikiečius, tarkim, H.Clinton naudai, kaip jam pavyko tai padaryti 2008 ir 2012 m. Afroamerikiečiai – vieni lojaliausių demokratų rinkėjų, jie būtini demokratams, norint laimėti rinkimus. Pavyzdžiui, mano Ohajo valstijoje B.Obama 2012-ųjų prezidento rinkimus laimėjo tik dėl afroamerikiečių balsų. Ohajyje afroamerikiečiai sudaro 12 proc., bet jie sudarė 14 proc. balsavusiųjų rinkimuose. Iki tol afroamerikiečių aktyvumas buvo mažesnis nei baltųjų. 2012 m. balsavo daugiau afroamerikiečių nei baltųjų.

Žinoma, B.Obama yra pirmasis afroamerikietis JAV prezidentas, ir šiai bendruomenei buvo labai svarbu jį perrinkti. Kaip bus dabar – sunku pasakyti.

Galima įtarti, kad šį kartą dalis afroamerikiečių parems D.Trumpą. Jis populiaresnis tarp afroamerikiečių nei kiti respublikonų kandidatai, nors respublikonai nėra populiarūs tarp šio rinkėjų segmento. Ir net jei D.Trumpas pasiims tik dalį juodaodžių balsų, demokratams nugalėti bus labai sunku.

– O kaip dėl ispanakalbių? D.Trumpas žadėjo pastatyti sieną su Meksika, metė įvairių kaltinimų ispanakalbiams imigrantams. Ar tai atsiliepia jo populiarumui tarp gausiausiai augančio JAV rinkėjų segmento?

– Tai kelia paniką respublikonų stovykloje. Ispanakalbiai – greičiausiai auganti mažuma JAV, taigi jie labai svarbūs rinkėjai.

Istoriškai jie labiau rėmė demokratų kandidatus, tačiau 2004 m. George’as W.Bushas pasirodė puikiai ir laimėjo ne daugumą, bet maždaug trečdalį ispanakalbių rinkėjų balsų. Jei Respublikonų partija nori išlikti gyvybinga nacionaline partija, ji privalo gauti ispanakalbių balsų. Tai viena iš priežasčių, kodėl respublikonai taip bijo D.Trumpo. Partijos vadovybė mano, kad jis sunaikins partiją, nes ispanakalbiai nebalsuos už juos.

Vis dėlto labai sunku prognozuoti, kaip elgsis ispanakalbiai, nes nedaug jų balsuoja per respublikonų pirminius rinkimus. Taigi neaišku, kaip jie elgsis toliau. Kita vertus, kai kurios apklausos rodo, kad D.Trumpas ne taip jau blogai vertinamas tarp ispanakalbių, kaip galima manyti. Nepaisant to, ką pasakė, jis vis dar mėgaujasi įžymybės statuso ir savo elgesio privalumais, kurie peržengia ribas tarp rasių ir tautybių.

Beje, tai vienas iš D.Trumpo argumentų. Jis tikina, kad gali praplėsti respublikonų rinkėjų ratą. Tiesa, nuo jo nusisuka tradiciniai respublikonai, t.y. aukštesnysis vidurinis sluoksnis, verslininkai, kurie anksčiau galbūt rėmė Res­publikonų partiją, nes ši yra už mažesnius mokesčius.

– Ar galima įsivaizduoti, kas nutiks, jei D.Trumpas taps JAV prezidentu?

(Pašnekovas giliai atsidūsta.)

– Blogiausias ir geriausias scenarijus?

– Geriausiu atveju – jam pavyks sukurti abiejų partijų koaliciją, kuri leis jam įgyvendinti daugiau darbų, nei mes tikimės. Tai sustiprins JAV įvaizdį. Dabar galbūt atrodo, kad JAV vyriausybė nelabai veiksni dėl prezidento ir Kongreso kovų. Taigi galbūt jam pavyktų suvienyti žmones iš abiejų partijų (jis bent jau žada tai padaryti). Tai mus padarys dar stipresniais aljansų partneriais.

Blogiausias scenarijus – patirties neturėjimas ir nediplomatinė jo prigimtis. Tai labai pakenktų mūsų santykiams su sąjungininkais. Jie nebematytų JAV kaip nuspėjamo partnerio ir pradėtų gravituoti mūsų tarptautinių priešininkų – Kinijos, Rusijos link. Manau, kad to bijo labai daug žmonių.

Be to, mes visada į save žiūrėjome kaip į demokratijos modelį. Visada laikėmės idėjos dėl demokratijos plėtros pasaulyje. Tačiau šie pirminiai rinkimai, jų retorika, kandidatų elgesys – visa tai gadina Amerikos demokratijos įvaizdį. Tai viena iš grėsmių. Gali pasirodyti, kad sistema nelabai gerai veikia.

Scanpix

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį kalbėdama Vengrijos parlamente paragino vyriausybę stiprinti demokratiją.

Jos kalbos klausėsi ir šalies premjeras Viktoras Orbanas, ne kartą kritikuotas dėl prieštaringai vertinamų ir žmogaus teises varžančių įstatymų priėmimo.

Senosios demokratinės valstybės turi “dalytis savo patirtimi su naujosiomis besikuriančiomis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos demokratijomis, ir pademonstruoti solidarumą su tais, kurie išėjo į gatves Baltarusijoje, Libijoje ir visame pasaulyje”, – sakė H.Clinton susirinkusiems į iškilmingą Tomo Lantoso (Tomo Lantošo) instituto atidarymo ceremoniją.

Kritikuodama šalis, kurios teikia prioritetą “nacionalinės ekonomikos augimui, o ne žmogaus teisėms ir laisvėms”, JAV diplomatijos vadovė netiesiogiai kalbėjo apie Kiniją.

Žmogaus teisių problemas nagrinėsiantis Tomo Lantoso institutas yra pavadintas Vengrijoje gimusio buvusio JAV Atstovų Rūmų nario, aktyviai kovojusio už žmogaus teises, vardu.

Prieš H. Clinton apsilankymą Vengrijoje buvę šalies disidentai atviru laišku paragino JAV valstybės sekretorę padėti apsaugoti įstatymų valdymą šalyje nuo ministro pirmininko V. Orbano išpuolių.

Tuo tarpu V. Orbanas kalbėdamas renginyje tvirtino, kad Vengrija ir Jungtinės Valstijos turi bendrus laisvės siekius, nors pripažino, kad jo ir 2008 metais mirusio T. Lantoso požiūriai į Vengrijos vidaus politiką buvo skirtingi.

Vengrijos centro dešiniųjų vyriausybė neseniai sukėlė visos Europos Sąjungos (ES) pasipiktinimą dėl naujos šalies konstitucijos, kuri, pasak kritikų, riboja valdžių pasidalijimą, ir žiniasklaidos įstatymo, varžančio spaudos laisvę.

Nors tiesioginės kritikos V. Orbano vyriausybei H. Clinton ketvirtadienį neišreiškė, tačiau pabrėžė, kad “labai svarbu vyriausybei ir pilietinei visuomenei suvokti, kodėl vienos jaunos demokratijos klesti, o kitos sužlunga”.

“Tai, kas vyksta Tunise ir Kaire, atsispindi Budapešte, Džakartoje ir Vašingtone”, -sakė ji.

Vėliau ketvirtadienį H. Clinton atvyks į Vilnių, kur dalyvaus Demokratijų bendrijos renginiuose, pradėtuose organizuoti 2000 metais amerikiečių ir lenkų iniciatyva.

Scanpix

Tarp klausimų, kurie bus aptarti Prezidentės Dalios Grybauskaitės dvišaliame susitikime su JAV valstybės sekretore Hilari Klinton (Hillary Clinton), išskiriami saugumo reikalai ir energetika.

“Su JAV visais klausimais svarbu palaikyti dialogą. JAV turi svertų, kokių mes neturime, ir kuo geresnis mūsų iššūkių suvokimas vėliau padeda pasiekti paramos ir reikiamų sprendimų. (…) Susitikime bus aptarti esminiai Lietuvos ir JAV santykių klausimai, pirmiausia, tai regioniniai saugumo klausimai, regioniniai energetinės politikos klausimai. JAV vaidina čia nemažą vaidmenį. JAV kompanijos pretenduoja tapti svarbių konkursų Lietuvoje laimėtojomis ir rodo susidomėjimą, rodo susidomėjimą ir JAV vadovybė”, – teigė Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.

Šalies vadovės vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, Lietuvai pasistačius suskystintų dujų terminalą, konkurencija suskystintų dujų rinkoje mūsų šaliai bus tik į naudą.

“JAV administracija prieš mėnesį leido didelei JAV skalūninių dujų kompanijai eksportuoti dujas. Tai yra tam tikra revoliucija pasaulio dujų rinkoje, kadangi atsiranda naujas gamintojas, naujas žaidėjas, tikėtina, kad gali kristi kainos. Mums yra naudinga perspektyvoje, kai jau turėsime suskystintų dujų terminalą, turėti kuo daugiau konkurencijos tiekiant dujas į suskystintųjų dujų rinką, iš kurios mes galėtume pirkti geriausiomis kainomis”, – sakė D. Semaška.

Vyriausybė siekia, kad suskystintų dujų terminalas būtų pradėtas statyti šiemet, o galutinai veikti jis turėtų pradėti 2014 metais. Iki tol ketinama įgyvendinti ir dujų sektoriaus pertvarką.

Be to, japonų ir amerikiečių bendrovė “Westinghouse” yra pateikusi pasiūlymą statyti Visagino atominę elektrinę.

JAV valstybės sekretorė H. Klinton birželio 30-liepos 1 dienomis lankysis Vilniuje, kur dalyvaus Demokratijų bendrijos renginiuose.

Šeštasis Demokratijų bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje vyks birželio 30-liepos 1 dienomis. Tai didžiausias ir svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai renginys.

Jo išvakarėse Vilniuje vyks aukšto lygio pasaulio moterų lyderių susitikimas, kuris rengiamas Lietuvos ir Suomijos Prezidenčių Dalios Grybauskaitės ir Tarjos Halonen (Tarja Halonen) iniciatyva. Tą pačią dieną Vilniuje taip pat bus surengti Demokratijų bendrijos parlamentinis, verslo ir jaunimo forumai.

Lietuva daugiau kaip 100 valstybių vienijančiai Demokratijų bendrijai pirmininkauja nuo 2009 metų vidurio iki 2011 metų vidurio. Bendrija siekia skatinti ir stiprinti demokratiją ir demokratines institucijas visame pasaulyje.

Scanpix

Birželio pabaigoje į Lietuvą atvyks buvusi kandidatė į JAV prezidentus, dabartinė valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Ji Vilniuje lankysis birželio 30–liepos 1 dienomis ir dalyvaus Demokratijų bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, renginiuose, rašo “Lietuvos rytas”.

Pagrindinis H. Clinton vizito tikslas – apsilankyti pasaulio lyderių moterų konferencijoje “Moterys – demokratijos stiprintojos: geriausioji praktika”.

Į programą renginio šeimininkai norėtų įtraukti ir H.Clinton susitikimą su Lietuvos piliečiais prie Seimo. Planuojama, kad prie istorinių barikadų likučių aukštoji viešnia pasakytų kalbą apie JAV ir Lietuvos draugystę.

Neoficialiomis “Lietuvos ryto” žiniomis, tokie ketinimai nepatiko Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri savo nepasitenkinimą šią savaitę išsakė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, esą gynusiai šią idėją.

Dienraščio šaltinių teigimu, D. Grybauskaitė sakė nesuprantanti, kam reikia papildomo renginio, kuris kainuos daugiau pastangų saugumo tarnyboms.

Galutinį žodį dėl H.Clinton vizito programos tars JAV pusė.

REUTERS

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klintai) penktadienį atvyko į Pakistaną iš anksto neskelbto vizito, kuriuo siekiama sumažinti įtampą tarp abiejų šalių, padidėjusią po amerikiečių komandosų reido, per kurį netoli Islamabado buvo nukautas tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderis Osama bin Ladenas.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovė susitiks su Pakistano prezidentu Asifu Ali Zardari (Asifu Aliu Zardariu), armijos štabo viršininku generolu Ashfaqu Kayani (Ašfaku Kajaniu) ir įtakingos Tarpžinybinės žvalgybos agentūros (ISI) vadovu Ahmadu Shuja Pasha (Ahmadu Šudža Paša), pranešė Valstybės departamentas.

Numatoma, kad H.Clinton, kurią lydi JAV Štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike’as Mullenas (Maikas Malenas), pareikalaus iš Pakistano glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su “al Qaeda” ir Talibano sukilėliais.

Per susitikimus Islamabade ji taip pat tikriausiai ragins ištirti, ką O.bin Ladenas veikė slapstydamasis Pakistane, ir galbūt tarsis dėl galimybės padėti politinėmis priemonėmis baigti užsitęsusį karą Afganistane.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai tiesiant raudoną kilimą Kinijos prezidento Hu Jintao (Hu Dzintao) sutikimui, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) trečiadienį negalėjo atsakyti, ar Pekinas yra Vašingtono draugas, ar priešas.

Hu Jintao valstybinio vizito pradžios dieną interviu JAV televizijai H.Clinton sakė, kad Vašingtonas nori išvengti Šaltojo karo su Pekinu, ir paragino šalis bendradarbiauti įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką ir Šiaurės Korėjos problemą.

“Raudoną kilimą (Kinijos lyderiui) mes tiesiame todėl, kad “manome, jog eidami pirmyn galėsime geriau atsakyti į šį klausimą”, – sakė H.Clinton interviu ABC televizijai, paklausta, ar Kinija yra draugas, ar priešas.

“Tikiuosi, kad mūsų santykiai yra normalūs”, – sakė JAV diplomatijos vadovė

H.Clinton sakė tikinti, kad šalių santykiai bus “labai teigiami, bendradarbiški ir paremti tarpusavio supratimu, nors kai kuriose srityse mes varžysimės. Dėl to nekyla jokių abejonių. Nors daugelyje sričių mes bendradarbiausime”.

Savo vizito Kinijoje 2009 metų lapkričio mėnesį metu B.Obama paskelbė, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija neturi būti varžovės.

Tuomet B.Obamos administracija buvo kaltinama, esą siekdama pagerinti santykius su Pekinu ir ieškodama partnerių spręsti pasaulinę ekonomikos krizę, ji numoja ranka į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje.

Penktadienį H.Clinton ragino Kiniją paleisti disidentus ir pagerinti mažumų padėtį šalyje, žadėdama nebijoti aštrių klausimų ir prezidento Hu Jintao valstybinio vizito metu.

Kai NBC televizija paklausė apie naujojo Šaltojo karo grėsmę, H.Clinton atsakė, jog ” mes tikimės to išvengti, nes nemanome, jog tai atitiktų Amerikos interesus”.

“Norime turėti laisvos prekybos sistemą, norime, kad tarp mūsų šalių vyktų daug mainų”, – sakė ji ir pridūrė, kad bus imtasi naujų veiksmų ryšiams tarp Amerikos ir Kinijos žmonių pagerinti.

“Kalbama ne tik apie ryšius tarp vyriausybių, – sakė ji. – Norėtumėme daugiau bendradarbiavimo ekonomikos fronte”.

“Norėtumėme daugiau bendradarbiavimo sprendžiant labai sudėtingą Šiaurės Korėjos problemą”, susiduriant su jos “provokuojančiu elgesiu” ir branduolinėmis ambicijomis, tikino JAV valstybės sekretorė.

Pasak valstybės sekretorės, tai jie gali padaryti sutarę dėl konkretaus veiksmų plano, kaip ši organizacija galėtų prisidėti prie pastangų padidinti saugumą visame pasaulyje.

Kalbėdama Kazachstano sostinėje, kur vyksta pirmasis per vienuolika metų ESBO viršūnių susitikimas, H.Clinton sakė, kad šalių lyderiai turėtų parengti “toliaregiškas veiksmų gaires”, kaip įgyvendinti pamatinį organizacijos principą – konfliktų prevenciją.

“Regioninės krizės ir daugiašalės grėsmės kelia pavojų mūsų žmonėms. Demokratijos jaučia spaudimą, o užsitęsę konfliktai tebėra pavojingai neišspręsti”, – sakė ji.

Valstybės sekretorė sakė, jog ESBO “turėtų atlikti didesnį vaidmenį” Afganistane, pabrėžusi, kad organizacijai priklausančios valstybės turi 2 tūkst. kilometrų sienas su šia karo nualinta šalimi.

ESBO taip pat turėtų būti leista imtis visaverčio vaidmens užkertant kelią naujiems konfliktams ir ieškant būdų, kaip taikiai sureguliuoti padėtį dėl vienašališkai atsiskyrusių regionų buvusiose sovietinėse respublikose Gruzijoje ir Moldovoje, taip pat išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimus dėl Kalnų Karabacho, sakė H.Clinton.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritarė JAV valstybės sekretorės nuomonei ir savo ruožtu pabrėžė, jog ESBO būtina modernizuoti. “Organizacija iš tikrųjų ėmė prarasti savo potencialą. Turime tai aiškiai konstatuoti”, – sakė jis.

Kol kas neaišku, dėl kokių baigiamųjų dokumentų pavyks susitarti 56 šalis vienijančios ESBO viršūnių susitikimo dalyviams. ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut (Markas Perenas de Brišambo) paragino parengti ryžtingą baigiamąjį pareiškimą.

“Buvo nepaisoma kai kurių pamatinių ESBO principų. Pasitikėjimo tarp valstybių narių stoka apribojo organizacijos galimybes reaguoti į krizes ir prisitaikyti, kad galėtų atremti naujas grėsmes”, – sakė jis valstybių lyderiams.