Haitį sukrėtė žemės drebėjimas

Sausio 12 d. Haitį sukrėtė galingas 7 balų žemės drebėjimas, po kurio dar 12 dienų kartojosi mažiausiai 52 požeminiai smūgiai. Ši stichija, vien oficialiomis žiniomis, nusinešė 230 tūkst. žmonių gyvybių, nors tarptautinių organizacijų duomenimis, aukų skaičius galėjo viršyti ir milijoną. Tiek pat – milijonas žmonių – po šios nelaimės liko be namų, nes per drebėjimą sugriuvo daugiau nei 300 tūkst. pastatų.

Ši nelaimė atskleidė Haityje įsišaknijusią korupciją: paaiškėjo, kad statybų bendrovės daugelį metų iki nelaimės statė nekokybiškus namus, neatitinkančius jokių saugumo reikalavimų. Jau įvykus nelaimei paaiškėjo ir tai, kad Haičio medikai neįstengia tinkamai rūpintis nukentėjusiaisiais, administracija nesugeba paskirstyti viso pasaulio žmonių suaukotos paramos – pasirodo, labiausiai nukentėjusieji jos negavo. O kai kurie korumpuoti Haičio veikėjai iš šios paramos netgi pasipelnė.

Beje, tai buvo rekordinė kuriai nors pasaulio valstybei suaukota suma: vos per mėnesį nuo žemės drebėjimo iš viso pasaulio organizacijų, vyriausybių ir privačių asmenų surinkta apie 3 mlrd. JAV dolerių.

Pradėti riboti vaistų antkainiai

Seimas leido Lietuvoje reguliuoti vaistų antkainius. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad dėl to vaistai šalyje vidutiniškai turėtų atpigti iki 15 proc., tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) balandį, kai įstatymas įsigaliojo, patikrinusi vaistines nustatė, jog dauguma prekybininkų šio įstatymo nesilaikė – net 30-yje iš 36-ių tikrintų vaistinių rasta mažmeninių prekybos antkainių taikymo pažeidimų. Paradoksas, bet antkainiai daugumoje vaistinių ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo.

Iki gruodžio vidurio VVKT iš viso atliko 255 patikrinimus vaistinėse dėl antkainių taikymo – keturiolikai vaistinių dėl pažeidimų laikinai buvo sustabdytos veiklos licencijos. Tiesa, antroje metų pusėje antkainiais piktnaudžiaujančių vaistinių gerokai sumažėjo, o vaistai, VVKT duomenimis, vidutiniškai atpigo apie 10 proc. Tenka konstatuoti, kad šio įstatymo tikslas iki galo nepasiektas, juo labiau kad dalies vaistų kainos išliko tokios pačios. Specialistai įtaria, kad įstatymas daug naudos nedavė dėl to, kad buvo sabotuojamas, ir prireikus deklaruoti kainas vaistus pabranginti galėjo gamintojai.

Naujas užsienio reikalų ministras

Pernai užsienio ministro postą turėjo palikti prezidentės pasitikėjimą praradęs Vygaudas Ušackas, o šiemet sausį naujuoju užsienio reikalų ministru paskirtas Audronius Ažubalis. Tapus ministru A.Ažubalio retorika gerokai pasikeitė, be to, dalies anksčiau paties keltų problemų jis kažkodėl nenori spręsti ir net jų vengia.

Pats A.Ažubalis teigia neketinąs atversti naujo Lietuvos diplomatijos puslapio ir sau yra išsikėlęs tokius uždavinius: gili integracija į ES ir NATO, įskaitant transatlantinių santykių stiprinimą, pastangos užtikrinti saugią ir tvirtą politinę bei prekybinę sąjungą su kaimyninėmis šalimis.

Tiesa, pasikeitus Užsienio reikalų ministerijos vadovybei, šiek tiek pakito ir pati Lietuvos užsienio politika, ypač tai akivaizdu, kai kalbama apie Lietuvos ir Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos santykius.

Lietuvoje veiklą pradėjo “Barclays”

Sausį Vilniuje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos banko “Barclays” informacinių technologijų centras. Pradėjęs su 150 darbuotojų, iki metų pabaigos “Barclays” išsiplėtė iki 500 žmonių. “Barclays” atėjimą galime vadinti geriausia tarptautine reklama Lietuvai per visus 2010-uosius. Šis garsus vardas neabejotinai praskynė kelią ir kitų svarbių investuotojų atėjimui į Lietuvą – balandį apie ketinamus mūsų šalyje steigti įmones pranešė “Western Union” bei IBM.

“Įsikūnijimas” gerino rekordus

Lietuvoje daugiau nei tris mėnesius rodytas režisieriaus Jameso Camerono filmas “Įsikūnijimas” viršijo visus ankstesnius reordus – tiek pagal lankytojų skaičių, tiek pagal mūsų šalyje surinktas pajamas. Lietuvoje uždirbęs 3,5 mln. Lt, jis aplenkė iki tol pirmavusią animacinę juostą “Ledynmetis 3″.

Pasaulyje “Įsikūnijimas” uždirbo 2,7 mlrd. JAV dolerių ir taip pat pirmauja visų laikų pelningiausių juostų sąraše. Kino studija “20th Century Fox” jau paskelbė, kad filmas turės du tęsinius: pirmasis ekranuose  pasirodys 2014-ųjų, o antrasis – 2015-ųjų gruodį.

Haičio rinkėjai sekmadienį pradėjo balsuoti dėl naujo prezidento ir įstatymų leidėjų, bet šiuos svarbius rinkimus temdo smurtas ir nuogąstavimai dėl sukčiavimo, o choleros epidemija alina žemės drebėjimo nuniokotą šalį.

Rinkėjai išrinks žmogų, prezidento poste pakeisiantį Rene Prevalį (Renė Prevalį), kuris nesiekia perrinkimo, taip pat – 11 iš 30-ies senatorių ir visus 99 žemųjų parlamento rūmų deputatus.

Balsavimas visoje šalyje prasidėjo kelios minutės prieš 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, kaip i planuota.

Kaip papildomas saugumo priemones valdžia paskelbė draudimus rinkimų dieną važinėtis motociklais ir pardavinėti alkoholį.

Šis sekmadienis “yra svarbi diena šalies ateičiai”, sakė R.Prevalis įrašytame pareiškime, kuris buvo parodytas šeštadienį. Prezidentas ragino rinkėjus veikti “tvarkingai ir disciplinuotai”, … kad rinkimų diena praeitų gerai ir Haitis galėtų žengti į priekį”.

Šeštadienį sostinės Port o Prenso Petionvilio priemiestyje ginkluoti taikdariai saugojo iš Jungtinių Tautų (JT) vilkstinės iškraunamas dėžes su balsalapiais. Žmonės taip pat stovėjo eilėse, kad gautų nacionalines tapatybės korteles, su kuriomis įgyjama teisė balsuoti.

Vietos pareigūnai sakė, kad balsadėžės bus atvežtos vėliau šeštadienį vakare arba anksti sekmadienį, prieš balsavimo pradžią. Rinkimų apylinkės dirbs nuo 6 val. iki 16 val. vietos (13-23 val. Lietuvos) laiku.

Balsavimo teisę turi daugiau kaip 4,7 mln. žmonių. Rezultatai bus pradėti skelbti nuo gruodžio 5 dienos, o oficialūs rezultatai bus paskelbti gruodžio 20-ąją.

Labiausiai tikėtina, kad po sekmadienį vyksiančio balsavimo R.Prevalį pakeis valdančiosios partijos ir dabartinio šalies vadovo remiamas kandidatas Jude’as Celestinas (Žiudas Selestenas) arba opozicijos lyderė ir buvusi pirmoji šalies ponia Mirlande Manigat (Mirland Maniga). Apklausos rodo, kad šioji politikė yra aiškiai populiaresnė.

Tačiau netikėtą pergalę gali iškovoti ir 49 metų Michelis Martelly (Mišelis Marteli). Šis Haičiui būdingo muzikos stiliaus kompa atlikėjas, meiliai vadinamas Saldžiuoju Mikiu, yra populiarus daug gyventojų turinčioje sostinėje Port o Prense.

Mažai tikėtina, kad kuris nors kandidatas surinks daugiau nei 50 proc. balsų ir laimės jau per pirmąjį rinkimų turą. Du daugiausiai balsų surinkę kandidatai veikiausiai dalyvaus sausio 16 dieną vyksiančiame antrajame ture, tačiau permainingoje Haičio politinėje arenoje dar gali įvykti įvairių netikėtumų.

Haičio rinkimų komisijos direktorius Philippe’as Augustinas (Filipas Ogiustenas) išreiškė nerimą dėl galimo didelio masto balsų klastojimo.

“Manau, kad klastojimų bus visur”, – jis sakė naujienų agentūrai AFP, perspėdamas, jog rinkimai gali būti “pagrobti”.

Kad ir kas laimėtų, naujojo lyderio laukia sunki užduotis: atkurti nelaimių sukrėstą šalį, kuri buvo laikoma skurdžiausia Vakarų pusrutulyje dar prieš žemės drebėjimą, šiemet praktiškai sulyginusį su žeme Port o Prensą ir nusinešusį apie ketvirtį milijono gyvybių.

Dar apie 1,3 žmonių liko be pastogės ir iki šiol gyvena sausakimšuose palapinių miesteliuose sostinėje. Tuo tarp dar šimtai tūkstančių žmonių gyvena didžiuliuose lūšnynuose, tokiuose kaip liūdnai pagarsėjęs Sitė Solelis.

Sekmadienį vyksiančius visuotinius rinkimus taip pat temdys iki šiol nepažabota choleros epidemija, kuri jau nusinešė per 1 600 žmonių gyvybių ir kas porą dienų aukų sąrašą papildo dar daugiau kaip šimtu naujų vardų.

JT medicinos pareigūnai perspėjo, jog tikėtina, kad fiksuojami toli gražu ne visi užsikrėtimo cholera atvejai. Prognozuojama, kad per artimiausius tris mėnesius bendras užsikrėtusiųjų skaičius gali padidėti iki 200 tūkst., o per ateinančius metus – net iki 400 tūkstančių.

Visur galima pamatyti plakatų su J.Celestino atvaizdais. Šis kandidatas, vadovavęs R.Prevalio vyriausybės įkurtai kelių statybos valdybai, per savo rinkimų kampaniją taip pat plačiai naudojosi valdančiosios partijos INITE politiniu aparatu.

Tačiau kritikai į šį politikos naujoką žvelgia įtariai ir kaltina jį esant R.Prevalio statytiniu.

Trečiadienio rytą apie 50 protestuotojų Port o Prenso centre degino INITE, demonstruodami savo nepasitenkinimą valdančiaisiais.

Apklausos rodo, jog už J.Celestiną daug populiaresnė M.Manigat. Ją ypač palaiko moterys, taip pat prieš R.Prevalį nusistačiusių įstatymų leidėjų koalicija.

70 metų politikė prezidentūroje būtų jau ne naujokė, 1988 metais ji kelis mėnesius buvo šalies pirmoji ponia, kol jos vyras prezidentas Leslie Manigat (Lesli Maniga) buvo pašalintas iš posto per karinį perversmą.

4,7 mln. Haičio rinkėjų sekmadienį taip pat rinks 11 iš 30 senatorių ir visus 99 žemųjų parlamento rūmų narius.

Ekspertai perspėja, kad Haitį gali apimti dar didesnis chaosas, atbaidysiantis milijardus dolerių skiriančius tarptautinius donorus, jeigu R.Prevalio, kuris nebegali kandidatuoti trečiai kadencijai, administracijos nepakeis patikima vyriausybė.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Haityje mirčių nuo choleros skaičius sekmadienį perkopė 250, tačiau naujų užsikrėtimo ir mirties atvejų pradėjo mažėti, todėl stiprėja viltys, kad šią epidemiją pavyko pažaboti.

Pagal naujausius duomenis, kuriuos pateikė Haičio sveikatos apsaugos departamento generalinis direktorius Gabrielis Thimote (Gabrielis Timotė), iš viso užregistruotos 253 mirtys ir 3 115 užsikrėtimo cholera atvejų. Per pastarąją parą nuo šios ligos mirė tik 33 žmonės.

Epidemija “apribota aiškiai žinomose ribose” šiauriniame Artibonito regione ir dalyje Haičio centrinės plynaukštės, užsienio reikalų ministrė Marie Michele Rey (Mari Mišel Rė) sakė žurnalistams.

Kalbėdama Šveicarijoje, kur vyko prancūziškai kalbančių šalių viršūnių susitikimas, M.M.Rey sakė, kad šiuo metu “esantys (epidemijos) židinyje veikiausiai sugebės suvaldyti padėtį”.

Tačiau tebesibaiminama galinčios kilti didelės sveikatos krizės, jeigu ligos protrūkis apimtų sostinėje Port o Prense esančius palapinių miestelius, kuriuose šimtai tūkstančių žmonių gyvena antisanitarinėse sąlygose nuo šių metų sausį Haitį ištikusio stipraus žemės drebėjimo.

Cholera dažniausiai plinta per užkrėstą vandenį arba maistą. Ši liga gali greitai apimti palapinių miestelius, kur ankštai gyvenantys pastogės netekę žmonės toje pačioje vietoje prausiasi, skalbia ir valgo.

Kol kas sostinėje nustatyti tik penki užsikrėtimo cholera atvejai, o Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) nurodė, kad jie visi atvyko iš epidemijos epicentro prie Artibonito upės.

Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje konferencijoje tarptautinės organizacijos ir atskiros valstybės sutarė skirti dar 9,9 mlrd. JAV dolerių (25 mlrd. Lt), sausį žemės drebėjimo nusiaubtam Haičiui. Šiais pinigais dvejus metus bus finansuojami atstatymo projektai skurdžiausioje Amerikos žemyno valstybėje.

Daugiausiai pinigų skirs ES (4 mlrd. Lt) ir JAV (2,9 mlrd. Lt). Atskirai nuo ES dar 180 mln. eurų (622 mln. Lt) maisto produktams ir valdžios įstaigų atkūrimui skirs Prancūzija.

Priminsime, kad šią Karibų jūros valstybę sausio 12 d. sukrėtė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, sulygindamas su žeme kai kuriuos sostinės Port o Prenso rajonus. Stichija nusinešė mažiausiai 220 tūkst. gyvybių, o 1,3 mln. žmonių paliko be pastogės.