"Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Likus aštuonioms dienoms iki JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Vietnamą ir žinios apie ginklų embargo panaikinimą šiai šaliai Vietnamo valdžia jau pasirašinėjo sutartis su JAV ginklų gamintojais.

Hanojaus pareigūnus gegužės pradžioje aplankė grupė ginklų gamintojų atstovų, pasirengusių komunistiniam Viet­na­­mui parduoti viską – nuo radarų sistemų ar naktinio matymo technologijų iki karinių lėktuvų.

Aukščiausio rango Vietnamo kariškiai pasirašant sandorius nedalyvavo, nes baiminosi au­dringos visuomenės reakcijos: juk po savaitės laukė sukaktis – 40 metų nuo Vietnamo karo pabaigos.

„Nėra amžinų draugų ar priešų. Yra tik am­žini interesai“, – gerai žinomą  frazę, kurios au­t­o­rystė priskiriama bent keliems politikams, agen­tūrai „Bloomberg“ pakartojo saugumo ana­litikas Alexanderis Vuvingas iš Azijos ir Ra­miojo vandenyno saugumo studijų centro Ha­vajuose. Ir priminė, kad JAV bei kitų Vakarų šalių ginklų gamintojai Vietname šmėžuoja jau kuris laikas.

Vietnamas artimiausiu metu tikrai nebus stambus JAV ginklų pirkėjas, tačiau kas gali paneigti, kad ateityje situacija pasikeis.

Dar praėjusį spalį JAV atšaukė apribojimus Vietnamui pardavinėti „nemirtinas“ gynybos sistemas, o šį balandį JAV ambasada Hanojuje surengė karinės technikos parodą. Produkciją joje pristatė tokios JAV kompanijos, kaip „Boeing Co.“, „Lockheed Martin Corp.“ ir „Honeywell International Inc.“, taip pat Di­džiosios Britanijos „BAE Systems Plc“. Beje, pastaroji naujų rinkų ieško jau metus, nes pernai jos produkcijos pardavimas itin smuko dėl JAV ir sąjungininkių pasitraukimo iš Af­ga­nistano, kuris šiai kompanijai buvo pagrindinis pajamų šaltinis.

Privačios JAV ginklų gamintojos veikia labai aktyviai – ieško naujų pirkėjų bei sudaro naujas sutartis visame pasaulyje ir daro spaudimą savo valdžiai naikinti ginklų embargą. „Šios kom­panijos neabejotinai tikėjosi, kad gegužės pabaigoje B.Obama paskelbs apie 50 metų galiojusio ginklų embargo Vietnamui panaikinimą“, – sako JAV ir Azijos verslo tarybos ats­tovas Vu Tu Thanhas.

Žinoma, Vietnamas artimiausiu metu tikrai nebus stambus JAV ginklų pirkėjas – dabar šalis per metus importuoja ginklų vos už kelis šimtus tūkstančių eurų. Tačiau kas gali paneigti, kad ateityje situacija pasikeis. Juk Kinija reiškia pretenzijas į 80 proc. Pietų Ki­nijos jūros teritorijos, o tam labiausiai priešinasi Viet­­na­mas. Ir, žinoma, JAV. Žiūrint tik iš finansinės per­spektyvos, konfliktas Pietų Ki­nijos jūroje JAV būtų labai naudingas, juo la­biau kad rimsta situacija Artimuosiuose Ry­tuose, kur konfliktas viso regiono gynybos iš­laidas padidino 75 proc. – nuo 99 iki 173 mlrd. JAV dolerių per metus.

JAV yra linkusi sugriežtinti ginklų eksportą, net jei tai reiškia šiokius tokius finansinius nuostolius. Bet prarasti Saudo Arabiją būtų pernelyg skausminga.

JAV iš šio konflikto užsidirbo labai daug. Dau­giausiai – iš ginklų eksporto Saudo Ara­bijai, kuriai JAV yra pagrindinė ginklų tiekėja, nors Jungtinės Tautos ragino JAV sustabdyti prekybą ginklais su šalimi, žudančia Jemeno civilius. Užtat JAV Saudo Arabijos dėka 14 proc. padidino karinių sistemų pardavimą.

„JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos valstybės turėtų nustoti prekiauti ginklais su Saudo Arabija, kol liausis neteisėti antskrydžiai Jemene ir bus atlikti tyrimai dėl žmogaus teisių pažeidimų“, – yra raginę „Human Rights Watch“ atstovai.

„Šiaip jau JAV yra linkusi sugriežtinti ginklų eksportą, net jei tai reiškia šiokius tokius finansinius nuostolius. Bet prarasti Saudo Arabiją būtų pernelyg skausminga. Tad šansų, kad dabar ar kada nors ateityje JAV nustos prekiauti ginklais su šia valstybe, beveik nėra“, – įsitikinęs Švedijos analitikas Pieteris We­zemanas.

Taigi gražūs norai ir dideli pinigai dažnai yra du nesuderinami dalykai. Saudo Arabija daugiausiai ginklų perka iš JAV, bet taip pat ir iš kitų Vakarų šalių – Didžiosios Britanijos, Is­pa­nijos. Joms visoms neramumai Artimųjų Rytų šalyse padėjo padidinti pelną iš ginklų eksporto, o JAV – įtvirtinti savo, kaip di­džiausios pa­saulyje ginklų eksportuotojos, poziciją.

Regioniniai konfliktai – aukso gysla

JAV tiekia trečdalį visų pasaulyje oficialiai nu­perkamų ginklų, o sandorių vertė per metus viršija 20 mlrd. dolerių.

JAV yra pasirašiusi tarpvyriausybines ginklų prekybos sutartis su 133 valstybėmis, o iš viso ginklais prekiauja su 163 valstybėmis, jei priskai­čiuosime į šį sąrašą šiemet patekusius Ira­ną ir Vietnamą. Antroji šiame sąraše – Rusija, to­liau Kinija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, šios penkios valstybės drauge tiekia tris ketvirtadalius visų pasaulio ginklų. Taigi Jungtinių Tautų veto teisę tu­rinčios valstybės, save vadinančios pagrindinėmis pasaulio taikos saugotojomis, yra didžiausios ginklų eksportuotojos.

„Kol tęsiasi regioniniai konfliktai, JAV iš­saugo savo ginklų eksportuotojos pozicijas. Per pastaruosius penkerius metus JAV pardavė ginklų mažiausiai 96 valstybėms, o dar daugybė užsakymų tik vykdoma. Pavyzdžiui, šiuo metu devynios valstybės laukia jau užsakytų 611 naikintuvų F-35“, – teigia SIPRI atstovai.

Nepasiekiama svajonė kol kas tebėra ir Indija, didžiausia ginklų pirkėja pasaulyje, kuriai daugiausiai ginklų tiekia Rusija.

Daugiausiai naikintuvų iškeliaus būtent į Sau­do Arabiją, taip pat į Jungtinius Arabų Emy­­ratus bei Turkiją. Tačiau JAV labai norėtų „pasiimti“ ir daugiau klientų. Azijoje jai sudėtinga, mat daugelis valstybių ginklus perka iš Ki­nijos. Tačiau Vietnamas buvo viena iš nedauge­lio valstybių, su Kinija nenorinčių turėti nie­ko bendra. Nepasiekiama svajonė kol kas tebėra ir Indija, didžiausia ginklų pirkėja pasaulyje, kuriai daugiausiai ginklų tiekia Rusija, dar šiek tiek – buvusios kolonistės Didžioji Britanija ir Italija.

Ginklų eksporto varžybose prasčiausiai se­kasi Vokietijai, kuri dar neseniai buvo trečia di­džiausia pasaulio ginklų tiekėja, o dabar ge­riausiu atveju yra penkta. Tai lėmė griežtesnė gink­lų politika, kuri draudžia tiekti ginklus, kurs­tančius regioninius konfliktus. Vien dėl šios priežasties Vokietijos ginklų eksportas per­­nai smuko per pusę.

Panašios politikos laikosi ir Nyderlandai: ši vals­tybė vienintelė atsisakė tiekti ginklus Sau­do Arabijai bei jos sąjungininkams Jemeno kon­flikte ir iš karto prarado pozicijas didžiausių ginklų eksportuotojų lentelėse.

Prancūzija, priešingai, pasinaudojo situacija ir pasirašė naujas sutartis su Saudo Arabijos są­jungininkais Egiptu ir Kataru. Ypač iš ginklų pre­kybos su arabų šalimis pastaruoju metu pra­kuto Didžioji Britanija.

Kaip rašo „The Guardian“, Didžiosios Bri­tanijos ginklų prekyba su šalimis, kuriose pa­žei­d­žiamos žmogaus tesės, pirmą kartą viršijo 3 mlrd. svarų sterlingų per metus. Pagrindinės „blo­gosios“ pirkėjos – Saudo Arabija, Bah­reinas, Burundis ir Maldyvai.

Didžiausias sandoris – pernai gegužę pasirašy­ta 1,7 mlrd. svarų sterlingų sutartis dėl naikin­tuvų Saudo Arabijai. Liepą Didžioji Bri­ta­nija iš jos gavo dar vieną užsakymą – pagaminti sistemų oras-oras už 990 mln. svarų. Rugsėjį Saudo Arabijai prireikė ir britiškų bombų už 62 mln. svarų. Ir visa tai – jau po to, kai pernai kovą prasidėjo Jemeno bombardavimas.

Ir tai dar ne viskas. Visuomenei buvo pranešta, kad Didžioji Britanija pernai atsisakė tiekti šaunamuosius ginklus ir pratybų amuniciją Egiptui. Esą kyla daug abejonių dėl šios šalies politikos krypties. Užtat pasirašė 84 mln. svarų sterlingų sutartį tiekti Egiptui snaiperių įrangą, pistoletus ir kitus šaunamuosius ginklus. „Tai akivaizdus pavyzdys, kai vyriausybė tei­gia viena, o daro kita“, – sako Andrew Smit­has iš organizacijos „Campaign Against Arms Trade“ (CAAT).

Kinija dėl moralės galvos irgi nesuka. Ji iš karto perėmė Vokietijos apleistas rinkas. Be to, Kinijai padeda net 88 proc. padidėjęs ginklų poreikis Pakistane, Bangladeše ir Birmoje.

Ginklų prekyba auga milijardais

Kinija – viena tų valstybių, kurios neskelbia finansinės informacijos apie pelną iš prekybos ginklais. Sumas galima tik numanyti – tuo užsiima įvairios organizacijos, mėginančios apskaičiuoti, kokios tai sumos. Pelno iš ginklų eksporto neskelbia net Didžioji Britanija, pateikdama tik atskirų sandorių dydžius, bet ir tai jau šis tas.

Vis dėlto ekspertai, net neturėdami visos informacijos, skaičiuoja, kad legalios prekybos ginklais apimtys pasaulyje per metus svyruoja apie 100 mlrd. dolerių ir kasmet šiek tiek paauga. Dar didesni skaičiai sukasi šešėlyje, bet čia ekspertai jau bejėgiai.

Sunku suskaičiuoti ir visas ginklus pasaulyje gaminančias gamyklas. Oficialiai jų yra per tūkstantį, o išsibarsčiusios jos maždaug šimte šalių. Didžiąją jų dalį sudaro mažo kalibro ginklų ar jų dalių gamyklos. Tarp jų – ir viena Lietuvoje.

Tačiau mažo kalibro amuniciją gaminančios Giraitės ginkluotės gamyklos situacija gana sudėtinga. 2000 m. Kauno rajone, Vijūkuose, įkurta moderni gamykla, kuriai įrangą tiekė Prancūzijos įmonės, daugiau kaip dešimtmetį dirbo nuostolingai ir tik pastaraisiais metais su­gebėjo kiek atsitiesti. Nuo 2006 m. daugiau nei 90 proc. produkcijos įmonė parduoda NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms, tačiau gamyklą gelbėja ne kariškių užsakymai, o sportui ir laisvalaikiui skirtų šovinių gamyba.

Beje, lietuviai gamina ir šaunamuosius ginklus, tiesa, ne originalius. Bendrovę įkūrę lietuviai iš įvairių gamintojų dalių renka amerikietiško pusiau automatinio šautuvo pagrindu su­kurtą ginklą „Vytis“. „Vytis“ yra tiksli amerikie­tiško AR-15 kopija (AR-15 savo ruožtu yra civilinė Amerikos armijos naudojamo šturmo karabino M-16 A kopija). Lietuviškas „Vyčio“ pavadinimas ant šio ginklo puikuojasi todėl, kad jis iš įvairių gamintojų dalių surenkamas būtent Lietuvoje. Jo pirkėjai – šaudymo entuziastai ir Šaulių sąjungos nariai.