BFL

Po didelio atgarsio užsienyje sulaukusių Kaune praėjusių tarptautinių Hanzos dienų šis Lietuvos miestas pelnė dar vieną svarų įvertinimą. Penktadienį Kauno miesto merui Rimantui Mikaičiui bus perduotas Ispanijos žurnalo, kurio skaitytojai ir turizmo organizatoriai Kauną pripažino geriausia 2010 metų turizmo kryptimi, apdovanojimas.

ELTA primena, kad Kauno miestas Ispanijos turizmo leidinyje “Qtravel” buvo nominuotas geriausiai turizmo krypčiai Europoje. Šioje nominacijoje varžėsi 11 kandidatų. Kaunas į nominantų sąrašą pateko žurnalistų iniciatyva.

Kauno konkurentai buvo Stokholmas (Švedija), Viena (Austrija), Ciurichas (Šveicarija), Turinas (Italija), Marmaris (Turkija), Algarvė (Portugalija), Lisabona (Portugalija) ir kiti miestai.

“Qtravel” redakcija, skyrusi apdovanojimą Kaunui, rengiasi šiemet išspausdinti keletą reportažų apie Lietuvą, kaip itin patrauklią, ispanams jau puikiai žinomą turizmo šalį. Šis Ispanijos žurnalas yra labai populiarus savo šalyje, leidžiamas kas du mėnesius 80 tūkstančių egzempliorių tiražu.

Pabrėžtina, nors Ispanijoje nėra Hanzos sąjungai priklausančių miestų, tačiau ispanų žurnalistai aktyviai domėjosi ką tik per Kauną triumfo žingsniu praėjusiomis tarptautinėmis Hanzos dienomis.

Ispanų žurnalo apdovanojimą Kauno merui R. Mikaičiui perduos Lietuvos turizmo informacijos centro Ispanijoje direktorius, vietos lietuvių bendrijos pirmininkas Raimundas Michnevičius.

BFL

Visą savaitgalį Kaunas šventė ir linksminosi. Tarptautines Hanzos dienas surengę kauniečiai bei iš kitų Lietuvos vietovių atvykę žmonės bendravo su svečiais iš įvairių pasaulio šalių. Daugiausiai renginių vyko Senamiestyje. Jų buvo tiek daug, kad kiekvienas šventės dalyvis galėjo pasirinkti sau mielą ir artimą.

Naujosios Hanzos sąjungos (iš Lietuvos jai priklauso vienintelis Kaunas) prezidentas Berndas Saksas (Bernd Saxe) sekmadienį miesto savivaldybėje surengtoje baigiamojoje šventės konferencijoje sakė, kad sąjunga labai patenkinta švente Kaune. Ji pavyko daugiau nei šimtu procentu. Ypač Kaunas nustebino renginių gausa, įvairove ir nepaprastai aktyviu žiūrovų susidomėjimu jais.

Preliminariai skaičiuojama, jog per 100 įvairiose Senamiesčio erdvėse bei Kauno centrinėje dalyje vykusių renginių aplankė daugiau nei 700 tūkst. žiūrovų.

Kiekvienoje Senamiesčio aikštėje, gatvėse įvairiomis kalbomis skambėjo dainos, buvo galima klausytis įvairių šalių muzikos. Atlikėjai demonstravo savo šalių viduramžių aprangą. O svarbiausia, – žmonės buvo linksmi, maloniai bendravo su atvykusiais svečiais, kartu su jais dainavo.

Įdomu tai, kad atvykusieji į šventę užsieniečiai mokėjo ir lietuviškų melodijų: kartais būdavo net keista: dainuojančių, grojančių drabužiai – kažkurios šalies, o dainos atliekamos taisyklinga lietuvių kalba. Kauno merą Rimantą Mikaitį užsienio svečiai jau pažino iš nuotraukų, todėl jį kalbino, kvietė sustoti ir kartu dainuoti.

Meras ir kiti savivaldybės vadovai visas šventės dienas bendravo su atvykusiais svečiais. Vyko priėmimai, parodų atidarymai, spaudos konferencijos.

Kaunas susigiminiavęs su 23 įvairių šalių miestais. Į šventę atvyko delegacijos iš 17 jų. Net – iš tolimosios Kinijos. Savaime aišku, daugiausia delegacijų – 85 – buvo iš Naujajai Hanzos sąjungai priklausančių užsienio valstybių miestų.

Hanzos šventė nepaliko nė vieno abejingo. Priekaištų visai nesigirdėjo, o pagyrimų šventės organizatoriams ir miesto vadovams buvo girdėti visur. Be to, iš žmonių veidų matėsi, kad visi patenkinti. Koncertuose dažnai pasigirsdavo plojimai ir šūksniai “Bravo”.

Iš šalies stebint, atrodo, jokių nesklandumų nebuvo, bet galutiniai šventės rezultatai jų rengėjų išsamiai dar nėra aptarti.

Tiesa, miesto mero R. Mikaičio pastebėjimu, 31-osios Tarptautinės Hanzos dienos parodė, kad gegužės antra pusė – bene pati tinkamiausia masinėms šventėms Kaune surengti. Nes tuomet miestas pilnas jaunimo, kuris būna ne tik pats aktyviausias žiūrovas, bet ir renginių dalyvis. Anksčiau, primena ELTA, “vietines” (ne tarptautines) Hanzos dienas Kaunas rengdavo rugpjūtį.

Tarptautinės Hanzos dienos kasmet vyksta vis kitame Naujosios Hanzos sąjungai priklausančiame mieste. Kaunas savo eilės tapti šventės šeimininku laukė apie 20 metų. Pasak Naujosios Hanzos sąjungos prezidento B. Sakso, kitą tokią šventę kauniečiai galėtų tikėtis surengti tik 2033-iaisiais. Kiti tarptautinių Hanzos dienų rengėjai iki to laiko jau yra patvirtinti.

Ateinančiais metais tradicinis Hanzos renginys sąjungai priklausančius miestus (jų minėta organizacija vienija 176) kvies į Vokietiją. Baigiamosiose Hanzos dienų Kaune iškilmėse šventės vėliava perduota Lioneburgo miesto atstovams.

BFL

Penktadienį saulės nušviestą senąją Rotušės aikštę Kaune pripildė gyva galybė žmonių. Skambant daudyčių garsams čia buvo atidarytas didysis Hanzos turgus.

Anot Naujosios Hanzos sąjungos prezidento, Vokietijos Liubeko miesto mero Berndo Sakso (Bernd Saxe), tai – turgus, kuriame galima patirti ir išgyventi visą Hanzos įvairovę.

Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis, drauge su garbiais miesto svečiais iš rotušės balkono sveikinęs kauniečius, sakė, jog ne taip svarbu keistis mugėje ar turguje daiktais, kur kas svarbiau – keistis šypsenomis.

Ko jau ko, bet šypsenų Hanzos dienų šventėje – į valias. Visų pirma antrąją šventės dieną jos pražydo veiduose stebėjusiųjų spalvingą ir nuotaikingą Kauno darželinukų ir pradinukų karnavalinę eiseną, kurioje ryškiu geltoniu iš minios išsiskyrė viščiukai – Šančių vaikų darželio auklėtiniai.

Paskui geros nuotaikos garantija tapo improvizuoti koncertai Vilniaus gatvėje suręstose estradose, kur pasirodė dūdoriai iš Didžiosios Britanijos, “fakyrai” iš Švedijos ir daugybė kitų svečių, atvykusių į pirmą kartą Lietuvoje surengtas Tarptautines Hanzos dienas.

Hanzos turgus, beje, neišsiteko Rotušės aikštėje, kur nameliuose įsikūrė šventėje dalyvaujančių miestų delegacijos, pristatančios visa, kas jų miestuose yra gražiausio bei geriausio. Turgus išsiplėtė per Vilniaus gatvę bei Laisvės alėją. Šiuose “pagalbiniuose” plotuose šeimininkauja Lietuvos amatininkai bei prekybininkai, o Rotušės aikštė skirta užsieniečiams. Tiesa, jie susipažindami su Kaunu, mielai sustoja būreliais padainuoti savo krašto dainų, palabinti lietuvaites ir pakštelėti kokiai panelei bučinuką į skruostą ir Laisvės alėjoje.

Neabejotina, kad Kauno miesto centre ir Senamiestyje iki pat sekmadienio vakaro gyvuos vienas bendras burtažodis – Hanzos šventė. Iki tol tęsis draugiškas kauniečių bendravimas su atvykusiais į šventę daugiau nei 80 įvairių šalių miestų (Naujoji Hanzos sąjunga jungia jų net 176) atstovais. Iš Vokietijos, Olandijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių.

“Kai žmonės čia susitinka, bendrauja, atsiranda tiltai tarp mūsų šalių, kurie yra labai svarbūs visai Europai”, – per Hanzos turgaus atidarymo iškilmes kalbėjo Vokietijos valstybės sekretorė, užsienio reikalų viceministrė Kornelija Pyper (Cornelia Pieper).

Ypatingu šventės akcentu tapo šalia Kauno rotušės pagal senąjį pavyzdį sumūryta vaško lydymo krosnis. Svečiai iš Hanzos miestų dabar į didžiulį puodą meta bičių vaško gabalėlius. O paskui juos išlydžius bus nulietas 60 kg sveriantis ženklas su tarptautinių Hanzos dienų atspaudu. Toks Hanzos sąjungos narių bendrystės ir vienybės simbolis po šventės taps Kauno miesto muziejaus eksponatu.

BFL

Prieš pat Tarptautinių Hanzos dienų pirmojo vakaro renginius, iš kurių svarbiausias – šventės atidarymas, ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje įvyko spaudos konferencija. Joje dalyvavo Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas Berndas Saksas (Bernd Saxe), Naujosios Hanzos sąjungos prezidiumo nariai, Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.

“Net 85 miestai iš 14 šalių suvažiavo į Kauną ir su dideliu nekantrumu laukia šventės pradžios. Hanzos dienos mus vienija, jos ištrina tarp šalių ir miestų visus politinius, religinius skirtumus – tai mūsų sėkmės tradicija. Tikiu, kad ši šventė pavyks – net Kauno miesto meras mums užsakė puikų orą”, – džiaugėsi gimtojo Hanzos miesto – Liubeko – atstovas, Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas B. Saksas.

Penktadienį Hanzos dienų, kurios pirmą kartą vyksta Lietuvoje, programoje numatytas ekonominis forumas. Jame ne tik bus prisimintos šios senosios pirklių sąjungos susikūrimo ištakos, bet ir aptarti ryškiausi ekonominiai bendradarbiavimo tarp miestų momentai bei ryšių stiprinimo perspektyvos.

Anot sąjungos vadovų, Hanzos dienos – puiki proga kalbėti apie miestų bei šalių ekonomikos skatinimą. Liubekas ir kiti Vokietijos miestai turi nemažai geros patirties ir mielai sutinka ja pasidalinti su kitų šalių miestais. Juolab kad jau yra parengtas ir ekonomikos skatinimo projektas, kuriame dalyvauti nusprendė per 20 miestų iš 7 valstybių. Projekto rezultatus numatyta aptarti po trejų metų Liubeke, per 34-ąsias Tarptautines Hanzos dienas.

Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas B. Saksas neslėpė, kad pagrindinis švenčių, kurias ši organizacija kasmet rengia vis kitame mieste (Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, jai priklausantis), kaip ir senovėje, yra turgus. Tiesa, jis dabar kitoks nei tais laikais, kai Hanzos sąjunga gimė.

“Hanzos turguje dabar galima pristatyti savo miestus, muziką, dailę, mokslą, amatus, virtuvę. Todėl ten, kur vyksta Hanzos dienos, puiki proga pamatyti, kokie miestai yra skirtingi. Tačiau jie sėkmingai gali vienytis į organizaciją, kuri yra atvira pasauliui. Ji įrodo, kad supratimas, tolerancija ir politiniai susitarimai tarp miestų yra pagrindas visos Europos vienijimosi procesui”, – sakė Naujosios Hanzos sąjungos prezidentas.

Į Eltos klausimą, ar Hanzos sąjungoje kada nors buvo aptariami miestų savivaldos stiprinimo klausimai ir jei taip, ar pavyko tam rasti bendrą visiems miestams receptą, B. Saksas atvirai pasakė: neieškojome, nes ir nebūtų pavykę to recepto surasti.

“Specialaus renginio, skirto visai Naujosios Hanzos miestų sąjungos savivaldai aptarti, tikrai neorganizavome. Nė per vienas Hanzos dienas. Paaiškinimas labai paprastas – skirtingos valstybės, skirtingi įstatymai, skirtingos savivaldos.

Vokietijoje, pavyzdžiui, savivaldos vienetus prižiūri žemių vyriausybės. Kitose šalyse įstatymai kitaip reglamentuoja miestų savivaldą. Tačiau galiu užtikrinti: Hanzos forumas – atviras visokių klausimų ar problemų aptarimui. Rengiame diskusijas, ir galima pamėginti rasti sprendimų, kurie reikalingi bent kelių šalių miestams”, – teigė Liubeko miesto meras B. Saksas.

Hanzos dienos Kaune ne tik ekonomikos forumu skirsis nuo anksčiau kituose miestuose vykusių švenčių. Į jas, kaip paaiškėjo, suvažiavo daugybė žurnalistų. Netgi iš tų šalių, kurių miestai nepriklauso Naujajai Hanzos sąjungai. Šios organizacijos vadovai tikina numatę, būtent pasinaudodami šventės Kaune “fonu”, įsteigti nuolat veikiantį Hanzos spaudos centrą.

Visų pirma daug televizijos, spaudos, interneto ar radijo darbuotojų atsivežė į Kauną šventėje dalyvaujančios ir savus miestus pristatančios delegacijos. Taip pat didelis būrys žurnalistų atvyko pasinaudoję turizmo informacijos centrų išplatinta žinia apie pirmąją tokią šventę Lietuvoje.

Kaip teigė Kauno miesto meras R. Mikaitis, renginius Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusiame mieste visapusiškai nušviesti planuoja žurnalistai iš Rusijos sostinės Maskvos (didelis jų būrys darbą praėjo jau trečiadienį), iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei kitų valstybių.

“Ačiū visai Hanzos sąjungai už mums suteiktą garbę organizuoti šį renginį. Jam labai rimtai rengėmės pastaruosius trejus metus. Manyčiau, per tą laiką neblogai ir detaliai esame išanalizavę užsienio miestų patirtį ir tikime, kad tiek svečiai, tiek kauniečiai sukurs puikią šventinę Tarptautinių Hanzos dienų atmosferą mūsų mieste”, – sakė Kauno miesto meras R. Mikaitis.