Ar per daug higienos ir antibiotikų ankstyvoje vaikystėje stiprina polinkį susirgti alergija? Ar gali būti, kad pernelyg sterilus pasaulis, kuriame gyvename, prisideda prie autoimuninių, uždegiminių ir infekcinių ligų?

Frédéricas Saldmannas

Gera higiena, žinoma, yra svarbiausia, kad išvengtume nereikalingo gausių infekcijų vystymosi ištisus metus. Taigi būtina pagalvoti, kaip įgyti tinkamų kasdienių įgūdžių. Ankstesnėje knygoje priminiau, kaip svarbu laikytis svarbiausių taisyklių, kurios, deja, dažnai pamirštamos, nes higiena retokai dėstoma arba išvis nebedėstoma nei mokyklose, nei medicinos fakultetuose, netgi mamos nebemoko jos savo vaikų. O higiena puikiai veikia!

Štai keletas citatų:

* Paprastas dalykas – nusiplauti rankas prieš sėdant prie stalo ir išėjus iš tualeto – 20 proc. sumažina kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos infekcijų.

* Nuleisti klozeto dangtį tualete prieš nuleidžiant vandenį – tai neleis mikrobams pasklisti ir atsidurti jūsų plaučiuose.

* Reguliariai keisti pagalvę, nes po dvejų metų 10 proc. jos svorio sudaro erkutės arba jų išmatos.

* Išvalyti šaldytuvą du kartus per mėnesį – elementaru, nes mikrobai, pavyzdžiui, grėsmingoji ~Listeria~, greitai dauginasi kaip tik šaltoje ir drėgnoje +4 °C aplinkoje.

* Užšaldyti žuvį, jeigu ketinate ją valgyti žalią. Šaltis užmuša parazitą ~Anisakis~, dėl kurio gali vystytis žarnos prakiurimas (perforacija); taip pat reikia šaldyti ir jautieną, tuomet ją paruošę totoriškai neužsikrėsite soliteriu, kaip 100 tūkstančių prancūzų per metus.

* Reikia žinoti, kad kai kurių produktų negalima laikyti ilgai, pavyzdžiui, mėsos ir žuvies, paruoštų totoriškai, ar šviežio majonezo.

* Atminkite, kad valymo priemonės gali būti ir nešvaros nešiotojos ar infekcijos sukėlėjos. Kempinė gali tapti mikrobų veisykla, jeigu jos periodiškai nedezinfekuosite natrio hipochloritu, o paskui neišdžiovinsite. Šluostės turi būti kuo dažniau skalbiamos 60 laipsnių temperatūroje ir, kol jos dar drėgnos, niekada nenaudojamos pakartotinai.

* Nesišluostykite visi vienu vonios rankšluosčiu: dalydamiesi juo, dalijatės mikrobais. Be to, žiūrėkite, kad jūsų rankšluostis prieš šluostantis būtų sausas. Jeigu jis dar drėgnas, nedvejodami meskite prie nešvarių skalbinių. Drėgnas vonios rankšluostis – puiki dirva mikrobams daugintis. Per parą jų gerokai padaugėja. Baigę švarintis, ant savęs būsite paskirstę ištisas mikrobų kolonijas, laisvai besidauginančias, ypač odos klostėse, sudarančiose palankias sąlygas paraudimams ir infekcijoms. Panaudotą vonios pirštinę iškart išskalbkite. Antraip naudodami ją kitą kartą po visą kūną paskleisite nešvarumus.

* Rekomenduoju patalynę skalbti mažiausiai kartą per savaitę. Taip pat nepamirškite reguliariai keisti dantų šepetėlio, ypač persirgę gripu ar angina, taip išvengsite pakartotinės infekcijos ir nesibaigiančios ligos. Sutaupysite nepirkdami naujo dantų šepetėlio, jeigu senąjį išplausite indaplovėje su įprastu plovikliu. Mokslinis tyrimas parodė, kad taip pašalinami visi esami mikrobai. Juk kasdien išplauname savo lėkštę, kodėl neišplovus dantų šepetėlio?

* Lėkštes, kurios ne tuoj pat keliaus į indaplovę, ištrinkite tirpalu su trupučiu Žavelio vandens suvilgyta kempine – užkirskite kelią vešėti kultūroms, kurios tik ir laukia progos daugintis virtuvėje.

* Jūs, žinoma, nepamirštate reguliariai nuvalyti kasdienių daiktų – televizoriaus pultelio, stalinių lempų jungiklių, mobiliojo telefono, akinių, rankinio laikrodžio apačios… Nustatyta, kad 92 proc. mobiliųjų telefonų padengti mikrobais, iš kurių 16 proc. – išmatų bakterijos. Visa tai skatina juos valyti ir, žinoma, vengti skolinti, kad neapsikeistumėte mikrobais ir… kad nepadidėtų jūsų telefono sąskaita.

Praustis tinkama kryptimi

Jeigu norite taisyklingai praustis, visuomet pradėkite nuo viršaus ir leiskitės apačion. Priežastis paprasta. Verčiau pradėti nuo švariausių zonų ir baigti pačiomis nešvariausiomis – pėdomis, kad ant muilo įsitaisiusių mikrobų nuo pėdų ir užpakalio neperkeltumėte ant veido. Šis nurodymas logiškai susijęs su tekančio vandens kryptimi. Leidžiantis į dar intymesnes detales, daugumos vaginitų galima išvengti šluostantis užpakalį ne nuo išeinamosios angos vaginos link, o nuo išeinamosios angos nugaros link, kad mikrobai neperžengtų analinės ribos ir nepatektų į vaginą. Visa tai, regis, logiška, tačiau…

Keli daktaro F. Saldmanno patarimai

* 30 minučių kasdienės mankštos 40 proc. sumažina pavojų susirgti vėžiu, Alzheimerio, širdies ir kraujagyslių ligomis.

* Juoduoju šimtaprocentiniu šokoladu greitai nuslopinsite alkio jausmą, neviltį ir skausmą.

* Periodiškai pabadavę suaktyvinsite biologinę atmintį, atsikratysite ne tik antsvorio, bet ir reumato, alergijų, astmos.

* Nemėginkite atsimiegoti savaitgalį – tik destabilizuosite savo organizmą.

* Išmokę taisyklingos laikysenos, atsikratysite daugelio virškinimo problemų.

* Laikykitės svarbiausių higienos taisyklių: plaukitės rankas, uždarykite tualeto dangtį prieš nuleisdami vandenį, reguliariai keiskite pagalvę, dukart per mėnesį išvalykite šaldytuvą.

* Čiaudėkite į sveikatą.

* Sutikę pažįstamą žmogų apsikabinkite – tai labai sveika.

* Šypsena sukelkite teigiamas bangas: gera nuotaika užkrečiama.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vasarą padažnėja išvykų į gamtą, todėl galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Vasaros laikotarpiu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis, tokiomis kaip salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze, ešerichioze ir kt.

Šias ligas sukeliančios bakterijos šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekusios į maisto produktus – daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis.

Dažniausiai apsinuodijama greitai gendančiu maistu, tokiu kaip: karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt., bei nurijus patogeniniais mikroorganizmais užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra švarios rankos ir švari aplinka.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja  Orina  Ivanauskienė pataria:

• Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, įsidėti ilgai negendančių maisto produktų.
• Užkandžiams gamtoje pasiimti – šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių.
• Vykstant į gamtą kelioms dienoms labai svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jei ten nebus šaldytuvo, geriamo vandens.
• Maistą termoizoliacinėse talpose laikyti ne ilgiau kaip vieną dieną.
• Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
• Maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį.
• Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.
• Prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.
• Kelionės ar išvykos metu turėti drėgnų servetėlių rankoms.
• Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
• Vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.

Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.