Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Šiandien Seime paskutinis lemiamas balsavimas dėl naujos AE statybos. Seimas balsuos dėl pataisų, kurios įtvirtins galimybę pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“ dėl investicijų į naujos AE statybą. Keletas kritiškų dalykų, vyksta debatai spaudoje, viešumoje. Premjere, apie juos trumpai. Visuomenėje kyla tam tikros diskusijos dėl konkretaus Koncesijos sutarties punkto, pagal kurį cituoju: „šalys sutaria ir Lietuvos Respublika užtikrina, kad joks visuomenės narys neturi teisės gauti Lietuvos Respublikai pateiktos informacijos apie projektą pagal galiojančius įstatymus dėl informacijos laisvės“. Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas, sako, kad tai – nematytas precedentas. Kaip Jūs tai pakomentuotumėte?

Aš tikrai nesiimu komentuoti, tą daryti turėtų teisininkai. Noriu priminti, kad čia dirbo geriausi tiek mūsų, tiek anglų teisės specialistai. Taip pat norėčiau pastebėti, kad dar nė apie vieną projektą tiek daug informacijos nėra pateikta, kiek apie šį projektą. Į tai dėmesį atkreipia net ir tokie nepriklausomi ekspertai kaip, pavyzdžiui, „Swedbanko“ analitikas Nerijus Mačiulis, kuris nesenai skelbtame savo tekste pabrėžia, kad kuo jau kuo, bet skųstis informacijos stoka yra visiškai nesąžininga. Galbūt yra daugiau problemų suvokti visą pateiktą informaciją. Tam, kad suprastum tokių projektų įgyvendinimą bei tokiam projektui parengtus dokumentus, verslo planą, reikia ir papildomų žinių, ir papildomo išsilavinimo.

Premjere, ar informacijos prieinamumas nebus pernelyg ribojamas? Yra net ir tokių epitetų kaip „valstybė valstybėje“?

Kai pasiklausau pačių įvairiausių epitetų apie šį projektą, tai kartais atrodo, jog būtų gerai, kad tie, kurie kritikuoja projektą, susipažintų bent jau su ta informacija, kuri yra pateikta. Kai girdžiu, kad, pavyzdžiui, tariamai „Hitachi“ technologijos yra pasenusios ar nesaugios, mane iš tikrųjų stulbina tas paprastas dalykas, kad žmonės, atrodo, net neperskaito, kad „Hitachi“ yra vienintelė kompanija, pastačiusi keturis 3+ kategorijos reaktorius. Tai yra vienintelė kompanija pasaulyje, kuri tokios kategorijos reaktorius stato. Noriu priminti, kad kategorijų aukštumas reiškia reaktorių saugumą. Šituos dalykus reikia matyti. Iš tos informacijos, kuri jau yra pateikta, galima daryti tikrai objektyvias ir labai racionalias išvadas. Pergyvenimai, kad teikiama per mažai informacijos, man atrodo visiškai nepagrįsti.

Bet informacijos ribojimas…

Dar sykį noriu pakartoti, kad informacija nėra ribojama ir jos yra tikrai labai daug. Kaip ir bet kokiuose komerciniuose susitarimuose, dalis informacijos, be abejo, yra konfidenciali. Ji yra pateikta Seimo nariams specialiame kabinete. Seimo nariai, norintys susipažinti ir turintys tam leidimą, gali labai nuodugniai susipažinti su visa informacija.

Premjere, kaip Jūs vertinate socialdemokratų balsavimą? Ar jis nedaro šio projekto rizikingo tęstinumo prasme? Socialdemokratai jo kol kas neremia. Jie yra pakankamai stipriose pozicijose ir po rinkimų gali formuoti Vyriausybę. Kaip vertinti šitą balsavimą?

Man sunku suprasti socialdemokratų, kurie patys stovėjo prie naujos atominės elektrinės pradinių idėjų lopšio dar 2005-2006 metais, logiką. Velionis Algirdas Brazauskas buvo tas Premjeras, kuris su kaimynais latviais ir estais pasirašė pirmuosius bendrus susitarimus ir pareiškimus. G.Kirkilo Vyriausybė rengė Atominės elektrinės įstatymą, numatantį, kad Lietuva turi statyti naują atominę elektrinę, kurį tuometinė Seimo dauguma priėmė. Šiandieninė laikysena man neatrodo labai racionali.

Kokia Jūsų versija, kodėl socialdemokratai taip elgiasi?

Sunku pasakyti, galbūt stoka atsakingos lyderystės partijoje, stoka gebėjimo matyti ilgalaikius tikslus, o ne vien tik šiandieninę rinkiminę situaciją. Tenka pastebėti, kad opozicijoje esanti Darbo partija yra žymiai racionalesnė. „Tvarkos ir teisingumo“ vienas iš ekonominės politikos lyderių Julius Veselka yra vienas iš didžiausių šio projekto rėmėjų ir entuziastų.

Paminėjote Darbo partiją. „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris šiandien savo rašinyje klausia, ar vasaros atostogos Darbo partijos byloje yra kaip nors susijusios su parama atominės elektrinės įstatymui.

Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl teisėjai skelbia dviejų mėnesių atostogas, dviejų mėnesių pertrauką. Čia reikėtų klausti teismų.

Ar Jums tai atrodo normalu?

Aš nespėjau pasidomėti, ar pagal įstatymą teisėjai tikrai turi dviejų mėnesių atostogas. Šioje byloje ir analogiškai taip vadinamoje garsiojoje pedofilijos byloje vasarą yra paskelbta dviejų mėnesių pertrauka.

Kaip naujos atominės elektrinės projektas apsaugotas nuo tokių dalykų, kurie šią savaitę išlindo apie buvusią IAE vadovybę, pono Ševaldino komandą, t.y. žinios iš JAV Teisingumo departamento dėl galimo kyšininkavimo. Kiek ir kaip šitas projektas nuo tokių rizikų yra apsaugotas?

Tenka pastebėti, kad išaiškėję faktai apie buvusios IAE vadovybės galimus kyšininkavimo atvejus tikrai yra apgailėtini. Noriu pastebėti, kad 2009 – 2010 metais keitėme IAE vadovybę, norėdami įveikti neskaidrumą, galimus nusikaltimus.

Jūs žinojote tuos faktus jau anksčiau?

Galbūt nežinojome konkrečių faktų, bet matėme tam tikrą darbo ir veiklos stilių, kurį siekėme pakeisti. Tai ir padarėme. Dabar turime paveldėję nemažai problemų, ne tiktai šią paaiškėjusią kyšininkavimo istoriją, bet ir 2005 metais Ševaldino pasirašytas sutartis su „Nukem“ kompanija, kurios mums taip pat kelia didelį susirūpinimą, nes iš tiesų nėra apginti Lietuvos valstybės interesai, todėl vėluoja labai svarbių projektų įgyvendinimas. Norėčiau pastebėti, kad naujasis VAE projektas, mano įsitikinimu, bus skaidrus, kadangi šį projektą realizuos ne vien tik Lietuva, ne kokios nors vienos kompanijos lietuviška vadovybė. Projektą realizuos visi akcininkai kartu, įskaitant japonus bei potencialius regiono partnerius latvius, estus ar netgi ir lenkus, todėl elgtis kažkaip neskaidriai galimybių tikrai nebus.

Šiandien „Respublikai“ ponas Ševaldinas pripažįsta, neslepia ir sako, kad iš amerikiečių 55 metų jubiliejaus proga gavo brangų laikrodį. Atrodo, kad žmogus nieko blogo nemato tokiose dovanėlėse. Kaip Jums tokios reakcijos?

Dovanas reikia deklaruoti pagal galiojantį įstatymą. Kiek suprantu, bent jau iš aprašymų spaudoje, ne tik dovanos yra nustatytos kaip galimas korupcinis ar kyšininkavimo atvejis. Pinigų sumos, kurios yra minimos amerikiečių teisininkų išvadose, yra pakankamai ženklios. Aš nekalbu apie konkrečius asmenis, konkrečius įmonės vadovus, bet manau, kad ir mūsų teisėsaugininkai turės įvertinti tai, ką nustatė amerikiečių teisininkai. Galima tik stebėtis ir apgailestauti, kad tokie dalykai paaiškėja ne mūsų teisėsaugai, o tik tuomet, kai tai ištiria amerikiečių teisininkai.

Premjere, dėl kritiškos Europos Parlamento pozicijos kol kas dar nėra pranešimo, bet jo rengėjas rumunas Marianas Marinesku pakankamai kritiškai atsiliepia apie mūsų uždarymo efektyvumą ir sako, kad Lietuva panaudojo milijardą eurų, bet elektrinę galimą įjungti nors dabar. Ar sutinkate su šita kritika? Jūs minėjote, kad neefektyvumo yra ir pasirašytose sutartyse, ir išleidžiant pinigus.

Neturiu pagrindo abejoti, ar tie pinigai išleisti teisingai ir teisėtai. Noriu priminti, kad ES yra įsipareigojusi finansuoti Ignalinos AE uždarymą ir pati prižiūri tų pinigų panaudojimą. Pinigai panaudoti ne tiktai pačioje IAE, jos uždarymo ir ardymo darbuose, bet panaudoti ir Elektrėnuose statant ir naują elektrinės bloką, kuris šį rudenį bus oficialiai atidarytas. Mes taip pat nesame patenkinti vėluojančiais darbais, jau minėjau generalinį rangovą – kompaniją „Nukem“, kurios darbų tempai mūsų netenkina ir, deja, problemos yra užkoduotos sutartyse, kurios buvo pasirašytos nelabai atsargiai ir atsakingai.

Ką darysite, jei ES dviem trečdaliais nupjaus finansavimą?

Noriu priminti, kad IAE uždarymas yra bendras ES ir Lietuvos įsipareigojimas ir jeigu nebus tinkamai finansuojamas, tai tokiu atveju teks peržiūrėti ir visą uždarymo programą. Mes negalime nefinansuodami uždarymo, atlikti tų darbų, kuriuos yra būtina atlikti. Šiuo metu yra statomos specialios saugyklos, jų statybos darbai vėluoja, bet mes tikimės, kad galų gale tos saugyklų statybos bus užbaigtos. Ar toliau bus tinkamai finansuojami pačių reaktorių ardymo darbai, priklausys nuo sutarimo tarp visų ES valstybių. Mes negalime patys vieni įgyvendinti to, ką yra įsipareigojusi padaryti visa ES.

Bet ES sako, kad ji nėra numačiusi ar 20, ar 50, ar 100 proc. finansuoti uždarymą.

Sutartyje yra labai aiškiai parašyta, ta vieta galbūt netyčia nėra cituojama, bet ji taip pat yra labai svarbi – Lietuvai vienai finansuoti visus uždarymo darbus yra nepakeliama našta šalies ekonomikai. Tai štai ir vertinkim visą sutartį, visas aiškias nuostatas ir taps visiškai akivaizdu, kad sutarties nuostatos turi būti įgyvendintos. Jeigu kas nors galvoja, kad jos gali būti neįgyvendintos, tai Lietuva turi visas galimybes ginti savo teises, numatytas sutartyje.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas vakar pareiškė, jog Vyriausybė nuo rugpjūčio 1-osios pakeldama minimalią algą iki 850 litų, pažeidė Darbo kodeksą, kuris numato, kad toks sprendimas gali būti priimtas su Trišalės tarybos siūlymu. A. Butkevičius sako, kad Jūsų Vyriausybė sužlugdė Trišalės tarybos veiklą. Kaip Jūs vertinate šitas paaštrėjusias įtampas su profesinėmis sąjungomis?

Jei klausytume pono Černiausko, atrodytų, kad būtų geriau iš viso nedidinti minimalios algos. Susidaro vaizdas, kad profesinės sąjungos būtų patenkintos jei ji nebūtų didinama ir tada būtų galima toliau daug ir garsiai kritikuoti Vyriausybę. Aš noriu pastebėti, kad artėjant Seimo rinkimams su kai kurių profsąjungų lyderiais mums sunku rasti racionalų sutarimą. To priežastimi, galbūt, yra ir tas paprastas faktas, kad ponas Černiauskas yra socialdemokratų rinkimų sąrašo 25-oje vietoje.

Manot, kad profsąjungos žaidžia rinkiminius žaidimus?

Aš konkrečiai kalbu apie poną Černiauską, kuris yra vienas iš žinomų profesinių sąjungų lyderių. Kai su juo šiuo metu tenka diskutuoti, tai kyla natūralus klausimas, su kuo mes čia diskutuojam – ar su profesinių sąjungų lyderiu, ar su socialdemokratų? Su socialdemokratais mes dažnai diskutuojame politiškai ir suprantame, kodėl jie priešinasi viskam, ką mes siūlome. Jie pasirinkę tokią rinkiminę taktiką. Neturėtų tapti tradicija, kad ir profesinės sąjungos, artėjant rinkimams, tampa vienos iš partijų priedėliu.

Laisvosios rinkos institutas sako, kad ekonomikai gali būti pražūtingas MMA indeksavimas – metodikos keitimas, dėl kurio turėtų apsispręsti Seimas. Kaip jūs vertintumėt idėjas indeksuoti MMA kartu su infliacija?

Indeksavimą, galbūt, galima būtų svarstyt ieškant kažkokių racionalių sprendimų, bet tame įstatymo projekte aš matau vieną labai rizikingą nuostatą, kad diskusijas dėl minimalios algos iš Vyriausybės ir Trišalės tarybos planuojama perkelti į Seimą ir jame priiminėti sprendimus, Be abejo, Vyriausybei su profsąjungomis, socialiniais parneriais ne visada pavyksta rasti sutarimą, ypač artėjant rinkimams, kai profesinių sąjungų atstovas nutaria dalyvauti opozicinės Socialdemokratų partijos rinkimų sąraše. Bet rinkimai vyksta kas ketveri metai, o jiems nevykstant – susitarimai Trišalėje taryboje yra pasiekiami. Vertinu tai, kad 2009-2010 metais mes gerai sutardavome matydami bendrus iššūkius, ekonomikos krizės įveikimo problemas, pasirašėme Nacionalinį susitarimą. Jeigu visi sprendimai persikels į Seimą, dialogas tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių gali tapti visiškai nereikšmingas.

Žmonėms kyla klausimas iš tų bendrų diskusijų dėl minimalios algos. Sakoma, kad ekonomika neleidžia kelti jos daugiau nei 50 litų. Latvijoje situacija panaši, bet jų ekonomika leidžia MMA mokėti beveik 1 tūkstantį, kaip tai paaiškintumėt, Premjere?

Galime paimti atskiras šalis, tarkime, Liuksemburgą ir pamatysime, kad ten dar didesnė. Tačiau žvelkime į paprastą ekonominę logiką. Minimali alga paskutinį karta buvo keliama 2008 metais. Kai Lietuvą, kaip ir visą pasaulį, ištiko gili ekonominė krizė, vidutiniai atlyginimai ir Lietuvoje, ir Baltijos šalyse 2009-2010 metais krito pakankamai ženkliai. Tik dabar jie pradeda grįžti prie to lygio, kuris buvo 2008 metais. Minimalią alga didiname tikrai nemažai – 7-8 proc. Noriu pastebėti, kad šiais metais vidutinė alga tiek privačiame sektoriuje, tiek valstybės tarnyboje didės ženkliai mažiau.

Ačiū už pokalbį.

Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę kalbama kone dvidešimtmetį, tačiau iš tikrųjų iki tos nepriklausomybės dar labai toli. „Gazpromui“ už dujas ir toliau kasmet sumokame po 2,5 mlrd. Lt. Tiesa, pastaruoju metu lyg ir esama ženklų, kad šioks toks lūžis įvyks, bet lengviau atsikvėpti galėsime tik 2014-ųjų pabaigoje. Apie energetikos ūkio aktualijas ir apie gruodžio pabaigoje žadėtą sutartį su „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje kalbamės su energetikos ministru Arvydu Sekmoku.

VEIDAS: Daug kartų skelbta, kad sutartis su „Hitachi“ dėl atominės elektrinės statybos bus pasirašyta iki Naujųjų metų arba pirmosiomis sausio dienomis. Tai ar bus toji sutartis?
A.S.: Pastaruoju metu sutarties pasirašymo terminą šiek tiek patikslinau sakydamas, kad tai bus padaryta metų sandūroje. Laukiame regioninių partnerių konkretaus apsisprendimo, kokia dalimi jie dalyvauja atominės elektrinės statyboje. Tai sužinoti turėtume maždaug per mėnesį. Vos tik gavę šią informaciją galėsime sparčiai pajudėti sandorio pasirašymo link.
Praėjusią savaitę buvau susitikęs su „Hitachi“ prezidentu Hiroaki Nakanishi ir gavau patikinimą, kad mūsų visų tikslas – pasirašyti koncesijos sutartį. Esu įsitikinęs, kad koncesijos sutartį ir visas kitas su atominės elektrinės statyba susijusias sutartis, kaip visą paketą, Seimui teiksime tvirtinti jau 2012 m. pavasario sesijoje.
VEIDAS: Kaip ir kokiomis dalimis bus finansuojama naujos atominės elektrinės statyba? Kiek dėl to brangs elektra Lietuvos gyventojams? Ar mūsų elektrinėje pagaminta elektros energija bus konkurencinga, turint omenyje, kad statomos analogiškos jėgainės Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje?
A.S.: Sutarta, kad Lietuva turi užtikrinti 34 proc. viso projekto vertės finansavimą. Kiek prisidės kiti projekto dalyviai, kaip minėjau, turėtų paaiškėti per mėnesį. Mes suteikiame statybos aikštelę, visus priešprojektinius pasiūlymus, intelektinį potencialą.
Pastebima, kad, didėjant elektros energijos pasiūlai, jos kaina vartotojams mažėja. Dėl staiga sumažėjusios pasiūlos 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje elektros kaina šoktelėjo daugiau kaip 30 proc. Savo elektros energijos generavimo šaltinių turėjimas rinkai duos impulsą mažinti elektros kainą vartotojams. Be abejo, mes priklausysime Europos elektros rinkai, kuri diktuos kainas vartotojams.
Galutinių skaičių, kiek projektas keis elektros energijos kainą, nėra, bet, pagal dabartinius vertinimus, atominėje elektrinėje pagaminsimos elektros kaina turėtų būti mažesnė nei prognozuojama rinkos kaina.
VEIDAS: Naujausiais Jūsų duomenimis, ar iš projekto nepasitrauks latviai? Ar išlieka kiti partneriai?
A.S.: Latvijos prezidentas visai neseniai patvirtino, kad latviai projekte ketina dalyvauti. Estai tai jau seniau yra pareiškę. Lenkai kol kas neatsitraukė, nors neišreiškė ir tvirto pritarimo. Matyčiau lenkų suinteresuotumą projektu, ypač po 2016 m., kai jiems reikės spręsti, ką daryti su anglimis kūrenamomis katilinėmis dėl didelės CO2 taršos. Tuomet prireiks importuoti elektrą ir, atrodo, iš ES šalies. Vokietijoje, kaip žinome, atominės elektrinės uždaromos. Taigi dalį poreikio galėtų tenkinti ir Visagino atominė elektrinė.
VEIDAS: Latviai užsimena, kad arba suskystintų dujų terminalas statomas pas juos, arba jie blokuoja elektros dažnių suderinimą su ES. Ką mes darysime?
A.S.: Per neseniai vykusį premjerų susitikimą Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis nebekėlė šio klausimo ir nebesiejo Visagino projekto su jų gamtinių dujų terminalo projektu. Manau, kad tai buvo tam tikras neapsižiūrėjimas iš Latvijos pusės, nes jau anksčiau buvo aiškūs premjerų susitarimai dėl visų projektų, taip pat ir dėl sinchroninio prisijungimo prie ES elektros sistemos. Galų gale tai jau buvo suderinta Baltijos energijos rinkos ir jungčių plane (BEMIP). Numatyta, kad bus atliekama bendra Europos Komisijos studija, kur toks terminalas galėtų būti statomas.
Su kolega estų ministru matome tam tikrus Latvijos privalumus. Pirmiausia – Inčukalno požeminę gamtinių dujų saugyklą. Bet šiuo atveju turime įvertinti ir pasirengimą dujų rinkai. Mes patys statome nedidelį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kurį turime baigti iki 2014 m. Pagal ES Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvą iki tų metų privalome užtikrinti dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų išskaidymą. Taigi abi datos sutampa. Jaučiame tam tikrą „Gazpromo“ siekį išlaikyti pozicijas regione ir būtent dėl to privalome turėti alternatyvą. Be Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų rinka neįmanoma, taigi neįmanoma ir objektyvi dujų kaina.
VEIDAS: Visos Europos karas prieš „Gazpromą“ prislopo. Pastaruoju metu girdėti kai kurių gana įtakingų ES pareigūnų pareiškimų, kad Trečiąjį energetikos paketą „Gazpromui“ reikėtų taikyti lanksčiai. Ar tai reiškia, kad Lietuva irgi keis savo poziciją ir ši švelnės?
A.S.: EK pozicija išlieka nepakitusi: visi ES teisės aktai turi galioti ir valstybėse narėse. Jei padarytas sprendimas dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, jis turi būti vykdomas. Dėl principinių dalykų atsitraukimo nėra, tačiau pačios šalys renkasi, kokiomis priemonėmis ir kaip greitai tai turi būti įgyvendinta. EK laikosi ir kitos pozicijos, kad akcininkų bei investuotojų teisių taip pat turi būti paisoma. ES energetikos komisaras Guenteris Oettingeris išreiškė paramą Lietuvai, bet kartu mes turime surasti visas puses tenkinantį kompromisą.
VEIDAS: Nors buvote įsitikinęs, kad pagrasinus Rusijai tarptautiniu arbitražo teismu „Gazpromas“ sumažins gamtinių dujų kainą, tačiau taip neįvyko. Ar nemanote, kad pasikarščiavote ir padarėte meškos paslaugą Lietuvai, nes mums tiekiamų dujų kaina yra didžiausia Europoje?
A.S.: Mes padavėme į teismą „Lietuvos dujas“, nes buvo įtarimų, kad bendrovės vadovybė tinkamai neatstovavo įmonės interesams. Tai jau praeinančių metų istorija. Savo ruožtu EK pradėjo tyrimą, kuris, manau, atsakys į esminį klausimą, kiek pagrįsta „Gazpromo“ tiekiamų dujų kaina Lietuvai, Latvijai ir kitoms valstybėms.
„Gazpromas“ irgi bandė duoti Lietuvą į arbitražo teismą. Pirmas bandymas nepavyko. Antras, jau sėkmingas bandymas reiškia tai, kad „Gazpromas“ padavė Lietuvą į arbitražą būtent dėl teismo su „Lietuvos dujomis“. Tai nėra susiję nei su Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu, nei su dujų kaina.
Manau, kur kas perspektyviau mums ir „Gazpromui“ sėsti prie derybų stalo. Mes ir toliau atviri kalbėtis su „Gazpromu“ tiek dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, tiek dėl objektyvios dujų kainos Lietuvai. Norėtume įrodyti, kad susitarti ne tik galima, bet ir naudinga. Turiu tam tikrų požymių, kad „Gazpromas“ irgi nusiteikęs derėtis.
VEIDAS: Strateginiai energetikos projektai juda labai iš lėto. Jūsų nuomone, ar tai lemia paprasčiausias nesuinteresuotumas, ar politinės valios stoka, ar prasta energetikos srityje dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikacija?
A.S.: Tiesiog reikėjo keleto impulsų. Kai buvo įsteigtas „Leo LT“, visuomenė pamatė pelno siekimą jos sąskaita. Taigi vienas impulsas buvo peržiūrėti, ar išties monopolinės struktūros neturėtų būti kontroliuojamos valstybės. Antras impulsas – Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas. Trečias – pati visuomenė per rinkimus aiškiai parodė, kad laukia permainų, ir tai buvo impulsas politinei valiai atsirasti. Politiškai ir ekonomiškai jau esame ES dalis, tačiau energetikos srityje vis dar trypčiojame Rytų kaimynės bendrabutyje. Tendencija buvo natūrali, bet gaila, kad ji nepasireiškė anksčiau nei po 20 metų.
VEIDAS: Kaip sekasi derėtis Briuselyje dėl Ignalinos AE uždarymui skirtų lėšų padidinimo?
A.S.: Kad Ignalinos AE uždarymo darbai gerokai vėluoja, kelia susirūpinimą ne tik mums, bet ir EK. Europos energetikos komisaras išdėstė poziciją, kad galima svarstyti apie finansavimo padidinimą, jei išties bus pasiekta pažanga. Ir mūsų, ir jų interesas sutampa – kuo greičiau ir kuo mažesnėmis lėšomis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Lietuva paprašė 800 mln. Lt, šiandien skirta per 200 mln. Lt. Iki kritinės datos, 2030 m., dar turime laiko susitarti dėl protingos uždarymo kainos bei dėl darbų atlikimo teminų.
VEIDAS: Kiek šiuo metu pasistūmėję didieji energetinę Lietuvos nepriklausomybę garantuojantys projektai?
A.S.: Gruodį įvyks dar vieni „NordBalt“ jungties kabelio bandymai, kaip jis išlaiko elektros įtampos apkrovas bei užtikrina numatyto galingumo srovės perdavimą. Sausį jau turėtų būti pradėti gaminti šimtai kilometrų į Švediją vesiančio elektros kalbelio. Su lenkais pasiekti visi principiniai susitarimai dėl „LitPolLink“ elektros jungties. Abu projektai išspręsti politiniu lygiu, belieka jų techninis įgyvendinimas. Planuojama, kad srovė jungtimis bus paleista 2015 m., kaip ir buvo numatyta.
Jau baigiamas statyti Elektrėnų šiluminės elektrinės devintasis blokas. Netrukus bus atlikti pirmieji bandymai, kitų metų pabaigoje blokas jau pradės veikti. Turėsime savo elektros energijos generatorių, kad apsidraustume nuo elektros energijos importo peripetijų. Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminame 16 proc. visos elektros energijos. Iki 2020 m. pasieksime, kad būtų gaminama 21 proc.
„Lietuvos dujoms“ jau atvertas kelias statyti dujų jungtį Jurbarkas–Klaipėda, kad būtų prie ko prijungti suskystintų dujų terminalą. Greitai konkurso būdu bus nuspręsta, kas statys specialų terminalo laivą. Taigi iki 2014 m. gruodžio 3 d. visus darbus spėsime atlikti. Galiu garantuoti, kad strateginiai energetikos projektai vyksta pagal planą.

Aktualusis interviu
Į “Veido” klausimus atsako ministro pirmininko patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kiek pasistūmėjo Lietuvos derybos su „Hitachi“ ir partneriais iš Lenkijos, Latvijos bei Estijos?
K.Š.: Derybos labai pasistūmėjusios į priekį, visi dalyviai mano, kad anksčiau užsibrėžtas grafikas – iki Naujųjų metų baigti derybas ir pasirašyti Koncesijos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“ bei Akcininkų sutartį tarp visų penkių Visagino atominės elektrinės projekto dalyvių – bus išlaikytas. Bent jau šiuo metu nė vienas iš derybų dalyvių ar regioninių partnerių neprašo papildomo laiko.
Nors tiesiogiai derybose dalyvauja tik dvi pusės – Energetikos ministerijos sudaryta derybų grupė ir „Hitachi“, šiuo metu priėjus prie pačių svarbiausių,  finansinių klausimų derinimo, prasidėjo regioninių partnerių – Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos įmonių supažindinimas su kai kuriais svarstomais klausimais. Jie savo ruožtu pateikia savo mintis dėl galimo investicijų dydžio ar elektros energijos kainų. Tačiau kol kas dar nieko iki galo nesutarta.
VEIDAS: Ar derybose aptariama, kokių šalių verslo įmonės dalyvaus statant VAE? Ar nebus taip, kad lenkai, kurių statybininkai iš „Erbud“, „Polbau“ ir „Elektrobudowa“ bendrovių turi darbo statant atomines elektrines Prancūzijoje ir Suomijoje patirties, perims visus kontraktus, o Lietuvos statybininkams nieko neliks?
K.Š.: Be abejonės, dėl elektrinės statybos bus skelbiami tarptautiniai konkursai ir kai kurių jų sąlygose būtinai bus įrašyta turėti darbo atominės pramonės objektuose patirties. Tačiau nemanau, kad tokie reikalavimai būtų keliami betono liejimo darbams. Viskas priklausys tik nuo Lietuvos verslo sugebėjimų.

Į Lietuvos Vyriausybės ir Japonijos bei JAV kompanijos „Hitachi-GE Nuclear Energy“ derybas dėl Visagino atominės elektrinės statybos įsitraukus regioniniams partneriams, prasidėjo galutinis elektrinės kainos, elektros savikainos ir akcijų pasiskirstymo derinimas.

„Hitachi Europe“ generalinis direktorius Akira Shimizu pareiškė neturįs nė mažiausių abejonių, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) bus pastatyta iki 2020 metų. Nors derybos dėl pačių svarbiausių kiekviename tokio masto projekte klausimų – galutinės kainos, finansavimo šaltinių, investicijų atsipirkimo laiko, akcijų paketo pasidalijimo dar tik prasideda ir kol kas vyksta ne itin sklandžiai, tačiau svarbiausias jų dalyvis, atominių technologijų tiekėjas „Hitachi-GE Nuclear Energy“, akivaizdžiai neturi abejonių dėl sėkmingos projekto baigties, nes po kelių mėnesių Lietuvoje ketina atidaryti savo atstovybę.

Regioniniai partneriai nenuvylė

„Tuo nereikėtų stebėtis, – „Veidui“ sakė vienas pareigūnas, turintis galimybę gauti informacijos apie derybas. – „Hitachi“ VAE projektas nuo pat pradžių buvo labai svarbus, o po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje tapo kone strateginiu, išgyvenimo klausimu. Tad tikimybė, kad susitarta nebus ar kad japonų pusė iškels kokius nors nepriimtinus reikalavimus, net teoriškai labai maža. Daugiau nerimo gali kelti kai kurių regioninių partnerių (taip vadinamos projekte dalyvaujančios Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos kompanijos) pozicija. Bent jau ligi šiol japonai dėl to labiausiai nerimavo. Tačiau dabar, kai prasidėjo apsikeitimas informacija, kai „Hitachi“ įsitikino, kad visi regioniniai partneriai neatsisako pradinių savo pažadų ir derybos, kaip kiekviename verslo projekte, vyksta dėl investicijų ir pelno dalies, japonų nuotaika akivaizdžiai pasikeitė į gerąją pusę.“
Šiuo metu derybose aptariami trys esminiai klausimai:
- Galutinė elektrinės kaina, kurią sudaro reaktorių, logistikos ir statybos darbų bei branduolinio kuro kaina.
- Galutinė VAE gaminamos elektros energijos savikaina. Nuo to, kokia ji bus suderėta, priklausys investicijų atsipirkimo laikas bei ta dalis investicijų, kurią kiekviena iš projekto dalyvių prisiims, atsižvelgdama į tai, už kokias palūkanas galės skolintis savo dalį pinigų statyboms, bei galimybę parduoti savąją elektros energijos dalį savoje rinkoje.
- Kiekvienos iš VAE projekto dalyvių akcijų dalis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal Koncesijos įstatymą automatiškai gauna ne mažiau kaip 34 proc., o „Hitachi“ tiekia reaktorius bei yra strateginis investuotojas.

Elektros biržos kaina planuojama 18 ct/kWh

Taigi iš esmės svarbiausias derybų klausimas yra galutinė būsimos VAE gaminsimos elektros savikaina. „Veido“ šaltinis, paklaustas, ar tiesa, kad svarstomos kainos intervalas yra tarp 10 ir 15 ct už kilovatvalandę, sakė, jog „svarstomos galimos elektros savikainos intervalas yra mažesnis už jūsų paminėtą maksimumą, bet šiek tiek didesnis nei siūlytas korėjiečių“.
Atsižvelgiant į tai, kad pernai lapkritį iš strateginio investuotojo konkurso netikėtai pasitraukusi Pietų Korėjos kompanija KEPCO siūlė, jog VAE elektros savikaina būtų tarp 7 ir 8 centų už kilovatvalandę, galima daryti prielaidą, kad kalba sukasi apie 8–10 centų už atominės elektros energijos kilovatvalandę. Čia būtina pabrėžti, kad kalbama apie tą savikainą, už kurią VAE akcininkams bus tiekiama elektra pardavimui, o ne ta kaina, už kurią akcininkai paskui patieks elektrą į biržą. Šiuo metu elektros biržos kaina yra apie 16 ct/kWh, o 2020-aisiais, kaip skaičiuoja specialistai, įvertinus infliaciją ji turėtų būti apie 18 ct/kWh. Vėlgi, kaip pabrėžia „Veido“ šaltiniai, tai bus didmeninė, o ne ta kaina, už kurią elektra bus parduodama galutiniam vartotojui.
Pasak „Veidą“ konsultavusių specialistų, deramai VAE elektros energijos savikainai didžiausią įtaką turės projekto atsipirkimo laikas, kurį savo ruožtu labiausiai paveiks bankų palūkanų dydis ir pasirengimas pirma keleriems metams įšaldyti didžiules lėšas, o paskui dešimtmečiais laukti jų atsipirkimo.
Tikriausiai su tuo susijusios ir pastaruoju metu paskleistos kalbos, esą būsimosios atominės elektrinės energijos savikaina sieks net 35 ct/kWh ar net daugiau. „Taip kalbantys žmonės tikriausiai pasižiūrėjo, kokią kainą už atominės energijos kilovatvalandę Turkija moka Rusijai, ir perkelia šią kainą į Lietuvą, – svarstė „Veido“ pašnekovai. – Bet, kiek mums žinoma, turkai taip brangiai moka tik už tą dalį elektros energijos, kuri pagal sutartį priklauso rusams. Šie savo ruožtu pareikalavo didelės kainos tam, kad kaip galima greičiau atsipirktų išlaidos, nes rusai nėra ilgalaikiai atominio projekto partneriai, tik technologijų ir įrangos pardavėjai.“
„Hitachi“ Lietuvoje yra strateginis investuotojas bei partneris, tad atsipirkimo būdas ir laikotarpis jam priimtini ilgesni, atitinkamai, pasak pašnekovų, bus mažesnė ir kaina. Nors rasti dar ne visi VAE finansavimo šaltiniai. Atominio projekto finansavimo ypatumas toks, kad statyba pagal planą truks penkerius metus, dar metus elektrinė bus derinama, o galutinai paleista duoti srovę (bei pelno) ji pradės tik 2020-aisiais, tai yra po aštuonerių metų. O visą pinigų sumą, reikalingą jai statyti, reikia turėti dar prieš įgyvendinant projektą, priešingu atveju finansinė rizika bus per didelė. Tai reiškia, kad visą statybos laiką milijardai eurų bus praktiškai įšaldyti. Bet taip daroma atsižvelgus į liūdną Suomijos, kurioje atominės elektrinės statyba užsitęsė kelis kartus ilgiau, nei planuota, patirtį.

Pinigų ieškos valstybinėse įmonėse

Tikėtis, kad VAE statybai reikalingus pinigus, ar bent didesnę jų dalį, bus galima pasiskolinti paprastuose komerciniuose bankuose, regis, neverta. Paprastai komerciniai bankai nori susigrąžinti lėšas per dešimtį, na, per dvidešimtį metų. O čia planuojama, kad elektrinė dirbs kokius 60 metų, atitinkamai norima išdėstyti ir paskolų grąžinimą. Tokius pinigus (kalba sukasi apie 5–6 mlrd. eurų) tokiam ilgam laikotarpiui gali skolinti tik specifinės kreditinės įstaigos, tokios kaip Europos investicijų bankas ar Japonijos industrinis bankas, užsiimantis Japonijos eksporto finansavimu. Tokie bankai yra konservatyvesni, imantys mažesnes palūkanas už paskolas, nes iš esmės vykdo valstybės politiką. Manoma, kad šie bankai ir bus pagrindiniai projekto finansuotojai.
Lietuvos Vyriausybė taip pat svarsto galimybę dalį pinigų savo investiticijai į VAE finansuoti ne skolintis iš banko, o paimti iš valstybės biudžeto, iš elektros energijos tarifų ir iš valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių lėšų. Pastarosios pinigus Vyriausybei galėtų ne tik duoti, bet ir skolinti, tačiau už mažesnę metinę pelno normą, nei tai darytų bankai. Galimas dalykas, būtent su šiais planais susijusios pastaruoju metu itin išryškėjusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pastangos išspausti iš valstybinių įmonių kaip galima daugiau pinigų į biudžetą.
Galutinė sutarčių pasirašymo data nesikeičia – šių metų pabaiga arba kitų metų sausis. Dviejų su puse mėnesių, derybininkų požiūriu, turėtų pakakti, juoba japonai, kaip juokaujama, neturi Kalėdų švenčių. Tačiau naujametinės sutartys dar nebus tos, kurios pasirašomos „su fanfaromis“. Vieną, Koncesijos sutartį, tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“ pasirašys arba energetikos ministras Arvydas Sekmokas, arba jo įgaliotas derybininkas bei „Hitachi“ įgaliotas atstovas. Joje bus numatyta visa statybų kaina ir ekonominis projekto pagrindimas. Šią sutartį turės patvirtinti ir Seimas. Jam tai padarius, „Hitachi“ pradės rengti statybų projektą. Kartu, Lietuvai ir regioniniams partneriams užsitikrinus savo dalies finansavimą, bus pasirašoma ir Akcininkų sutartis, numatysianti visų VAE projekto dalyvių investicijų ir pelno dydžio dalį. Kadangi nuo Lenkijos, Latvijos ir Estijos projekte dalyvauja ne valstybė, o energetikos kompanijos, joms nereikės gauti savo šalių parlamentų pritarimo.
Teigiama, kad dėl šiomis savaitėmis prasidėjusio nuolatinio derybų proceso derinimo tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei „Hitachi“ abi sutartis – ir Koncesijos, ir Akcininkų – turėtų pavykti pasirašyti vienu metu.

BFL

“Hitachi” korporacijos, kuri yra strateginis naujosios Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojas, atstovai darbinio vizito Lietuvoje metu lankėsi ir VšĮ “Investuok Lietuvoje”. Susitikimo metu p. Akira Shimizu, Hitachi Europe Ltd. generalinis direktorius išsamiai pristatė kompanijos veiklą, artimiausius plėtros planus, domėjosi investicine Lietuvos aplinka.

“Džiaugiamės, kad turėjome galimybę tokio plataus profilio pasaulinio lygio kompanijos, kaip “Hitachi”, atstovus supažindinti su verslo plėtros galimybėmis Lietuvoje. Tikimės, kad artimiausioje ateityje ši kompanija įkurs ir atstovybę mūsų šalyje, – sakė Mantas Nocius, “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius.

Pasak jo, yra siekiama, kad “Hitachi” kompanija kuo plačiau įsitrauktų į šalies ekonomiką ir darbo rinką.

“Hitachi” kompanijos atstovams buvo pristatyta bendra ekonominė aplinka, Lietuvos investicijų strategija, trumpai aptartos naujos verslo galimybės. Taip pat buvo siūloma įvertinti esamą Lietuvos infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą, patogią geografinę padėtį, verslui palankią teisinę aplinką. Pristatyta galimybė steigti regioninį paslaugų, produktų ar technologinį centrą bei gamybinius padalinius Baltijos ir Skandinavijos šalims, kitoms ES rinkoms aptarnauti.

"Veido" archyvas

Šiandien vyriausybė apsisprendė, kad geriausias strateginis investuotojas į naujos atominės elektrinės (AE) statybas Lietuvoje galėtų būti Japonijos ir Didžiosios Britanijos kompanijos „Hitachi” ir „Hitachi GE Nuclear Energy“. Japonai su britais konkurse nurungė kitą potencialų investuotoją – tarptautinį koncerną „Toshiba-Westinghouse“ koncernas (JAV-Japonija), kuris taip pat buvo pateikęs pasiūlymą dėl investavimo į Visagino AE.

Apie tai po pietų Energetikos ministerijoje pranešė energetikos viceministras Romas Švedas, kuris yra investuotoją atrinkusios Koncesijos komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, pasiūlymai buvo vertinami įvairiais aspektais – ekonominiais, teisiniais, techniniais. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į galimų investicijų dydį, pasirengimą ieškoti pinigų ir įsipareigojimą kuo greičiau pradėti vykdyti parengiamuosius AE statybos darbus.

Elektros rinkoje šis projektas turi būti konkurencingas. Tikslių projekto sąnaudų ir galimų investicijų atsipirkimo laikotarpių niekas šiandien pasakyti negali, ypač žinant tai, kad Lietuvos pašonėje numatytos pastatyti dar dvi atomonės elektrinės – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Anot V. Švedo, projekto sėkmė priklausys ir nuo projekto lokalizavimo lygio, kiek gali būti įtraukta vietos pramonė ir nuo finansavimo šalinių.

Abiejų kompanijų pasiūlytos atominės elektrinės technologijos yra vakarietiškos ir atitinka pačius aukščiausius standartus šiai dienai. Todėl buvo renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kol kas jokių ekonominių detalių vyriausybė nepasakoja, kadangi baiminasi pavasarinio konkurso, kai derybos su strateginiu investuotoju iš Pietų Korėjos sužlugo, likimo.

Ar „Hitachi“ bus siūlomas 51 proc. AE akcijų paketas, taip pat kol kas neskelbiama, tačiau vargu ar investuotojas sutiktų turėti mažesnį būsimos AE akcijų paketą. Būsimosios AE gaminamos elektros tarifų šiandien taip pat niekas neįsivaizduoja, tačiau, aišku, kad atominė energetika yra kur kas pigesnė nei gaminama šiluminių elektrinių.

„Yra pateiktas pasiūlymas, pateiktų pasiūlymų pagrindu yra atliktas vertinimas ir toliau bus vykdomos visų penkių partnerių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir „Hitachi“ ) derybos. Toliau tariamasi, kai ateis laikas, tikrai pasakysime”, – tvirtino viceministras. Šiandien niekas negali duoti garantijų, kad projekte dalyvaus visos išvardytos valstybės.

Energetikos ministerija ir „Hitachi“ koncesijos sutartį sieks pasirašyti iki šių metų pabaigos.

„ Westinghouse“ siūlė Lietuvai statyti vieną maždaug 1150 megavatų, o „Hitachi“ – maždaug 1300 megavatų galios reaktorių. Spėjama, kad bus naudojami japoniški reaktoriai.

„Hitachi“ pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR) technologijos tiekimas. ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III-osios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.

Pradėjus veikti Visagino AE energijos, gaminamos be anglies dvideginio išmetimų, generavimo pajėgumai bus padidinti apie 1300 MWe ir tai žymiai padidins energetinį saugumą  Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje  ir Lenkijoje.

„Ginčytis, kuri technologija yra geresnė, tai yra tas pats, kas lyginti, kuris automobilis – BMW ar „Mercedes“ yra geresnis. Abi technologijos, specialistų vertinimu, atitinka aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus, kurie yra žinomi šiandien“, – sakė R. Švedas.

Lietuva kartu su parnteriais naują AE tikisi pastatyti 2020 m. Tačiau tai yra pernelyg optimistinis terminas, ypač prisimenant tai, kad atominę Lietuva „stato“ jau daugiau nei 10 metų. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad jėgainė statybos gali kainuoti apie 20 mlrd. Lt – maždaug tokio dydžio yra Lietuvos metinis valstybės biudžetas.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad liepą bus nuspręsta, kurią kompaniją – JAV bendrovę “Westinghouse Electric Company” ar japonų “Hitachi”- pasirinkti investuotoju į Visagino atominę elektrinę (AE).

Ketvirtadienį po pietų Premjeras priima JAV bendrovės “Westinghouse Electric Company” atstovus, kurie pristatys savo pasiūlymą investuoti į Visagino AE. Praėjusią savaitę A. Kubilius susitiko su dar vienu investuotoju į Visagino AE – japonų tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” atstovais.

“Tai pokalbiai, kurių metu kompanijos pristato savo pateiktus pasiūlymus tapti strateginiais investuotojais ir dalyvauti Visagino AE statyboje su savo branduolinių reaktorių technologijomis. Tokius pokalbius galima pavadinti labiau pažintiniais, nes detalūs skaičiai nėra diskutuojami, detalius skaičius diskutuoja mūsų derybininkai, koncesijos komisija”, – apie derybas su galimais potencialiais investuotojais ketvirtadienio rytą “Žinių radijui” sakė Ministras Pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad Visagino AE projektas turi būti įtikinamas ekonominiais parametrais, strateginiai investuotojai turi įtikinti ne tik Vyriausybę, bet ir regioninius partnerius, kad gaminamos elektros savikaina bus konkurencinga.

“Dabar vyksta konkurencija tarp dviejų konkurentų į strateginius investuotojus – “Hitachi” ir “Westinghouse”. Ta konkurencija mums naudinga, nes kiekvienas iš jų stengiasi įrodyti, kad jų pasiūlymas geresnis, ir tuos pasiūlymus papildomai gerina. O kaip žinoma, vėliau vyks derybos, atrinkus jau vieną, vyks derybos su vienu stengiantis gauti dar naudingesnius pasiūlymus ir galų gale koncesijos sutartis bus tvirtinama Seime, taigi visi tikrai žinos visus parametrus”, – aiškino A. Kubilius.

Premjeras patikino, kad nesikeičia anksčiau išsakyta pozicija, kad konkurso nugalėtojas gali išaiškėti liepą.

“Liepos mėnesį tikimės, kad jau bus galimybė pasirinkti, su kuriuo iš jų toliau tęsti derybas”, – sakė jis.

Kaip jau buvo skelbta, norą būti strateginiais partneriais Visagino AE pareiškė Japonijos bei JAV bendrovės “Hitachi GE Nuclear Energy” ir “Westinghouse Electric Company”.

Visagine planuojamos statyti naujosios jėgainės galingumas būtų 1300 megavatų, tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei Ignalinos AE, kurią Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva uždarė 2009 metų pabaigoje.

Skelbiama, kad strateginis investuotojas kontroliuos 51 proc. akcijų, Lietuvai, pagal įstatymus, turėtų atitekti 34 proc. Kol kas apie jėgainės statyboms reikalingas lėšas nekalbama.

Planuojama, kad jėgainė 2020 metais turėtų jau pradėti gaminti elektros energiją.

Parengiamieji žemės darbai turėtų būti pradėti 2012 metais, o pirmasis betonas turėtų būti klojamas 2014 metais.

Regioninis Visagino AE projektas yra vienas iš labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkančius poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.

BFL

Visagino atominės elektrinės projekte pretenduojančios dalyvauti Japonijos ir JAV korporacijos “Hitachi” prezidentas Hiroaki Nakanishi teigia, jog korporacija galėtų dalyvauti šiame projekte kaip strateginis investuotojas, tačiau tvirtino, kad kalbėti apie projekto įgyvendinimo kainą ir investicijas kol kas dar anksti.

“Atominės elektrinės projekto įgyvendinimo išlaidos yra išties didžiulės. Net ir išsivysčiusios šalys tam skolinasi. Tokius didelius projektus reikėtų įgyvendinti naudojant naujas finansavimo schemas. Priešingu atveju mažai tikėtina, kad naujos elektrinės būtų pastatytos. Iš mūsų prašoma būti strateginiu investuotoju ir manome, kad toks reikalavimas yra pagrįstas”, – interviu dienraščiui “Verslo žinios” sakė H. Nakanishi.

Anot jo, šiuo metu investicijų klausimas nėra pats svarbiausias, tačiau dalį projekto turėtų remti strateginis investuotojas, bet taip pat yra ir regioninių partneriai – Lenkija, Latvija ir Estija, kurie taip pat yra svarbūs investuotojai.

“Tokia finansinė schema tampa įprasta. Mes būtume ne tik pardavėjas, bet ir vienas iš projekto plėtotojų. Šiuo metu svarstomi įvairūs aspektai, taip pat ir potencialių regioninių partnerių indėlis”, – tvirtino H. Nakanishi.

Jo teigimu, kol kas dar nėra apsispręsta dėl projekto įgyvendinimo kainos.

“Tai išties dideli skaičiai – kalba sukasi apie keletą milijardų eurų. Tai labai jautrus derybų klausimas. Mes siūlome paprastą technologijų, priežiūros ir valdymo schemą. Bet šiandien negaliu atskleisti konkrečios projekto kainos. Apie tai kalbėti dar anksti”, – sakė “Hitachi” vadovas.

Jis taip pat nekomentavo, ar “Hitachi” iš Lietuvos reikalautų garantijų dėl investicijų grąžos.

H.Nakanishi ketvirtadienį Vilniuje pristatė “Hitachi” pasiūlymą investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje. Kitą savaitę Vilniuje laukiama antro potencialaus strateginio investuotojo – JAV – Japonijos kompanijos “Westinghouse Electric Company” – vadovų.

Planuojama, kad Visagino AE statybos darbai prasidės 2014 metais, o elektros energiją elektrinė pradės gaminti nuo 2020 metų.

BFL

Potencialios Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojas – tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” prezidentas Hiroakis Nakanišis (Hiroaki Nakanishi) pabrėžia jėgainės svarbą regionui, reaktorių saugumą ir bendradarbiavimą su vietos įmonėmis įgyvendinant projektą.

“Hitachi” supranta Visagino atominės elektrinės svarbą regionui ir labai gerbia Lietuvos Vyriausybės ryžtą įgyvendinant projektą”, – ketvirtadienio rytą po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi sakė H. Nakanašis.

Svečio teigimu, jeigu jo vadovaujama įmonė bus pasirinkta strateginiu investuotoju, ji prisiims ilgalaikius įsipareigojimus, o bendrovės gaminami reaktoriai atitinka aukščiausius saugumo standartus.

“Įgyvendinant projektą optimizuosime statybą ir bendradarbiausime su vietos kompanijomis”, – teigė “Hitachi” prezidentas.

Premjeras Andrius Kubilius kalbėjo, kad šiuo metu vyksta derybos, potencialių strateginių investuotojų atrankos procesas, todėl pasiūlymai gali būti tobulinami ir tikslinami. A. Kubilius teigiamai atsiliepė, kad “Hitachi” kompanija ypatingą dėmesį skiria branduolinei reaktorių saugai užtikrinti.

“Vyriausybė ir toliau skrupulingai vykdys įsipareigojimą užtikrinti lygias sąlygas dalyviams ir visišką konkuruojančių pasiūlymų analizės vertinimo objektyvumą, todėl daugiau detalių apie pateiktus pasiūlymus ir procesą atskleisti negalime”, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Daugiau detalių nė viena pusė, kol vyksta derybos, taip ir neatskleidė.

ELTA primena, kad norą būti strateginiais partneriais Visagino AE pareiškė Japonijos bei JAV bendrovės “Hitachi GE Nuclear Energy” ir “Westinghouse Electric Company”.

Visagine planuojamos statyti naujosios jėgainės galingumas būtų 1300 megavatų, tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei Ignalinos AE, kurią Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva uždarė 2009 metų pabaigoje.

Strateginis investuotojas kontroliuos 51 proc. akcijų, Lietuvai, pagal įstatymus, turėtų atitekti 34 proc. Kol kas apie jėgainės statyboms reikalingas lėšas nekalbama.

Planuojama, kad jėgainė 2020 metais turėtų jau pradėti gaminti elektros energiją.

Parengiamieji žemės darbai turėtų būti pradėti 2012 metais, o pirmasis betonas turėtų būti klojamas 2014 metais.

Regioninis Visagino AE projektas yra vienas iš labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkantį poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” prezidento Hiroakio Nakanišio (Hiroaki Nakanishi) atvykimą į Lietuvą vertina kaip Visagino atominės elektrinės (AE) projekto brandos pripažinimą ir tikisi iš galimo strateginio investuotojo saugiausių technologinių bei ekonomiškai naudingų pasiūlymų.

“Tokį dėmesį, kai pats prezidentas atvyksta į savo pasiūlymų pristatymą Vyriausybės komisijai mes vertiname kaip labai rimto potencialaus investuotojo rimtą ketinimą ir paties Visagino AE projekto parengimo brandos pripažinimą”, – sakė A. Kubilius ketvirtadienį interviu “Žinių radijui”.

Pasak Premjero, derybų detalės yra konfidencialios, bet principinė nuostata yra ta, kad strateginis investuotojas pasiūlytų ir saugiausius technologinius sprendimus, ir kad projektas būtų ekonomiškai naudingas, gebantis konkuruoti su visomis galimomis alternatyvomis gaminant elektros energiją, ir kad tiktų ne tik lietuviams, bet ir regiono partneriams .

Vyriausybės nariai jau trečiadienio vakarą buvo neformaliai susitikę su H. Nakanišiu. Ketvirtadienio rytą rengiamas jau oficialus susitikimas Vyriausybėje.

“Hitachi” prezidento vizitas bus pirmasis tokio masto korporacijos aukščiausio rango pareigūno apsilankymas Lietuvoje.

“Hitachi” centrinė būstinė yra Tokijuje. Šioje tarptautinėje aukštųjų technologijų ir paslaugų korporacijoje visame pasaulyje dirba apie 360 tūkst. darbuotojų, metinė apyvarta viršija 260 mlrd. litų. “Hitachi” ypatingą dėmesį skiria socialinėms inovacijoms, pagrindinė veikla apima informacinių sistemų ir telekomunikacijų, energetikos, socialinės infrastruktūros ir pramonės, statybų, aukštųjų technologijų sektorius.

“Hitachi” kartu su JAV bendrove “General Electric” valdo 2007 m. įkurtą branduolinės energetikos kompaniją “Hitachi GE Nuclear Energy, Ltd”. Ši bendrovė perėmė per pusšimtį metų sukauptą “Hitachi” ir “General Electric” patirtį branduolinės energetikos srityje (nuo tyrimų, projektavimo iki atominių elektrinių statybos, testavimo ir priežiūros).

“Hitachi GE Nuclear Energy” gaminamas branduolinis reaktorius yra vienintelė pasaulyje III kartos technologija, kuri jau naudojama praktikoje, t.y. šią technologiją naudojančios atominės elektrinės jau yra pastatytos ir gamina elektros energiją.

Be Hitachi”, strateginiu investuotoju į Visagino AE siekia tapti ir “Westinghouse Electric Company”.

Planuojama, kad naujosios jėgainės galingumas būtų 1300 megavatų, tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei Ignalinos AE, kurią Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva uždarė 2009 metų pabaigoje.

Planuojama, kad jėgainė 2020 metais turėtų jau pradėti gaminti elektros energiją.

Parengiamieji žemės darbai turėtų būti pradėti 2012 metais, o pirmasis betonas turėtų būti klojamas 2014 metais.

BFL

Lietuva siekia, jog strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę investuotų iki pusės reikalingų lėšų, sako energetikos viceministras Romas Švedas.

“Mes kviečiame investuoti kuo daugiau, bet tai bus sunku, todėl sakome: iki pusės. Ir tai, kad investicijų dalį keliame maksimaliai aukštai, mes rodome, kad esame suinteresuoti, kad jie dirbtų, kad pastatytų, kad projektas būtų įgyvendinatas ir elektrinė pradėtų stabiliai dirbti. Susiderėti tik reikia terminą, kada strateginis investuotojas galės atsiimti savo dalį ir išeiti. Ir tie terminai turi būti protingi. Jeigu bus per trumpi, bus per didelė našta projektui”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė energetikos viceministras.

Dabar numatyta, kad Lietuva turėtų finansuoti 34 proc. projekto vertės, kuri, numatoma, sieks, iki 17-20 mlrd. litų. Jeigu Seimas Lietuvos dalies nepakeis, į ją valstybė turėtų investuoti apie 6-7 mlrd. litų. Likusias lėšas investuotų strateginis investuotojas ir regioniniai partneriai – latviai, estai ir lenkai.

Prognozuojant, kad elektros energija, pagaminta būsimoje atominėje elektrinėje, gali būti brangi, R.Švedas siūlo įžvelgti ir teigiamą aspektą – investuotojus į jėgainę tai vers pasitempti.

“Galima įžvelgti teigiamą pusę teiginių, kad dabar importuojama elektra yra pigesnė nei pasigaminama viduje. Kaimynai iš Rytų verčia mūsų būsimus investuotojus daryti tokį projektą, kuris būtų efektyvus. Atominės elektrinės statytojai turi orientuotis į tą riziką ir prognozuoti tą rinką, kuri bus 2020 metais”, – komiteto posėdyje kalbėjo R.Švedas.

Viceministras sakė, kad esama ir rizikos, įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą: “Tai pats didžiausias projektas Baltijos šalių ir Šiaurės Lenkijos regione, ir mūsų, kaip šalies ar net kaip regiono gebėjimai įgyvendinti tokius masto projektus labai riboti. Mums, kaip valstybei, sukoncentruoti tiek gebėjimus, tiek protą, tiek suvaldyti tokio masto logistiką, tiek susitelkti instituciškai – reikalinga ir žemės, ir aplinkosaugos ir susisiekimo, o ypač branduolinės saugos klausimus spręsti, toks projektas – jau ties mūsų sugebėjimų riba. Dar prisideda ir geopolitiniai aspektai – analogiškų elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje statybos”, – teigė R.Švedas.

Pasak jo, Lietuvoje pradėjus statyti elektrinę bus tęsiami ir kiti dideli energetikos projektai – suskystintų dujų terminalo bei elektros jungties su Lenkija statybos, kurioms reikės maždaug po 1 mlrd. litų.

Vyriausybė planuoja jau liepos mėnesį pasirinkti investuotoją į Visagino elektrinę, o koncesijos sutartį su juo pasirašyti iki šių metų pabaigos – parengiamieji naujos elektrinės darbai turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja elektrinė šiaurės rytų Lietuvoje, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta Ignalinos jėgainė, pradėtų veikti 2020 metais.

Pasiūlymus dalyvauti statant atominę elektrinę Lietuvai gegužės pabaigoje pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” ir JAV-Japonijos kompanija “Westinghouse Electric Company”.

REUTERS

Viena didžiausių pasaulyje korporacijų – Japonijos ir JAV korporacija “Hitachi” Lietuvai ir jos regioninėms partnerėms – Lenkijai, Latvijai, Estijai – pirmoji pristatys savo pasiūlymą investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje, šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės.

Birželio 16 dieną į Vilnių atvyksta “Hitachi” prezidentas Hiroaki Nakanishi, oficialiai patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba. Jis susitiks su premjeru Andriumi Kubiliumi, naujosios Visagino AE projekto įgyvendinimo komisija, regioninių branduolinės jėgainės statybos partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos atstovais.

“Paties “Hitachi” prezidento noras asmeniškai susipažinti su Visagino AE projekto aplinka bei jo dalyviais parodo, kad regioninis Visagino AE projektas yra vertinamas labai rimtai ir atsakingai,” – pranešime sakė A. Kubilius.

“Hitachi” prezidento vizitas bus pirmasis tokio masto korporacijos aukščiausio rango pareigūno apsilankymas Lietuvoje, rašoma pranešime. “Hitachi” kartu su viena iš savo antrinių bendrovių “Hitachi-GE Nuclear Energy” pateikė pasiūlymą investuoti į Visagino atominę elektrinę (AE).

Pasak pranešimo, ketvirtadienį ryte “Hitachi” delegacija Vyriausybės rūmuose susitiks su A. Kubiliaus vadovaujama Naujos atominės elektrinės įgyvendinimo komisija, po to numatomas trumpas H. Nakanishi ir A. Kubiliaus komentaras žiniasklaidai.

“Fortune 500″ sąraše “Hitachi” pernai užėmė 47 vietą. Tarptautinėje aukštųjų technologijų ir paslaugų korporacijoje, kurios centrinė būstinė yra Tokijuje, visame pasaulyje dirba apie 360 tūkst. darbuotojų, metinė jos apyvarta viršija 260 mlrd. litų. “Hitachi” veikia informacinių sistemų ir telekomunikacijų, energetikos, socialinės infrastruktūros ir pramonės, statybų, aukštųjų technologijų sektoriuose.

“Hitachi” kartu su JAV bendrove “General Electric” valdo 2007 metais įkurtą branduolinės energetikos kompaniją “Hitachi GE Nuclear Energy”, kuri perėmė per pusšimtį metų sukauptą “Hitachi” ir “General Electric” patirtį branduolinės energetikos srityje – nuo tyrimų, projektavimo iki atominių elektrinių statybos, testavimo ir priežiūros.

“Hitachi GE Nuclear Energy” gaminamas branduolinis reaktorius yra vienintelė pasaulyje trečios kartos technologija, kuri jau naudojama praktikoje – šią technologiją naudojančios atominės elektrinės jau yra pastatytos ir gamina elektros energiją.