„Vėl buvo panaudota demokratija“, – taip kovo 22-osios teroro aktus Briuselyje pakomentavo vienas feisbuko drau­gas, gal susipykęs su kalba ir logika, o gal išties nusivylęs demokratija, nors neatrodo, kad suprastų, kas tai yra.

Arūnas BRAZAUSKAS

Trys mirtininkai su bombomis lagaminuose atvyko į Briuselio oro uostą. Du susisprogdino, trečias pabėgo. Šis išpuolis užsitikrino vietą istorijos vadovėliuose. O kokio dydžio šriftu bus aprašyti gaisrai Švedijoje? Nuo pabėgėlių pagausėjimo pernai vasarą iki lapkričio 1 d. suskaičiuoti 9 pabėgėlių centrų padegimai. Šių metų sausio vidury sudegintų centrų skaičius išaugo iki 17. Tai jau vadinama pilietiniu karu.

Duomenis skelbia tinklaraštininkai, kurie rankioja naujienas provincijos spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Vietinių gyventojų terorizmas nėra Švedijos pagrindinės žiniasklaidos tema. Ar ne todėl, kad nenorima pripažinti, jog padegėjai – „mūsiškiai“, demokratiškos, tolerantiškos Švedijos piliečiai?

Ar žmogus mūsiškis, ar ne, dažnai priklauso nuo to, ar jis budelis, ar auka. Lietuvoje žydšaudžiai labai nenoriai laikomi mūsiškiais. Kitoks požiūris į aukas: antai šįmet Švedijoje pabėgėlio iš Sirijos nužudytas lietuvis paauglys – mūsiškis. O dėl Nerijaus Bilevičiaus, kuris pernai Švedijoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos už išprievartavimą ir žmogžudystę, diskusijų beveik nekyla. Vargu ar jis bus viešai vadinamas mūsiškiu.

Detalės atskleidžia kasdienio mintijimo logiką, tiksliau, jos nebuvimą. Lietuviai, kai jiems tai nenaudinga, pasąmoningai vengia jungčių, kurios nusikaltimą susieja su etnine, kultūrine priklausomybe. Nors mielai braižo jungtis kitų atžvilgiu.

Nemažai lietuvių socialiniuose tinkluose siejo nusikaltimą su islamo religija, nors net Rusijos oficialūs šaltiniai teigė, kad auklė serga šizofrenija.

Vasario pabaigoje Rusiją sukrėtė nusikaltimas: aukle Maskvoje dirbanti Uzbekistano pilietė buvo sulaikyta mojuojanti nupjauta ketverių metų auklėtinės galva. Maskvos musulmonų bendruomenė pripažino ją saviške – rinko aukas nužudytos mergaitės šeimai. Nemažai lietuvių socialiniuose tinkluose siejo nusikaltimą su islamo religija, nors net Rusijos oficialūs šaltiniai teigė, kad auklė serga šizofrenija.

Religinių šaknų paieška – irgi aiškinimo būdas. Tačiau neteko girdėti, kad kuri nors Lietuvos krikščionių bendruomenė rinktų aukas N.Bilevičiaus aukos Lisos Holm artimiesiems. Nedarė to ir ateistai – mat nėra organizuoti.

Neatsižvelgiant į viešąją nuomonę negalima formuoti jokios politikos net ir diktatūros sąlygomis, juolab demokratinėse valstybėse. Belgijos musulmonų lyderiai atsiribojo nuo teroristų. Vakaruose tokie atsiribojimai dabar jau rutina. Kai kurie lietuviai taip pat rutiniškai kars ant pabėgėlių savo siaubą, kurio prisisiurbė iš TV. Todėl tas tūkstantis su trupučiu pabėgėlių, kuriuos priimti per dvejus metus įsipareigojo Lietuvos valdžia, kelia ir kels didesnes aistras nei 20 tūkst. užsieniečių, gyvenančių vien Vilniaus apskrityje (tiesa, daugumą jų sunku atskirti pagal rasinius požymius).

Politiką migrantų atžvilgiu visos ES mastu galima nustatyti tiktai „panaudojant demokratiją“. Nes ES nėra supervalstybė, o tik „visuomeninė organizacija“, nors ir labai solidi. ES narės sutarė veikti solidariai. Tai ypač glosto ausį, kada kalbama apie Lietuvos naudą: 2007 m. – 2020 m. Lietuva bus gavusi 14,1 mlrd. Eur. Tačiau įsipareigojimai abipusiai. Solidarumas numato ir išlaidų skiltį. Lietuva atrodytų nesolidari, jeigu atsisakytų priimti kažkiek pabėgėlių.

Dabarties sąlygomis nepamainomos tvarkos atramos yra policija ir specialiosios tarnybos. Demokratijos, iš dalies ir diktatūros sąlygomis jos siekia užkardyti smurtą, kad nenukentėtų nei kvaili, nei protingi, nei paisantys logikos, nei ignoruojantys ją savanaudiškais politiniais sumetimais.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė sako, jog Lietuvoje vis dar kurstoma neapykanta homoseksualiems žmonėms, ir, pasak jos, paradoksalu, jog tai daro politikai.

Seimo narė tai sakė antradienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta knyga, skirta padėti tėvams, turintiems homoseksualių ir biseksualių vaikų.

Renginyje Seime dalyvavo Švedijos, Lenkijos, Nyderlandų, Airijos, Prancūzijos, Belgijos ambasadoriai, kiti atstovai iš Europos Sąjungos valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje.

“Lietuvos visuomenėje vis dar kurstoma neapykanta homoseksualios prigimties žmonėms. Paradoksalu tai, kad homofobiją Lietuvoje skleidžia politikai, Seimo nariai, kurie nieko neišmano apie žmogaus lytinę prigimtį, ir todėl nepailstamai kurpia diskriminacinius teisės aktų projektus, kriminalizuojančius lytinių mažumų gyvenimą”, – spaudos konferencijoje sakė Seimo narė.

“Kaip Lietuvoje gyventi tėvams, kurie pagimdė homoseksualius ar biseksualius vaikus, kai jie mato ar girdi politikus, niekinančius jų ir jų vaikų gyvenimus? Kuo kalti vaikai, kad jiems tenka augti nepakantumo atmosferoje, neišsilavinusių politikų ir homofobų visuomenėje?” – retoriškai klausė A.M.Pavilionienė.

Parlamentarė tvirtino, jog vienintelis būdas padėti homoseksualiems ir biseksualiems jaunuoliams – visuomenės švietimas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs psichologas, “Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis sakė, jog savo skirtingos lytinės orientacijos suvokimas – sudėtinga gyvenimo situacija.

“Klausimas – ar pasakyti apie savo seksualinę orientaciją, ar tai sunki gyvenimo situacija? Turbūt atsakymas – taip, kad tai gali būti labai sunki gyvenimo situacija, ypač kai visuomenėje tiek daug nepakantumo homoseksualiems žmonėms”, – kalbėjo psichologas.

Paskambinusi iš Kauno telefonu kalbėjo mama Vida, kurios sūnus prisipažino jai esąs homoseksualios orientacijos. Moteris tvirtino, jog iš pradžių jai tai atrodžiusi pasaulio pabaiga, o šiuo metu baisiausia – dėl visuomenės reakcijos.

“Kai jis man pasakė, tuo metu man atrodė, kad tai yra pasaulio pabaiga ir žemė slysta iš po kojų, tik vienas dalykas buvo, kad mane labai palaikė mano sutuoktinis. Mes auginom savo du vaikus kaip ir visos šeimos, jiems nestigo meilės, nestigo dėmesio, bet, deja, aš sužinojau, buvo atviras mano sūnus, kad jis yra ne toks, kokio aš tikėjausi”, – kalbėjo Vida.

Ji tvirtino, jog jai svarbu, kad visuomenėje būtų kalbama apie lytines mažumas. “Man labai svarbu, kad būtų visuomenėje analizuojama šia tema, nes, manau, ne mano vienas vaikas toks yra, kuris nei blogesnis, nei kvailesnis, neturi jokių problemų, mokosi, turi savo pareigas, tik tiesiog yra kitoks, nei priimta matyti mūsų visuomenėje”, – sakė homoseksualų sūnų turinti mama.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Seimo nario Petro Gražulio inicijuotam Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektui, kuriuo numatoma “už viešą homoseksualių santykių propagavimą” bausti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda. Dėl įstatymo projekto priėmimo dar nebalsuota.

Parlamentaras tvirtina, jog jo teikiamos pataisos tikslas – įtvirtinti, jog “už teisingos ir darnios visuomenės vertybių viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė”.