BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga sako norinti padėkoti visiems, dirbantiems su vaikais ir šeimomis, už kiekvieną išgelbėtą vaiką, moterį ir šeimą, už kiekvieną darbą vardan šviesesnio jų gyvenimo.

“Šiandien kaip mama ir močiutė, kaip Lietuvos pilietė noriu nuoširdžiai padėkoti už kiekvieną išgelbėtą vaiką, moterį, šeimą, už kiekvieną gerą darbą, kurį atlikote vardan gražesnio, šviesesnio vaiko gyvenimo”, – sveikindama Seime surengto organizacijos “Gelbėkit vaikus” suvažiavimo dalyvius ir svečius sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad 20 metų – tai ilgas laiko tarpas žmogaus, bet ne organizacijos gyvenime.

“Tai tik pradžia darbų, kuriuos padarėte vardan mūsų visų vaikų. Nes darbo dar yra per akis. Labai norėčiau, kad Lietuvoje būtų vis daugiau laimingų vaikų, o jų veiduose kasdien švytėtų šypsenos”, – sakė I. Degutienė.

Birželio 1 d., Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Seimo rūmuose vyksta visuomeninės organizacijos “Gelbėkit vaikus” suvažiavimas.

1919 m. įkurta tarptautinė organizacija “Save the Children” (“Gelbėkit vaikus”) šiuo metu yra didžiausia pasaulyje nepriklausoma organizacija vaikams, kuri siekia daryti pokyčius, teigiamai veikiančius vaikų gyvenimą daugiau nei 120 šalių. Tarptautinę organizaciją sudaro 29 nacionalinės organizacijos. 1991 m. Lietuvoje įkurta visuomeninė organizacija šiais metais švenčia veiklos dvidešimtmetį mūsų šalyje. Nepolitinė, nevyriausybinė, nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija šiuo metu turi 21 struktūrinį padalinį 20-yje Lietuvos miestų ir rajonų.

Suvažiavimas rengiamas Seime, norint atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų problemas šalyje, taip pat atsižvelgiant į svarų “Gelbėkit vaikus” indėlį ginant vaikų teises.

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė valstybės sistemoje sako matanti didelį poslinkį link skaidrumo.

Komentuodama kaimyninės Latvijos prezidento Valdžio Zatlero sprendimą inicijuoti parlamento paleidimą siekiant “vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savavaliavimui” Seimo pirmininkė pabrėžė, kad oligarchinės sistemos susiformavimas ir įtaka yra visų posovietinių valstybių problema.

“Mes, kaip ir kitos posovietinės, bet dabar jau Europos Sąjungos narės, 50 metų buvome tos politikos dalis. Tos tendencijos – oligarchinės – logiška, būdingos ne tik Latvijai, Lietuvai, bet visoms posovietinėms valstybėms, ir tai tikrai yra didelė problema”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Vis dėlto Lietuvoje ji teigė matanti teigiamų poslinkių, nors sovietmečiu susiformavusį mentalitetą, jog iš valstybės vogti – galima, jos žodžiais, pakeisti sunku.

“Tikrai drįsčiau pasakyti – Lietuvoje šia linkme aš matau teigiamų poslinkių, čia norėčiau paminėti viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnybą. Kad ir prieš keletą metų mes turbūt net nelabai žinojome, kas čia per institucija. Ar buvo viešai skelbiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba užprotestavo ar pasakė, kad tai yra neteisingas, neskaidrus pirkimas, sustabdė? Dabar ištisai girdime – su labai menkais pajėgumais ji dirba tikrai efektyviai”, – sakė I. Degutienė.

“Jei paskaičiuotume, kokie milijardiniai srautai valstybės pinigų, tai tikrai šioje srity šiandien yra postūmis, padaryta nemažai. Aišku, dar nepakankamai, bet pasistūmėjome į priekį”, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Ji taip pat sakė pastebinti, jog aktyviai ir efektyviau dirba Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

“Gerokai suaktyvėjo STT darbas. Pažiūrėkite, kiek dabar įvairių lygių pareigūnams per pastaruosius porą metų iškelta bylų”, – sakė I. Degutienė.

BFL

Šeštadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku perrinktas premjeras Andrius Kubilius sako suprantąs, kad partija yra gyvybinga, kai įsiklausoma į įvairias nuomones, tačiau jis pabrėžė, jog kitaminčiai turi pripažinti daugumos sprendimą.

“Kaip partijos pirmininkas, puikiai suprantu, kad demokratinė organizacija yra gyvybinga tada, kai įsiklausoma į įvairias nuomones, tačiau yra svarbu, kad tie, kurie galvoja kitaip, pripažintų daugumos priimtą sprendimą, kaip visos partijos sprendimą”, – pirmadienį dėkodamas už paramą per partijos lyderio rinkimus teigė A. Kubilius.

Šeštadienio vakarą paaiškėjo, kad konservatorių lyderiu perrinktas A. Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už Seimo pirmininkę Ireną Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

“Dabar yra daug svarbiau susitelkti bendram darbui, naujų tikslų siekimui, nei skaidytis į grupes ar kryptis”, – pirmadienį viešoje padėkoje sakė A. Kubilius.

Jis pakartojo partijos narių balsavimą vertinąs kaip labai svarbų mandatą jo kaip premjero ir Vyriausybės darbų tęstinumui.

“Dirbsime visi drauge tam, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo ir teisybės, daugiau pagarbos savo Tėvynei, mažiau korupcijos ir oligarchinių grupuočių įtakos, – tvirtino konservatorių lyderis. – (…) Sėkmingai įgyvendindami šiuos darbus mes, kaip partija, labai sėkmingai ateisime į kitų metų Seimo rinkimus. Dar daugiau. Mes vėl turime susitelkti bendram tikslui – laimėti Seimo rinkimus.”

A. Kubiliaus varžovė į TS-LKD pirmininko postą I. Degutienė savo ruožtu dėkodama partijos nariams pirmadienį sakė, jog per šiuos rinkimus išryškėjo du vertybiniai partijos sparnai - liberalesnis ir konservatyvesnis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad “partijos pirmininkas, priimdamas sprendimus įsiklausys ir už jį nebalsavusių per 4 tūkst. partiečių nuomonę, kad apskritai svarbiausi sprendimai bus priimami pirmiausia pasitarus su partiečiais”.

TS-LKD yra didžiausia valdančioji partija. Ji deklaruoja turinti apie 16,5 tūkst. narių.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių su prašymu jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje apsvarstyti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios griautų monopolijas šilumos ūkio sektoriuje ir per konkurencijos įtvirtinimą leistų mažinti šilumos kainas gyventojams.

“Daugiau nei prieš mėnesį, t. y. šių metų balandžio 6 d., Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama Seimui pateikti išvadas dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto, tačiau Seimas atsakymo negavo iki šiol”, – rašte premjerui rašo I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymi, kad šis projektas yra labai svarbus nemažai daliai Lietuvos gyventojų: juo siekiama užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje.

“Šiuo projektu norima suskaidyti susidariusias komunalinių paslaugų monopolijas, jį priėmus daugiabučių namų administratoriais nebegalės būti šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų išvežimo ar kitas komunalines paslaugas, nurodytoms veikloms naudojamų medžiagų, apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių gamintojai. Tikimės, kad priėmus šį projektą paslaugų kaina ir kokybė geriau atitiks konkretaus namo gyventojų poreikius”, – laiške A. Kubiliui rašo I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė atkreipia premjero dėmesį, kad iki pavasario sesijos pabaigos beliko šešios savaitės, tad Vyriausybei toliau delsiant pateikti savo išvadas ir Seimui nespėjus priimti šio projekto pavasario sesijoje, ji nebus įgyvendintas iki kitos žiemos, todėl sunku bus tikėtis, kad ir kitą žiemą daugiabučių namų gyventojams kainos už šildymą bus mažesnės.

Šių metų gegužės 9 d. Vyriausybės pasitarime Energetikos ministerijos prašymu išvadų dėl šio įstatymo projekto svarstymas buvo atidėtas.

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė nėra tikra, ar valstybės biudžete atsirastų lėšų minimalios algos(MMA) didinimui viešajame sektoriuje. Jos nuomone, Lietuvoje gali būti svarstoma idėja diferencijuoti minimalios algos dydį.

“Yra Europoje valstybių, kur minimali mėnesio alga didinama nevienodai. Tai gali būti, man atrodo, svarstoma ir Lietuvoje”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I. Degutienė.

Jos tvirtinimu, Trišalėje taryboje dirbančių verslo, darbdavių atstovai bei profsąjungos galėtų tarpusavyje susitarti.

“Aš pasakiau tik stambus ir smulkus verslas, bet, pavyzdžiui, Vokietijoje metalo pramonėje didinima, o kitoj pramonėj nedidinama”, – sakė Seimo vadovė.

Ji teigė nesanti užtikrinta, ar valstybė turėtų papildomų lėšų MMA didinimui viešajame sektoriuje

“Minimalios mėnesio algos didinimas yra vienas viešajame, kitas – privačiajame sektoriuje. Jeigu mes kalbėtume apie viešąjį sektorių ir MMA didinimą, tai iš valstybės biudžeto pareikalautų papildomų lėšų. Ar mes esame tam pasiruošę? Ir turbūt be 2012 metų finansinės situacijos, kada bus jau pateiktas 2012 metų biudžeto projektas, mes tiktai tada galim laukti paskaičiavimų, kiek reikėtų papildomai pinigų padidinus minimalią algą viešajame sektoriuje”, – sakė I. Degutienė.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, MMA didinimo galimybę reiktų svarstyti ne anksčiau kaip 2012-aisiais.

Seime užsitęsus svarstymams dėl “Sodros” reformos, parlamentarai antradienį vėl nepradėjo svarstyti MMA, kuri dabar siekia 800 litų, didinimo galimybės.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina Evaldą Lementauską trauktis iš Seimo. Anot parlamento vadovės, balsavimo, per kurį nebuvo panaikinta neliečiamybė šiam parlamentarui, rezultatai padarė žalą visų politikų reputacijai, iš esmės tai kenkia visai Lietuvos politinei sistemai ir skatina piliečių nusivylimą teisingumu.

“Šiuo atveju ir ponas Lementauskas pasielgė nesąžiningai ateidamas ir paimdamas mandatą, ir vos ne dievagojosi, kad jis ne dėl to ateina į Seimą pagal Tvarkos ir teisingumo partijos sąrašą, kad prisidengtų Seimo nario mandatu ir neliečiamybės imunitetu. Pasirodo, kad jis taip ir padarė. Dabar aš raginčiau p. Lementauską, jeigu jis yra garbingas ir sąžiningas žmogus, pačiam trauktis iš Seimo ir taip išgelbėti ir savo, ir savo buvusių partijos žmonių, per kurių sąrašą pateko į Seimą, ir viso Seimo reputaciją ir garbę”, – sakė I. Degutienė trečiadienį interviu “Žinių radijui”.

Gegužės 10 d. Seimas nepanaikino parlamentaro E. Lementausko teisinės neliečiamybės. Už rezoliucijos projektą, siūlantį panaikinti E. Lementausko teisinę neliečiamybę, balsavo 68 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 Seimo nariai susilaikė.

Pagal Seimo statutą, kad rezoliucija būtų priimta, už ją turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Taigi Seimas neatsižvelgė į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą sutikti, kad parlamentaras E. Lementauskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė.

Svarstymo metu parlamentaras E. Lementauskas atmetė kaltinimus, teigdamas, kad nėra davęs kyšio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui ir yra tapęs provokacijos auka.

Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas duoti sutikimą panaikinti Seimo nario E. Lementausko teisinę neliečiamybę, primena ELTA. Baudžiamosios bylos duomenimis, E. Lementauskas kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį.

Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo jo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma Seimo nario laisvė.

BFL

Regioninis bendradarbiavimas gynybos srityje mažosioms valstybėms leidžia nelikti didžiųjų valstybių vykdomos politikos nuošalyje, sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė Vilniuje vykstančiame Baltijos, Lenkijos ir Švedijos parlamentų gynybos komitetų narių susitikime Seime.

“Toks glaudus regioninis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje sudaro sąlygas ne pačioms didžiausioms ir ne įtakingiausioms Europos saugumo sistemos dalyvėms nelikti didžiųjų valstybių politikos periferijoje. Nes ir mažos valstybės privalo turėti savo balsą ir savo požiūrį didžiosios politikos procesuose”, – pirmadienį sakė Lietuvos parlamento vadovė.

Jos žodžiais, geriausių rezultatų bus galima tikėtis tuomet, kai regiono atstovai derybose ar susitikimuose, kuriuose priimami strateginiai Europos saugumą lemiantys sprendimai, kalbės vienu balsu, siūlydami optimaliausius sprendimus.

Parlamento vadovė sakė, jog būtų idealu, jei Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas saugumu ir gynybos srityje taptų impulsu kurtis Šiaurės ir Baltijos jūros regiono saugumo bendruomenei, vienijamai bendros saugumo sampratos.

Seimo pirmininkė kalbėdama susitikime taip pat pasidalino mintimis, kokie konkretūs iššūkiai šiuo metu kelia daugiausiai nerimo Europos saugumo sistemai.

“Ko gero, grėsmingiausias iššūkis – tai galimi slapti ar atviri didžiųjų valstybių susitarimai, kurie silpnintų tarptautinių organizacijų – tokių, kaip NATO, užtikrinančių Europos saugumą – pozicijas . Labai svarbu, kad į Europą nebegrįžtų kai kada ciniškos ir antivertybinės realpolitik tendencijos”, – sakė I. Degutienė.

Kita problema, pasak I. Degutienės, kaip į bendrus gynybos projektus įtraukti valstybes, kurios laikosi kitokios saugumo ir nacionalinių interesų sampratos, ir kartu “neleisti tokioms valstybėms kontroliuoti Europos saugumo procesų ar įgyti jiems neproporcingai didelę įtaką”.

“Manau, jog būtent šis klausimas iškyla, kai NATO ieško galimybių bendradarbiauti su Rusija kuriant priešraketinės gynybos sistemą”, – sakė parlamento vadovė.

Lietuvai ypač svarbus – energetinio saugumo klausimas, sakė I. Degutienė. “Esame izoliuota nuo Europos Sąjungos energetinė sala, be to, įgyvendindami dujų sektoriaus pertvarką, mokame vieną didžiausių kainų Europoje už dujas. Todėl Lietuva jau suprato, kad be energetinės nepriklausomybės nebus ir politinio savarankiškumo, tačiau tai – norėtume tikėti – nėra vien tik Lietuvos problema”, – kalbėjo parlamento pirmininkė.

Pirmadienį Vilniuje parlamente vyksta Baltijos valstybių, Lenkijos ir Švedijos parlamentų gynybos komitetų narių susitikimas, kuriame aptariamos regioninio bendradarbiavimo perspektyvos gynybos srityje.

Kasmetiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų gynybos komitetų susitikimai kasmet rengiami nuo 2005 metų. 2010-aisiais nuspręsta praplėsti bendradarbiavimo formatą į susitikimus kviečiant dalyvauti Šiaurės šalių bei Lenkijos gynybos komitetų atstovus.

BFL

Palanga yra vienas gražiausių ir mieliausių pajūrio kurortų, o ją tokią padaro šiltos palangiškių širdys, sakė Seimo vadovė.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė šeštadienį dalyvavo rekonstruoto tilto į jūrą ir sezono atidarymo šventėje Palangoje.

Sveikindama palangiškius ir pajūrio svečius Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad sunku būtų Lietuvoje rasti žmogų, kuris nemylėtų Palangos.

“Turbūt beveik visi žmonės Lietuvoje, o ir ne tik Lietuvoje, myli Palangą. Visus, gyvenančius ne prie jūros, traukia čia. Nes čia jauku ir gera, čia laukia nors ir kiek vėsoka, bet sava jūra. Palanga yra vienas gražiausių ir mieliausių pajūrio kurortų, nes tokiu jį padaro šiltos palangiškių širdys”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pasveikino Palangos gyventojus ir miesto svečius sezono atidarymo proga ir palinkėjo tikėti, kad sunkiausias laikotarpis jau praeityje.

“Palangiškiai, Jūs esate fantastiški! Sveikinu Jus su vasaros pradžia ir rekonstruoto tilto į jūrą atidarymu. Džiaukimės tuo, ką esame pasiekę jau šiandien, ir tikėkime, kad ateitis bus dar šviesesnė ir geresnė”, – sakė I. Degutienė.

Šeštadienį Seimo Pirmininkė lankėsi Kretingos rajone ir Palangoje. Darbėnuose (Kretingos r.) I. Degutienė dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė šią savaitę dalyvaus neeiliniame trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos prezidiumo posėdyje Europos Parlamente Strasbūre (Prancūzijoje) ir lankysis Varšuvoje (Lenkija).

Pirmadienį, vykdama į Strasbūrą, Seimo Pirmininkė I. Degutienė sustos Varšuvoje, kur Lietuvos ambasadoje susitiks su Didžiojo Seimo palikuonių organizacijos vadovais, apžiūrės Kordegardo galerijoje eksponuojamą 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos dokumentų parodą.

Gegužės 10 d. Strasbūre rengiamame posėdyje dalyvaus ne tik trijų valstybių parlamentų pirmininkai, bet ir Europos Parlamento vadovas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) bei Europos Parlamento nariai.

Dar šių metų vasario mėnesį įvykusiame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų pirmininkų susitikime buvo sutarta, kad posėdis bus skirtas pirmosios Konstitucijos Europoje – 1791 m. gegužės 3 d. – 220-osioms metinėms paminėti. Jame bus kalbama ne tik apie politinius ir ekonominius klausimus, bet ir svarstomi vertybiniai Europos pamatai bei diskutuojama apie europietiškąją tapatybę.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai antradienį taip pat stebės EP plenarinį posėdį ir susitiks su Europos Komisijos nariu, atsakingu už finansinį programavimą ir biudžetą, Algirdu Gediminu Šemeta, kuris pristatys energijos apmokestinimo reformos direktyvą.

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kitą savaitę dalyvaus trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos prezidiumo posėdyje Strasbūre ir lankysis Varšuvoje, penktadienį pranešė jos sekretoriatas.

Antradienį Strasbūre rengiamame posėdyje dalyvaus ne tik trijų valstybių parlamentų pirmininkai, bet ir Europos Parlamento (EP) vadovas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas) bei Europos Parlamento nariai.

Dar šių metų vasario mėnesį įvykusiame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų pirmininkų susitikime sutarta, kad posėdis bus skirtas pirmosios Konstitucijos Europoje – 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos – 220-osioms metinėms paminėti ir jame būtų kalbama ne tik apie politinius bei ekonominius klausimus, bet ir svarstomi vertybiniai Europos pamatai, diskutuojama apie europietiškąją tapatybę, sakoma pranešime spaudai.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai antradienį taip pat stebės EP plenarinį posėdį ir susitiks su Europos Komisijos nariu, atsakingu už finansinį programavimą ir biudžetą Algirdu Šemeta, kuris pristatys energijos apmokestinimo reformos direktyvą.

Pirmadienį, vykdama į Strasbūrą, I.Degutienė sustos Varšuvoje, kur Lietuvos ambasadoje susitiks su Didžiojo Seimo palikuonių organizacijos vadovais, apžiūrės Kordegardo galerijoje eksponuojamą 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos dokumentų parodą.

BFL

Liuksemburgo vadovams gerai suprantamas Lietuvos nerimas dėl šalies pasienyje planuojamų atominių elektrinių projektų, kurie vykdomi nepakankamai skaidriai ir tinkamai neinformuojant kaimyninių valstybių ir visuomenės, teigia šioje Europos valstybėje viešinti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Jis teigė supratimą išgirdusi per susitikimus su Liuksemburgo Deputatų rūmų pirmininku Laurentu Mosaru (Lorenu Mosaru) ir ministru pirmininku Jeanu Claude Junckeru (Žanu Klonu Junkeru).

“Liuksemburgo valdžios atstovai susitikimuose pabrėžė, kad Lietuvos nerimas dėl šalies pasienyje vykdomų branduolinių jėgainių statybos projektų yra jiems puikiai suprantamas, nes ir Liuksemburgo pasienyje veikia kelių kaimyninių valstybių atominės elektrinės, kurių saugumas kelia nemažai abejonių ir klausimų”, – teigė I.Degutienė.

Anot jos, Liuksemburgo atstovai pritarė Lietuvos pozicijai siekti, kad visa branduolinė energetika būtų vystoma laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų ir tarptautinių konvencijų.

“Lietuva siekia, kad planuojami atominių elektrinių projektai Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje būtų įgyvendinami griežtai laikantis visų tarptautinių branduolinės saugos, radiacinės apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, o ypač ESPO konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo”, – Seimo pranešime spaudai cituojama parlanmento vadovė.

I. Degutienė paragino Liuksemburgo vadovus bendromis jėgomis siekti, kad tokie ir panašūs projektai būtų vykdomi skaidriai ir tinkamai informuojant visuomenę bei kaimynines valstybes.

“Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominės elektrinės yra statomos šalia išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač arti Lietuvos sostinės. Todėl būtina atkreipti visų Europos Sąjungos valstybių ir Europos Komisijos, taip pat ir tarptautinių organizacijų dėmesį į nepakankamą šių projektų skaidrumą ir informacijos apie juos trūkumą”, – sakė I. Degutienė.

Seimo pirmininkė ir Seimo narių delegacija šią savaitę su oficialiu vizitu vieši Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.

Ketvirtadienį numatomi susitikimai su Liuksemburgo premjero pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu), tvarios plėtros ir infrastruktūros ministru Claude Wiseleru (Klodu Viseleru), apsilankymas Europos Teisingumo Teisme ir susitikimas su jo vadovu Vassiliosu Skourisu (Vasilijosu Skourisu).

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir jos vadovaujama parlamentinė delegacija antradienį išvyks oficialaus vizito į Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę.

Vizito metu yra numatyta Seimo Pirmininkės ir parlamentinės delegacijos audiencija pas Liuksemburgo didįjį hercogą Henri, susitikimai su Liuksemburgo Deputatų rūmų Pirmininku Loranu Mozaru (Laurent Mosar), Ministru Pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker), užsienio reikalų ministru Žanu Aselbornu (Jean Asselborn), tvarkos plėtros ir infrastruktūros ministru Klodu Vizeleru (Claude Wiseler), Deputatų rūmų komitetų vadovais ir nariais.

Taip pat yra planuojamas I. Degutienės apsilankymas Liuksemburge veikiančiame Europos Teisingumo Teisme.

Seimo Pirmininkės oficialaus vizito metu tikimasi paskatinti Lietuvos ir Liuksemburgo bendradarbiavimą dėl nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų perleidimo ir bendradarbiavimą atsinaujinančioje energetikos, ypač statistinių perdavimų, srityje. Susitikimuose bus aptarti dvišaliai Lietuvos ir Liuksemburgo santykiai, kalbama apie energetinį saugumą ir Lietuvai svarbius šios srities projektus, Europos Sąjungos Rytų politiką.

Seimo Pirmininkės I. Degutienės vadovaujamą delegaciją Seimo valdybos sprendimu sudarys Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, parlamentarai Dailis Alfonsas Barakauskas ir Vydas Gedvilas.

Seimo Pirmininkę I. Degutienę vizito metu pavaduos Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.