BFL

Tai I. Degutienė sakė, reaguodama į pirmadienį Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus viešai išsakytas mintis apie galimą šios partijos bendradarbiavimą su TS-LKD.

“Dalyvauju Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose būtent tam, kad mūsų partija laimėtų Seimo rinkimus, galėtų toliau vadovauti Vyriausybei ir nereikėtų formuoti koalicijos su socialdemokratais”, – sakė I. Degutienė.

Anot žiniasklaidos, Socialdemokratų partijos suvažiavime dar dvejiems metams pirmininku perrinktas A. Butkevičius po Seimo rinkimų ketina bendradarbiauti su Darbo partija.

Tačiau jeigu tektų derėtis su konservatoriais, tuomet jis viliasi, kad dirbti tektų bent jau ne su dabartinio premjero Andriaus Kubiliaus, o su Seimo Pirmininkės I. Degutienės šalininkais.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Valstybės gynėjams skirtos atminimo lentos atidengime ir liturginėje maldoje prie Seimo I rūmų Vilniuje.

Kreipdamasi į susirinkusiuosius, Seimo Pirmininkė priminė rašytojo Juozo Grušo žodžius, kuriuos 1991 metų sausio 13-ąją išgirdo visas pasaulis: “Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nepavergsite!”.

“Beginklė mergina, jaunuolis su trispalve prieš tankus ir automatus prie televizijos bokšto. Visuotinis nuodėmių išrišimas tūkstančiams, jau žinantiems, kas įvyko šiąnakt, žinantiems, kas jų laukia iki išauštant, bet nesitraukiantiems nuo Seimo, apsiginklavusiems vien malda “Tėve mūsų”", – sakė I.Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad tokia Lietuva buvo matoma svarbiausių pasaulio televizijų žiniose, pirmuose dienraščių puslapiuose.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad šiandien prie Seimo atidengiama atminimo lenta yra skirta įamžinti šią nepakartojamą naktį, šią vieną aukščiausių tūkstantmetės Lietuvos istorijos natų, beginklių dvasios pergalę prieš galingiausią pasaulio imperiją.

“Ji įamžins didvyriškumą tų, kurie prieš dvidešimt metų apgynė Tėvynę, tiesą ir laisvę. “Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laisvės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė.” Tegu šie iškilaus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai būna ir amžinas įpareigojimas mums ir ateinančioms kartoms elgtis taip pat drąsiai ir kilniai – kaip prieš 20 metų, 1991-ųjų sausio 13-ąją”, – sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kalbėdama per šeštadienį Seime vykstančius dešimtuosius nacionalinius maldos pusryčius, sakė pastebinti šalyje dvasinį pasimetimą.

Anot parlamento vadovės, dažnam žmogui svarbiausia – materialinė nauda.

“Deja, bet šiandieniniame Lietuvos gyvenime matau ypač daug dvasinio pasimetimo, dažnas savo gyvenimą grindžia vien materialine ar finansine nauda, bet ne šimtmečių išbandyta dvasios stiprybe”, – sakė Seimo pirmininkė.

“Gausios labdaros ir paramos akcijos kartais panašėja vien į renginius, skirtus sąžinei nuraminti”, – kalbėjo I.Degutienė.

Anot jos, svarbiausia yra asmeninis dėmesys kiekvienam sunkiau gyvenančiam, vienišam, stokojančiam.

“Žinoma, materialinė parama ir pagalba yra svarbu. Tačiau dar svarbiau – ištiesti ranką, apkabinti, ištarti šiltą žodį”, – kalbėjo I.Degutienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kartais atrodo, kad “dvidešimt metų trunkanti valstybės namo statyba vyksta ne ant tų pamatų, kad statoma ant smėlio”.

“Daug kas gaunasi kreivai, šleivai, ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau tai nereiškia, kad nieko pakeisti negalime. Galime šiuos pamatus sutvirtinti, galime juos stiprinti, galime juos atnaujinti ir taip sutvirtinti visą valstybę”, – teigė Seimo vadovė.

Šeštadienį prasidėjo dešimtieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kurie šiemet iš Prezidentūros persikėlė į Seimą.

Seimo pirmininkė sako besitikinti, kad ir ateityje šis renginys vyks parlamente.

“Aš beveik esu įsitikinusi, kad tikrai bus Seime”, – šeštadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Pirmųjų nacionalinių maldos pusryčių Lietuvoje rengėjas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sakė nematantis nieko blogo, kad šiemet renginys vyksta Seime.

“Nematau reikalo tam didelės reikšmės pridėti. Seimas yra visos tautos rūmai, ir kadangi pusryčiai skirti visai tautai, simboliai, man didelio skirtumo nesudaro, pastatas nėra esmė”, – žurnalistams sakė V.Adamkus.

Šiemet nacionalinių maldos pusryčių susitikimo tema – “Amžinosios vertybės bei politinė išmintis krizės ir sunkmečio fone”.

Pradžios maldą sukalbėjo Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, kariuomenės vyskupas Gintaras Grušas.

Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Amerikos Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalytis krikščionybės mokymu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. Pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas Dwightas D.Eisenhoweris (Dvaitas Aizenhaueris), įvyko 1953 metais.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek smuktelėjo.

Rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę norėjo matyti 22,8 proc. apklaustų gyventojų, o lapkritį – 18,6 proc., rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Antrasis potencialių ministrų pirmininkų sąraše rikiuojasi Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurį šioje kėdėje norėtų matyti 11,2 proc. apklaustų respondentų.

Vardijant politikus, geriausiai tinkančius užimti premjero Andriaus Kubiliaus kėdę, trečioje pozicijoje atsidūrė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (8,9 proc.), už jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (7 proc.).

Kad šioms pareigoms tinka pats premjeras A. Kubilius, manė tik 5,8 proc. gyventojų. Tiesa, premjero populiarumas kiek padidėjo, nors pokytis neviršija 3 proc. paklaidos.

A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, kaip ir anksčiau, didžioji dalis gyventojų vertina neigiamai arba greičiau neigiamai – atitinkamai neigiamai vertinančių lapkričio mėnesį buvo 47,7 proc., greičiau neigiamai – 38,2 proc.

Teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino tik 1 proc. apklaustųjų, dar 8,6 proc. A. Kubiliaus ir ministrų darbą pavadino greičiau teigiamu, o atsakymo nepateikė 4,5 proc. respondentų.

Prieš du mėnesius situacija taip pat buvo panaši, tik kiek daugiau gyventojų atsakymo nepateikė (10,1 proc.) bei kiek mažiau buvo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai (33,7 proc.).

Kaip rodo tyrimas, Seimo rinkimams vykstant artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų opozicinės partijos – socialdemokratai ir Darbo partija.

Socialdemokratai pelnytų 11,7 proc. respondentų pasitikėjimą, Darbo partija sulauktų 11,5 proc. gyventojų palankumo.

Kiek stipriau nuo šių partijų atsilieka nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią balsuotų 7,7 proc. rinkėjų.

Dabartinius valdančiuosius konservatorius paremtų tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, jų koalicijos partnerį Liberalų sąjūdį – 4,6 proc., bet ši partija jau neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero.

Šio barjero neįveiktų ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,3 proc.), liberalcentristai (1,8 proc.), valstiečiai liaudininkai (1,9 proc.).

Užkurią nors nepaminėtą partiją savo balsą buvo linkę atiduoti 4,2 proc. gyventojų, kad nebalsuotų pareiškė net 35,6 proc. žmonių. Dar 12,7 proc. į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų lapkričio 15-24 dienomis, tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Buvo apklausta 1002 respondentai, tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Valdančiosios koalicijos sprendimas po Seimo rinkimų parlamento pirmininko postą atiduoti politinės patirties neturinčiam Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderiui Arūnui Valinskui buvo Seimo kaip institucijos nuvertinimas ir viena rimtesnių klaidų, šeštadienį sakė dabartinė Seimo vadovė konservatorė Irena Degutienė.

Kalbėdama didžiausiosios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime I.Degutienė teigė, kad Lietuvoje jau susiklostė tradicija, kad rinkimus laimėjusios partijos lyderis tampa Vyriausybės, o ne parlamento vadovu.

“Turbūt logiška, kad iš inercijos ir mes, Tėvynės sąjunga, pasidavėme tai iškreiptai naujai politinei madai, Seimo vadovo postą iškeisdami į ministrų vietas ir atiduodami politinės patirties neturintiems savo jauniesiems kolegoms. Tokį Seimo, kaip institucijos, nuvertinimą laikyčiau viena iš rimtesnių mūsų politinių klaidų atėjus į valdžią”, – tvirtino politikė.

Politikos naujokas, pramogų verslo atstovas A.Valinskas Seimo pirmininku išrinktas po parlamento rinkimų 2008 metų lapkritį. Tačiau 2009 metų rugsėjį jis atstatydintas iš šių pareigų dėl įtarimų palaikant ryšius su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais.

A.Valinską parlamento pirmininko poste pakeitė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė šeštadienį tvirtino, kad tokia praktika padarė ir kitokios žalos.

“Svarbiausi sprendimai būdavo priimami nebe Seime, o Ministrų kabinete, realiai mūsų valstybė buvo tapusi ne parlamentine, o vyriausybine, taip iš dalies pažeidžiant Konstitucijoje numatytus institucijų atskaitomybės principus ir atsisakant realios parlamentinės kontrolės”, – sakė I.Degutienė.

Suvažiavimo delegatams ji taip pat aiškinosi, kodėl kartais jos ir TS-LKD lyderio A.Kubiliaus požiūriai bei viešos kalbos skiriasi.

“Suprantu, kad tai atrodo neįprasta ir kai ką net piktina, sutinku ir su nuomone, kad tai rodo, jog dėl įvairių priežasčių labai trūksta pokalbių ir gilesnių diskusijų partijos ar koalicijos viduje, – tvirtino I.Degutienė. – Kita vertus, turime išmokti pripažinti ir tai, kad ne visuomet Ministrų kabineto ir Seimo nariams pavyksta sutarti dėl labai svarbių visiems piliečiams sprendimų, kaip kad dėl daugiabučių namų renovavimo, valstybės turto valdymo būdų, vieno ar kito valstybės pareigūno veiklos, todėl tokiais atvejais neišvengiamos ir skirtingos nuomonės.”

Anot I.Degutienės, tokio pareigų ir nuomonių išsiskyrimo nereikėtų vadinti nei partijos skilimu, nei konkurencine kova ar savinieka, saviplaka.

“Tai tiesiog mūsų besiplečiančios demokratijos išraiška, realus Konstitucijoje įtvirtinto valdžių pasidalijimo ir atskaitomybės bei parlamentinės kontrolės įgyvendinimas”, – sakė ji.

Į Kongresų rūmuose Vilniuje vykstantį TS-LKD suvažiavimą šeštadienį susirinko 640 delegatų.

Pagrindinis suvažiavimui pateiktas dokumentas pavadintas “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”, jame analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos, atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius.

TS-LKD yra viena didžiausių šalies partijų. Nuo 2008 metų pabaigos ji su Liberalų sąjūdžių, Liberalų ir centro sąjunga ir Tautos prisikėlimo partija priklauso valdančiajai koalicijai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako tikinti, kad trapiai valdančiajai koalicijai pakaks balsų parlamente laiku priimti kitų metų biudžetą.

“Man atrodo, kad biudžetas bus priimtas. Aišku, bus politikavimų ir pasispardymų. Žinoma, ne visi balsuos už biudžetą, didesnė dalis opozicijos, matyt, jam nepritars. Tačiau tikiu, kad vienas kitas pritars, ir biudžetas bus priimtas laiku”, – šeštadienį paskelbtame interviu “Vilniaus dienai” sakė parlamento vadovė.

Valdančiųjų konservatorių atstovė I.Degutienė taip pat sakė, kad problemų balsuojant gali kelti vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų parlamentarų elgesys, kai jie stengiasi formuojant biudžetą išpešti naudos tik savo apygardai.

“Ne kartą sakiau, kokias matau spragas priimant biudžetą. Ypač – kaip elgiasi Seimo vienmandatininkai. Išrinktieji vienmandatėse apygardose iš esmės dirba kaip savivaldos atstovai Seime. Vienam reikia mokyklai stogą uždengti, kitam – lopšelyje langus naujus sudėti, trečiam – dar ką nors. Bet iš esmės jie taip tik įsiteikia savo rinkėjams”, – sakė I.Degutienė.

“Priimant biudžetą prasideda paklodės tąsymas. Kas daugiau savo vienmandatei apygardai išmuš pinigų”, – teigė parlamento vadovė.

I.Degutienė atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje vienmandačių apygardų nėra, tačiau pažymėjo, kad visuomenė nori Seimo narius rinkti tokiose apygardose.

Vyriausybė žada, kad kitąmet biudžetas vėl bus taupus. Planuojama, kad jo deficitas kitąmet turėtų būti mažesnis nei 6 proc., o 2012 metais – neviršyti 3 proc. Pasiekus tokius planus, Lietuva turėtų galimybę 2014 metais įsivesti eurą.