Lietuva iš esmės tinkamai panaudoja Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, sako eurokomisaras Algirdas Šemeta. Anot jo, Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos pastangas uždarant Ignalinos atominę elektrinę.
A.Šemeta teigė, jog Europos Audito rūmai šiuo metu rengia apie tai specialią ataskaitą. A.Šemetos žodžiais, Europos Komisija patenkinta bendradarbiavimu su Lietuva šioje srityje ir teigiamai vertina Lietuvos pastangas uždarant atominę elektrinę.
Ignalinos AE pagal Lietuvos įsipareigojimus stojimo į ES sutartyje visiškai uždaryta pernai gruodžio 31-ąją. Jos uždarymui Lietuva jau yra gavusi apie 1,3 mlrd. eurų ir dar tikisi gauti apie 1,2 mlrd. eurų. Manoma, kad jėgainės uždarymas truks apie 25-30 metų.
Deja, Lietuvoje elektrinės uždarymas vertnamas kiek skeptiškiau.
Pradžioje – aritmetika su dešimtženkliais skaičiais. AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.
AE eksploatacijos nutraukimo pagrindinis darbas – panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas sutalpinti į specialias saugyklas. Jos turėjo būti baigtos iki 2009 m. lapkričio, mėnuo iki atominės darbo sustabdymo. Tačiau vėluojama trejus ketverius metus, dėl to vienų projektų kaina kyla net 50 proc., o kai kurių projektų nei galimos kainos, nei pabaigos datos šiandien niekas nežino.
Kol nėra saugyklų, nėra kur dėti kuro, o tai reiškia, kad negalima jo išimti iš reaktoriaus, taigi negalima reaktoriaus ardyti. O kol branduolinis kuras lieka reaktoriuje, elektrinė turi dirbti branduolinio saugumo režimu, vadinasi, turi išlaikyti personalą, mokėti už kitas išlaidas. Tam vien šiemet reikės 240 mln. Lt. Tokia padėtis truks iki kokių 2015 m., tad šią sumą reikia padauginti iš penkių.
Kasmet iš ES atominės eksploatacijos nutraukimo darbams gaudavome apie 415 mln. Lt. Taigi klausimas: už ką mes vykdysime AE eksploatavimo nutraukimo darbus, kurie dėl vėlavimo dar vis brangsta, jei beveik pusę finansavimo pravalgysime? Be to, pinigai numatyti tik 2007–2013 m. laikotarpiui, o kas bus toliau – nežinia. Prie to reikėtų pridurti, kad šių metų pabaigoje Europos audito rūmai ketina baigti tyrimą, ir jei būtų pripažinta, kas ES pinigai panaudoti nusižengiant taisyklėms ar ne pagal paskirtį, Lietuvai iš biudžeto tektų grąžinti ir gautus pinigus.
“Situacija grėsminga ir negali būti, kad niekas ir už tai neliks atsakingas. Dirbame su visomis teisėtvarkos institucijomis ir tarnybomis”, – vardydamas visus šiuos skaičius neslepia energetikos viceministras R.Švedas. Tačiau pasigilinus į AE eksploatavimo nutraukimo scenarijus akivaizdu, kad nebus lengva rasti kaltuosius, nes vieni priminėjo sprendimus, o kiti už juos liko atsakingi.