Praėjusią savaitę Hanoveryje vykusioje didžiausioje pasaulyje informacinių technologijų, telekomunikacijų bei programinės įrangos parodoje CeBIT IBM paskelbė, kad automobilių gamintoja „BMW Group“ naudos IBM didelių duomenų masyvų (angl. Big Data) analitikos technologiją, kuri optimizuos gamybą, aptarnavimą ir priežiūrą.

Prognostinė analitika padeda aptikti silpnąsias atskirų mazgų vietas ir užkirsti kelią galimoms klaidoms dar prieš išleidžiant naujus transporto priemonių modelius. Analizuojami gaminių ir prototipų kūrimo duomenys, taip pat garantija, diagnostika ir visame pasaulyje surenkama automobilių aptarnavimo informacija. IBM technologijos suteikiamos įžvalgos naudojamos gaminių projektavimo ir gamybos proceso metu. Tokiu būdu BMW gali išvengti problemų serijinėje gamyboje.
Pavyzdžiui, IBM SPSS prognostinės analitikos įranga padeda sujungti ir analizuoti automobilių prototipų bandomojų važiavimų rezultatus bei ankstesnių tyrimų duomenis, o analizės rezultatai iš karto pateikiami inžinieriams. Tai leidžia greitai nustatyti ir pašalinti galimus pažeidžiamumus dar prieš pradedant serijinę gamybą, tuo tarpu anksčiau panašių duomenų apdorojimas trukdavo ištisus mėnesius.
Naudojant šią IBM technologiją, gali būti analizuojami visi turimi duomenų šaltiniai. Programinė įranga geba identifikuoti tam tikrus struktūrinius pasikartojimus, anomalijas ir padeda prognozuoti automobilio priežiūros poreikius ar iš anksto juos numatyti. Todėl automobilio savininkui reikia rečiau važiuoti į automobilio techninio aptarnavimo centrą, o ir pats aptarnavimas vyksta kur kas greičiau – duomenys ir instrukcijos pateikiamos reikiamu metu.
Dar vienas bendradarbiavimo aspektas – tam tikrų tyrimų automatizavimas. Skirtingi BMW grupės verslo padaliniai ir dukterinės įmonės dažnai siunčia panašias analitikos užklausas, o dabar įmonė gali naudotis daugiau nei 250 IBM analitikos aplikacijų, kurios leidžia vartotojams atlikti savo tyrimus. Analitikos „savitarnos“ dalis nuolat auga, nes dabar įmonės darbuotojai gali patys nesunkiai atlikti tyrimus.
IBM kiekvienais metais patentuoja šimtus išradimų duomenų apdorojimo ir analitikos srityje. Savo intelektinį kapitalą IT milžinė investuoja ieškodama naujų galimybių, pavyzdžiui, kognityvinių sistemų, tokių kaip superkompiuteris „Watson“, plėtrai. IBM jau sukūrė pasaulinį 9 analitikos sprendimų centrų tinklą ir teikia paslaugas kartu su 27 tūkst. verslo partnerių.

IBM sukūrė mobiliąją aplikaciją tarptautiniam prekybos tinklui „Tesco“, kuri prekybininkams padės optimizuoti prekių išdėstymą, o pirkėjams – lengviau rasti jiems reikalingus produktus.
Papildytos realybės technologijų pagrindu IBM mokslininkai sukūrė mažmeninės prekybos įmonėms skirtą mobiliąją aplikaciją. Parduotuvės  darbuotojai šia programa telefone ar planšetiniame kompiuteryje užfiksuoja esamą lentynų užpildymo situaciją, produktų kiekį ir išdėstymą. Tuomet aplikacija prisijungia prie „Tesco“ prekių duomenų bazės, identifikuoja ir išanalizuoja vaizdus bei palygina juos su standartine planograma. Programos papildytosios realybės elementai parodo lentynų vietas su nepakankamais prekių kiekiais, trūkstamais ar netinkamai padėtais produktais.
IBM sprendimo testavimas šiuo metu vyksta netoli Londono įsikūrusioje „Tesco“ parduotuvėje.
„Tesco“ IT vadovas Mike McNamara pasakoja, kad įprastai parduotuvės darbuotojai turi fiziškai sutikrinti produktų išdėstymą ir kiekį kiekvienoje lentynoje, o išmanus automatizuotas skaitmeninis sprendimas padės pagerinti ne tik prekybos tinklo veiklą, bet ir pateisins klientų lūkesčius.
„Norėdami savo klientams suteikti geresnę apsipirkimo patirtį, privalome užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai išdėstytos ir jas būtų lengva surasti. IBM aplikacija palengvins šį procesą“,  – sako „Tesco“ IT vadovas Mike McNamara.
IBM Mažmeninės prekybos verslo tyrimų vadovės Sima Nadler teigimu, ši aplikacija akivaizdžiai parodo, kad inovacijų esmė yra ne techninė įranga, o tai, kaip ji naudojama: „Bendradarbiavimas su „Tesco“ parodo, kaip išmanūs ir patogūs sprendimai gali būti panaudojami gerinant tiek klientų, tiek vartotojų patirtį, paprastinant veiklą ir taupant laiko sąnaudas“, – sako Sima Nadler.
IT milžinės projektas su prekybos tinklu „Tesco“ leidžia taikyti naujausias skaitmenines technologijas sprendžiant aktualias verslo problemas ir skatinant verslo augimą.

Muitinės kriminalinė tarnyba įdiegė IBM verslo analitikos pagrindu veikiančią sistemą, kurios nauda valstybės biudžetui jau dabar skaičiuojama milijonais litų.
Naujoji sistema, naudodama anksčiau sukauptus pažeidimų duomenis, suranda neteisėtai veiklai būdingus dėsningumus, sąryšius ir požymius, išskiria anomalijas, keistus, netipiškus atvejus. Šių duomenų pagrindu pareigūnai informuojami apie galimai daromus ar planuojamus daryti pažeidimus.
Naudojant pažangią įrangą, galima analizuoti daug platesnį duomenų spektrą, kurio žmogui aprėpti beveik neįmanoma. „Matematiniai modeliai leidžia pastebėti ir menkiausius neteisėtos veiklos pėdsakus, o jų patikimumas siekia net 86-92 procentų“, – pažymi Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas.
„Prieš keliasdešimt metų sukurti matematiniai modeliai informacinių technologijų pagalba padeda išaiškinti nusikaltimus visame pasaulyje, tad natūralus kitas technologijų taikymo etapas – analitinių duomenų panaudojimas nusikaltimų prevencijai. Pasaulyje sukauptų duomenų kiekis auga eksponentiškai, tad atėjo metas juos ne tik kaupti, bet ir naudoti – priimant sprendimus versle, valstybės valdyme, sveikatos apsaugoje”, – ragina IBM atstovas viešajam sektoriui Gytis Nemanis.
„Pažangūs informaciniai sprendimai išties padeda efektyviau naudoti muitinės pareigūnų patirtį, tikrinti ekspertų įžvalgas, iškeltas hipotezes, todėl skatina specialistus nuolat tobulėti, įgyti specifinių žinių ir papildomų kompetencijų“, – džiaugiasi Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus viršininkas Algimantas Vanagas.
Adas Eidukevičius, ES Tarybos Muitinių bendradarbiavimo darbo grupės ekspertų pogrupio pirmininkas, pasakoja, kad Lietuvos muitininkai pakvietė ES šalių-narių specialistus, naudojančius panašias duomenų apdorojimo technologijas, prisijungti prie tarptautinės darbo grupės. Iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo – norą prisijungti prie bendros darbo grupės pareiškė 10 ES šalių (palyginimui: prieš dvejus metus analogiška iniciatyva sulaukė vos kelių šalių dėmesio). Tad telieka pasinaudoti galimybe pritaikyti geriausias duomenų apdorojimo patirtis kasdieniame muitinės darbe.
Techninius sistemos įdiegimo darbus atliko UAB „Affecto Lietuva“ ir „IBM Lietuva“.

Jau 21 metus iš eilės IBM užregistruoja daugiausia patentų JAV.  2013 m. technologijų milžinės išradėjai gavo daugiau nei 6800 patentų – daugiau nei „Google“, HP, „Intel“ ir „Oracle“ kartu sudėjus.
2014 m. sausio 20 d., Vilnius. IBM paskelbė, kad jos išradėjai 2013 m. gavo rekordinį 6809 patentų skaičių – 21 metus iš eilės bendrovė pirmauja metiniame JAV patentų lyderių sąraše.
Praėjusių metų technologijų bendrovės išradimai suteikia galimybę išlaikyti konkurencingumą ir lyderystę tokiose strateginėse srityse kaip kognityvinių  sistemų vystymas (IBM Watson), debesų kompiuterija, didelių duomenų srautų (Big Data) valdymas ir analizė. Tai gerokai paspartins kompiuterių gebėjimą mokytis, mąstyti ir bendrauti su žmonėmis.
„Didžiuojamės, kad mūsų bendrovė yra pripažįstama pasauline patentų lydere, tačiau tai tik vienas inovacijų dėmuo. Ne mažiau svarbu ir tai, kokį poveikį daro mūsų išradimai, kokias problemas padeda spręsti klientams ir bendruomenėms,“ – teigia „IBM Lietuva“ verslo vystymo direktorius Ainis Kavaliauskas.
2013 m. IBM patentų skaičius viršijo bendrą konkurentų „Amazon“, „Google“, „EMC“, HP, „Intel“, „Oracle / Sun“  ir „Symantec“ išradimų sumą.
Daugiausia JAV patentų per 2013 m. registravo:
1.    IBM        6.809
2.    Samsung    4.676
3.    Canon        3.825
4.    Sony        3.098
5.    Microsoft    2.660
6.    Panasonic    2.601
7.    Toshiba        2.416
8.    Hon Hai    2.279
9.    Qualcomm    2.103
10.    LG Electronics    1.947
Šaltinis: IFI CLAIMS® Patent Services

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo vieninteliu universitetu iš Rytų ir Vidurio Europos gavusiu galimybę dalyvauti prestižinėse MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose greta garsiausių JAV universitetų. Lietuvos studentai turės unikalią galimybę bendradarbiaudami su kompanija „IBM“ realizuoti savo idėjas projektuojant bei gaminant modernias elektronikos technologijas – integrinių grandynų prototipus.
Integriniai grandynai – smulkiausioji šiuolaikinės nanoelektronikos ir įvairių mikroschemų dalis, tačiau dėl ypatingai brangių technologijų, Lietuvoje jie šiuo metu negaminami.
„Patekimą į MOSIS programas galima prilyginti sportininkų patekimui į olimpiadą. Tikrinama universitetų turima įranga, dėstytojų kompetencija, jų mokslinė veikla ir vykdyti projektai, nes programoms pasirenkami tik patys stipriausi elektronikos srities specialistai,“ – sako VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas. Pietų Kalifornijos informacinių mokslų instituto kuruojamose MOSIS programose dalyvauja tiek aukštosios mokyklos, tiek didžiausios pasaulio elektronikos įmonės kaip kad „IBM“, „Globalfoundries“, „TSMC“, „OnSemi“ ir kitos.
Kaip teigia VGTU atstovas, integrinius grandynus galima pavadinti puslaidininkyje realizuota elektroniko idėja-fantazija, atliekančia konkrečią skaičiavimo, stiprinimo, saugojimo ar kitokią funkciją. Nuo integrinių grandynų dydžio priklauso elektroninio prietaiso sparta ir patogumas – kuo elektronika mažesnė, tuo ji greičiau veikia, eikvoja mažiau energijos bei turi daugiau funkcijų.
Lietuvos studentai gali dalyvauti dviejose programose: jei jų suprojektuoti integrinių grandynų prototipai neviršija gamybos kompanijų nustatyto standartinio ploto – 2,25 kvadratinių milimetrų – jie patenka į mokymų programą ir yra iš karto pagaminami. Jeigu plotas didesnis, studentai dalyvauja tyrimų programoje, teikia pasiūlymą gamybai su tiksliu idėjos aprašymu, o profesionalai įvertinę jos aktualumą mokslui ar pramonei, sprendžia, ar verta projektą įgyvendinti.
Pirmuosius studentų sukurtus prototipus VGTU vertinimui turi pateikti iki kovo 3 dienos. Universitetui suteikta galimybė per metus įgyvendinti tris tokius projektus. Vieno jų gamyba vertinama mažiausiai 6 tūkstančiais litų.
Be naujos projektavimo patirties įgijimo studentai taip pat galės susipažinti su didžiausių elektronikos kompanijų naudojamomis technologijomis bei gamybine literatūra – įmonės suteiks medžiagos integrinių grandynų projektavimo technologinių bibliotekų kūrimui.
MOSIS programose dalyvauja beveik 240 aukštųjų mokyklų, didžioji jų dalis – JAV universitetai. Tai – dar viena platforma užmegzti akademinius ryšius su specialistais iš kitų universitetų, dalintis patirtimi bei ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.

IBM paskelbė kasmetinį inovacijų, kurios pakeis mūsų gyvenimą per artimiausius penkerius metus, sąrašą.
IBM analitikai įsitikinę, kad per penkerius metus kompiuteriai taps dar išmanesni, labiau pritaikyti naudoti visą mus supančią informaciją ir spręsti mums, žmonėms, sudėtingas problemas, pateikdami geriausius sprendimus pagrindžiančias įžvalgas.
Štai 5 inovacijos, kurios, pasak IBM, padarys didžiausią įtaką mūsų gyvenimui:
1.    Mokykla mokysis iš mūsų.
Statistika rodo, kad 2 iš 3 suaugusiųjų pasaulyje nebaigė vidurinės mokyklos. Ateities mokykla suteiks mokytojams priemones, padėsiančias sužinoti viską apie mokinius ir sukurti individualias mokymo programas nuo darželio iki universiteto.
Tai bus daroma pasitelkiant testų rezultatus, pamokų lankomumą, moksleivio elgesį virtualioje mokymo platformoje. Išsami duomenų analizė nurodys, kur moksleivis gali susidurti su iššūkiais, ir pasiūlyti priemones padėti juos įveikti pagal individualų kiekvieno moksleivio mokymosi stilių.
http://www.youtube.com/watch?v=hTA5GyWamR0

2.    Krautuvėlės įveiks elektronines parduotuves.
Praėjusiais metais pardavimai internetu visame pasaulyje viršijo 1 trilijoną JAV dolerių ir toliau auga milžinišku greičiu. Šiuo metu virtualios parduotuvės gerokai pralenkė įprastas parduotuves gebėjimu analizuoti mūsų elgseną internete, ir pagal ją formuoti verslo strategijas, tačiau ateities inovacijos mažas parduotuvėles „prikels“ naujam gyvenimui.
Per penkerius metus pardavėjai išmoks naudotis tuo, kad gerai pažįsta savo klientą. Mūsų mobiliųjų įrenginių duomenys bus kaupiami „debesyse“, tad prekybininkai žinos apie mūsų poreikius, mitybos, apsipirkimo, bendravimo įpročius. Pardavėjams bus lengviau numatyti, ko kiekvienam labiausiai reikia, o kognityvinės sistemos padės parduotuvų personalui tapti kiekvienos prekės ekspertais.
http://www.youtube.com/watch?v=yKNSOwLcrkE

3.    Gydytojai skirs vaistus pagal mūsų DNR.
Laimėjimai genomų tyrime ir didelių duomenų srautų analize paremtos kognityvinės sistemos padės gydytojams tiksliai diagnozuoti vėžį, širdies ligas ir sukurti individualų gydymo planą milijonams ligonių pasaulyje.
IBM mokslininkai jau kelerius metus dirba su sveikatos priežiūros institucijomis ir tobulina sistemas, generuojančias įžvalgas, padedančias paspartinti genomų analizę ir tinkamiausio gydymo laiko nustatymą nuo savaičių, mėnesių iki dienų ar net minučių.
http://www.youtube.com/watch?v=0M1DMdc1mQ0

4.    Skaitmeninis asmens sargybinis.
Pastaraisiais metais itin padaugėjo skaitmeninės tapatybės pasisavinimo ir sukčiavimo atvejų. IBM prognozuoja, kad per penkerius metus kiekvienas iš mūsų turės nuosavą skaitmeninį asmens sargybinį, kuris kaups įvairius duomenis iš skirtingų šaltinių, juos analizuos, stebės dėsningumus ir žinos, kokie veiksmai vartotojui yra įprasti, o kokie kelia abejonių.
http://www.youtube.com/watch?v=al8ng82nRss

5.    Miesto gyventojų problemos bus sprendžiamos daug paprasčiau.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų didmiesčių ir miestų gyventojai besivystančiose šalyse sudarys 80 procentų pasaulio gyventojų, o iki 2050 metų jau net septyni iš 10 žmonių gyvens miestuose.
IBM teigia, kad per penkerius metus išmaniuosius miestus valdantys kompiuteriai ir mobilieji įrenginiai išmoks suprasti žmonių poreikius, pomėgius, užsiėmimus ir judėjimą iš vienos vietos į kitą. Miestų gyventojai ir vadovai turės galimybę bendrauti ir perduoti informaciją apie tai, kur, kada ir kokių resursų reikia.
Jau dabar IBM mokslininkai Brazilijoje vysto priemones, padedančias vartotojams mobiliaisiais telefonais informuoti apie transporto problemas ar stengiantis pagelbėti žmonėms su negalia lengviau orientuotis miesto gatvėse. Prognozuojama, kad panašios priemonės taps pagrindiniu įrankiu miesto valdžiai identifikuojant problemas ir imantis veiksmų ten, kur jų labiausiai reikia.
http://www.youtube.com/watch?v=tVGviMIMjN0
###
Daugiau informacijos: http://www-03.ibm.com/press/us/en/pressrelease/42674.wss

IBM pristatė naujas priemones, leidžiančias analizuoti miesto infrastruktūros generuojamus duomenis ir geriau tenkinti gyventojų poreikius.
Visame pasaulyje didmiesčiai sprendžia augančio gyventojų skaičiaus, senstančios infrastruktūros ir mažinamo biudžeto iššūkius. Kartu su „Išmaniųjų miestų“ programoje dalyvaujančiomis savivaldybėmis IBM parengė universalius nestruktūruotų duomenų (angl. Big Data) analizės įrankius, kurie padeda efektyviau planuoti miesto valdymą, tiksliau prognozuoti remonto darbus ir pagerinti paslaugų teikimo efektyvumą.
IBM parengti įrankiai veikia debesų kompiuterijos pagrindu. Toks modelis leidžia sumažinti investicinius ir technologijų diegimo kaštus: programoje dalyvaujantys miestai gali pradėti naudoti integruotus IBM įrankius netgi nedideliems projektams su nedideliais biudžetais ir už paslaugas moka tik tiek, kiek išteklių panaudoja.

Naujosios priemonės gali būti panaudojamos itin skirtingose miestų veiklos srityse: infrastruktūros planavimo įrankis leidžia prognozuoti biudžeto poreikius dideliems investiciniams projektams. Renginių valdymo sistema susieja visus mieste vykstančius renginius, padeda numatyti su jais susijusias galimas transporto grūstis ir planuoti miesto paslaugas. Vandens tiekimo efektyvumo analizė gali pagerinti miesto vandentiekio darbą ir padidinti infrastruktūros ilgaamžiškumą, sutaupyti energijos bei sumažinti vandens nuostolius.

Galėdamos aiškiai matyti infrastruktūros – kelių ar vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių – būklę ir analizuoti priežiūros kaštus, miestų tarnybos gali iš anksto planuoti remonto darbus. Pavyzdžiui, naujoji infrastruktūros vertinimo programa surenka atskirus sistemų rodmenis ir gali numatyti, kur ir kada labiausiai tikėtina vandentiekio ar kanalizacijos avarija. Jei toje vietoje buvo planuojama atnaujinti asfalto dangą, tikslingiau prieš tai sutvarkyti ar visiškai pakeisti po žeme esančius nebepatikimus miesto komunikacijų mazgus. Tokie koordinuoti miesto tarnybų veiksmai leidžia sutaupyti infrastruktūros vystymo lėšas.

###

Įdomūs faktai:
•    Konsultacijų kompanijos „McKinsey&Company“ vertinimu, optimizuojant viešąją infrastruktūrą pasauliniu mastu galima sutaupyti 1 trilijoną JAV dolerių per metus.
•    McKinsey ekspertai skaičiuoja, kad 2013 – 2030 m. miestų infrastruktūros vystymui reikės 57 trilijonų JAV dolerių.
•    60 procentų buičiai naudojamo vandens tiekiama į didmiesčius.
•    Pasaulio banko duomenimis, geriamo vandens nuostoliai dėl nuotėkių ir  vagysčių kasmet siekia 14 milijardų JAV dolerių.

.

###

•    Vaizdo prezentacija apie IBM debesų kompiuterijos sprendimus „Išmaniesiems miestams“: https://www.youtube.com/watch?v=mt-xB95-xoA&feature=player_embedded.
•    Faktai ir skaičiai apie IBM „Išmaniųjų miestų“ programos privalumus (pateiktis anglų k.): http://www.flickr.com/photos/ibm_media/9938692254/.
•    Daugiau apie iki 2013 m. lapkričio 8 d. pratęstą IBM „Išmaniųjų miestų“ finansavimo konkursą: http://www-03.ibm.com/press/us/en/pressrelease/42125.wss.
•    Daugiau apie IBM “Išmaniųjų miestų“ programą: www.ibm.com/press/smartercities.

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių su „Android“ operacine sistema savininkai dabar gali kovoti su AIDS ar atrasti naujas žvaigždes – kaip ir tūkstančiai savanorių visame pasaulyje, kurie perteklinę savo įrenginių galią „dovanoja“ mokslo labui.
IBM mokslininkai 2004 m. pradėjo programą „Pasaulio bendruomenės tinklas“ („World Community Grid“), kuri sujungia vartotojų asmeninius kompiuterius į virtualų superkompiuterį, skirtą moksliniams tyrimams. Joje naudojama BOINC programa kiekvienam kompiuteriui paskiria mažytę mokslinio uždavinio dalį, paskui surenka ir sujungia sprendimus bei juos apdoroja.
Nuo šiol IBM programoje „Pasaulio bendruomenės tinklas“ gali dalyvauti ir mobilieji įrenginiai: įrenginių, naudojančių populiariausią „Android“ operacinę sistemą yra beveik 900 milijonų, o jų bendroji skaičiavimo galia gerokai viršija didžiausių įprastinių superkompiuterių pajėgumą.
Vartotojai, kurių įrenginiai naudoja „Android 2.3” ar aukštesnę versiją („Gingerbread“, “Ice Cream Sandwich“ ar „Jelly Bean“), iš „Google Play“ svetainės gali atsisiųsti BOINC programėlę ir skirti dalį savo telefono pajėgumų pasirinktiems mokslo ar humanitariniams tyrimams. Taupant akumuliatorius, BOINC veikia, kai telefonas kraunamas, o duomenys sunčiami WiFi ryšiu.
„Pasaulio bendruomenės tinklas“ jungia daugiau nei 2,3 milijonų kompiuterių, kurie naudojami žmogaus genomo, ŽIV, raumenų distrofijos, vėžio, gripo ir švarios energijos tyrimams.  Ši programa yra unikali savanorystės forma, leidžianti mažiausiomis pastangomis prisidėti prie reikšmingų mokslo ir humanitarinių projektų.

IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ projektai „Android“ įrenginiams
Vienas pirmųjų IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ projektų, pritaikytų „Android“ įrengiams, yra Einstein@Home.  Šis Hanoveryje įsikūrusio Maxo Plancko gravitacinės fizikos instituto projektas ieško nežinomų radijo pulsarų – žvaigdždžių liekanų, pasižyminčių išskirtinėmis fizinėmis savybėmis. „Android“ išmanieji telefonai padės analizuoti duomenis iš didžiausio pasaulyje radijo teleskopo Arecibo observatorijoje Puerto Rike, atrasti naujus radijo pulsarus ir patikrinti bendrąją Einsteino reliatyvumo teoriją.
Kitas „Android“ išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams pritaikytas projektas – FightAIDS@Home.  Naudodama IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ išteklius, Olsono laboratorija Scrippsų tyrimų institute bando rasti tinkamą formą ir cheminę charakteristiką vaistų, galinčių blokuoti AIDS viruso veiklą ir plitimą.
IBM „Pasaulio bendruomenės tinklas“ planuoja išmaniesiems kompiuteriams pritaikyti ir kitus – saulės energijos vystymo, vandens valymo, sveikų maisto produktų, vaistų nuo vėžio ir maliarijos bei kitų mirtinų ligų – kūrimo projektus.

Per artimiausius penkerius metus kompiuteriai „išmoks“ matyti, užuosti, liesti ir girdėti panašiai kaip žmonės, prognozuoja informacinių technologijų bendrovė IBM, paskelbusi naujausią jau netolimoje ateityje įsitvirtinsiančių bei mūsų kasdienį gyvenimą ženkliai pakeisiančių technologijų penketuką.

Šiųmetinėje prognozėje teigiama, kad netukus žmonija įžengs į naujos kartos kognityvinių kompiuterinių sistemų amžių, kuriame aplinką pažinti mums padės žmonėms būdingomis juslėmis aprūpinti kompiuteriai.

Galimybė paliesti daiktus per atstumą – telefono ekrane

IBM ekspertų teigimu, per artimiausius metus modernios sensorinės ekranų technologijos atkeliaus į eilinių gyventojų mobiliuosius telefonus ir kompiuterinius įrenginius. IBM vystomos lytėjimo, grafikos, infraraudonųjų spindulių ir spaudimui jautrios technologijos leis ne tik išvysti daikto atvaizdą ekrane, bet ir pajusti jo tekstūrą, audinio raštą bei kitas paviršiaus savybes. Unikali objektų paviršiaus struktūra mobiliojo telefono ekrane bus atkartojama naudojant skirtingo ilgio ir dažnio telefono vibracijos bangas.

Šios lytėjimą simuliuojančios technologijos, anot IBM mokslininkų, leis žmonės intuityviau valdyti išmaniuosius įrenginius ir sukels nemažą perversmą elektroninėje prekyboje bei pramogų industrijoje.

Kompiuteriai „praregės“

Per artimiausius penkerius metus pradėsime naudoti kompiuterius, gebančius analizuoti ir interpretuoti vaizdinę informaciją. Šiandien kompiuterinės sistemos vaizdus atpažįsta tik per jų pavadinimus ir raktinius žodžius. Tačiau jau netrukus kompiuteriai pasieks pajėgumus, kurie leis jiems analizuoti nuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos spalvas, raštą, kompoziciją ir kitas savybes, o kartu interpretuoti tų vaizdų turinį ir nustatyti reikšmingas detales bei prasminius ryšius tarp jų.

IBM ekspertai prognozuoja, kad šios vaizdus atpažįstančios technologijos visų pirma bus naudojamos medicinoje. Gydytojai tokias sistemas į pagalbą pasitelks analizuodami magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar rentgeno nuotraukas, iš kurių nustatyti pacientų audinių pakitimus ar patologijas žmogaus akiai neretai yra per daug sudėtinga.

Kompiuteriai įsiklausys į tai kas svarbiausia

Mokslininkai šiandien intensyviai dirba prie informacinių technologijų ir garso jutiklių, kurie iš chaotiško aplinkos triukšmo geba atskirti ir analizuoti reikšmingus garsus. IBM ekspertai proveržio šioje srityje tikisi per artimiausius penkis metus.

Garso bangų dažnius bei jų kitimus analizuojančios sistemos galės pasitarnauti perspėdamos žmones apie artėjantį pavojų ar net padėdamos tėvams ir gydytojams „išversti“ kūdikių skleidžiamus garsus į įprastą žmonių kalbą. Pastarąją kompiuteriai su moderniais garso jutikliais greitai galės ne tik suprasti, bet iš jos nustatyti mūsų nuotaikas bei emocijas.

Skaitmeniniai skonio jutikliai atvers naują skonių pasaulį

IBM mokslininkai kuria technologijas, kurios gebės analizuoti įvairių maisto produktų ir patiekalų skonius ir kurti naujas jų kombinacijas.

Naudodama specialius algoritmus kompiuterinė sistema galės nustatyti tikslią maisto gaminių cheminę sudėtį ir įvertinti jų naudą sveikatai. Be to, naujoji technologija analizuos, kodėl vieni patiekalai žmonėms yra skanesni už kitus ir kaip maisto molekulės sąveikauja viena su kita sukurdamos unikaliausius skonius. Visi šie duomenys galės būti panaudoti sukuriant individualų kiekvieno žmogaus skonio profilį, atitinkantį jo sveikos mitybos poreikius.

Kvapams jautrūs detektoriai saugos nuo pavojingų medžiagų ir bakterijų

Anot IBM ekspertų, per artimiausius penketą metų bus pradėtos plačiai naudoti kvapus analizuojančios technologijos. Maži kvapų detektoriai galės būti įtaisyti į kiekvieną kompiuterį ar mobilųjį telefoną. Analizuodami tūkstančius žmogaus iškvepiamų molekulių šie detektoriai galės iš anksto perspėti žmogų apie artėjančią ligą ar patalpoje paplitusius pavojingus chemikalus. Specialios detektorių sistemos galės būti įrengiamos ir ligoninėse, mokyklose ar vaikų darželiuose, siekiant užkirsti kelią ligų ar epidemijų protrūkiams.

Artimiausių penkerių metų technologijų raidos prognozes IBM ekspertai sudaro analizuodami naujausias socialines ir rinkų tendencijas bei įvertindami naujausius bendrovės mokslininkų pasiekimus ir jų potencialą įsitvirtinti kasdieniniame žmonių gyvenime artimiausiu metu.

Informacinių technologijų korporacija IBM pristatė naujos kartos IBM PureSystems sprendimus, kurie leis įmonių IT padaliniams sumažinti informacinių sistemų eksploatavimo kaštus 45 proc., IT energijos sąnaudas – 43 proc., o informacinės sistemos priežiūros laiko sąnaudas – beveik 100 proc.

Tokį šuolį informacinių sistemų evoliucijoje IBM pavyko pasieti glaudžiai į vieną visumą integravus visas šiuolaikinei serverių sistemai būtinas dalis – duomenų saugyklas, procesorius, programinę įrangą, tinklaveikos bei internetinės kompiuterijos modulius.

IBM ekspertų teigimu, naujojo tipo serverių sistemos dėl itin paprasto diegimo ir naudojimo bei ekonomiškumo greitai taps dominuojančiomis kompiuterinėmis sistemomis verslo įmonėse ir kitose organizacijose.

Viena svarbiausių ir stipriai darbą su informacine sistema palengvinančių naujųjų IBM PureSystems sprendimų ypatybių, IBM atstovų teigimu, yra pirmą kartą serveriuose įdiegti daugelį informacinės sistemos valdymo procesų automatizuojantys ekspertinės programinės įrangos paketai. Šie programinės įrangos paketai atstoja daugelio IT specialistų, inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir ekspertų informacinių sistemų valdymo žinias bei įgūdžius ir tarsi perkelia juos tiesiai į techninę įrangą. Ekspertinės programinės įrangos paketai leidžia automatizuoti sistemos konfigūravimo, palaikymo ir atnaujinimo procesus bei neeikvoti sistemos resursų bei IT specialistų laiko paprastoms, tačiau apie 70 proc. visų organizacijos IT skyriaus išlaidų lemiančioms operacijoms.

IBM PureSystems produktai taip pat yra visiškai paruošti dirbti internetinės arba debesų kompiuterijos aplinkoje. Pasak IBM ekspertų, parengti naudojimui privatų įmonės ar organizacijos „debesį“ su PureSystems užtrunka vos keletą minučių. Be to, PureSystems sprendimuose integruota patogi vartotojo sąsajos programinė įranga, leidžianti internetinės kompiuterijos aplinka lengvai ir be ypatingos IT specialistų pagalbos naudotis visų įmonės padalinių darbuotojams. Su PureSystems paprastą internetinės kompiuterijos programėlę pagal savo poreikius greitai susimodeliuoti bei ja naudotis gali ir ypatingų specifinių IT žinių neturintis įmonės darbuotojas.

Į naujųjų PureSystems sprendimų vystymą IBM investavo rekordinę dviejų milijardų dolerių sumą, o žinios šių technologijų sukūrimui buvo kaupiaumos per dešimtmečius IBM bendradarbiavimo su klientais ir partneriais.

Daugiau informacijos apie IBM – www.ibm.com ir www.ibm.com/lt/.

26 Sau 2011 10:54 |Category: Užsienio verslas
IBM aplenkė “Google”, užėmė trečią vietą tarp didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją JAV technologijų įmonių

Niujorkas, sausio 26 d. (“Interfax”-BNS). Didžiausia pasaulyje lustų gamintoja IBM aplenkė interneto paieškos milžinę “Google” ir užėmė trečią vietą tarp didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją JAV aukštųjų technologijų įmonių.

Antradienį IBM akcijų kursas pakilo iki 164,35 JAV dolerio ir įmonės rinkos kapitalizacija viršijo 200 mlrd. JAV dolerių.

“Google” kapitalizacija antradienio prekybos sesijos pabaigoje sudarė 198,1 mlrd. JAV dolerių. Per praėjusius metus įmonės akcijų kursas pakilo 14 procentų.

Pirmą vietą šiame JAV akcijų rinkos segmente, kaip anksčiau, užima “Apple”, kurios rinkos kapitalizacija sudaro 314,2 mlrd. JAV dolerių.

Antroje vietoje – programinės įrangos milžinė “Microsoft”, kurios kapitalizacija yra 243,1 mlrd. JAV dolerių.

Premjero Andriaus Kubiliaus ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio aktyvus darbas viliojant stambias tarptautines korporacijas į Lietuvą davė vaisių – į mūsų šalį per pusantrų metų atėjo trys didžiulės kompanijos.

Mažai Europoje šalių, kuriose stambus užsienio investuotojas kilus nesklandumų galėtų lengvai susitikti su premjeru ar paskambinti telefonu ūkio ministrui. Lietuva – viena tokių. Aukščiausių šalies vadovų asmeninis dėmesys investuotojams – didelis privalumas, juo labiau kad norint pritraukti investicijų neužtenka vien tik užtikrinti tinkamas verslo sąlygas ir išlaikyti stabilią ekonominę padėtį.
Nors ne vienas ekonomistas pabrėžia, jog Lietuvoje verslo sąlygos ir mokesčių aplinka patraukli investuotojams, o viešųjų finansų iššūkiai suvaldyti, premjero patarėjas Mykolas Majauskas apgailestauja, kad Lietuva dažnai nepatenka net į vadinamąjį ilgąjį investicijoms patrauklių šalių sąrašą. Kovose dėl investicijų dažniausiai laimi žinomos šalys, o Lietuva tokiu laimėjimu niekuomet negalėjo pasigirti.
Tad nors iš pradžių premjero ir ūkio ministro kelionės po pasaulį kviečiant į Lietuvą investuotojus skeptikams kėlė kreivą šypsnį, dabar rezultatų jau neįmanoma nepastebėti – šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos bankas “Barclays”, “Western Union” paskelbė steigianti paslaugų, o IBM – tyrimų centrą.

Intensyvios derybos ir nemigo naktys

Buvęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, tiesiogiai dalyvavęs derybose dėl šių stambių korporacijų atėjimo į Lietuvą, mano, jog per trumpą laiką prisivilioti tiek kompanijų pavyko dėl aukščiausio lygio vadovų požiūrio, kad užsienio investicijos šaliai labai svarbios. “Anksčiau buvo traktuojama, kad Lietuvos investuotojai nėra svarbiausi, ir netgi teigiama, kad užsienio investicijos nereikalingos. Toks požiūris negalėjo būti patrauklus užsienio investuotojams”, – neabejoja A.Burkovskis.
Ūkio ministras Dainius Kreivys šią priežastį “Veidui” taip pat nurodė kaip vieną svarbiausių. “Pirmiausia Lietuva aiškiai paskleidė žinią, kad šalis nori, gali ir yra pasirengusi priimti užsienio investicijas, nes mato abipusę naudą”, – pabrėžia ministras.
Patrauklumo Lietuvai suteikė ir apsisprendimas užsienio investuotojams teikti finansinę paramą iš ES fondų. Rytų ir Centrinės Europos regione investicijos perkamos, tad, D.Kreivio nuomone, šie žingsniai suteikė Lietuvai galimybę dėl investicinių projektų konkuruoti su Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitomis šalimis.
“Barclays” atveju labai akivaizdžiai matyti, kad Lietuvoje nėra jiems reikiamos kvalifikacijos žmonių. Vyksta mokymai, ir užsienio investuotojai daro tai, ką savarankiškai turėjome pasidaryti patys. Parama jiems skirta, kad jie galėtų ištaisyti švietimo sistemos profesinio rengimo broką”, – atkreipia dėmesį A.Burkovskis.
Tačiau parama, pasak jo, tikrai nebuvo lemiamas veiksnys, nes kelių milijonų litų parama milijardus svarų uždirbančiai bendrovei yra tik simbolinis žingsnis. A.Burkovskio žiniomis, Lenkija “Barclays” siūlė gerokai didesnę paramą, bet bankas vis dėlto pasirinko Lietuvą.
Tiesa, vien siūlomos paramos ir palankaus aukščiausio lygio vadovų požiūrio nepakako – dėl investavimo vyko ilgas ir intensyvus darbas. Devynis mėnesius trukusios derybos su “Barclays” iš derybininkų pareikalavo ir bemiegių naktų. “Kartą pirmą valandą nakties gulėjau lovoje su nešiojamuoju kompiuteriu ir susirašinėjau su investuotojais elektroniniu paštu”, – pamena A.Burkovskis.

“Barclays” sukėlė sniego gniūžtės efektą

Premjero patarėjas M.Majauskas mano, kad pirmieji pokyčiai dėl užsienio investicijų Lietuvoje prasidėjo nuo stambios tarptautinės kompanijos CSC paslaugų centro Vilniuje atidarymo. O “Barclays” priėmus sprendimą investuoti Lietuvoje įsisuko sniego gniūžtės principas – žinia apie galimybes investuoti mūsų šalyje tapo dar garsesnė, atkreipdama ir kitų didelių tarptautinių kompanijų dėmesį.
“Korporacija “Western Union” tam tikra prasme sekė “Barclays” banką, su kuriuo palaikė aktyvų dialogą, prieš apsispręsdama kurti paslaugų centrą Vilniuje. Mano žiniomis, tai buvo svarbus aspektas “Western Union” priimant sprendimą. O IBM vadovai Niujorke vėlgi rimtai susidomėjo galimybėmis investuoti Lietuvoje tik išgirdę kelis skambius tarptautinių kompanijų vardus”, – užkulisines peripetijas atskleidžia M.Majauskas.
A.Burkovskis pasakoja, kad “Western Union” pirmą kartą Lietuvoje dairėsi prieš trejus metus, tačiau tuomet apsisprendė čia neinvestuoti. Kai lietuviai vėl užmezgė kontaktą su korporacija, ji jau buvo nusprendusi investuoti Bratislavoje. “Teisingiau sakyti, kad “Western Union” ne prisiviliojome, o persiviliojome”, – patikslina A.Burkovskis.
Pasak jo, prisikviesti į Lietuvą šią kompaniją padėjo ir ambasadorius JAV, ir šioje kompanijoje dirbantis lietuvis, o šią įmonę bandžiusiai sudominti komandai Lietuvoje teko imtis netradicinių priemonių – tartis su kolegijomis ir universitetais, kad šie pradėtų rengti reikiamos krypties specialistus, ieškoti “Western Union” specifinių patalpų, o jas suradus derėtis su į jas jau nusitaikiusiais kitais nuomininkais.
Na, o ūkio ministras D.Kreivys sunkiausiomis vadina derybas su IBM. “Gerai žinomas šios kompanijos svoris rinkoje, tačiau mums svarbus bei reikalingas ir jos intelektinis kapitalas. Kitaip nei vien dėl materialių investicijų, derybose su IBM teko atsižvelgti ir įvertinti galiūno intelektinį svorį. Per derybas mums pavyko įrodyti, kad Lietuvos mokslinis potencialas yra vertas dėmesio”, – pasakoja ministras.

Darbuotojų patrigubėjo

Šių naujų užsienio investicijų naudą Lietuva pajuto netrukus. “Barclays” IT centras pradėjo dirbti Lietuvoje sausio 1 dieną, turėdamas 149 darbuotojus, o šiandien įmonėje darbuojasi daugiau nei 500 specialistų. Tuo tarpu paslaugų centrą Lietuvoje steigianti “Western Union” oficialiai veiklą pradės nuo kitų metų pradžios, bet jau šiuo metu yra įdarbinusi apie 200 darbuotojų.
Šių įmonių atėjimas, kaip pabrėžia ūkio ministras D.Kreivys, palengvino ir tolesnes derybas. “Anksčiau kalbantis su kompanijomis tekdavo atsakinėti į klausimus, kodėl Lietuva, turėdama puikią infrastruktūrą, išsilavinusią darbo jėgą, valstybės norą pritraukti investicijų, negali pasigirti turinti daug tarptautinių garsių kompanijų, atradusių mūsų šalį. Dabar tokių klausimų nebebūna. Pastarosios sėkmės istorijos – vienas svarbiausių argumentų, kalbantis su kitais investuotojais”, – tvirtina ministras.
M.Majauskas apibendrina, kad dabar svarbiausia neprarasti pagreičio, nes jau yra pradinis įdirbis pritraukiant investicijų. “Praėjus keleriems metams be apčiuopiamų rezultatų, deja, gali tekti vėl pradėti beveik iš naujo”, – primena M.Majauskas.