Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė tyrimų centro steigimui, kuris koordinuos bendrus Lietuvos mokslininkų ir IBM tyrimus. Posėdžio metu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms pavesta pasirašyti centro steigimo sutartį ir kitus su steigimu susijusius dokumentus.

Patvirtintu Vyriausybės nutarimu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos valdys 100 proc. tyrimų centro akcijų, sudarys tyrimų centro valdymo organus, kurių sudėtyje bus vienodas skaičius abiejų ministerijų atstovų. Sutartimi Lietuva ir IBM sutarė bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis tyrimų centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimo (pvz., patentų, licencijų, prototipų, produktų ir kt.) nauda bei IBM laboratorijomis Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje.

„Delfi.lt“ praneša:

Numatoma, kad šis centras pasirašys bendradarbiavimo sutartis su bendrove „IBM Research”, kuriose bus nustatyti konkrečių projektų tikslai, planuojamos veiklos, mokslininkų dalyvavimo sąlygos. Naujasis centras taip pat turės pasirašyti sutartis su universitetais, mokslinių tyrimų institutais.

DELFI primena, kad bendradarbiavimo sutartį Vyriausybė su IBM pasirašė rugsėjo viduryje. Joje įsipareigota kartu dirbti penkerius metus. Kasmet Lietuva į šį centrą turės investuoti 42 mln. Lt, tokią pačią dalį, tačiau nebūtinai piniginių lėšų, esą skirs ir IBM. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą (pvz., patentus, licencijas, prototipus, produktus ir kt.). Tikimasi, kad centras duos pelno iš parduodamų patentų. Naujasis tyrimų centras taip pat įtrauks mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų (KMU), taip pat iš Santariškių bei KMU klinikų. Ketinama suburti šešias mokslininkų grupes, tačiau kol kas nežinoma, kiek jų bus įtraukta į šio centro veiklą.

„VZ.lt“ rašo:

Vyriausybė ir IBM 5-erius metus bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje. Lietuva per penkerius bendradarbiavimo su IBM metus planuoja užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų. 2009 m. IBM išradėjai gavo 4.914 patentų.

Ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais.

Planuojama į centrą pakviesti mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje, Izraelyje, bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais siekiant tiksliau diagnozuoti ir gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas.

„Susitarimas su IBM dėl bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai – aukštųjų technologijų plėtrai“, – sako premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, bendradarbiavimas su IBM suteiks Lietuvos mokslininkams žinių, kaip komercializuoti tyrimų rezultatus, ir taip tiesiogiai skatins ekonomikos augimą.

Algimantas Juozapavičius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas, “Verslo žinioms” šią savaitę jau sakė, kad IBM yra viena daugiausia pasaulyje išradimų užpatentuojančių kompanijų – 2009 m. JAV ji buvo ketvirta pagal užregistruotų patentų skaičių. Lietuvoje steigiamas mokslinių tyrimų centras vykdys tyrimus nanotechnologijų, gyvybės mokslų, sveikatos priežiūros ir kt. srityse.

„Mes jau dabar pajutome pokyčius. Po „Barclays“ atėjimo į mus išsyk pradėjo kreipti dėmesį tokios firmos kaip IBM, EMC ar „Dell“, norėdamos, kad mūsų rengiami specialistai susipažintų su jų sprendimais. Jie teikia informaciją, išsako prognozes, tad mes  galime parengti konkurencingus specialistus“, – bendradarbiavimo pranašumus pabrėžia p. Juozapavičius.

Iki šiol užsienio aukštųjų technologijų kompanijų užsakymų atliktų tyrimų nuosavybė priklausė tik užsienio kompanijoms.

„Lietuva turi gabių mokslininkų, galinčių ir darančių pasaulinio lygio mokslo atradimus, tačiau mums trūksta patyrimo ir žinių, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais ir inovatyviais produktais, kaip parduoti juos pasaulinėse rinkose. Mokslas turi prisidėti kuriant ekonomiką ir šalies gerovę”, – VŽ dėstė Dainius Kreivys, Ūkio ministras.

VŽ jau rašė, kad fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams per pastaruosius penkerius metus Lietuva išleido 2,6 mlrd. Lt, tačiau per tą patį laiką įregistruoti vos 36 europiniai patentai.

Lietuva siekia, kad per artimiausius penkerius metus tiesioginės užsienio investicijos šalyje padvigubėtų, užsienio žiniasklaidai birželį skelbė ūkio ministras. Tuomet jis dėstė, kad Lietuva ketina iš viso pritraukti 20 mlrd. EUR (69 mlrd. Lt) investicijų, arba dvigubai daugiau nei sulaukta per 20 nepriklausomybės metų. Tiesa, p. Kreivys į laukiamų investicijų sumą įskaičiuoja ir lėšas, reikalingas pastatyti naujai atominei elektrinei. Ji gali kainuoti 10-17 mlrd. Lt.

„Diena.lt“ skelbia:

BM sprendimas Lietuvoje atidaryti tyrimų centrą gali kelti Estijos ir Latvijos susirūpinimą dėl to, kad Europai bundant iš giliausio sąstingio jos atsilieka Baltijos valstybių lenktynėse dėl investicijų, šios dienos naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą pateikia Ūkio ministrerija.

„Nuo praėjusių metų pradžios Lietuva jau pritraukė investicijų iš ne mažiau kaip penkių kitų tarptautinių bendrovių, įskaitant didžiausią pasaulyje programinės įrangos gamintoją „Microsoft“ ir trečią pagal dydį Jungtinės Karalystės banką „Barclays“.

Lietuva laimi, nes Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dirba kaip „investicijų caras“, sakė šalies vyriausybei patarinėjančio Estijos plėtros fondo Prognozavimo skyriaus Taline vadovė Kitty Kubo. Estijos įstatymų leidėjai nepasinaudojo mūsų fondo pasiūlymu paskirti oficialų asmenį, atsakingą už šalies investicijas, – sakė ji. „Įmonių, pavyzdžiui IBM, durys yra atviros Ministrui Pirmininkui, kai tuo tarpu investicijų skatinimo agentūrai nėra galimybių net kojos ten įkelti“, – tvirtino Kubo. Konkurencinė kova yra labai svarbi Baltijos valstybėms siekiant atgaivinti krizės laikotarpiu 20-25 proc. smukusią ekonomiką, – teigia TVF savo šios savaitės ataskaitoje.

Estija yra Baltijos regiono tiesioginių užsienio investicijų lyderė, sukaupusi 16,2 milijardų JAV dolerių investicijų,– teigiama Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos parengtoje 2010 m. Pasaulio investicijų ataskaitoje. Lietuva yra antroje vietoje (13,8 milijardų JAV dolerių), Latvija – trečioje vietoje (11,7 milijardų JAV dolerių)“, – rašoma „Bloomberg“ pranešime.

Lietuvos Vyriausybė ir JAV informacijų technologijų kompanija IBM ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl mokslinių tyrimų centro steigimo Lietuvoje.
Remdamosi susitarimu, Ūkio ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.
“Susitarimas su IBM yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai – aukštųjų technologijų plėtrai”, – sako premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, šis susitarimas padės išspręsti dar vieną šalies mokslo problemą – mokslo komercinimą.
“Šis susitarimas suteikia galimybę dalintis įgūdžiais, turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe ir resursais, kad pasiektume bendrus mokslinių tyrimų tikslus nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės srityse”, – pranešime sakė “IBM Research Partnerships” viceprezidentas Tomas Reevesas.
Jis teigė, kad IBM visame pasaulyje dirba su vyriausybėmis, akademinėmis institucijomis bei verslo atstovais – jau 17 metų iš eilės koncernas pirmauja pasaulyje pagal užregistruojamų patentų skaičių. 2009-aisiais IBM išradėjai gavo 4914 patentų.
Vyriausybė teigia, jog “šimtus” pasaulinio lygio mokslininkų turinti Lietuva neturi patirties, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais. Pernai moksliniams tyrimams šalyje išleista 700 mln. litų, o pateikta tik 13 paraiškų Europos patentui gauti.
Anot A.Kubiliaus, Lietuva siekia per penkerius metus užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų.
Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą, pavyzdžiui, patentus, licencijas, prototipus, produktus.
Lietuvos IBM tyrimų centras taip pat pasitelks inovacijų plėtros srityje dirbančius mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų.
Susitarime taip pat numatyta, jog kitąmet Šveicarijoje ketinamame atidaryti moderniausiame nanotechnologijų centre Lietuvos ir IBM mokslininkai pradės dirbti integruotos fotonikos, naujųjų fotonikos medžiagų ir nanomodeliavimo srityse. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje (Izraelis) bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais įvairiuose sveikatos apsaugos srities tyrimuose, kuriais siekiama tiksliau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas.
Sutartį pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir kompanijos IBM viceprezidentas Thomas Reeves (Tomas Ryvsas).
Susitarimas numato, kad bus įkurtas valstybės valdomas Lietuvos IBM tyrimų centras, kuriam iš Europos Sąjungos paramos, valstybės biudžeto ir bankų paskolų per artimiausius penkerius metus numatoma skirti apie 215 mln. litų.
Pasak patikimų šaltinių, IBM kvies centre dirbančius Lietuvos mokslininkus stažuotis jos centruose JAV, tačiau IBM nesuteikia garantijų, kad baigus stažuotes mokslininkai grįš dirbti į Lietuvą. Baiminamasi, kad taip iš Lietuvos gali “nutekėti” gabiausi ir daugiausia pasiekę mokslininkai.
Informacijos technologijų bendrovės IBM grynasis pelnas praėjusiais metais, palyginti su
1999-aisiais, išaugo 16 proc. ir siekė 8,1 mlrd. JAV dolerių (32,4 mlrd. litų).
Korporacijos 2000 metų uždarbis vienai akcijai buvo 4,44 JAV dolerio (17,76 lito), pranešama IMB išplatintame pranešime spaudai. Sėkmingiausias IBM korporacijai buvo praėjusių metų ketvirtasis ketvirtis, per kurį jos pelnas buvo 2,7 mlrd. JAV dolerių (10,8 mlrd. litų) – 28 proc. didesnis, palyginti su 1999 metų paskutiniu ketvirčiu.
Dar prieš savaitę, atsižvelgdami į pesimistinę viso rinkos sektoriaus padėtį, rinkos analitikai prognozavo prastus rezultatus ir IBM korporacijai. Buvo spėjama, jog IBM pardavimų
skaičius sumažės nuo 25,3 mlrd. iki 24,5 mlrd. JAV dolerių (nuo 101,2 mlrd. iki 98 mlrd. litų).
Prieš kelerius metus atlikusi tyrimus IBM prognozavo, kad vis didesnė informacijos technologijų rinkos varomoji jėga bus paslaugos ir sprendimai, o ne produktai. Buvo manoma, kad rinkos plėtimąsi iš esmės garantuos galingos tarnybinės stotys, o ne asmeniniai kompiuteriai. 2000 metais elektroninės paslaugos jau sudarė apie 50 proc. korporacijos IBM apyvartos. “IBM Lietuvos” direktorius Povilas Banaitis sakė, kad IBM padalinio Lietuvoje veiklos rezultatai atitinka visos korporacijos veiklos rezultatus – 2000 metų ketvirtasis ketvirtis IBM
atstovybei Lietuvoje taip pat buvo pats sėkmingiausias. Konkrečių savo veiklos rezultatų “IBM Lietuva” nepateikė. Apie kryptingos specializacijos elektroninių paslaugų srityje pradžią “IBM Lietuva” pranešė pernai spalį.
Dabar “IBM Lietuva”, pasitelkusi 10 verslo partnerių – Lietuvos bendrovių, siekia įsitvirtinti kaip vienvaldė elektroninių paslaugų lyderė šalies rinkoje.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Valstybei nusprendus bendrai įmonei su IBM per penkerius metus atseikėti per 200 mln. litų, ekspertai abejoja, ar iš to bus naudos Lietuvai. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, nors ir džiaugiasi galimybėmis dirbti su IBM, apie finansinę bendro darbo naudą kalba atsargiai.
“Patentai yra tarsi loterija. Komercinės naudos duoda gal tik vienas procentas jų”, – sakė jis.
E.Butkus nėra girdėjęs, kad Lietuvos įmonės ar asmens užregistruotas patentas būtų tapęs itin pelningas. Lietuvos įmonės ir gyventojai per praėjusius penkerius metus pateikė paraiškas registruoti tik 36 Europos patentus. Tuo metu mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai šalyje buvo išleista 2,6 mlrd. litų. E.Butkus pastebėjo, kad dažną išradėją nuo patentavimo atbaido ir didelė jo kaina, ir įstatymai, numatantys, kad išradimo savininkas yra ne pats mokslininkas, o jo darbą apmokanti įstaiga.
Europos patentas kainuoja ne mažiau kaip 25 tūkst. eurų (apie 86 tūkst. litų). Nors valstybė padengia iki 95 proc. patento kainos, pinigai atgaunami tik gavus patentą. Nemažai Europos patentų įregistravusios lazerių technologijų įmonės “Ekspla” technikos direktorius Andrejus Michailovas pažymėjo, kad greitai vystantis technologijoms patentas sparčiai sensta, tad brangios investicijos nauda gali būti nedidelė.
“Mes 2004-aisiais pradėjome patentuoti vieną savo išradimą, patentą gavome 2007 metais, o jau šių metų pradžioje patentuotą produktą nustojome gaminti. Taigi patentas galiojo tik trejus metus”, – pasakojo A.Michailovas.
Nemažai smulkesnių kompanijų savo išradimų nepatentuoja, nes baiminasi, kad juos aprašius viešai kitos įmonės nukopijuos ir užregistruos panašų patentą.
“Maža įmonė neturi jokių galimybių teismuose apginti savo išradimų, nes tai labai brangu. Kartais geriau tiesiog niekam nerodžius patento išleisti produktą ir gauti greito pelno. Tuo tarpu IBM iš patentų licencijų gauna milijardines pajamas, jos verslo pagrindas – turėti kuo daugiau patentų. Nenuostabu, kad ji planuoja tiek jų registruoti Lietuvoje”, – svarstė A.Michailovas.
Tačiau, jo žiniomis, IBM itin sėkmingų patentų turi vos keletą. Korporacija IBM ir Lietuva sutarė 5 metus kartu vykdyti mokslo tyrimus. Lietuvoje dvi ministerijos kartu įkurs įmonę Lietuvos IBM tyrimų centrą, kuris dirbs kartu su IBM. Lietuvos indėlį – po 42 mln. litų per metus sudarys Europos Sąjungos lėšos ir bankų paskolos. IBM ir Lietuvos mokslininkai dirbs laboratorijose trijuose Lietuvos universitetuose, taip pat keturiuose IBM tyrimų centruose užsienyje. Per penkerius metus tikimasi įregistruoti ne mažiau kaip 150 patentų“
„Vilniaus diena“ praneša:

„Valstybei nusprendus bendrai įmonei su IBM per penkerius metus atseikėti per 200 mln. litų, ekspertai abejoja, ar iš to bus naudos Lietuvai.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, nors ir džiaugiasi galimybėmis dirbti su IBM, apie finansinę bendro darbo naudą kalba atsargiai, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
“Patentai yra tarsi loterija. Komercinės naudos duoda gal tik vienas procentas jų”, – sakė jis.
E.Butkus nėra girdėjęs, kad Lietuvos įmonės ar asmens užregistruotas patentas būtų tapęs itin pelningas. Lietuvos įmonės ir gyventojai per praėjusius penkerius metus pateikė paraiškas registruoti tik 36 Europos patentus. Tuo metu mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai šalyje buvo išleista 2,6 mlrd. litų.
E.Butkus pastebėjo, kad dažną išradėją nuo patentavimo atbaido ir didelė jo kaina, ir įstatymai, numatantys, kad išradimo savininkas yra ne pats mokslininkas, o jo darbą apmokanti įstaiga.
Europos patentas kainuoja ne mažiau kaip 25 tūkst. eurų (apie 86 tūkst. litų). Nors valstybė padengia iki 95 proc. patento kainos, pinigai atgaunami tik gavus patentą.
Nemažai Europos patentų įregistravusios lazerių technologijų įmonės “Ekspla” technikos direktorius Andrejus Michailovas pažymėjo, kad greitai vystantis technologijoms patentas sparčiai sensta, tad brangios investicijos nauda gali būti nedidelė.
“Mes 2004-aisiais pradėjome patentuoti vieną savo išradimą, patentą gavome 2007 metais, o jau šių metų pradžioje patentuotą produktą nustojome gaminti. Taigi patentas galiojo tik trejus metus”, – pasakojo A.Michailovas.
Nemažai smulkesnių kompanijų savo išradimų nepatentuoja, nes baiminasi, kad juos aprašius viešai kitos įmonės nukopijuos ir užregistruos panašų patentą.
“Maža įmonė neturi jokių galimybių teismuose apginti savo išradimų, nes tai labai brangu. Kartais geriau tiesiog niekam nerodžius patento išleisti produktą ir gauti greito pelno. Tuo tarpu IBM iš patentų licencijų gauna milijardines pajamas, jos verslo pagrindas – turėti kuo daugiau patentų. Nenuostabu, kad ji planuoja tiek jų registruoti Lietuvoje”, – svarstė A.Michailovas.
Tačiau, jo žiniomis, IBM itin sėkmingų patentų turi vos keletą.
Korporacija IBM ir Lietuva sutarė 5 metus kartu vykdyti mokslo tyrimus. Lietuvoje dvi ministerijos kartu įkurs įmones.

„Verslo žinios“ informuoja:

Lietuvos mokslininkų komanda išsiveržė į pasaulinę tyrimų rinką ir yra ne mažiau verta pasididžiavimo, nei krepšininkų komanda – taip premjeras Andrius Kubilius apibūdino ketvirtadienį pasirašytą mokslinio centro steigimo sutartį su pasauline IBM kompanija.

„Naudojant krepšinio analogiją, galima būtų pasakyti, kad tai yra tas pats, kaip su savo krepšinio komanda patekti į pasaulinę NBA lygą“, – teigia p. Kubilius.
IBM bei ūkio kartu su švietimo ir mokslo ministru pasirašytoje penkerių metų jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad Lietuvos Vyriausybė ir IBM bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje.
„Susitarimas dar kartą įrodo, kad Lietuva turi didžiulį potencialą plėtoti žiniomis pagrįstą aukštųjų technologijų ekonomiką. Tačiau vis dar neįveikiame vienos kliūties – mokslinius tyrimus, idėjas, rezultatus versti inovacijomis, komercializuoti. Šiemet iš viso mokslinei veiklai finansuoti skyrėme iš valstybės biudžeto ir ES lėšų daugiau nei 700 mln. Lt, tačiau Lietuvos patentų skaičius milijonui gyventojų siekia 3,2%. Tuo tarpu IBM yra nepralenkiamas lyderis pasaulyje patentuojant, komercializuojant mokslinius tyrimus“, – kalba premjeras.
Skelbiama, kad įsteigtas centras veiks remdamasis lygios partnerystės principu – abi šalys investuos po lygiai ir taip pat dalinsis gautus rezultatus.
Dainius Kreivys, ūkio ministras teigia, kad Lietuva kasmet centrui skirs apie 42 mln. Lt ES lėšų, taip pat centras skolinsis iš bankų. IBM Prie centro steigimo prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize.
Anot premjero, planuojama, kad per penkerius metus centras įregistruos 150 patentų.

nę Lietuvos IBM tyrimų centrą, kuris dirbs kartu su IBM.
Lietuvos indėlį – po 42 mln. litų per metus sudarys Europos Sąjungos lėšos ir bankų paskolos. IBM ir Lietuvos mokslininkai dirbs laboratorijose trijuose Lietuvos universitetuose, taip pat keturiuose IBM tyrimų centruose užsienyje. Per penkerius metus tikimasi įregistruoti ne mažiau kaip 150 patentų.“ IBM jau 17 metų iš eilės pirmauja pasaulyje pagal užregistruojamų patentų skaičių. 2009 metais IBM išradėjai gavo 4914 patentų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir IBM bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje.

Tai numatyta šiandien IBM ir ūkio kartu su švietimo ir mokslo ministru pasirašytoje penkerių metų jungtinės veiklos sutartyje.

Remdamosi susitarimu, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize.

Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą (pvz., patentus, licencijas, prototipus, produktus ir kt.).

Lietuvos IBM tyrimų centras taip pat pasitelks inovacijų plėtros srityje dirbančius mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų. Taip centras prisidės prie žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimo Lietuvoje bei leis Lietuvos mokslinių tyrimų centrui tapti pagrindiniu sveikatos apsaugos, gyvybės mokslų ir nanotechnologijų centru Baltijos jūros regione.

Susitarime taip pat numatyta, jog kitąmet Šveicarijoje ketinamame atidaryti moderniausiame nanotechnologijų centre Lietuvos ir IBM mokslininkai pradės dirbti integruotos fotonikos, naujųjų fotonikos medžiagų ir nanomodeliavimo srityse. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje (Izraelis) bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais įvairiuose sveikatos apsaugos srities tyrimuose, kuriais siekiama tiksliau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas.

“Susitarimas su IBM dėl bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai — aukštųjų technologijų plėtrai”, – sako Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Pasak jo, šis susitarimas padės išspręsti dar vieną šalies mokslo problemą – mokslo komercinimą. “Bendradarbiavimas su IBM suteiks Lietuvos mokslininkams žinių, kaip komercializuoti tyrimų rezultatus, ir taip tiesiogiai skatins ekonomikos augimą”, — pabrėžia Premjeras.

Pasak A. Kubiliaus, Lietuva siekia per penkerius metus užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų.

“IBM visame pasaulyje glaudžiai dirba su vyriausybėmis, akademinėmis institucijomis bei verslo atstovais, kad išspręstų sudėtingiausias problemas ir atremtų kylančius mokslinių tyrimų iššūkius”, – sako “IBM Research Partnerships” viceprezidentas Tomas Reevesas. “Šis susitarimas dėl bendradarbiavimo su Lietuva suteikia galimybę dalintis įgūdžiais, turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe ir resursais, kad pasiektume bendrus mokslinių tyrimų tikslus nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės srityse.”

IBM jau 17 metų iš eilės pirmauja pasaulyje pagal užregistruojamų patentų skaičių. 2009 metais IBM išradėjai gavo 4914 patentų.

Tuo tarpu šimtus pasaulinio lygio mokslininkų turinti Lietuva neturi patirties, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais. Pernai moksliniams tyrimams šalyje išleista virš 700 mln. litų, o pateikta tik 13 paraiškų Europos patentui gauti.

Gegužę premjeras Andrius Kubilius vėl rengiasi vykti į JAV, kur gali būti pasirašytas ketinimų protokolas su tarptautine informacinių technologijų kompanija IBM, kuri ketina Vilniuje įsteigti dar vieną savo technologijų centrą.

IBM centro įsteigimas mūsų šaliai būtų geriausia reklama tarp investuotojų. Puiki reklama buvo ir sostinėje duris atvėręs banko “Barclays” informacinių technologijų centras.

Kokių dar užsienio investuotojų Lietuva gali tikėtis šiemet? Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis “Veidui” sakė, kad rezultatų galima tikėtis ir iš vizito į Pietų Korėją. Tačiau atskleisti kompanijų pavadinimus neleidžia griežtos konfidencialumo sąlygos. Dėl investicinių projektų nemažai derybų vyksta tarp įmonių.

“Tikrai juntamas susidomėjimas Lietuva, – tikino A.Burkovskis. – Teigiamą požiūrį itin pajutome pastaraisiais mėnesiais. Didžiosios kompanijos, kurios buvo pradėjusios domėtis Lietuva prieš pusantrų ar dvejus metus ir buvo įšaldžiusios planus, vėl prie jų grįžta. Matyt, jos laukė palankesnės makroekonominės situacijos”.