Ekonomikos srities specialybes studijuojančių studentų skaičius Lietuvoje viršija 6 tūkst. Tačiau vien akademinio išsilavinimo neužtenka – labiausiai darbdaviai vertina būsimo darbuotojo motyvaciją ir norą tobulėti.

Kokių profesinių ir asmeninių savybių turi turėti ekonomikos studijas baigiantis studentas, siekiantis sėkmingai įsidarbinti tarptautiniuose bankuose, “Veidas” klausė Sigutės Dindaitės-Kairienės, DNB banko Personalo valdymo departamento vadovės, ir Mildos Autukaitės, „Swedbank” Personalo departamento direktorės.
VEIDAS: Kas, jūsų nuomone, yra geras ekonomikos specialistas?
S.D-K.: Visų pirma jis turi gerai suvokti tiek pačią ekonomiką, tiek įmonės ekonomiką. Svarbu, kad jis gebėtų daryti įžvalgas ir numatyti ateities planus, įvertinti pavojus ir galimybes.
M.A.: Geram ekonomikos specialistui, kaip ir bet kuriam kitos srities specialistui, dirbančiam mūsų organizacijoje, turėtų būti artima mūsų verslo filosofija bei vertybės – atvirumas, paprastumas ir rūpestingumas. Jis taip pat turėtų būti motyvuotas, iniciatyvus, gebantis prisiimti asmeninę atsakomybę, trokštantis augti ir tobulėti. Ir, kaip geras savo srities specialistas, turėtų pasižymėti stipriomis profesinėmis kompetencijomis bei suprasti, kaip jo atliekamas darbas organizacijoje prisideda prie jos verslo sėkmės.
VEIDAS: Ar geri studentai praktikantai yra „pastebimi“ ir vertinami kaip potencialūs darbuotojai?
S.D-K.: Apie du tris mėnesius trunkančią praktiką organizuojame du kartus per metus – vasarą ir žiemą. Daugiausia pas mus praktikuojasi dar studijuojantys jaunuoliai, su jais suderiname praktikos laiką, lanksčiai žiūrime į galimybę lankyti paskaitas. Pakvietę studentus dalyvauti praktikos programoje, numatome individualias programas, ką jie turėtų veikti ir ką norėtų sužinoti. Atliekantys praktiką studentai turi savo vadovą, su kuriuo derina konkrečią veiklą tuo laikotarpiu.
Užduotys tuo laikotarpiu būna įvairios ir priklauso nuo to, kokią konkrečiai specializaciją studentas yra pasirinkęs. Praktikantas dalyvauja mini projektuose, klientų aptarnavimo padaliniuose ir dirba su kitais studentais. Praktikos metu dažniausiai matomi tie keli žmonės, kurie yra labai iniciatyvūs ir domisi daugiau bei plačiau. Tokius mes tikrai pastebime ir, jeigu yra galimybė, pakviečiame juos dirbti arba ateityje su jais susisiekiame. Be abejo, dalis studentų ne visada įsitraukia į praktiką, tačiau tokių nebūna daug.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Neįgaliųjų nedarbo problemos milijonai litų subsidijų išspręsti nepadeda: įvairiomis įdarbinimo programomis pasinaudoja tik menkas nuošimtis neįgaliųjų, o nemažai jų tampa dar ir darbdavių sukčiavimo įrankiu.

Lietuva atsiduria tarp valstybių, kuriose neįgaliųjų nedarbas – vienas didžiausių Europoje ir siekia per 70 proc. (ES vidurkis – 55 proc.)
Šiuo metu dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje yra apie 47 tūkst., tai maždaug 27 proc. visų darbingo amžiaus neįgalių žmonių. Kiti arba negali dirbti dėl negalios, arba darbo vietos tiesiog neranda.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, įregistruotų neįgalių bedarbių skaičius jau ne vienus metus viršija 10 tūkst.
Šiaip jau tam, kad neįgalieji būtų integruoti į darbo rinką, skiriamos didžiulės lėšos, vykdomos įvairios darbdavius motyvuojančios programos, tačiau ir jos nepadeda bent kiek labiau sumažinti neįgaliųjų nedarbo problemos, nes šiomis programomis vis tiek pasinaudoja tik labai maža dalis neįgaliųjų. Ir netgi jiems ne visada nusišypso laimė: kartais darbdaviams jie tampa tik pasipelnymo priemone.

Milijardai problemos neišsprendžia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nusiųsti 2187 neįgalūs asmenys, arba 4,6 proc. visų bedarbių. Daugiausiai – 1822 buvo įdarbinti pagal remiamo įdarbinimo programą. Iš jų pagal įdarbinimo subsidijuojant programą – 648, pagal darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programą – 65, įdarbinant dirbti viešuosius darbus – 1106, o pagal darbo rotacijos programą, kuri leidžia neįgalųjį įdarbinti trumpam laikui, kol atostogauja ar serga kitas įmonės darbuotojas, – trys. Dar 16 neįgaliųjų dalyvavo profesinio mokymo programose, skirtose profesinei kvalifikacijai ar kompetencijai įgyti.
Visos šios priemonės finansuojamos iš Europos socialinio fondo (ESF) bei valstybės lėšų. Skaičiuojama, kad vienam dirbančiam neįgaliajam pagal šias programas skiriama suma svyruoja nuo pusantro iki penkių tūkstančių litų, o bendra visiems tokių programų dalyviams skiriama suma kasmet viršija 10 mln. Lt. Pavyzdžiui, 2011 m. vienam asmeniui, dalyvaujančiam profesinio mokymo programoje, remti panaudota po maždaug 5 tūkst. Lt. Vieno žmogaus įdarbinimas subsidijuojant atsiėjo 2,2 tūkst. Lt, viešieji darbai – 1,4 tūkst. Lt, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas – 2,8 tūkst. Lt, o darbo rotacija – 2,4 tūkst. Lt.
Be to, įgyvendinant paramos darbo vietoms steigti priemones per 2011 m. panaudota per 3 mln. Lt Užimtumo fondo lėšų, iš jų darbo vietų steigimui subsidijuoti – 1,9 mln. Lt, savarankiškam užimtumui remti – 1,2 mln. Lt. Na, o profesinės reabilitacijos programai finansuoti vien šiemet jau panaudota daugiau nei 9 mln. Lt: 1,7 mln. Lt iš valstybės biudžeto, dar 7,3 mln. Lt – iš ESF.
Vertinant iš darbdavių pozicijų, tokios sumos turėtų atrodyti patraukliai: pagal kai kurias programas kompensuojama nemaža dalis neįgaliajam apskaičiuoto atlyginimo, taikomos mokesčių lengvatos, galima gauti subsidiją netgi neįgaliojo darbo vietai įrengti – už ES lėšas įsigyti reikiamų darbo priemonių ar įrangos, pritaikyti darbo vietą neįgaliojo poreikiams. Tačiau kaip liudija skaičiai, nedarbas tarp neįgaliųjų mažėja labai nedaug, tad akivaizdu, kad vien milijonų iš įvairių fondų nepakanka: darbdaviai dažnai baiminasi įdarbinti neįgaliuosius manydami, kad šie nesusidoros su patikėtomis užduotimis, kad dažnai sirgs ir pan.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.