Verslininkui Laimučiui Pinkevičiui kol kas nepavyksta teismuose užginčyti su Latvijos kapitalo “Citadele” banku (buvęs “Parex” bankas) sudarytos sutarties, kuria jis laidavo už bendrovei “Ranga IV investicijos” suteiktą 30 mln. litų paskolą.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė L.Pinkevičiaus skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo pernai spalį priimtą nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį. Teismas konstatavo, jog verslininko ir banko ginčas yra turtinis, todėl ieškinys turi būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui.

L.Pinkevičius BNS trečiadienį sakė, kad ieškinys, kuriuo prašoma laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, dabar bus teikiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.

Verslininkas “Citadele” bankui yra laidavęs už “Ranga IV investicijų” 2006 metais paimtą 39,66 mln. litų paskolą, kurios dydis vėliau buvo sumažintas iki 31,67 mln. litų. Anot L.Pinkevičiaus, laidavimas yra perteklinis, nes paskolos grąžinimą užtikrina kitos priemonės, įskaitant ir turto įkeitimą.

L.Pinkevičiaus teigimu, laidavimo sutartis buvo sudaryta jam labai nenaudingomis sąlygomis, pasinaudojus sunkia padėtimi, pažeidžiant sutarties šalių laisvos valios bei lygiateisiškumo principus, todėl ji prieštarauja gerai moralei ir turi būti pripažinta neteisėta ir negaliojančia.

“Ranga IV investicijoms”, kuri priklauso statybų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonių grupei “Ranga Group”, pernai gruodį buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

Pagal 2010 metų rugsėjo 30 dienos balansą, “Ranga IV investicijų” turtas buvo 175,773 mln. litų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 177,93 mln. litų. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo 76,752 mln. litų, o nepradelsti – 101,079 mln. litų.

“Ranga IV investicijos” 2009 metais patyrė 73,09 mln. litų nuostolių, bendrovės investicinis turtas per 2009 metus sumažėjo beveik 90 mln. litų iki 78,7 mln. litų.

Jungtinės Valstijos dėl katastrofiško naftos nuotėkio Meksikos įlankoje už saugumo technikos federalinių normų pažeidimą paduoda į teismą BP ir dar aštuonias bendroves, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Ieškovė reikalauja pripažinti neribotą šių bendrovių atsakovių atsakomybę už padarytą žalą ir avarijos padarinių likvidavimo darbus.

Per sprogimą ir gaisrą “Deepwater Horizon” naftos platformoje 2010 metų balandį žuvo vienuolika žmonių, o paskui per kelis mėnesius iš sugadinto gręžinio į jūrą išsiliejo milijonai barelių naftos.

Šis nuotėkis buvo didžiausia tokio pobūdžio ekologinė katastrofa JAV istorijoje.

Ieškinys grindžiamas pretenzijomis dėl dviejų Amerikos įstatymų – “Dėl švaraus vandens apsaugos” ir “Dėl naftos gręžinių apsaugos” – pažeidimų.

Kaip paaiškino JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) ieškovai mano, kad sprogimas balandžio 20 dieną įvyko “dėl saugumo technikos taisyklių ir eksploatavimo normų pažeidimų”.

Tarp bendrovių-atsakovių – “BP Exploration and Production Inc”, “Anadarko Exploration & Production LP”, “Anadarko Petroleum Corporation”, “MOEX Offshore 2007 LLC”, “Triton Asset Leasing GMBH”, “Transocean Holdings LLC”, “Transocean Offshore Deepwater Drilling Inc”, “Transocean Deepwater Inc”, taip pat draudimo bendrovė “QBE Underwriting Ltd/Lloyd’s Syndicate 1036″.

“Mes ketiname įrodyti, kad atsakovams tenka neribota atsakomybė už vyriausybės patirtas avarijos padarinių likvidavimo išlaidas, už ekonominius nuostolius ir už padarytą ekologinę žalą”, – pareiškė E.Holderis.

“Tyrimas tebevyksta, ir mes, be abejo, žengsime visus būtinus žingsnius, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn”, – pridūrė generalinis prokuroras.

Bendrovė “Halliburton”, kuri užbetonavo avarinį gręžinį “Macondo”, taip pat “Cameron International”, kuri tiekė įrenginius gręžiniui, į ieškinį neįtrauktos.

Tačiau, kaip matyti iš JAV teisingumo departamento atstovų pareiškimų, nuotėkio tyrimas tebevyksta, ir ieškinys gali būti papildytas naujais kaltinimais ir naujais atsakovais.

E.Holderis nepatikslino, kada bus žengti numatyti juridiniai žingsniai, tik pasakė, kad administracija šiuo klausimu veiks kiek įmanoma greičiau.

BP išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad ieškinys “jokiu būdu nėra atsakomybės įrodymas ir jame nėra juridinio pagrindo manyti, kad kaltinimai pagrįsti”.

Naftos bendrovė taip pat nurodo, kad toliau bendradarbiaus su vyriausybės atliekamu tyrimu ir įvykdys savo įsipareigojimus išvalyti Meksikos įlanką.

Anksčiau šią savaitę JAV federalinė valdžia priėmė sprendimą neleisti gręžti gręžinių naujuose Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno rajonuose.

Naftos nuotėkis iš gręžinio “Macondo” buvo sustabdytas tik 2010 metų liepą.

Teisingumo ministras siūlo įtvirtinti galimybę asmenims, kurie į teismą kreipiasi su analogiškais reikalavimais, savo teises ginti bendrai pateikiant grupės ieškinį.

Šiuo metu civilinis kodeksas numato, kad viešam interesui ginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys, tačiau kaip tai turi būti daroma teisiškai detaliau nereglamentuota. Be to, įstatymai nenumato galimybės grupės ieškinio teikti ginant privačius interesus.

Siekiant sudaryti sąlygas grupei asmenų savo teises ginti kartu ir taip žymiai greičiau bei paprasčiau atlikti visą teisminį procesą, Teisingumo ministerija parengė grupės ieškinio koncepciją. Pagal ją asmenys, reiškiantys tipiškus reikalavimus, t.y. vienarūšius teisės ir fakto požiūriu, galėtų reikalauti apginti ar užtikrinti jų teises ne kiekvienas atskirai, kaip yra šiuo metu, o visi kartu. Pavyzdžiui, šimtas poilsiautojų neišvyko į kelionę dėl kelionių organizatoriaus kaltės ir šis neketina kompensuoti patirtų nuostolių. Visi šie keliautojai, norintys kreiptis į teismą, galėtų tai padaryti bendrai – pateikdami ne šimtą atskirų ieškinių, o vieną grupės ieškinį. Taip jie sutaupytų ne tik laiko, bet ir teisinio atstovavimo išlaidų.

„Lietuvos teisinėje sistemoje šis institutas yra reikalingas ir laukiamas, kaip efektyvus teisinis būdas ginti tiek viešus, tiek privačius interesus. Be to, kad taupytų žmonių laiką ir pinigus, užtikrintų efektyvią žmogaus teisių gynybą, grupės ieškinys leistų gerokai sumažinti teismų darbo krūvius, racionaliau išnaudoti teisėjų darbo laiką bei užtikrinti spartesnį bylų sprendimą. Šis ginčų sprendimo būdas būtų naudingas ir atsakovams, kurie galėtų koncentruotis į vieną procesą, o ne į daug atskirų bylų“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Koncepcijoje numatoma, kad grupės ieškinį teikti galėtų prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos, asociacijos bei privačių asmenų grupės. Jų vardu teisme veiktų vienas grupės atstovas, kuris aktyviai dalyvautų procese, teiktų dokumentus, informuotų kitus grupės narius apie eigą, sprendimus ir kt.

Grupės ieškinyje norintys dalyvauti asmenys turėtų tiesiogiai pareikšti norą būti įtraukti į procesą. Tiesa, iki teismo sprendimo asmuo bet kuriuo metu iš proceso galėtų pasitraukti ir pateikti savo ieškinį atskirai. Tačiau po to, kai sprendimas būtų priimtas, visos pasekmės solidariai tektų visiems grupės ieškinio nariams. Išsprendus ginčą grupės ieškinį pateikusių asmenų naudai, teismas turėtų nurodyti, kokia dalimi yra patenkinami kiekvieno jų reikalavimai, o priėmus neigiamą sprendimą, analogiškai visi grupės nariai turėtų pasidalinti ir bylinėjimosi išlaidas. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo grupės ieškiniu atvejų.

Šiuo metu grupės ieškinio koncepcija yra pateikta visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslinta po pastabų, ji bus teikiama Vyriausybei svarstyti. Jei ši pritars, artimiausiu metu koncepcijos pagrindu bus parengti atitinkami įstatymų pakeitimai, kurie įsigaliotų juos patvirtinus Vyriausybėje ir pritarus Seimui. Išsamiau su koncepcija galima susipažinti internete.

Vadinamojo VP dešimtuko valdomos “Vilniaus prekybos” įmonių grupės bendrovė “Akropolis” nusprendė atsisakyti ieškinio dėl sklypo Vilniuje kainos – penktadienį bendrovė įteikė pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai reiškia, kad “Akropolis” už sklypą sumokės visą kainą – 40,5 mln. litų, o ne perpus mažiau.

“Akropolio” atstovas Frederikas Jansonas BNS sakė, jog bendrovė nekomentuoja, kodėl nuspręsta atsisakyti ieškinio.

“Bendrovė komentarų šia tema neteiks”, – teigė jis.

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė BNS patvirtino, jog gautas “Akropolio” prašymas. Pasak jos, jis bus prijungtas prie bylos ir nagrinėjamas kartu su Nacionalinės žemės tarnybos skundu. Tačiau pirma turi būti paskirta teisėjų kolegija ir teismo posėdis.

Vilniaus apygardos teismas birželį nutarė, kad “Akropolis” valstybei neprivalo sumokėti pusės suderėtos kainos – maždaug 21 mln. litų – už iš valstybės įsigytą sklypą prie Vingio parko Vilniuje.

Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, kuri perėmė likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovavimo byloje teisės, apskundė šį teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris skundą gavo trečiadienį.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė praėjusią savaitę paprašė patikslinti skundą, nes jį pasirašė buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė.

Nesklandumų kilo dėl to, kad nuo liepos 1-osios buvo panaikinta Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri iki šiol bylinėjosi su “Akropoliu”. Jos teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba.

Pagrindiniai Vilniaus apygardos teismo teisėjos R.Kisielienės, patenkinusios “Akropolio” prašymą, motyvai – kritusios nekilnojamojo turto kainos ir “Akropolio” žadamos investicijos į transporto infrastruktūrą būsimojo prekybos centro apylinkėse.

“Akropolis”, kuris įsigytame sklype ketina statyti naują prekybos centrą, už žemę valstybei turėjo sumokėti 40,478 mln. litų, iš kurių 32,4 mln. litų dalies mokėjimas buvo atidėtas.

“Akropolio” savininkai sklypo kainą sumažinti perpus reikalavo dėl labai pasikeitusių ekonominių aplinkybių. Bendrovės ieškinyje nurodyta, kad sklypas dabar vertas maždaug 21,97 mln. litų.

Bendrovė taip pat nurodė, kad jau pasirašius žemės, kurios bendras plotas yra apie 14 hektarų (ha) pirkimo sutartį, 3,6 ha žemės ploto daliai buvo pritaikytas servitutas visuomenės reikmėms.

Be to, anot “Akropolio”, su Vilniaus savivaldybe buvo pasirašyta miesto plėtros sutartis, kurioje įmonė įsipareigojo savo lėšomis atlikti gretutinių teritorijų ir gatvių infrastruktūros darbus.